2021-02-03 Nr. AB-2404-3-61-3-00582-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-4-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00582-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN neteisėtai nusprendė jį perkelti į 3 būrį, kur jam grėsė pavojus sveikatai ir gyvybei, kadangi jis priklausė kitai nuteistųjų asmenų kastai. Dėl šios priežasties jis atsisakė vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymus, t. y. 2016 m. liepos 20 d. įsakymą dėl jo perkėlimo. 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu jis buvo nubaustas, skiriant nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 5 mėnesiams, ir nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. sausio 12 d. buvo laikomas drausmės grupėje. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą dėl nubaudimo ir 2016 m. liepos 20 d. įsakymą dėl jo perkėlimo į 3 būrį, o 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam paprastojoje grupėje, jis negalėjo vaikščioti visoje teritorijoje, gamintis maisto, įsigyti maisto produktų, buvo priverstas valgyti pataisos namų tiekiamą maistą, kuris jam netiko ir dėl to jį iki šiol kankina skrandžio skausmai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad pasibaigus nubaudimo laikotarpiui, 2017 m. sausio 11 d. jis vėl buvo perkeltas į 3 būrį. Jam atsisakius vykdyti šį nurodymą, Vilniaus PN administracija 2017 m. sausio 12 d. vėl jį nubaudė – nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. jam teko prabūti baudos izoliatoriuje. Esant pripažintam neteisėtam 2016 m. liepos 20 d. įsakymui dėl skirstymo į gyvenamąsias patalpas, pakartotinas nubaudimas yra taip pat neteisėtas.

4. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. dėl iškilusių problemų jis kreipėsi į Psichologinę tarnybą, tačiau nesulaukė jokios pagalbos. Būdamas drausmės grupėje pareiškėjas negaudavo ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine, dėl to pablogėjo jų santykiai. Dėl neteisėtų pataisos namų administracijos veiksmų pareiškėją buvo apėmusi (duomenys neskelbtini), baimė, dvasiniai išgyvenimai, kančios, jis tapo mažiau bendraujančiu, kankino nemiga. Sutuoktinei buvo atsisakyta suteikti ir trumpalaikį pasimatymą. Dėl nurodytų pažeidimų jam sutriko (duomenys neskelbtini), buvo sutrikusi (duomenys neskelbtini). Nepaisant visko, pareiškėjas vis tiek buvo priverstas persikelti į 3 būrį, kur nuolat jautė kitų nuteistųjų pažeminimą, psichologinį spaudimą, patyčias, išgyveno dvasines kančias. Dėl nepagrįstai skirtų nuobaudų jam nepagrįstai buvo apriboti skambučiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, judėjimas teritorijoje, tinkami pasivaikščiojimai, prekių įsigijimas, socialinės reabilitacijos priemonės. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo būti priskirtas paprastajai grupei, o buvo laikomas blogomis sąlygomis drausmės grupėje, kur buvo apribotos jo teisės į tinkamą apšvietimą, patalpos ventiliaciją bei gaunamą gryną orą.

5. Pareiškėjas teigė, kad drausmės grupėje kameroje Nr. 8D buvo pažeista jo teisė į plotą, joje nuolat buvo 4 asmenys, didžiąją dalį ploto užėmė baldai. Kameroje buvo drėgna ir tamsu, langus dengė grotos iš abiejų pusių, buvo blogas apšvietimas ir ventiliacija. Dėl blogos ventiliacijos puvo čiužiniai, užsiveisė parazitai, rūdijo lovų metalinės dalys. Kameroje vidutinis oro drėgnumas viršijo 70 procentų. Dirbtinis apšvietimas kameroje buvo nepakankamas.

6. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis, jam teko kęsti kančias, dvasinius išgyvenimus, pažeminimus, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 20 000 Eur.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Vilniaus PN nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ (toliau – ir Įsakymas) A. M. iš 5 nuteistųjų būrio gyvenamosios patalpos Nr. 306 buvo perkeltas į 3 nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą Nr. 206. Įsakymo pagrindu 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus PN direktorius nutarimu Nr. 28-732(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui paskirta nuobauda: perkėlimas 5 mėnesiams į drausmės grupę. VAAT, išnagrinėjęs bylą, 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu panaikino Įsakymą ir Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi VAAT 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai nenustatė jokių Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo požymių skirstant nuteistuosius į būrius / gyvenamąsias patalpas ar skiriant nuobaudas dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų. Įsakymas buvo panaikintas dėl to, jog nei skundžiamas Įsakymas, nei Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdžio protokolas, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, kadangi jie nebuvo pakankamai motyvuoti, o Nutarimas buvo panaikintas, kaip išvestinis sprendimas iš Įsakymo. Teismams nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

9. Vilniaus PN pažymėjo, kad nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 8D plotas – 15,35 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,64 kv. m), joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka apie 5,11 kv. m. ploto ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, turi būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą. Drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, nes šioje patalpoje jis atliko nuobaudą, kuri jam buvo skirta už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Visos Vilniaus PN patalpos, įskaitant ir kamerų tipo patalpas, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, jose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolat atliekami remonto darbai. Jokie teisės aktų reikalavimai, įskaitant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo. Vilniaus PN patalpų būklė priklauso ir nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio, kurie sąmoningai blogina jų būklę, o Vilniaus PN turi operatyviai šalinti gedimus. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Pareiškėjo skundas pagristas abstrakčiais teiginiais, todėl atmestinas.

10. Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog teismai konstatavo, kad Įsakymas yra be motyvuojamos dalies, nėra pagrįstas konkrečiomis teisės normomis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, jis buvo priimtas vadovaujantis neteisėtu ir nepagrįstu Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016 m. liepos 20 d. protokoliniu sprendimu. Todėl aišku, jog Vilniaus PN administracijos veiksmai nuo pat jo paskyrimo į 3 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 206, bei paskesni veiksmai, susiję su jo paskyrimu į 3 būrio gyvenamąją patalpą (laikinas izoliavimas, nubaudimai, ir t. t.), yra neteisėti ir nepagrįsti, iš to ir yra kildinami Vilniaus PN administracijos neteisėti veiksmai ir atsiradusi neturtinė žala. Pareiškėjas nesutiko su Vilniaus PN atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad jis kameroje Nr. 8D buvo laikomas tik su dviem asmenimis, nes joje buvo laikomas su dar trimis asmenimis. Jam atliekant bausmę kameroje Nr. 8D, buvo įrengtos 4 miegamosios vietos (galbūt po to lovų skaičius buvo sumažintas), o Taisyklės nenumato, kad į 3,6 kv. m plotą turi būti įskaičiuoti ir kiti kameroje esantys įrenginiai. Pareiškėjas paaiškino, kad prašydamas priteisti 20 000 Eur sumą, remiasi kitais teismų sprendimais, teismui pateikė įrodymus, kad skundžiamu laikotarpiu jis patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, nepatogumus, buvo pablogėjusi sveikata, dėl to kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą bei į Vilniaus PN Psichologinės pagalbos tarnybą.

11. Vilniaus PN papildomame atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2017 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 39-26(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. sausio 13 d. buvo laikinai izoliuotas kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, nes jis atsisakė vykdyti administracijos nurodymą būti administracijos paskirtame būryje. 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjas raštu vėl atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, todėl 2017 m. sausio 13 d. Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 39-34(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 17 d. buvo vėl laikinai izoliuotas kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus. Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 28-41(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 15 parų į kamerų tipo patalpas, už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą būti jam administracijos paskirtame 3 nuteistųjų būryje. Pareiškėjas nuobaudą atliko nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 29 d. Pareiškėjui atlikus nuobaudą, jis vėl atsisakė būti jam paskirtame 3 nuteistųjų būryje, todėl Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 28-100(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 7 paroms į kamerų tipo patalpas už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą būti jam administracijos paskirtame 3 nuteistųjų būryje. Pareiškėjas be jokių realiai egzistuojančių išimtinių aplinkybių daug kartų atsisakydavo būti jam paskirtame nuteistųjų būryje bei nevykdydavo pareigūnų duotų teisėtų nurodymų. Pareiškėjas manipuliavo situacija, kiekvieną dieną nurodydamas kardinaliai priešingas pozicijas.

12. Pareiškėjas atsikirtime į papildomą atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nevykdyti Vilniaus PN nurodymo būti pareiškėjui paskirtame 3 nuteistųjų būryje. Jam būnant drausmės grupėje, jis buvo paskirtas į 8 būrį, tačiau Vilniaus PN nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas darė neigiamą įtaką 8 būrio nuteistiesiems. Į paskirtą būrį negalėjo eiti, nes jam grėsė pavojus, jis buvo žeminamas, verčiamas kitų nuteistųjų dirbti įvairius darbus, skalbti rūbus, tvarkyti patalpas ir kt.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 000 Eur neturtinę žalą.

14. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN Drausmės komisija 2016 m. liepos 20 d. posėdžio metu nutarė A. M. perkelti iš 5-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosios patalpos Nr. 306 į 3-iojo nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą Nr. 206 (2016 m. liepos 20 d. Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 41-168(1)). Vadovaudamasis šiuo Vilniaus PN Drausmės komisijos protokole išdėstytu sprendimu, Vilniaus PN direktorius 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ A. M. perkėlė iš 5 nuteistųjų būrio gyvenamosios patalpos Nr. 306 į 3 nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą Nr. 206.

Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. F. 2016 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-870(1) „Dėl nuteistojo A. M. drausmės pažeidimo“ įstaigos direktorių informavo apie tai, kad, jog 2016 m. liepos 20 d., 18.45 val. būrio Nr. 3 nuteistasis A. M. atėjo į budėtojų tarnybines patalpas ir pareiškė, kad atsisako vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą būti jam paskirtame 3 būryje, pridėdamas pareiškėjo paaiškinimą, kuriame pastarasis nurodė, kad jis yra priskirtas prie nuskriaustųjų kastos, o paskirtame būryje ir sekcijoje nuskriaustųjų nepriima, todėl 3 būryje jam gresia pavojus sveikatai ir gyvybei.

Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo G. S. 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 39-391(1) pareiškėjas iki 2016 m. liepos 21 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 56-949(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ nuteistasis A. M. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų su izoliacija. 2016 m. liepos 28 d. Vilniaus PN direktorius patvirtino tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-168 „Dėl 3-io būrio nuteistųjų A. M. ir H. Z. administracijos nurodymų nevykdymo“, kurioje konstatuota, jog atlikus tyrimą, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai nenustatė duomenų apie tai, kad nuteistajam A.

M. 3 nuteistųjų būryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei, todėl pasiūlyta jį izoliuoti. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus Pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas V. J. 2016 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-910(1) informavo pataisos įstaigos direktorių, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., 20.15 val. 3 būrio nuteistasis A. M. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus eiti į jam paskirtą 3-iąjį būrį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 20 d.

įsakymą Nr. 7-255, pridėdamas pareiškėjo paaiškinimą, kuriame pastarasis nurodė, kad jis negali eiti į 3 būrį, kadangi šio būrio nuteistieji jo nepriima ir ten jam gresia pavojus. Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo V. J. 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 39-414(1) pareiškėjas iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP). Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 28-709(1) pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į KTP 10-iai parų. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V.

P. 2016 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-938(1) informavo pataisos įstaigos direktorių, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d., 20.30 val. 3 būrio nuteistasis A. M. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus eiti į jam paskirtą 3-iąjį būrį, tuo pažeisdamas BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 7-255, pateikdamas pareiškėjo paaiškinimą, kuriame šis nurodė, kad negali gyventi 3 būryje, nes jam ten gresia pavojus, šio būrio nuteistieji jo nepriima.

Pareiškėjui atsisakius vykdyti teisėtą pareigūnų nurodymą eiti į jam paskirtą 3 būrį, Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 39-431(1) pareiškėjas iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo perkeltas į KTP. Vilniaus PN Drausmės komisija 2016 m. rugpjūčio 12 d. įvykusiame posėdyje nutarė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam A. M. skirti nuobaudą – 3 mėnesius drausmės grupės. Vilniaus PN direktorius 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 28- 732(1) skyrė pareiškėjui nuobaudą – 5 mėnesius drausmės grupės. Pareiškėjas skundė Nutarimą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau skundas buvo atmestas.

VAAT, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Įsakymo ir Nutarimo teisėtumo, administracinėje byloje Nr. I-1235-811/2017 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. Įsakymą Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ bei 2016 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimą Nr. 28-732(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-629/2019, VAAT 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN administracija 2017 m. sausio 12 d., jam nevykdant Įsakymo, jį vėl nubaudė – nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. jam teko prabūti baudos izoliatoriuje. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2017 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymą būti jam paskirtame būryje, tuo pažeidė teisės aktuose nuteistiesiems keliamus reikalavimus. Byloje pateikti Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2017 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 39-26(1) ir 2017 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 39-36(1), kuriais nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. pareiškėjas buvo kamerų tipo patalpoje dėl to, kad atsisakė būti jam paskirtame būryje, t. y. nevykdė Įsakymo, kuriuo pareiškėjas iš 5 nuteistųjų būrio gyvenamosios patalpos Nr. 306 buvo perkeltas į 3 nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą.

16. Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. pareiškėjui buvo paskirta nuobauda dėl tų pačių faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti Įsakymą, kuriuo jis iš 5 nuteistųjų būrio gyvenamosios patalpos Nr. 306 buvo perkeltas į 3 nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą. Administracinėje byloje Nr. I-1235-811/2017 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu nustatyta, kad Vilniaus PN Įsakymas, kuriuo pareiškėjas perkeltas į 3 nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą ir Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į drausmės grupę, kadangi atsisakė vykdyti Įsakymą, buvo pripažinti neteisėtais, todėl panaikinti. Todėl teismas, spręsdamas dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui galbūt kilusios žalos atlyginimo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. pareiškėjo atliktos nuobaudos, rėmėsi administracinėje byloje Nr. I-1235-811/2017 nustatytomis aplinkybėmis.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-143-629/2019 konstatavo, jog pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus PN priimti administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi Įsakymas nėra motyvuotas ir šis administracinio akto trūkumas yra esminis. Įsakymą pripažinus naikintinu, taip pat yra naikintini Nutarimas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimas. Teismas konstatavo, kad Įsakymas iš esmės neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, protokoliniame sprendime nebuvo išdėstyti pakankami pareiškėjo perkėlimo į 3 būrį motyvai, todėl ir Įsakymas, kuriame juo remiamasi, buvo pripažintas nemotyvuotu. Nutarimas buvo panaikintas, kadangi jo teisinis pagrindas buvo nemotyvuotas Įsakymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje pažymėjo, jog konstatavus, kad ginčijamas administracinis aktas (šiuo atveju – Įsakymas) iš esmės neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, atsakovo minimos aplinkybės (dėl pareiškėjo asmenybės, jo daromos neigiamos įtakos kartu su juo gyvenantiems asmenims, atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežasčių), esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Teismas nurodė ir tai, kad protokoliniame sprendime nėra faktinio sprendimo perkelti pareiškėją į 3 būrį pagrindo. Taip pat nėra konstatuotas pareiškėjo padarytas konkretus pažeidimas, nepateikiama jo asmens charakterizacija; Nutarime nepaaiškinta, dėl ko Vilniaus PN direktorius nusprendė pareiškėjui skirti griežtesnę, nei siūlytoji Drausmės komisijos nuobaudą, šiame administraciniame akte plačiau nenagrinėti ankstesni pareiškėjo pažeidimai, jo asmeninės savybės ir kt., kas buvo padaryta minėtame teikime dėl nuteistojo nubaudimo. Taigi, teismai yra pasisakę dėl nagrinėjamam ginčui aktualių administracinių aktų atitikties VAĮ keliamiems reikalavimams ne tik formaliąja prasme, tačiau iš esmės nurodant, kad skundžiami aktai visiškai nemotyvuoti, tuo pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.

18. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovo nurodyti argumentai, jog VAAT ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų skirstant nuteistuosius į būrius / gyvenamąsias patalpas ar skiriant nuteistiesiems nuobaudas už pažeidimus, o Įsakymą ir Nutarimą panaikino visiškai kitu pagrindu, t. y. konstatavus, kad juose buvo nepakankamai plačiai išdėstyti motyvai dėl jų priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nubaustas Įsakymo, kuris buvo pripažintas neteisėtu, pagrindu, jam paskirta nuobauda – perkėlimas 5 mėnesiams į drausmės grupę ir laikymas kamerų tipo patalpoje nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes. Pareiškėjui nepagrįstai ginčo laikotarpiu buvo apribotos skunde nurodytos jo teisės: jis negalėjo vaikščioti visoje teritorijoje, negalėjo gamintis maisto, įsigyti maisto produktų, sutriko jo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepagrįstai buvo apriboti skambučiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, tinkami pasivaikščiojimai, jis negalėjo naudotis socialinės reabilitacijos priemonėmis. Tai, kaip nurodo pareiškėjas, sukėlė jam neigiamas pasekmes: pablogėjo jo santykiai su žmona, jį buvo apėmusi (duomenys neskelbtini), baimė, pasidarė mažiau bendraujantis, kankino nemiga, dvasiniai išgyvenimai, patyrė nepatogumus, buvo pablogėjusi sveikata; dėl patirtų išgyvenimų, dvasinių bei sveikatos sutrikimų kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą bei Psichologinės pagalbos tarnybą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais kreipėsi į Vilniaus PN, Kalėjimų departamentą dėl dalyvavimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje, pareiškėjo sutuoktinė kreipėsi dėl trumpalaikio pasimatymo suteikimo. Skundai buvo atmesti dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu 18 kartų buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini). Pateiktas išrašas iš pareiškėjo medicininės kortelės patvirtina, kad jis 2016 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į medikus dėl (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 11 d. – dėl (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2016 m. spalio 13 d. – dėl (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 23 d. – dėl (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 24 d. – į (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo skirti vaistai. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 10–11 d., 2016 m. rugsėjo mėn. ir 2017 m. sausio mėn. buvo apžiūrėtas gydytojo dėl (duomenys neskelbtini), jam paskirti medikamentai; pareiškėjas 2016 m. rugsėjį ir spalį buvo apžiūrėtas dėl patiriamo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. lankėsi pas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), jam skirti medikamentai. Teismas vertino, kad pareiškėjo sveikatos duomenys iš esmės patvirtina jo nurodytas aplinkybes, jog dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų kilo žala jo sveikatai.

20. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovo veiksmai priimant neteisėtus administracinius aktus pareiškėjo atžvilgiu paveikė pareiškėjo tiek fizinę, tiek psichologinę būklę. Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjui būnant drausmės grupėje, buvo apribotos tam tikros teisės, kuriomis jis būtų galėjęs naudotis būdamas paprastojoje grupėje. Todėl šiuo aspektu konstatuotini Vilniaus PN neteisėti veiksmai.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. sausio 12 d. buvo laikomas drausmės grupės kameroje Nr. 8D ir buvo pažeista jo teisė į gyvenamąjį plotą, kameroje buvo drėgna, tamsu, langus dengė grotos, buvo blogas apšvietimas ir ventiliacija, buvo parazitų, nustatė, jog drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 8D plotas – 15,35 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,64), įrengtos 3 miegamosios vietos. Teismas neabejojo Vilniaus PN pateiktais duomenimis, kad šioje drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje įrengtos 3 miegamos vietos (1 dviaukštė ir 1 vienaukštė lovos), toks miegamųjų vietų skaičius buvo ir ginčo laikotarpiu, dažnai ne visos drausmės grupės kamerose įrengtos miegamosios vietos būna užimtos, o Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

22. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮVTT) 111 punkte numatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas sprendė, kad įvertinus kameros plotą (15,35 kv. m), sanitarinio mazgo plotą (1,64 kv. m), bei nenustačius, kad drausmės grupės kameroje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu su dar trimis asmenimis, pareiškėjo teisė į minimalų tenkantį vienam asmeniui ploto reikalavimą nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

23. Teismas, įvertinęs Vilniaus PN pateiktus duomenis apie Drausmės grupės kamerų įrengimą, konstatavo, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl higienos sąlygų kameroje yra deklaratyvūs, nedetalūs. Grotų ant langų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams (Taisyklėms) bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kameroje buvo drėgna, tamsu, nebuvo ventiliacijos, blogas apšvietimas, puvo čiužiniai, rūdijo lovos, užsiveisė graužikai. Tačiau konkrečiau ir išsamiau dėl teisių pažeidimo šiais aspektais nepasisakė, nenurodė konkretesnių šių nusiskundimų aplinkybių, sukėlusių jam neigiamas pasekmes. Nenustatyta, kad su skundais ar prašymais pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją, kitas kompetentingas įstaigas dėl higienos sąlygų kameroje. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų įrengimą, higienos sąlygų atitikimą teisės aktams. Teismas darė išvadą, kad teisės aktų reikalavimai, įskaitant ir HN 134:2015 reikalavimus, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

24. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas nepažeidžiant jo teisių paprastojoje grupėje. Atsižvelgęs į nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo laikotarpį, taip pat atsiradusias pasekmes, kurias pareiškėjui sukėlė neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 3,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: C5 formato vokas – 0,08 Eur, du pašto ženklai po 0,49 Eur, 36 A4 formato lapai, kurių suma 2,52 Eur. Pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Todėl, nors ir pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, įvertinęs, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstas, teismas jo netenkino.

III. 26. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam priteisti jo prašomą kompensacijos sumą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi melagingais atsakovo atstovo teiginiais ir netiesioginiais įrodymais, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo skundą, neišreikalavo būtinų įrodymų. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose pareiškėjas neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas teigia dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų patyręs orumą žeminantį elgesį, kančias, išgyvenimus, kilo žala jo sveikatai, todėl būtų sąžininga priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas cituoja teismų sprendimus kitose bylose ir teigia, kad analogiškose bylose priteisiamas kur kas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, todėl teismas pareiškėją diskriminavo.

28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Drausmės grupės kameroje Nr. 8D jis buvo kalinamas su dar trimis asmenimis, nurodo jų vardus ir pavardes, o vėliau lovų skaičius kameroje buvo sumažintas. Pirmosios instancijos teismas šioms aplinkybėms patikrinti turėjo iškviesti liudytojais pareiškėjo nurodytus asmenis, tačiau to nepadarė ir rėmėsi melagingais Vilniaus PN teiginiais.

29. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei teismų praktiką ir nurodo, kad visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai, o jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimai buvo tyčiniais. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pateikė klaidingą teisės aiškinimą. Pareiškėjo nuomone, jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti Vilniaus PN paduotą apeliacinį skundą.

31. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, apsiriboti jo teisių pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

32. Atsakovo atstovas pažymi, kad Įsakymas ir Drausmės komisijos protokolinis sprendimas buvo panaikinti, nes neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų – buvo nepakankamai motyvuoti. Nutarimas buvo panaikintas kaip išvestinis sprendimas iš Įsakymo, todėl konstatuotina, kad tiek VAAT, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų skirstant nuteistuosius į nuteistųjų būrius / gyvenamąsias patalpas, ar skiriant nuteistiesiems nuobaudas už jų padarytus pažeidimus. Teismai Vilniaus PN sprendimus panaikino visiškai kitu pagrindu, t. y. konstatavus, kad sprendimuose buvo nepakankamai plačiai išdėstyti motyvai dėl jų priėmimo.

33. Vilniaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu. Vilniaus PN nuomone, 2016 m. liepos 20 d. Vilniaus PN Drausmės komisijos protokoliniame sprendime nurodyti faktinis ir teisinis pareiškėjo perkėlimo į kitą nuteistųjų būrį pagrindai. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo virš 40 galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjo elgesys darė neigiamą įtaką kartu su juo būryje gyvenantiems nuteistiesiems, todėl Drausmės komisija priėmė pagrįstą sprendimą siūlyti pareiškėją perkelti į kitą būrį, taip užkertant kelią pareiškėjui daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, galimiems kriminaliniams ryšiams plisti ar palaikyti. Atsižvelgiant į Drausmės komisijos teikimą, pareiškėjas Įsakymu perkeltas į kitą būrį.

34. Vilniaus PN pažymi, kad Nutarimu paskiriant nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę, Įsakymas buvo galiojantis ir nepanaikintas. Todėl pareiškėjas privalėjo vykdyti jo atžvilgiu priimtą įsakymą dėl būrio pakeitimo. Įsakymas ir Nutarimas buvo panaikinti tik 2019 m. sausio 23 d., t. y. pareiškėjui jau seniai atlikus jam paskirtą nuobaudą.

35. Vilniaus PN nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo sveikatos duomenys iš esmės patvirtina jo nurodytas aplinkybes, jog dėl panaikintų Vilniaus PN sprendimų kilo žala pareiškėjo sveikatai. Vilniaus PN beveik visi bausmę atliekantys nuteistieji turi psichinių / psichologinių problemų, elgesio sutrikimų, dažnas priklausomas nuo alkoholio ar psichotropinių preparatų vartojimo. Nuteistieji linkę į agresiją / autoagresiją todėl nuolat konsultuojami gydytojų psichiatrų, skiriamas medikamentinis gydymas, nuteistieji laisva valia lankosi pas psichologus, sprendžia savo psichologines socialines problemas. Vien pareiškėjo lankymasis pas gydytojus savaime nereiškia, jog pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintais Vilniaus PN sprendimais. Teismas nenustatė jokių ypač prastų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

36. Vilniaus PN nuomone, net ir pripažinus, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai tam tikra apimtimi buvo pažeisti, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, jog juos būtų galima įvertinti pareiškėjui priteista 1 000 Eur suma, o teisės pažeidimo pripažinimas galėtų būti laikomas pakankama satisfakcija. Tam tikri nepatogumai pareiškėjui realiai negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos sutrikdymą ar jos pablogėjimą. Vilniaus PN nuomone, šioje byloje yra visi pagrindai pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o nusprendus, kad tam tikra apimtimi buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, apsiribotina jo teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, arba priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas.

37. Pareiškėjas A. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Pareiškėjas nurodo, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog Vilniaus PN administracija pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tai yra konstatavę teismai. Pareiškėjas teigia, kad jo prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma pagrįsta, todėl turi būti priteista. Pareiškėjas tvirtina, kad jo atveju (duomenys neskelbtini) problemų atsirado būtent dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, jo sveikatos būklę patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, dėl neteisėtų Vilniaus PN sprendimų buvo apriboti jo susitikimai su sutuoktine, tai prilygo kankinimui, sukėlė daug išgyvenimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje kilo ginčas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo panaikinti Vilniaus PN Drausmės komisijos protokolinis sprendimas bei Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 3 nuteistųjų būrį, o jam atsisakius, priimtas Nutarimas skirti nuobaudą – 5 mėnesius drausmės grupės, kuris taip pat teismo buvo panaikintas kaip neteisėtas. Pareiškėjui pakartotinai atsisakius eiti paskirtą Įsakymu būrį, jis nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Taip pat pareiškėjas skundėsi netinkamomis kalinimo sąlygomis drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 8D.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kilusį dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų priimant neteisėtus aktus pareiškėjo atžvilgiu ir patirtų apribojimų drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose, o nusiskundimus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 8D atmetė kaip nepagrįstus.

41. Apeliacinius skundus padavė abi proceso šalys. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis gyvenamojoje patalpoje Nr. 8D buvo kalinamas su dar trimis asmenimis, todėl jo teisės buvo pažeidžiamos, teismas rėmėsi melagingais atsakovo duomenimis ir jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo priimtų aktų panaikinimas teisme nereiškia, kad Vilniaus PN atliko neteisėtus veiksmus, nes aktai buvo panaikinti dėl jų nepakankamo motyvuotumo, teismas nevertino pareiškėjo asmenybės, kad jis padarė ir daugiau režimo pažeidimų, o jo patirta neturtinė žala negali būti pripažįstama tokio masto, kad būtų priteisiamas jos atlyginimas pinigais, pakaktų pažeidimo pripažinimo.

42. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

44. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

45. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

46. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-629/2019) konstatuota, jog pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus PN priimti administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi Įsakymas nėra motyvuotas ir šis administracinio akto trūkumas yra esminis. Įsakymą pripažinus naikintinu, taip pat panaikinti Nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas. Teismas konstatavo, kad Įsakymas iš esmės neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, Drausmės komisijos protokoliniame sprendime nebuvo išdėstyti pakankami pareiškėjo perkėlimo į 3 būrį motyvai, todėl ir Įsakymas, kuriame juo remiamasi, buvo pripažintas nemotyvuotu. Nutarimas buvo panaikintas, kadangi jo teisinis pagrindas buvo nemotyvuotas Įsakymas. Be to, Nutarimas taip pat turėjo esminių motyvacijos trūkumų: nepaaiškinta, dėl ko Vilniaus PN direktorius nusprendė pareiškėjui skirti griežtesnę, nei siūlytoji Drausmės komisijos nuobaudą, plačiau nenagrinėti ankstesni pareiškėjo pažeidimai, jo asmeninės savybės ir kt.

47. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN, kaip viešojo administravimo subjektas, turėdamas pareigą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti savo priimamus sprendimus, jos tinkamai neįvykdė. Dėl šios priežasties minėti Įsakymas ir jo pagrindu priimtas Nutarimas buvo panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Atitinkamai, kaip neteisėtas vertintinas ir pareiškėjo perkėlimas nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. į kamerų tipo patalpas jam atsisakius vykdyti neteisėtu pripažintą Įsakymą. Todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nebuvimo šiuo atveju atmestini.

48. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas dėl neteisėto Įsakymo, jo pagrindu priimto Nutarimo, kuriuo jam paskirta nuobauda – 5 mėnesiai drausmės grupėje bei vėlesnio perkėlimo nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. į kamerų tipo patalpas atsisakius vykdyti neteisėtu pripažintą Įsakymą, patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei minėti teismo sprendimu panaikinti Vilniaus PN sprendimai nebūtų priimti, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

49. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

50. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą L. L. prieš Prancūziją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).

51. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant nuobaudas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose, nepagrįstai buvo apriboti skambučiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, judėjimas teritorijoje, tinkami pasivaikščiojimai, prekių įsigijimas, socialinės reabilitacijos priemonės. Šiuo aspektu pažymėtina, jog asmeniui, perkeltam į drausmės grupę, patalpintam į kamerų tipo patalpas, be kita ko, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, kas tuo atveju, kai asmuo nepagrįstai tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, priskirtam drausmės grupei ar patalpintam į kamerų tipo patalpas, vadovaujantis BVK 75 straipsniu ir 145 straipsnio 1 dalimi, taikomas griežtesnis režimas ir su tuo susiję ribojimai. Pabrėžtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-309/2012; 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-483/2014 ir kt.).

52. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi šiuo konkrečiu atveju vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

53. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo teiktų melagingų duomenų bei nepagrįstai nepripažinto ploto pažeidimo jo laikymo drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 8D metu, pažymi, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 8D plotas – 15,35 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,64 kv. m). Todėl net ir esant atvejui, jei, kaip teigia pareiškėjas, kartu su juo minėtoje patalpoje būtų kalėję iš viso 4 asmenys, PĮVTT 111 punkte nustatyta 3,6 kv. m ploto norma nebūtų pažeista, nes vienam asmeniui tektų apie 3,84 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas šiuo atveju nenustato pareigos iš patalpos ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamo plotą. Pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 8D. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo gyvenimo sąlygas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikė teisės normas ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų pobūdį, jų mastą ir trukmę, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Milda Vainienė