7afcd2fd-1ab1-4fec-95ea-e53b784496bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-3004-426/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2020-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:Â 7.4.; 55.1.3.; 55.2.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. K. skundÄ atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Â

Teismas

Â

nustatė:

Â

PareiÅ¡kėja I. K. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, VSDFV, Fondo valdyba) 2020 m. sausio 29 d. raÅ¡tÄ Nr. (10.34E)1-601 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su sprendimu, nurodo, kad yra Ukrainos pilietė, gyvena laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu, nekalba lietuviÅ¡kai. Pabrėžia, kad atsakovas, žinodamas faktÄ , kad ji nemoka lietuvių kalbos, visÄ informacijÄ teikė lietuvių kalba.

AiÅ¡kina, kad 2019 m. sausio 8 d. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) neperžiÅ«rėjo jai skirto praneÅ¡imo apie įtraukimÄ Ä¯ dalyvavimÄ pensijų kaupime, pateiktÄ praneÅ¡imÄ perskaitė tik 2020 metų sausio 17 d.

PareiÅ¡kėjos teigimu, 2020 m. sausio 21 d. atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime. Nurodo, jog Å¡iuo metu yra motinystės atostogose, antri metai nedirba. Pažymi, kad sutikimų, pritarimų ar susitarimų dėl pensijos kaupimo nėra sudariusi. Mano, kad dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje iÅ¡lieka teise, o ne pareiga.

PareiÅ¡kėja aiÅ¡kina, kad remiantis vieÅ¡ai skelbiamais atsakovo duomenimis, 2019 metų vasario pradžioje 98 252 asmenims, kurie iki vasario 1 dienos per EGAS gauto praneÅ¡imo neperskaitė ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Lietuvos Respublikos gyventojų registre jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais VSDF valdyba iÅ¡siuntė registruotus praneÅ¡imus apie bÅ«simÄ dalyvavimÄ pensijų kaupime, tačiau dėl nesuvokiamų priežasčių jai jokių praneÅ¡imų atsakovas nesiuntė ir suprantama kalba, forma ir bÅ«du neinformavo apie bÅ«simÄ dalyvavimÄ pensijų kaupime.

Atsakovė VSDFV nesutinka su skundu ir praÅ¡o teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad gavo pareiÅ¡kėjos 2020 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime. Nustatė, kad ji elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje 2019 m. sausio 8 d. peržiÅ«rėjo praneÅ¡imÄ .

Atsiliepime atsakovė pabrėžia, jog praneÅ¡ime paryÅ¡kintomis raidėmis buvo nurodyta, kad, norint atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, privalu iki Å¡ių metų birželio 30 d. per EGAS pateikti praÅ¡ymÄ dėl pensijų kaupimo arba asmeniÅ¡kai atvykti į bet kurį „Sodros“ priimamÄ jį. Kadangi pareiÅ¡kėja EGAS praneÅ¡imÄ perskaitė, registruotu laiÅ¡ku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu praneÅ¡imas nesiųstas.

VSDFV nurodo, kad pareiÅ¡kėja turėjo pakankamai laiko (nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) kreiptis papildomos informacijos, t. y. gauti konsultacijÄ pokalbiuose realiu laiku, paskambinti bendru informaciniu telefonu 1883, pateikti paklausimÄ ar laisvos formos praÅ¡ymÄ prisijungus EGAS arba atvykti į bet kurį „Sodros“ skyrių.

Pažymi, kad pareiškėja iki 2019 m. liepos 1 d. prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime nepateikė, todėl 2019 m. liepos 1 d. įregistruota pensijų kaupimo dalyve bei priskirta pensijų kaupimo bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „INVL Asset Management“.

VSDFV nurodo, kad pateikdama pavėluotÄ 2020 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ dėl atsisakymo pensijų kaupimo, nurodė, kad negalėjo suprasti lietuvių kalbos, t. y. iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimo ar sutikimo dalyvauti pensijų kaupime. Kai sutuoktinis iÅ¡vertė į suprantamÄ kalbÄ , sužinojo apie jos įtraukimÄ Ä¯ pensijų kaupimÄ , tačiau nepateikė kitų dokumentų (pateikė Ukrainos pilietybės paso bei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopijas), įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime nepateikė iki nustatyto termino.

AiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. vasario 12 d. pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ â€žDėl sprendimo priėmimo dėl Korbut atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime“, kurį iÅ¡nagrinėjus, naujų aplinkybių nenustatyta, todėl atsakovė priėmė sprendimÄ nekeisti 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (10.34E) I-601 ir apie tai pareiÅ¡kėjÄ informavo 2020 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. (10.34E) I-1628 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“.

Pabrėžia, kad patikrinus pareiÅ¡kėjos nurodytÄ informacijÄ nustatė, kad ji nuo 2017 m. sausio 23 d. yra draudėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prasadas“ apdraustoji, o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 2 d. jai suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, t. y. Å¡iuo laikotarpiu jai nėra priskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, todėl dalyvio lėšomis pensijų kaupimo įmokos nemokamos (neatitinka skunde nurodytos informacijos, kad pensijų kaupimo įmokos nuskaitomos). Pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų sutarčių registro 2020 m. balandžio 7 d. duomenimis į pensijų kaupimo fondus jos vardu, kaip asmeniui, auginančiam vaikÄ iki 3 metų ir gaunančiam vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokÄ , pervesta 116,42 Eur pensijų kaupimo įmokų už 2019 metų liepos – 2020 metų sausio mėnesius. Turimais žinučių, siųstų į EGAS už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. ataskaitos duomenimis pareiÅ¡kėja perskaitė ne tik praneÅ¡imÄ apie įtraukimÄ Ä¯ dalyvavimÄ pensijų kaupime, bet kitas žinutes (ataskaitoje požymis „Y“), kas neatitinka skunde nurodytos informacijos, kad per EGAS jai pateikti praneÅ¡imai nėra ir nebuvo perskaityti iki 2020 m. sausio 17 d.

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡tyrus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimÄ metų sausio 1 dienÄ yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumÄ Ä¯traukimo į pensijų kaupimÄ metų sausio 2 dienÄ , įtraukiami į pensijų kaupimÄ . Pensijų iÅ¡mokos už įtrauktus į pensijų kaupimÄ asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimÄ metų liepos 1 dienos. Iki atitinkamų metų birželio 30 dienos asmenys gali atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

PareiÅ¡kėja 2020 m. sausio 21 d. kreipėsi į VSDFV su praÅ¡ymu iÅ¡braukti iÅ¡ pensijų kaupimo programos. 2020 m. sausio 29 d. Fondo valdyba atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ .

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas (toliau – Įstatymas).

Ä®statymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡is įstatymas nustato pensijų fondo dalyvio (toliau – dalyvis) lėšomis mokamos pensijų įmokos ir iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo (toliau – pensijų kaupimas) ir pensijų iÅ¡mokų mokėjimo organizavimo sÄ lygas bei tvarkÄ Lietuvos Respublikoje. Å iame kontekste pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pensijų kaupimas apibrėžiamas kaip pensijų įmokų kaupimas pensijų fonde Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, pagal Å¡io straipsnio 3 dalį pensijų fondas – pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat Å¡iame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei.

Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalį teisę tapti dalyviu turi, be kita ko, asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, iÅ¡skyrus asmenis, kurie yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytÄ senatvės pensijos amžių.

Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimÄ Å¡io įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiÅ¡kus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre.

Taigi, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ pensijų kaupimas prasideda dviem pagrindais: 1) asmenį įtraukus į pensijų kaupimÄ Ä¯statymo pagrindu ir Å¡iam asmeniui nepareiÅ¡kus atsisakymo; 2) asmenį įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu.

Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad:

nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimÄ metų sausio 1 dienÄ yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumÄ Ä¯traukimo į pensijų kaupimÄ metų sausio 2 dienÄ , įtraukiami į pensijų kaupimÄ . Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimÄ asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimÄ metų liepos 1 dienos (1 dalis);

VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimÄ metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimÄ faktÄ bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimÄ metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. PraneÅ¡ime turi bÅ«ti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raÅ¡tu, asmeniÅ¡kai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemÄ informuojant VSDF administravimo įstaigÄ ; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datÄ ir sÄ lygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datÄ atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytÄ terminÄ nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitÄ negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitÄ negu jo gimimo datÄ atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondÄ (2 dalis);

VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimÄ dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimÄ metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datÄ atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. Dalyviai priskiriami tik toms pensijų kaupimo bendrovėms, kurioms per praėjusius 3 metus nebuvo taikytos poveikio priemonės už Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimo bendrovių veiklÄ , pažeidimus. InformacijÄ apie pensijų kaupimo bendroves, kurioms gali bÅ«ti priskiriami dalyviai, priežiÅ«ros institucija pateikia VSDF valdybai ne vėliau kaip metų, einančių prieÅ¡ įtraukimo į pensijų kaupimÄ metus, spalio 31 dienÄ . VSDF valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja draudėjÄ apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimÄ ir jo įregistravimo dalyviu Dalyvių ir sutarčių registre (3 dalis);

VSDF valdyba, gavusi asmens atsisakymÄ dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymÄ dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimÄ ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. NepareiÅ¡kę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas Å¡iame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia Å¡io įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. Pensijų kaupimo bendrovė, kurios valdomam pensijų fondui dalyvis yra priskirtas, atidaro dalyvio pensijos sÄ skaitÄ , kaip tai numatyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje (4 dalis);

Tarp Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo į pensijų kaupimÄ laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva (5 dalis);

Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ terminÄ atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir Å¡iam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grÄ Å¾a) grÄ Å¾inamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grÄ Å¾a) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos (6 dalis).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ teisinio reguliavimo, gana aiÅ¡kiai nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų, kurių duomenys apie draustumÄ yra Registre, įtraukimas į pensijų kaupimÄ siekiant paskatinti dalyvauti pensijų kaupime Å¡iuos asmenis, kartu kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimÄ ir didesnes pajamas senatvėje. Pažymėtina, kad Å¡iems asmenims turi bÅ«ti pateikiama informacija, inter alia apie visas jų pasirinkimo galimybes, kurios pagrindu per nustatytÄ terminÄ jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime, t. y. tiek priimti sprendimÄ dalyvauti pensijų kaupime, tiek priimti sprendimÄ atsisakyti dalyvauti Å¡iame kaupime.

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. sausio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ Fondo valdybai dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nors 2019 m. sausio 8 d. praneÅ¡imu buvo informuota, kad atsisakymÄ pateikti privalo iki 2019 m. birželio 30 d. PareiÅ¡kėja minėtÄ praneÅ¡imÄ perskaitė 2019 m. sausio 8 d., tačiau aktyvių veiksmų nesutikdama dėl dalyvavimo pensijų kaupime, nesiėmė. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos elgesys Å¡ioje konkrečioje situacijoje buvo lengvabÅ«diÅ¡kas. Sutiktina ir su atsakovės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad kilus neaiÅ¡kumams, yra galimybė susisiekti informaciniu „Sodros“ telefonu ar atvykti į bet kurį „Sodros“ skyrių.

Teismas pažymi, kad į pensijų kaupimÄ Ä¯traukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Vadinasi, tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, privalo pateikti svarbias priežastis pagrindžiančius dokumentus. IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, nurodydama svarbias priežastis, paaiÅ¡kino, kad ji – Ukrainos pilietė, turinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, Å¡iuo metu esanti motinystės atostogose, nemokanti lietuvių kalbos, todėl negalėjo pareikÅ¡ti nesutikimo ar sutikimo dalyvauti pensijų kaupime ir prašė iÅ¡imties tvarka panaikinti jos dalyvavimÄ pensijų kaupime. Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė Ukrainos pilietybės paso bei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopijas.

Teismo vertinimu, nurodytas argumentas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo (nesupratimo) laikytinas pareiÅ¡kėjos gynybine pozicija, kuria siekiama pateisinti akivaizdų nerÅ«pestingumÄ , neapdairumÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja gan ilgÄ laikotarpį, t .y. nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. birželio 30 d., nesiėmė jokių aktyvių veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti praÅ¡ymo turinį.

Pareiškėjos teigimu, dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje išlieka teise, o ne pareiga.

Be kita ko, pažymėtina, kad sprendžiant Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas; įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų lėšų, bÅ«tinų pensijoms, kaupimÄ ; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi plačiÄ diskrecijÄ pasirinkti pensijų sistemÄ ; naudodamasis Å¡ia diskrecija, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti bÅ«tinų lėšų surinkimu iÅ¡ tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba bÅ«simoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat Å¡ių modelių derinimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. KT23-N2/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio nuostatas, yra motyvuotas, pagrįstas, todėl jo naikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ V. d. H. v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ H. v. Finland; administracines bylas: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2020 m. lapkričio 17 d. pažymÄ Nr. (12.33) PT-5567 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Taigi ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis iÅ¡ esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančiÄ bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013, 2013-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Teismo sprendimu pareiÅ¡kėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl iÅ¡dėstytų argumentų konstatuotina, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–42 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos I. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Balčytienė

Jolanta Malijauskienė

Rūta Miliuvienė