7ae4eab0-81da-4d26-ae2b-e6f7aaac1d47 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-382/2012                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3, 36.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fiksta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1528-104/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alstama“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Fiksta“ dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Fiksta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Atstama“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos pagal rangos sutartį sumažinimo.

 Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Alstama“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB ,,Fiksta“ 92 940,25 Lt skolos, 16 479,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vėliau ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl skolos sumažino iki 43 381,04 Lt.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Alstama“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Jonas Uselis. Administratorius, patikrinęs įmonės sutartis, buhalterinės apskaitos duomenis, nustatė, kad UAB „Alstama“ ir UAB „Fiksta“ 2009 m. vasario 5 d. sudarė rangos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo atlikti apdailos darbus 148 297 Lt sumai. IeÅ¡kovas darbus atliko tinkamai ir laiku, 2009 m. vasario 28 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuriÄ paraÅ¡u patvirtino UAB „Fiksta“ direktorius Rimantas Klemka, tačiau atsakovas UAB ‚,Fiksta“ už atliktus darbus atsiskaitė tik iÅ¡ dalies ir liko skolingas 43 381, 04 Lt, nes pagal sutarties nustatytus terminus ir sÄ lygas sumokėjo tik dalį sutarties kainos – 29 000 Lt, o 75 915,57 Lt sumokėjo pavėlavęs. Pagal statybų rangos sutarties 6.5.4.1 p., atsakovas su ieÅ¡kovu turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros gavimo, t. y. iki 2009 m. kovo 30 d.

Pagal statybų rangos sutarties 10.3 p, atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, delspinigių suma 2010 m. sausio 21 d. sudaro 16 479,24 Lt. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2009 m. liepos 15 d. buvo pasiraÅ¡yta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui perleido reikalavimo teisę į UAB „Agrobiznis“ 129 559,21 Lt sumai. Atsakovas įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ sumokėti iki 2009 m. lapkričio 15 d., tačiau įsipareigojimų iki galo neįvykdė ir sumokėjo tik 80 000 Lt, likusi dalis – 49 559,21 Lt liko neapmokėta.

Atsakovui 2009 m. rugsėjo 9 d. iÅ¡siųstas praneÅ¡imas, kuriame ieÅ¡kovas nurodė, kad nesulaukus atsiskaitymo, bus kreipiamasi į teismÄ , tačiau atsakovas į praneÅ¡imÄ nereagavo. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu nurodė, kad atsakovas UAB „Fiksta“ 2011 m. sausio 25 d. sumokėjo ieÅ¡kovui BUAB „Alstama“ 28 000 Lt sumÄ pagal 2009 m. liepos 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl ieÅ¡kovas atsisakė likusio reikalavimo 21 559,21 Lt sumai (49 559,21 Lt – 28 000 Lt) pagal 2009 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

Atsakovas UAB „Fiksta“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo bei sumažinti ginčo statybos rangos sutarties sudarytos 2009 m. vasario 5 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo darbų kainÄ nuo 148 297 Lt iki 104 916,57 Lt, t.y. 43 380,43 Lt dydžio pinigų suma. Teismo posėdžio 2011 m. sausio 27 d. metu, atsakovas atsisakė nuo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir prašė sumažinti statybos darbų kainÄ pinigų suma, kuri sudaro statybos darbų trÅ«kumus, t. y. 43 380,43 Lt suma, kuri bÅ«tų skirta ieÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimui.

Nurodė, kad atlikus statybos darbus pagal 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutartį, 2009 m. vasario mėnesį ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui atliktų darbų aktÄ Nr. 1, jo pagrindu iÅ¡rašė pažymÄ ir 2009 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALT Nr. 0000581 iÅ¡ viso 148 296 Lt sumai.  Tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo statybos darbų trÅ«kumai. Statybos darbų trÅ«kumams nustatyti buvo sudarytas 2009 m. gegužės 19 d. defektavimo aktas ir prie jo pridėta sÄ mata, iÅ¡ kurios matyti, kad nustatyta statybos darbų trÅ«kumų suma sudaro 43 380,43 Lt.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovas nesumokėjo ieÅ¡kovui dalies statybos darbų kainos, kuri sudaro sÄ matoje nurodytÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti reikalingÄ pinigų sumÄ . Kadangi ieÅ¡kovas atsisakė paÅ¡alinti nustatytus statybos darbų trÅ«kumus, nesutiko atlyginti jų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų, atsakovas nesumokėjo jam atitinkamos statybos darbų kainos dalies. IÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ tapo akivaizdu, kad trÅ«kumai nebus paÅ¡alinti. Dėl netinkamo rangos sutarties įvykdymo atsakovas įgijo teisę reikalauti sumažinti statybos darbų kainÄ pinigų suma, kuri sudaro statybos darbų trÅ«kumus, t. y. 43 380,43 Lt suma, kuri bÅ«tų skirta ieÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. spendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 43 380,43 Lt skolos ir 16 479,24 Lt delspinigių (iÅ¡ viso 59 859,67 Lt) ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos 59 860,28 Lt nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2010-02-24) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo reikalavimo priteisti 21 559,21 Lt pagal reikalavimo perleidimo 2009 m. liepos 15 d. sutartį ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 3 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų; priėmė atsakovo atsisakymÄ nuo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė; atsakovo reikalavimÄ sumažinti 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutarties darbų kainÄ 43 380,43 Lt suma atmetė;

įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ atsakovui grÄ Å¾inti 75 proc. sumokėto 2010 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 32554 žyminio mokesčio sumÄ â€“ 1 078 Lt; priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1 796 Lt žyminio mokesčio ir 13,40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad ieÅ¡kovas, kaip rangovas, ir atsakovas, kaip užsakovas, 2009 m. vasario 5 d. sudarė rangos sutartį Nr. FR 2009-02-05, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo per sutartyje nustatytÄ terminÄ atlikti statybos darbus ir juos priduoti atsakovui, o atitinkamai atsakovas – priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 2.1 p.).

Pagal byloje pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ , sutartimi numatytų atlikti darbų kaina sudaro 148 297 Lt. Pagal sutarties sÄ lygas, rangovas, atlikęs statybos darbus, privalėjo juos priduoti užsakovui, o Å¡is, juos priėmęs, iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuri atsakovo turėjo bÅ«ti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo minėtos sÄ skaitos gavimo dienos. Atsakovas pasirašė atliktų darbų aktÄ Nr. 1, pagal kurį, atliktų darbų suma sudaro 148 296,41 Lt. Atitinkamai ieÅ¡kovas 2009 m. vasario 28 d. iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 148 296,61 Lt, kuri buvo pasiraÅ¡yta atsakovo atstovo.

Atsakovas pagal sutarties nustatytus terminus ir sÄ lygas sumokėjo tik dalį sutarties kainos – 29 000 Lt, 75 915,57 Lt sumokėjo pavėlavęs, o 43 381,04 Lt liko skolingas. Pagal Å¡alių sudarytos rangos sutarties 10.3 p, atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ delspinigių skaičiavimo lentelę, delspinigių suma sudaro 16 479,24 Lt. Teismas konstatavo, kad kadangi atsakovas darbus priėmė, tačiau atsiskaitė nepilnai, tai iÅ¡ atsakovo priteistina skola ir delspinigiai (CK 6.681 str. 1 d.).

           Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl atliktų darbų trÅ«kumų negali bÅ«ti pagrindu netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , dėl to, kad priimant darbus, atsakovas jokių pastabų dėl darbų kokybės nepareiÅ¡kė, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas tinkamai atliko, o atsakovas priėmė ieÅ¡kovo tinkamai atliktus darbus. Atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 19 d. sudarytas defektinis aktas Nr. 09-1, nepasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo, todėl teismo teigimu, negali bÅ«ti laikomas objektyviu įrodymu, patvirtinančių darbų trÅ«kumus, nes ieÅ¡kovas Å¡io fakto nepripažįsta (CK 6.662 str.).

Teismas nurodė, kad iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties matyti, jog Å¡alys susitarė dėl darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo garantijos laikotarpiu, apie atsiradusius trÅ«kumus atsakovas privalėjo raÅ¡tu informuoti ieÅ¡kovÄ , Å¡alys privalėjo sudaryti defektų užfiksavimÄ ir paÅ¡alinimo aktÄ , o kilus ginčui defektų atžvilgiu, Å¡alys privalėjo ginÄÄ spręsti sudarydamos 3-jų asmenų komisijÄ (po vienÄ kiekvienos Å¡alies atstovÄ ), ir komisijos iÅ¡vada privaloma abiems Å¡alims (sutarties 9 p.) Kadangi atsakovas nepateikė nei privalomo praneÅ¡imo apie darbų trÅ«kumus ieÅ¡kovui, nei abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yto defektų užfiksavimo ir paÅ¡alinimo aktÄ , nei 3-jų asmenų komisijos (po vienÄ kiekvienos Å¡alies atstovÄ ) iÅ¡vados, tai teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovo darbų trÅ«kumų fakto.

Taip pat teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi UAB „Alstama“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , o iÅ¡kėlus įmonės bankroto bylÄ , pradeda veikti draudžiamosios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (10 str.) nuostatos, kuriomis uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palÅ«kanas ir mokesčius, mokėjimas, pagal Å¡ių įstatyminių normų prasmę po bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra negalimas ir skolininkų bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas, nes tokiais veiksmais bÅ«tų pažeidžiami kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

Todėl teismas sprendė, kad negalimas ir tarpusavio skolos įskaitymas, jeigu ir bÅ«tų įrodytas darbų trÅ«kumai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 43 381,04 Lt priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, o atitinkamai atsakovo UAB „Fiksta“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas - sumažinti 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutarties darbų kainÄ 43 380,43 Lt suma, atmestinas. Taip pat teismas nurodė, kad pagal Å¡alių sudarytos rangos sutarties 10.3 p, atsakovas UAB „Fiksta“ įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ delspinigių skaičiavimo lentelę, delspinigių suma sudaro 16 479,24 Lt, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo, taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2010-02-24) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d. ).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB ,,Fiksta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria: priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 43 380,43 Lt skolos ir   16 479,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; atmestas atsakovo reikalavimas sumažinti 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutarties darbų kainÄ 43 380,43 Lt suma ir Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti 43 380,43 Lt skolos, 16 479,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, sumažinti 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutarties darbų kainÄ nuo 148 297 Lt iki 104 916,57 Lt, t. y. 43 380,43 Lt dydžio suma, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo sprendimu buvo netinkamai nustatyta aplinkybė, kad priimant ieÅ¡kovo atliktus darbus, atsakovas jokių pastabų dėl darbų kokybės nereiÅ¡kė. Statybos darbų trÅ«kumai paaiÅ¡kėjo vėliau, jau po atliktų darbų perdavimo atsakovui. IeÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumai buvo pastebėti garantinio laikotarpio metu. Atsakovas, pastebėjęs atliktų darbų trÅ«kumus, kreipėsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydamas sudaryti defektinį aktÄ bei paÅ¡alinti iÅ¡aiÅ¡kėjusius statybos darbų trÅ«kumus.

IeÅ¡kovas į atsakovo praÅ¡ymÄ nereagavo, statybos darbų trÅ«kumų nepaÅ¡alino ir neatlygino jų Å¡alinimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas taip pat atsisakė pasiraÅ¡yti defektinį aktÄ . Kadangi ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakovu, atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ , apie tai buvo padaryta žyma defektiniame akte. IeÅ¡kovui vengiant nustatyti darbų defektus, buvo sudaryta trijų asmenų komisija į kuriÄ buvo įtrauktas ir ieÅ¡kovo atstovas – įmonės direktorius. Nepaisant to, ieÅ¡kovo atstovas nesutiko pasiraÅ¡yti komisijos narių sudaryto defektinio akto.

Aktas nepasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo atstovo dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl paraÅ¡o nebuvimas akte nesumažina akto įrodomosios galios. IeÅ¡kovas neginčijo defekto akto galiojimo, nepateikė šį faktÄ paneigiančių įrodymų, todėl yra galiojantis. IeÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , akivaizdu, kad ieÅ¡kovas statybos darbų trÅ«kumų neiÅ¡taisys. Todėl atsakovui nebeliko kito pasirinkimo kaip tik reikalauti statybos darbų kainos sumažinimo.

2. Neteisingas teismo argumentas, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuris negalimas ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bylÄ . Atsakovo materialinis teisinis reikalavimas grindžiamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės daiktÄ bei suteikia teisę užsakovui jo pasirinkimu reikalauti atitinkamai sumažinti darbų kainÄ . Atsakovo praÅ¡ymas sumažinti darbų kainÄ nesusijęs su tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutu, numatytu CK 6.130 straipsnio 1 dalyje. Statybos darbų kainos mažinimas negali bÅ«ti laikomas įskaitymu, kadangi mažinant darbų kainÄ , prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai neatsiranda ir tuo labiau jie nėra įskaitomi.

3. Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai netaikė CK 1.131 straipsnio 1 dalies, CK 6.73, 6.258, 6.228 straipsnių nuostatų, bei nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 16 479,24 Lt delspinigių. CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl netesybų pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti netesybas už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2010 m. sausio 21 d. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovo reikalavimui dėl netesybų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti netesybas už laikotarpį didesnį nei 6 mėnesiai turėjo bÅ«ti atmestas, taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalį.

Netesybos nuo nesumokėtos skolos dalies, t. y. 43 381,04 Lt, už 6 mėnesių laikotarpį sudaro 7 809 Lt. Be to, Å¡alių sudarytoje sutartyje numatytas 0,1 proc. dydžio delspinigių tarifas yra neprotingai didelis. Protingas netesybų dydis sudaro 0,02 proc. Teismas sprendime nenurodė motyvų, dėl kurių delspinigių priteisimui netaikyta ieÅ¡kinio senatis, taip pat nespręstas neprotingai didelių netesybų klausimas. IeÅ¡kovas BUAB ,,Alstama“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodo, kad:1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomų statybos darbų trÅ«kumų, jų realumo, faktinio buvimo, neįrodė Å¡ių trÅ«kumų pobÅ«džio, apimties bei nepateikė minėtų trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų. Jokio raÅ¡ytinio praneÅ¡imo apie užfiksuotus trÅ«kumus bei defektinio akto atsakovas ieÅ¡kovui nepateikė. IeÅ¡kovas ginčijamÄ sumÄ yra sulaikęs be pagrindo pažeidžiant kitų kreditorių interesus.

2. Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK nuostatas dėl delspinigių priteisimo. Å alių sudarytos rangos sutarties nuostatos dėl delspinigių yra nenuginčytos ir galiojančios. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl darbų kainos sumažinimo Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iÅ¡ rangos teisinių santykių.Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Ä®rengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas.Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2009 m. vasario 5 d. sudarė rangos sutartį Nr. FR 2009-02-05, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo per sutartyje nustatytÄ terminÄ atlikti statybos darbus ir juos priduoti atsakovui, o atsakovas – priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 2.1 p.).

Pagal rangos sutartį numatytų atlikti statybos darbų kaina Å¡alių buvo sulygta 148 297 Lt (Sutarties 6 p.). Å alių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad rangovas, atlikęs statybos darbus, privalo juos priduoti užsakovui, o užsakovas juos priėmęs, apmokėti rangovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ per 30 kalendorinių dienų nuo minėtos sÄ skaitos gavimo dienos (Sutarties 6.5.4.1 p.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas 2009 m. vasario 28 d. iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 148 296,61 Lt sumai, kuri buvo pasiraÅ¡yta atsakovo atstovo (b. l. 26).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo tik dalį skolos už jo atliktus rangos sutartimi nustatytus statybos darbus ir 43 381,04 Lt liko skolingas. Tačiau atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o sumažinti ginčo statybos rangos sutarties sudarytos 2009 m. vasario 5 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo darbų kainÄ nuo 148 297 Lt iki 104 916,57 Lt, t.y. 43 380,43 Lt dydžio pinigų suma, motyvuodamas tuo, kad darbai buvo atlikti su trÅ«kumais ir tai paaiÅ¡kėjo po darbų perdavimo – priėmimo akto pasiraÅ¡ymo, tačiau garantiniu laikotarpiu, todėl atsakovui nekyla pareiga juos apmokėti.

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę iÅ¡lieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Ä®statyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visÄ garantinį laikÄ užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį (CK 6.697 str. 1 d.). Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju užsakovas privalo įrodyti defektų faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v.

UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Ä®rengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikÅ¡ti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trÅ«kumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo bÅ«dais (CK 6.665 str.), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainÄ . Kai rangovas reiÅ¡kia reikalavimÄ užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimÄ ginčija remdamasis darbų trÅ«kumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigÄ priimti ir apžiÅ«rėti darbų rezultatÄ , ar reikalavimas dėl darbų trÅ«kumų pareikÅ¡tas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar Å¡alių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trÅ«kumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pasirašė atliktų darbų aktÄ Nr. 1, pagal kurį, atliktų darbų suma sudaro 148 296,41 Lt, bei 2009 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (b. l. 26, 27) ir jokių pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė. Pagal Å¡alių susitartas taikyti BendrÄ sias statybos sutarčių sÄ lygas, apie atsiradusius trÅ«kumus (defektus) užsakovas privalėjo raÅ¡tu informuoti rangovÄ , Å¡alys privalėjo sudaryti trÅ«kumų (defektų) užfiksavimo ir paÅ¡alinimo aktÄ , o tuo atveju jeigu tarp Å¡alių kiltų ginčas dėl trÅ«kumų (defektų) atsiradimo bei garantinių rangovo įsipareigojimų galiojimo konkretaus trÅ«kumo (defekto) atžvilgiu, Å¡alys šį ginÄÄ Ä¯sipareigojo spręsti sudarydamos komisijÄ ne mažiau kaip iÅ¡ 3 asmenų, kurioje bÅ«tų po vienÄ kiekvienos Å¡alies atstovÄ (Sutarties 9.4, 9.6, 9.7 p.).

Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis pranešė ieÅ¡kovui apie jo teigimu nustatytus darbų trÅ«kumus. Atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 19 d. sudarytas defektinis aktas Nr. 09-1 nėra pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo, jame tik atsakovo atstovo pažymėta, kad ieÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti šį aktÄ . Tačiau bylos duomenimis nepaneigti ieÅ¡kovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyti argumentai, kad apie minėtÄ defektinį aktÄ jis sužinojo tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pateiktas 2009 m. gegužės 19 d. defektinis aktas Nr. 09-1 negali bÅ«ti laikomas objektyviu įrodymu, patvirtinančių darbų trÅ«kumus ir esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovo darbų defektų faktÄ .

Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimÄ sumažinti darbų kainÄ . Dėl sutartinių delspinigių priteisimo Å alių 2009 m. vasario 5 d. sudarytos rangos sutarties Nr. FR 2009-02-05 10.3 punktu atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ nuo vėluojamos apmokėti atliktų darbų kainos. Atsakovas skunde nurodo, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje numatytas 0,1 proc. dydžio delspinigių tarifas yra neprotingai didelis ir, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, turėtų bÅ«ti sumažintas iki 0,02 procentų.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v.

UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pagal teismų praktikÄ mažinant aiÅ¡kiai per dideles netesybas yra priteisiami 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Å iuo atveju apeliantas nepagrindė argumentų dėl aiÅ¡kiai per didelių delspinigių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ios konkrečios prievolės pobÅ«dį, skolos dydį, sutarties laisvės principÄ , sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti delspinigių dydžio, nes Å¡iuo konkrečiu atveju jie nelaikytini neprotingai dideliais.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl netesybų pareikÅ¡ti. Kadangi ieÅ¡kiniams dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo yra taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl atsakovui praÅ¡ant jį taikyti, delspinigiai turi bÅ«ti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 2010 m. sausio 22 d., todėl turi teisę į delspinigių priteisimÄ už paskutinių Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, kurie sudaro 7 809 Lt.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo pakeičiama. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoIÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra patenkintas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos atstovavimo iÅ¡laidos paliekamos nepakeistos (CPK 93 str. 4 d.). Proporcingai pareikÅ¡tiems ir patenkinamiems piniginiams reikalavimams iÅ¡ atsakovo priteistina 1536 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už tokiose bylose paduotus apeliacinius skundus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundÄ yra sumokėjęs 1 796 Lt žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo, kaip minėta, yra atleistas. Todėl atlikus atsakovo sumokėto žyminio mokesčio bei priteisto žyminio mokesčio įskaitymus, atsakovui grÄ Å¾intina 248 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieÅ¡kovui BUAB ,,Alstama“ iÅ¡ atsakovo UAB ,,Fiksta“ 16 479,24 Lt delspinigių.Priteisti ieÅ¡kovui BUAB ,,Alstama“ iÅ¡ atsakovo UAB ,,Fiksta“ 7 809 Lt delspinigių.Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovo UAB ,,Fiksta“ į valstybės biudžetÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1 796 Lt žyminio mokesčio ir 13,40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ atsakovui UAB ,,Fiksta“ grÄ Å¾inti 248 Lt žyminio mokesčio sumokėto 2011-03-14 mokėjimo nurodymu Nr. 2165. Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė                                                                                                      Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                                                                                                            Gintaras Pečiulis   Â