2022-06-21 Nr. ANB-965-4-68-3-01520-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-69-495/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01520-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. atstovo advokato Evaldo Klimo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu I. T. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį 600 Eur dydžio bauda už tai, kad neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. A51-23680/21(3.3.2.26E-ADV) jam surašyto įpareigojimo iki 2021 m. balandžio 16 d. demontuoti techninę eismo reguliavimo priemonę (pakeliamą kelio užtvarą) šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes 2021 m. balandžio 19 d. apie 20.24 val. užfiksuota, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) pakeliamas kelio užtvaras yra nepašalintas ir vis dar riboja eismą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. atstovo advokato E. Klimo skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. atstovo advokato E. Klimo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-12358-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1. Apylinkės ir apygardos teismai pažeidė ANK 567, 569 straipsnių, 635 straipsnio 1 dalies, 636 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes neištyrė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų bei I. T. skundo argumentų ir skundžiamuose sprendimuose dėl jų neišdėstė teisinių argumentų. Tai lėmė ir netinkamą ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymą.

4.2. Teismai visiškai nepagrįstai netyrė ir nevertino visų situacijos, susijusios su tariamai neteisėtu kelio užtvaro eksploatavimu, aplinkybių, nors jo eksploatavimo aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su VMSA įpareigojimo demontuoti šį užtvarą pagrįstumu ir teisėtumu bei I. T. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo vertinimu. Teismai tik formaliai konstatavo ANK 505 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius atitinkančias aplinkybes ir nevertino įrodymų, pagrindžiančių pačios VMSA neveikimą, dėl kurio UAB „V.“ (toliau – ir bendrovė) negalėjo įvykdyti pareigos užtikrinti kelio užtvaro eksploatavimo teisėtumą, kartu paneigiančių I. T. pareigą vykdyti nepagrįstą VMSA įpareigojimą. Nei apylinkės, nei apygardos teismas motyvuotai nepasisakė dėl I. T. skundų argumentų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad VMSA iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų suformuotas žemės sklypas, kuriame yra pravažiavimas. Apygardos teismas atkreipė dėmesį į I. T. atstovo apeliacinio skundo argumentą dėl VMSA neveikimo nesuformuojant žemės sklypo, tačiau nutartyje neišdėstė jokių teisinių argumentų dėl šių įrodymų vertinimo ir nepateikė minėtų argumentų atmetimo motyvų. VMSA sąmoningai vilkinant žemės sklypo suformavimą, I. T. atsakomybė už kelio užtvaro neįteisinimą taikoma nepagrįstai. Be to, 2021 m. kovo 17 d. rašte pati VMSA pabrėžė galimybę I. T. įteisinti kelio užtvarą, o ne jį demontuoti. Taigi susiklostė situacija, kai VMSA nubaudė I. T. už tariamą įpareigojimų nevykdymą, nors pati nevykdo jai priskirtų įgaliojimų ir taip užkerta kelią įgyvendinti jos nurodymus. Dėl to paskirta nuobauda yra neproporcinga ir per griežta.

4.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „V.“ ir I. T. dar nuo 2020 m. ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad kelio užtvaras atitiktų VMSA reikalavimus. Po to, kai VMSA 2021 m. kovo 17 d. pateikė raštą, bendrovė ir I. T. 2021 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į VMSA, dar kartą išsamiai išaiškino poreikį įteisinti kelio užtvarą ir pakartotinai nurodė, kokius veiksmus turi atlikti VMSA, kad būtų įgyvendintas kelio užtvaro įteisinimas. Bendrovė pateikė prašymą VMSA nukelti 2021 m. kovo 17 d. rašte nurodyto reikalavimo demontuoti kelio užtvarą įvykdymo terminą, iki bus iš esmės išspręsta kelio užtvaro įteisinimo situacija, po to 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. teikė VMSA prašymus dėl detaliojo plano korektūros, kad būtų įteisintas kelio užtvaras. Tačiau prašymai buvo atmesti remiantis vien formaliais pagrindais. Akivaizdu, kad bendrovė ir I. T. ėmėsi visų įmanomų veiksmų galbūt neteisėtai įrengto kelio užtvaro eksploatavimo pažeidimams išvengti, tačiau iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo savo pareigų įgyvendinti objektyviai negalėjo dėl VMSA neteisėto neveikimo. Teismai šių esminių aplinkybių ir įrodymų netyrė ir neįvertino. Nenustatę bylai reikšmingų aplinkybių dėl neva neteisėto kelio užtvaro įrengimo fakto, teismai šią prielaidą nepagrįstai aiškino I. T. nenaudai. Deklaratyvios teismų išvados pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir negali būti laikomos teisėtais argumentais, pagrįstais byloje išsamiai ištirtų įrodymų visuma.

4.4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 505 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai I. T. veiksmuose nustatė šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvųjį požymį – kaltę, be to, nubaudė I. T. už veiką, kuri neatitinka administraciniam nusižengimui būtino pavojingumo laipsnio ir pobūdžio. Iš ANK 505 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad pagal šią normą pavojingais gali būti laikomi tik tęstiniai, daugkartiniai, piktybiški asmens veiksmai (neveikimas), tiesiogiai trukdę ar užkirtę kelią pareigūnams ar institucijoms įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Šiuo atveju teismai, nustatę, kad I. T. veika formaliai atitinka visus ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, nevertino aplinkybių, jog kelio užtvaras pravažiavime buvo įrengtas dar iki bendrovei įsigyjant pravažiavimą ir bendrovei nebuvo žinomos jokios kelio užtvaro įrengimo aplinkybės; pravažiavimas yra skirtas prie jo esantiems pastatams aptarnauti, o kelio užtvaras, be kita ko, užtikrina gaisrinės saugos reikalavimus ir netrukdomą gaisrinės saugos automobilių patekimą į verslo centrą „V.“; bendrovė ėmėsi priemonių VMSA nurodytiems galimiems pažeidimams nustatyti ir pašalinti, tačiau to negalėjo padaryti dėl VMSA veiksmų; bendrovė eksploatuoja kelio užtvarą tam, kad būtų užtikrintas saugumas, kol su VMSA nėra išspręstas kelio užtvaro įteisinimo klausimas; pakeliamo kelio užtvaro eksploatavimas pravažiavime (kuris yra akligatvis) neriboja eismo ir nekelia grėsmės eismui, jo saugumui ar eismo dalyvių interesams. Teismai, remdamiesi iš esmės vien protokole nurodytu tariamu administracinio nusižengimo faktu, formaliai konstatavo I. T., kaip atsakingo asmens, kaltę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

4.5. Atsakomybė už administracinį nusižengimą kyla jį padariusiam asmeniui, todėl negalima sutikti su apygardos teismo pozicija, kad bendrovė, įsigydama pravažiavimą, perėmė ir ankstesnio savininko galbūt padarytus administracinius nusižengimus. UAB „V.“ 2020 m. sausio 13 d. varžytynių aktu Nr. 1 įsigijo pravažiavimą iš BUAB „R“. Pakeliamas kelio užtvaras tuo metu jau stovėjo teritorijoje, todėl UAB „V.“ neturėjo pagrindo abejoti jo įrengimo teisėtumu. Tik kilus ginčui su VMSA I. T. sužinojo, kad kelio užtvaras galbūt yra neteisėtas. Tačiau VMSA ir į bylą bendrovės teikti dokumentai įrodo, kad nors iki šiol nėra pagrįstai išaiškinta, kokiu pagrindu I. T. kyla atsakomybė dėl kelio užtvaro, I. T., vykdydamas pačios VMSA pateiktą pasiūlymą, aktyviais veiksmais siekia pašalinti bet kokius pažeidimus, kuriuos galbūt sukuria kelio užtvaro eksploatavimas. Pagal teismų praktiką leidžiama įteisinti tam tikrą daiktą, net ir kai buvo nustatyta, kad jis įrengtas ne pagal teisės aktų reikalavimus; gauti reikalingus leidimus, net jeigu statinys buvo pastatytas neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-224-611/2017, 3K-3-240-248/2017, e3K-3-199-378/2019).

4.6. Teismai neteisingai aiškino ANK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai pripažino, kad I. T. veika buvo padaryta ne būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apylinkės teismas dėl būtinojo reikalingumo sąlygų nepasisakė, o apygardos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl kelio užtvaro eksploatavimo būtinojo reikalingumo sąlygomis, rėmėsi prielaida, kad pats I. T. patvirtino, jog kelio užtvaro nedemontuoja dėl savanaudiškų tikslų. Jokių būtinajam reikalingumui nustatyti sąlygų teismai neanalizavo ir skundžiamuose sprendimuose nemotyvavo, kodėl atmeta su tuo susijusius įrodymus ir skundo teiginius. Pareiškėjas pažymi, kad kelio užtvarą pravažiavime įteisinti siekiama ir tam, kad pravažiavimas būtų tinkamas gaisrinės pagalbos automobilių eismui ir taip užtikrintų aplinkinių pastatų įmonių darbuotojų, klientų ir visuomenės saugumą gaisro atveju. Kadangi pravažiavimas yra bendrovės nuosavybė, jame VMSA negalėtų įrengti ženklų, draudžiančių statyti automobilius, todėl, nuėmus kelio užtvarą ir pašaliniams asmenims užstačius pravažiavimą automobiliais, nebus galima tenkinti gaisrinės saugos reikalavimų ir taip bus sukeliamas pavojus bendrovei priklausančio verslo centro darbuotojams ir klientams. Teismai, konstatuodami, kad pravažiavime esančio kelio užtvaro eksploatavimas neatitinka visų būtinojo reikalingumo sąlygų, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nevertino byloje esančių įrodymų, jog, nepaisydama bendrovės pastangų, VMSA nepadėjo gresiančio pavojaus pašalinti kitomis priemonėmis.

5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėja Justina Užumeckaitė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. atstovo advokato E. Klimo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

5.1. Bylos aplinkybės teismų buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismų pateiktomis išvadomis ir situaciją vertina skirtingai, nesudaro pagrindo teigti, jog teismų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžiantys materialiosios ar proceso teisės normas. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas itin selektyviai ir neobjektyviai atskleidžia situacijos esmę, akcentuodamas tik tuos faktus, kurie palankūs I. T., ir pamiršdamas jam nepalankius, klaidina teismą dėl bylos esmės ir tariamai I. T. aktyvių, o VMSA – pasyvių veiksmų.

5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimis administracinio nusižengimo byloje, kurioje I. T. buvo nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, pripažinta, kad UAB „V.“ sau nuosavybės teise priklausančiame pravažiavime valstybės žemėje neteisėtai, pažeisdama Tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, eksploatuoja pakeliamą eismą ribojantį kelio užtvarą. Minėtoje ir šioje bylose I. T. nurodomi argumentai sutampa dėl to, kad kelio užtvarą įrengė ne jis, dėl būtinojo reikalingumo sąlygų, kad būtent VMSA yra atsakinga dėl susidariusios situacijos, nes dėl jos neveikimo iki šiol nėra suformuotas žemės sklypas, kuriame yra pravažiavimas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi visus šiuos argumentus atmetė. Taigi, prašyme pareiškėjo nurodyti argumentai jau yra įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir atmesti kaip nepagrįsti.

5.3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartyje teisingai konstatuota, kad VMSA 2021 m. kovo 17 d. rašte nurodyta alternatyvi galimybė – kelio užtvaro suderinimas, kaip ir jo demontavimas, siejama su konkrečiu terminu ir I. T. iš rašto suprato, kad įteisinti kelio užtvarą jis privalo iki 2021 m. balandžio 16 d., o to padaryti iki nurodytos datos negalėdamas, privalo jį demontuoti. Taigi jokių nepagrįstų teisinių lūkesčių I. T. nebuvo suteikta. I. T., kaip UAB „V.“ atstovas, 2021 m. kovo 25 d. VMSA pateikė prašymą nukelti terminą demontuoti įrengtą ir naudojamą pakeliamą kelio užtvarą. 2021 m. balandžio 23 d. raštu buvo pateiktas motyvuotas atsakymas, kad VMSA neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą, nes kelio užtvaras yra įrengtas neteisėtai, ir nėra jokių duomenų, kad Lietuvos valstybė būtų išdavusi sutikimą UAB „V.“ įrengti valstybei priklausančioje žemėje ginčijamą kelio užtvarą, todėl organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra pagrindo, o klausimas dėl sklypo projektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant galiojantį detalųjį planą, kuriame nustatyta, kad pravažiavimo kelias yra skirtas pravažiuoti ir pėsčiųjų eismui, todėl teritorija negali būti užtverta ar kitaip negali būti apribotas transporto ar pėsčiųjų eismas. Pažymėtina, kad prašymą dėl detaliojo plano koregavimo UAB „V.“ VMSA pateikė tik 2021 m. birželio 9 d., t. y. jau po to, kai I. T. buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

5.4. Pareiškėjas tik simuliuoja tariamai aktyvius I. T. veiksmus ir VMSA neveikimą, deklaratyviai teigia esant būtinybę apsaugoti kelio užtvaru patekimą į ginčo teritoriją gaisriniams automobiliams, tačiau vienintelis I. T. tikslas – savanaudiškai užsitikrinti stovėjimo vietas prie pravažiavimo esančiuose pastatuose dirbančių asmenų automobiliams. Tokie veiksmai akivaizdžiai įrodo jo kaltę – sąmoningą siekį nevykdyti VMSA duoto nurodymo ir įsiteisėjusių teismų sprendimų. Kadangi neteisėtai įrengtas kelio užtvaras yra nedemontuotas nuo 2020 m. gruodžio 28 d., o I. T. sąmoningai tęsia neteisėtą veiką, jo veika atitinka administraciniam nusižengimui būtiną pavojingumo laipsnį ir pobūdį.

5.5. Pareiškėjo prašymo argumentai dėl I. T. veikos padarymo būtinojo reikalingumo sąlygomis grindžiami ne realiu ir akivaizdžiu pavojumi, bet prielaidomis, o prašyme nurodyti tikrovės neatitinkantys kaltinimai VMSA dėl tariamo neveikimo, jog pašalinus kelio užtvarą būtų užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimai, vertintini kaip nesąžiningas I. T. siekis išvengti atsakomybės. Apygardos teismas teisingai nusprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti būtinojo reikalingumo situacijos.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. T. atstovo advokato E. Klimo prašymas netenkintinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą daug argumentų skiriama aplinkybėms, susijusioms su pakeliamo kelio užtvaro, esančio šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įrengimu ir jo eksploatavimu, ginčyti, argumentuojant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas I. T. nėra atsakingas už šio pakeliamo kelio užtvaro įrengimą, kad užtvaro eksploatavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimus ir pan. Pažymėtina, kad visos aplinkybės, susijusios su minėto pakeliamo kelio užtvaro įrengimu ir neteisėtu jo eksploatavimu, yra nustatytos, išanalizuotos ir įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyse administracinio nusižengimo byloje, kurioje I. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį. Byloje konstatuota, kad I. T., būdamas atsakingas už UAB „V.“ turto ūkio valdybą bei administravimą, bendrovės nuosavybės teise priklausančiame pravažiavime valstybinėje žemėje tarp žemės sklypų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribojo eismą eksploatuojant pakeliamą kelio užtvarą, taip pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.20 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję ir turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, pareiškėjo argumentai dėl kelio užtvaro įrengimo ir jo eksploatavimo teisėtumo nėra šios atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir paliekami nenagrinėti. Šioje byloje skundžiami apylinkės ir apygardos teismų sprendimai tikrinami tik tuo aspektu, ar pripažindami, kad I. T. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, teismai tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir ar nepadarė esminių proceso teisės pažeidimų.

Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies taikymo

9. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą. I. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo iki 2021 m. balandžio 16 d. demontuoti techninę eismo reguliavimo priemonę (pakeliamą kelio užtvarą), esančią šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas atsakingas už UAB „V.“ turto ūkio valdybą ir administravimą, 2020 m. liepos 28 d. apie 16.03 val. UAB „V.“ nuosavybės teise priklausančiame pravažiavime valstybinėje žemėje tarp žemės sklypų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribojo eismą eksploatuojant pakeliamą kelio užtvarą, tokiais veiksmais pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.20 punkte įtvirtintą draudimą eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones be leidimo. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas bei patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimis. Atsižvelgiant į tai, kad po šių teismų sprendimų įsiteisėjimo 2021 m. kovo 12 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog techninė eismo reguliavimo priemonė (pakeliamas kelio užtvaras), esanti šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vis dar nėra pašalinta, VMSA Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas raštu, kurio registracijos data 2021 m. kovo 17 d., numeris A51-23680/21(3.3.2.26E-ADV), „Dėl neteisėtai įrengtų techninių eismo reguliavimo priemonių“ kreipėsi į UAB „V.“ atstovą I. T. ir nurodė, kad jis iki 2021 m. balandžio 16 d. privalo demontuoti minėtą pakeliamą kelio užtvarą.

11. Byloje nėra ginčo, kad iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 17 d. rašte nurodytos datos techninė eismo reguliavimo priemonė (pakeliamas kelio užtvaras) nebuvo demontuota, taigi VMSA nurodymas nebuvo įvykdytas. Tačiau pareiškėjas tvirtina, kad I. T. veikoje nėra kaltės, nes jis ėmėsi visų veiksmų, siekdamas įvykdyti VMSA rašte nurodytą alternatyvų įpareigojimą, t. y. įteisinti pakeliamą kelio užtvarą, tačiau to padaryti nepavyko dėl pačios VMSA kaltės, todėl I. T. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

12. Pažymėtina, kad veikos padarymo metu galiojęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintas Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašas nustatė, jog įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą (3 punktas); techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (5 punktas). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, techninė eismo reguliavimo priemonė (pakeliamas kelio užtvaras), esanti šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėjo būti nustatyta tvarka suderinta ir įrengta bei eksploatuojama tik gavus atitinkamą leidimą.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 17 d. rašte buvo nurodyta, kad I. T. iki 2021 m. balandžio 16 d. privalo demontuoti techninę eismo reguliavimo priemonę (pakeliamą kelio užtvarą), kartu nurodant ir tai, jog po šio termino pabaigos bus patikrinta, ar įpareigojimas yra įvykdytas, ir, jeigu priemonė nebus demontuota ar suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, bus pagrindas traukti I. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnį 1 dalį, t. y. už minėto įpareigojimo nevykdymą. Taigi, VMSA 2021 m. kovo 17 d. rašte iš tiesų buvo nurodytos dvi alternatyvos – suderinti arba demontuoti pakeliamą kelio užtvarą. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, nurodyta alternatyvi galimybė – kelio užtvaro suderinimas, kaip ir jo demontavimas, buvo siejama su konkrečiu terminu ir I. T. buvo aiškiai nurodyta, kad suderinti (įteisinti) kelio užtvarą jis privalo iki 2021 m. balandžio 16 d., o to padaryti iki šios datos negalėdamas, privalo jį demontuoti.

14. Pareiškėjo argumentai, kad iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 17 d. rašte nurodytos datos suderinti (įteisinti) kelio užtvarką I. T. nepavyko dėl pačios VMSA neveikimo, nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pakankamai aktyvi, gavusi UAB „V.“ ir jos atstovo I. T. prašymus dėl ginčo dalyko – pakeliamo kelio užtvaro įteisinimo ir su tuo susijusių klausimų, ėmėsi veiksmų, aiškinosi situaciją ir, atsakydama į prašymus, išsamiai paaiškino, kokia yra objektyvi faktinė ir teisinė situacija, dėl kurios pakeliamas kelio užtvaras, esantis šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), negali būti įteisintas, nes Lietuvos valstybė nėra išdavusi UAB „V.“ sutikimo įrengti valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pakeliamo kelio užtvaro, ir kodėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nei organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nei koreguoti (keisti) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtintą detalųjį planą. Taigi, kaip jau buvo minėta, iki 2021 m. balandžio 16 d. nepavykus įteisinti pakeliamo kelio užtvaro, I. T. privalėjo vykdyti VMSA 2021 m. kovo 17 d. rašte nurodytą įpareigojimą ir šį kelio užtvarką demontuoti, todėl, to nepadaręs, pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

15. Pažymėtina, kad dėl prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėstomų analogiškų argumentų, susijusių su eismo reguliavimo priemonės (pakeliamo kelio užtvaro), esančios šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), eksploatavimu ir jo nedemontavimu, esant būtinajam reikalingumui (ANK 16 straipsnis), t. y. siekiant užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimus, išsamiai pasisakyta ir ši versija paneigta tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais I. T. administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, tiek ir skundžiamos apygardos teismo nutarties 11 punkte. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo netikėti kitoje byloje priimtuose bei įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių teisingumu ir pritaria šioje byloje priimtoje apygardos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kurios yra pagrįstos bylos medžiaga ir tinkamai motyvuotos, kad pareiškėjo argumentai dėl pakeliamo kelio užtvaro eksploatavimo dėl būtinojo reikalingumo, nepaisant įpareigojimo jį demontuoti, yra nepagrįsti ir iš esmės reiškia ne siekį užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimus, o savanaudišką tikslą – turėti automobilių stovėjimo vietas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal šioje byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes I. T. įstatymas – ANK 505 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai, esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos apygardos teismo nutarties priėmimui, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas

Daiva Pranytė-Zalieckienė