2020-08-13 Nr. CB-8955-2-56-3-00124-2019-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3951

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00124-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 6 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „ICECO žuvis“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“ ieškinį atsakovei įmonei „Hofseth International AS“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo įmonė „Hofseth Europe GmbH“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto ir 164 straipsnio 4 punkto normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, atskleidžiančios šių normų turinį, kadangi nusprendė sustabdyti Lietuvos bylą, nenustatę, jog tarp dviejų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima atsakyti, ar tarp Lietuvos bylos ir Norvegijos bylos egzistuoja prejudicinis ryšys, visų pirma, turėjo būti išsiaiškinta, kokia yra garantijos rūšis: sąlyginė ar nepriklausoma. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šiame bylos etape dar nekvalifikavo garantijos, tačiau to nelaikė pažeidimu, priešingai – patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas stabdyti Lietuvos bylą yra pagrįstas. Tokiu būdu žemesnės instancijos teismai, sustabdę Lietuvos bylos nagrinėjimą prieš tai neišsprendę garantijos rūšies klausimo, pažeidė būtinąją bylos sustabdymo sąlygą dėl prejudicinio ryšio nustatymo. Teismai pažeidė CPK 261 straipsnio 3 dalies, 270 straipsnio 4 dalies, 185 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, atskleidžiančios šių normų turinį, kadangi, sustabdydami Lietuvos bylą, netiesiogiai kvalifikavo garantiją kaip sąlyginę, tačiau tokia teismų išvada yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta, be to, priimta netinkamoje proceso stadijoje ir netinkamu procesiniu sprendimu.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys