7aae0e98-e77a-4699-9834-e15cd805f8bc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas S. Katauskas                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-907-360/2013Teisėjas V. Alška                                                  Teisminio proceso Nr. 1-69-2-00052-2011-9                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.                                       (S)  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                            2013 m. lapkričio 14 d.    Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,nuteistajam R.

K., nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.Civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ R. K. nukentėjusiajai J.

B. priteista 33 191,28 Lt turtinės žalos atlyginimo, 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                 n u s t a t ė: R. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ . 2011 m. birželio 22 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, prekybos centre „Europa“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miestas, apgaulės bÅ«du iÅ¡ nukentėjusiosios J.

B. savo naudai įgijo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, kurio vertė 480 Lt, nurodydamas, jog telefonas jam reikalingas darbui, ir žadėdamas pinigus už telefonÄ grÄ Å¾inti, tačiau nei telefono, nei pinigų J. B. negrÄ Å¾ino;Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. birželio 23 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, AB „Swedbank“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, įkalbėjęs J. B. duoti jam 7 000 Lt automobiliui BMW įsigyti, įtikinęs, kad šį įsigytÄ automobilį jie vėliau abu parduos ir tokiu bÅ«du uždirbs papildomų pinigų, apgaulės bÅ«du iÅ¡ J.

B. savo naudai įgijo 7 000 Lt, nes už Å¡iuos pinigus automobilio neįsigijo ir Å¡ių pinigų J. B. negrÄ Å¾ino; Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. liepos 4 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nukentėjusiosios J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), J. B. įtikinęs, kad bendram jo ir J. B. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti reikalingi 12 000 Lt, apgaulės bÅ«du iÅ¡ J. B. savo naudai įgijo 12 000 Lt, nes nurodyto bÅ«sto už Å¡iuos pinigus nenupirko ir Å¡ių pinigų J.

B. negrÄ Å¾ino; Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. liepos 5 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įtikinęs nukentėjusiÄ jÄ J. B., jog reikalingi pinigai perkamo gyvenamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), buitinei technikai nupirkti ir įkalbėjęs jÄ parduotuvėje „Topo centras“, esančioje (duomenys neskelbtini), tuo tikslu sudaryti su UAB „General Finansing“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 000 Lt paskolos gavimo, pažadėdamas pats Å¡iÄ paskolÄ kredito įstaigai grÄ Å¾inti, apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo iÅ¡ J.

B. 3 000 Lt, nes už Å¡iuos pinigus buitinės technikos nenupirko ir Å¡ių pinigų nei J. B., nei kredito įstaigai negrÄ Å¾ino; Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. liepos mėn. viduryje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įtikinęs J. B., jog reikalingi 7 000 Lt perkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), žyminiam mokesčiui sumokėti ir piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu įkalbėjęs J. B. Å¡iam tikslui pasiskolinti iÅ¡ jos giminaitės 7 000 Lt (duomenys neskelbtini), apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo iÅ¡ J.

B. 7 000 Lt, nes Å¡iais pinigais žyminio mokesčio nesumokėjo ir Å¡ių pinigų J. B. negrÄ Å¾ino; Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nurodęs J. B., kad skiriasi su žmona ir kad skyrybų procesui reikalingi pinigai, 2011 m. rugpjūčio 12 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apgaulės bÅ«du savo naudai iÅ¡ J. B. įgijo 200 Lt, o 2011 m. rugpjūčio 15 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nurodydamas tÄ pačiÄ pinigų reikalingumo priežastį, prie loÅ¡imo salono, esančio (duomenys neskelbtini), apgaulės bÅ«du savo naudai iÅ¡ J.

B. įgijo dar 500 Lt. Tokiu bÅ«du R. K. apgaulės bÅ«du savo naudai užvaldė J. B. turto už 30 180 Lt. R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir skirti Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrę per griežtÄ bausmę. Teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors jis neneigė fakto, kad iÅ¡ nukentėjusiosios pinigus skolinosi. Pasak nuteistojo, nukentėjusioji davė melagingus ir nenuoseklius parodymus, kadangi jis iÅ¡ jos pinigų neiÅ¡viliojo, ji pati savo noru juos jam davė.

Nuteistojo teigimu, tai buvo skola ir tai patvirtina jo pasiraÅ¡ytas 25 000 Lt vekselis. Apeliantas R. K. tvirtina, kad jokios apgaulės nenaudojo, butÄ tikrai norėjo pirkti, tačiau kadangi jam nesumokėjo pinigų už darbÄ , jis nebegalėjo jo įsigyti. Nuteistasis ginčija ir tÄ aplinkybę, jog jis prašė nukentėjusios paimti kreditÄ , jo tvirtinimu, jis apie paimtÄ kreditÄ nieko nežinojo. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę, nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog jis lošė kazino.

Mano, kad Å¡i aplinkybė niekaip negali daryti įtakos sprendžiant jo kaltės klausimÄ , nes pasiskolintus pinigus asmuo gali iÅ¡leisti kur nori. Teismas taip pat be pagrindo rėmėsi Å¡aliÅ¡kais liudytojų parodymais, kadangi liudytojai buvo parinkti tokie, kad jį tik neigiamai charakterizuotų. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, jog jo teistumas yra neiÅ¡nykęs, nors jis teistas daugiau nei prieÅ¡ penkerius metus. Mano, kad Å¡iuo atveju tarp jo ir nukentėjusiosios yra susiklostę civiliniai santykiai.

PraÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę. Pažymi, kad turi sÅ«nų. Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Visų pirma kolegija pastebi, jog nors apeliantas R. K. skundu praÅ¡o tik suÅ¡velninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nuteistasis ginčija ir kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir kad tokie jo veiksmai neturėjo bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami, o ginčas turėjo bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi nuteistasis skunde tam tikrais teiginiais iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimÄ . Tačiau kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad sprendžiant R. K. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo.

R. K. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Todėl nuteistojo R. K. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieÅ¡taravimų.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai iÅ¡analizavo sukčiavimo požymius, aptarė R. K. veiksmų atitiktį Å¡iems požymiams ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apelianto teiginiai, kad jis nukentėjusiosios neapgaudinėjo, o pinigus Å¡i paskolino laisva valia, laikytini gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi Å¡ias aplinkybes paneigia ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir kita bylos medžiaga.

Atkreiptinas dėmesys, jog visi apelianto argumentai, ginčijant kaltę, skunde yra nukreipti tik į nukentėjusiosios parodymų sumenkinimÄ , deklaratyviai nurodant, jog nukentėjusioji                     J. B. davė melagingus parodymus. Tokie nuteistojo skundo argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti bei paneigti bylos medžiaga. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji J. B. tvirtino, kad 2011 m. birželio mėnesį ji susipažino su R. K. ir pradėjo bendrauti.

Kartu su juo nuvyko į Vilnių, kur prekybos centre „Europa“ jo įkalbėta nupirko telefonÄ â€žNokia“ už 480 Lt. R. K. teigė, kad pinigus grÄ Å¾ins. Po to kartu atvyko į KlaipėdÄ , kur iÅ¡ banko paėmė iÅ¡ savo sÄ skaitos 9 500 Lt, iÅ¡ kurių R. K. perdavė 7 000 Lt. Å iuos pinigus ji perdavė R. K. jo įkalbėta automobiliui „BMW“ pirkti, jį bÅ«tų pardavę brangiau ir taip uždirbę 2 000 Lt. Perdavus pinigus, R. K. dingo, jÄ palikęs prekybos centre „Akropolis“.

R. K. už kelių dienų paaiÅ¡kino, kad automobilį nupirko ir pardavė, tačiau pinigų negrÄ Å¾ino. 2011 m. birželio mėnesio pabaigoje R. K. jÄ Ä¯kalbėjo pirkti butÄ bendram gyvenimui. Jis sakė, kad iÅ¡ savų pinigų sumokės 50 000 Lt už butÄ , o ji turi sumokėti 12 000 Lt, likusius pinigus sutarė sumokėti gyvendami kartu. Ji iÅ¡ savo sÄ skaitos banke paėmė 10 000 Lt, pridėjo turėtus 2 000 Lt ir perdavė Å¡iuos pinigus R. K., kad Å¡is sumokėtų už perkamÄ butÄ . 2011 m. liepos mėnesio pradžioje ji kartu su R.

K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį daugiabutį, kur kartu su buto savininku apžiÅ«rėjo butÄ ir nutarė pirkti jį. R. K. pasakė jai, kad pirkimu pasirÅ«pins jis. Kad jai bÅ«tų ramiau, tÄ pačiÄ dienÄ R. K. pasiÅ«lymu jis surašė paskolos sutartį. Tuo jis jai sukėlė dar didesnį pasitikėjimÄ . Gavęs pinigus, R. K. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), sumokėti įmokos už butÄ . KitÄ dienÄ R. K. pasiÅ«lė pagalvoti apie buitinės technikos pirkimÄ butui ir jie nuvyko į prekybos centrÄ â€žAkropolis“, kur R.

K. jÄ Ä¯kalbėjo paimti kreditÄ buitinei technikai pirkti, žadėdamas pats mokėti įmokas. Parduotuvėje „Topo centras“ paėmė 3 000 Lt vartojimo kreditÄ ir gautus 3 000 Lt perdavė R. K., kuris kaip kredito gražinimo garantijÄ pasiėmė sutarties originalÄ . Po savaitės R. K. paskambino ir pasakė, kad kreditÄ grÄ Å¾ino. 2011 m. rugpjūčio mėnesį jai pradėjo skambinti kreditoriai dėl nesumokėtų įmokų. Ji paskambino R. K., kuris jÄ patikino, kad yra viskÄ sumokėjęs. Tačiau po kurio laiko ir vėl paskambino iÅ¡ kredito įstaigos ir pranešė, kad niekas kredito negrÄ Å¾ina, ir ji pati pradėjo mokėti įmokas.

Buitinės technikos, kuriai pirkti buvo paimtas kreditas, ji nematė, į butÄ , kurį nupirko, R. K. nesivežė, žadėdamas padaryti jai staigmenÄ . 2011 m. liepos viduryje R. K. jai pasakė, kad reikia sumokėti 7 000 Lt žyminį mokestį už perkamÄ butÄ . Ji pinigų neturėjo ir kartu su R. K. nuvažiavo pas savo brolio žmonÄ G. G., kuri paskolino 7 000 Lt. Gavę pinigus, jie abu kartu važiavo į KlaipėdÄ sumokėti už butÄ , tačiau prie degalinės R. K. sustabdė automobilį ir pasakė, kad jau į bankÄ jie nebespės ir jie grįžo į kaimÄ , kur ji 7 000 Lt perdavė R.

K., jis pažadėjo, kad kitÄ dienÄ sumokės pinigus, ir tÄ patį vakarÄ iÅ¡vyko. Po kurio laiko R. K. jai parašė žinutę, praÅ¡ydamas 200 Lt, kurių reikia advokatui tam, kad iÅ¡siskirtų su žmona. Å iuos pinigus ji perdavė savo namuose. Dar 500 Lt perdavė automobilyje (duomenys neskelbtini). Po to ji pasekė R. K., kuris su gautais pinigais nuėjo į kazino (t. 1, b. l. 27–28, 29–31, 32–34, t. 2, b. l. 79–80). Å ias aplinkybes nukentėjusioji nuosekliai ir detaliai papasakojo apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu.

Be to, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad pinigus nuteistajam davė paveikta skyrybų su vyru, tikėdamasi pradėti naujÄ gyvenimÄ su R. K. Kitu atveju pinigų ji nebÅ«tų davusi. Pasitikėjo juo ir tikėjo, kad pinigus jis grÄ Å¾ins, juolab kad jis surašė paskolos sutartį, įsipareigodamas skolÄ grÄ Å¾inti.Teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo Å¡iais nukentėjusiosios parodymais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais nuteistojo R. K. teiginiais. Be to, Å¡iuos parodymus patvirtina ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais: liudytojų E. P., E. S.,V.

K., G. G. parodymai, banko sÄ skaitos iÅ¡klotinė, kredito sutartis, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolas ir kita bylos medžiaga. Å ie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir atskleidžia iÅ¡samų nusikalstamos veikos vaizdÄ . Nors apeliantas kvestionuodamas kaltę teigia, jog nagrinėjamu atveju tarp nukentėjusiosios ir jo yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti.

TÄ pažymėjo ir bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Savo teiginius, kad apgaulės prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nenaudojo, R. K. grindžia tuo, jog nukentėjusioji J. B. savo noru jam davė pinigus ir tai yra skola, kuriÄ patvirtina tarp jų pasiraÅ¡yta 25 000 Lt sumos sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sukčiavimÄ nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai-teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, o sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai.Esant Å¡ioms aplinkybėms, tai, kad nukentėjusioji J.

B. savo noru davė R. K. pinigus ir kaltininkas juos iÅ¡viliojęs po kurio laiko pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo pasiskolintus pinigus grÄ Å¾inti iki 2011 m. gruodžio 25 d., nereiÅ¡kia, jog jis veikė teisėtai, o sandorio sudarymas tėra priemonė įgyvendinti nusikalstamÄ tikslÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-508/2012). Taigi, pasiraÅ¡yta sutartis savaime nepaneigia apgaulės naudojimo. PrieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju tokiais veiksmais nuteistasis R. K. norėjo įteigti nukentėjusiajai, kad jis pinigus grÄ Å¾ins.

Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys Å¡ių asmenų apsisprendimÄ dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Vienas apgaulės bÅ«dų yra, kai, pavyzdžiui, turto savininkas ar kitas iÅ¡ minėtų asmenų yra įtikinamas, kad už pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bus sumokėta, nors kaltininkas neturi galimybių atsiskaityti ir nesirengia to daryti.

Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitÄ asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnio numatyti padariniai, ir to nori. Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ , padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ ir pan. Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K–507/2012).

Aptarti nusikalstamos veikos požymiai Å¡ioje byloje yra nustatyti.Apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla, jog R. K. nukentėjusiosios J. B. priklausantį turtÄ užvaldė panaudojęs apgaulę – piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, ji, tikėdama jų bendra ateitimi, duodavo pinigus. Nuteistasis įkalbinėdamas nukentėjusiÄ jÄ duoti jam pinigus, meluodavo, iÅ¡galvodavo aplinkybes, dėl kurių neva jam reikia pinigų, dėl to nukentėjusioji po skyrybų su vyru priėmė sprendimÄ perduoti jam pinigus.

Tokiu bÅ«du R. K. veikė apgaule, siekdamas užvaldyti svetimÄ J. B. priklausantį turtÄ . Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis turėjo darbÄ ar pajamų. PrieÅ¡ingai, liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis vaiko iÅ¡laikymui pinigų nemoka, be to, ji taip pat sudarė kelias vartojimų kreditų sutartis, kuriuos ji iki Å¡iol pati grÄ Å¾ina kredito įstaigoms, kadangi R. K. Å¡iuos pinigus iÅ¡leido kazino. Visi aptarti apelianto veiksmai rodo, kad jis neketino grÄ Å¾inti pinigų nukentėjusiajai, o jo teiginiai, kad pinigus kažkada bÅ«tų grÄ Å¾inęs, laikytini deklaratyviais, neatitinkančiais tikrųjų apelianto ketinimų.

Taigi, apelianto argumentai dėl sukčiavimo požymių nebuvimo jo veiksmuose paneigti byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų duomenų visuma. AukÅ¡tesnės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, vadovavosi tik Å¡aliÅ¡kais liudytojų parodymais. Nei nagrinėjant bylÄ teisme, nei savo apeliaciniame skunde R. K. nenurodė jokių BPK 58 straipsnyje numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų ir jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistu pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Teismo nuosprendyje aptarta aplinkybė, kad R. K. anksčiau teistas 17 kartų, nelaikytina asmens kaltės dėl Å¡iuo atveju padarytos nusikalstamos veikos konstatavimu. Å iuos duomenis teismas vertino kaip apeliantÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ nagrinėjamos bylos kontekste. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apelianto interesų netenkinantį procesinį sprendimÄ , nėra pagrindas teigti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir nuosekliai iÅ¡analizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas, jog R.

K. veiksmuose yra visi bÅ«tini nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, požymiai. Kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis R. K. tiesiogiai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymius, kurie, be kita ko, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia.Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau savo teiginio nemotyvuoja, nurodo tik tiek, jog teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors jis prisipažino iÅ¡ nukentėjusiosios pinigus pasiskolinęs. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nuosprendyje nepripažinta pagrįstai.

Norint pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimÄ , tiek nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek ir apeliaciniame skunde savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, neigė kai kurias nustatytas aplinkybes, tvirtino, jog jo veiksmai yra nenusikalstami. Todėl nėra pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi.

Kolegija konstatuoja, kad teismas paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė iÅ¡samius bausmės skyrimo motyvus, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikÅ¡mę.

Nors R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , tačiau jis yra 17 kartų teistas, teistumai neiÅ¡nykę. Pagal 2012 m. birželio 7 d. nuosprendį bausmės yra neatlikęs. 2012 m. gruodžio 3 d. nuteistas už grasinimÄ nužudyti ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Todėl apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad jo teistumas nėra iÅ¡nykęs, atmestinas. Pastebėtina ir tai, jog dėl                 R. K. teisme dar nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos.

Nuteistasis veikė tyčia, jo padarytas nusikaltimas yra baigtas. R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Akivaizdu, kad jo padaryta veika nėra atsitiktinė, Å¡i nusikalstama veika yra nuoseklus R. K. gyvenimo bÅ«do padarinys. BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi R. K. yra recidyvistas, todėl teismas pagrįstai paskyrė sankcijos maksimumui artimÄ laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija konstatuoja, kad teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta.Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o tenkinti nuteistojo                         R. K. apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

            nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                                               Dalia Kursevičienė                                                                                                                          Linas Pauliukėnas