Legislator Case Law & Legislation
7aa197b5-95ed-4f31-b60a-e1bebc0c03f5 AI generated

7aa197b5-95ed-4f31-b60a-e1bebc0c03f5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 7aa197b5-95ed-4f31-b60a-e1bebc0c03f5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

7aa197b5-95ed-4f31-b60a-e1bebc0c03f5 · Kauno apygardos administracinis teismas: Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose buvo drėgna.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1849-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00860-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 8 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjaJanina Vitunskienė,sekretoriaujant DeivyduiAidukui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų,dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo3 000Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4-9).PareiÅ¡kėjas skundenurodė, kadlaikotarpiu nuo 2016-09-26 iki 2017 m. birželio mėnesio pabaigos buvo kalinamas 125 kameroje, kurioje buvo nuo 2 iki 3 nuteistųjų. Kamerų tipo patalposenebuvo užtikrintas įstatyme numatytas gyvenamasis plotas. Be to, dalį ploto užėmė baldai bei kiti įrenginiai. Kamerose buvo drėgna. Taip pat nurodė, jog pareigÅ«nai elgėsi netinkamai, provokavo.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, emocinių sukrėtimų, depresijÄ , pažeminimÄ . Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l.13-15) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2016-09-26 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1/16-241 drausminę nuobaudÄ atlikti buvo paskirtas į 6-Ä nuteistųjų bÅ«rį (drausmės grupę), 125 kamerÄ . 2017-02-09 pareiÅ¡kėjui skirta drausminė nuobauda- perkėlimas į kamerų tipo patalpas Å¡eÅ¡eriems mėnesiams.

Pripažino, jog pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę kameroje Nr. 125, atskirais laikotarpiais trÅ«ko minimalaus gyvenamojo ploto, tačiau Å¡is pažeidimas negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias nurodė pareiÅ¡kėjas. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos neįrodė, reikalavimÄ grindžia vien nemotyvuotais, deklaratyviais teiginiais. PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau- Kybartų PN) laikotarpiu nuo2016m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio mėnesio.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad kamerų tipo patalpose trÅ«ko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui privalomo ploto bei kamerose buvo drėgna. Taip pat nurodė, jog pareigÅ«nai elgėsi netinkamai ir provokavo pareiÅ¡kėjÄ .Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), 111.2. p. nustato, kad kamerų tipo patalpose tenka 3,6 kv.m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).Kybartų PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2017-06-06 pažyma Nr. 1/8-1803, 2017-06-16 pažyma Nr. 1/8-1937, Kybartų PN direktoriaus 2016-09-26įsakymas Nr. 1/16-241(b.l. 19, 21, 29) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-09-26 iki 2017-06-16 pareiÅ¡kėjas atliko drausmines nuobaudas kamerose Nr. 125, Nr. 3 ir Nr. 118.Atliekant drausminę nuobaudÄ kamerose Nr. 3 ir Nr. 118 gyvenamojo ploto pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei numato Taisyklių 111.2. punktas.Atliekant drausminę nuobaudÄ kameroje Nr. 125 gyvenamojo ploto pareiÅ¡kėjui teko kai kuriais laikotarpiais (nuo 2016-09-26 iki 2016-10-05, nuo 2016-10-18 iki 2016-10-19, nuo 2016-10-25 iki 2017-01-02, nuo 2017-01-23 iki 2017-02-09) mažiau nei numato teisės aktai.

Pagal į bylÄ pateiktus duomenis nustatyta, jog tuo metupareiÅ¡kėjui teko 3,52 kv. m. (101 parÄ trÅ«ko- 0,08 kv. m.) gyvenamojo ploto, kai Taisyklių 111.2. punktas numato 3,6 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ vienam žmogui.Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose buvo drėgna.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , tuo pačiu iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose, taip pat nėra duomenų, jog dėl to su skundais bÅ«tų kreipęsis ginčo laikotarpiu į atsakovÄ . Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡io pobÅ«džio aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog pareigÅ«nai netinkamai elgėsi, provokavo nuteistuosius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobÅ«džio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iÅ¡ nurodytų pažeidimų, t.y. nenurodė, kokie konkretÅ«s pareigÅ«nai, kada ir kaip netinkamai elgėsi su pareiÅ¡kėju.

Ä®rodinėdamas Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kas gali Å¡iuos faktus pagrįsti, nesirėmė liudytojais, todėl bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .Byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų Kybartų PN poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje esantys asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l.

18) nepatvirtina, kad bÅ«tent dėl minėtų netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų realiai pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata, kad jam bÅ«tų reikėję vartoti medikamentus dėl nustatytų netinkamų sÄ lygų.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Kybartų PN pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu, pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , buvo kalinamas101 parÄ . Nors gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,52 kv. m., iki normos trÅ«ko 0,08 kv. m.),tačiau pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ mažino kameroje buvę baldai ir kiti įrenginiai. Aptariant bendrÄ sias gyvenimo sÄ lygas pastebėtina, kad atliekant drausminę nuobaudÄ kameroje jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į atsakovÄ dėl netinkamų sÄ lygų, neužtikrinant teisės aktais nustatyto ploto ( b.l. 16, 22). Ä®vertinus pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į atsakovÄ su skundais, nesant duomenų apie tai, kad jam bÅ«nant Kybartų PN dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi sveikata, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, darytina iÅ¡vada, jog byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindÄ pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .

Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindÄ spręsti klausimuidėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , atsižvelgdamas į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 700 Eur Å¡i suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. K. iÅ¡Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                       Janina Vitunskienė