7a97f6f9-e4ec-4bfa-ba66-e5d3f6bf7ee3 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-926-431/2020 Teisminio proceso Nr.2-68-3-12249-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; (S) 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo KazakiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, apeliacinį skundÄ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 16 493 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. IeÅ¡kovo virÅ¡ininkas, T. B., jam paaiÅ¡kino, kad jo draugai skrenda lėktuvu ir negali pasiimti visų reikalingų daiktų, todėl ieÅ¡kovas paėmė parvežti į LietuvÄ jų krepÅ¡ius. Grįžtant į LietuvÄ , 2011 m. gruodžio 2 d., buvo sustabdytas ieÅ¡kovo vairuojamas krovininis automobilis muitiniam tikrinimui, kurio metu nustatyta, jog vežtuose keturiuose kelioniniuose krepÅ¡iuose buvo supakuota narkotinė medžiaga.

Todėl ieÅ¡kovas buvo sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 1 dalį, kitÄ dienÄ , 2011 m. gruodžio 3 d., jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo tęsiama maksimalų BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ aÅ¡tuoniolikos mėnesių terminÄ . IÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ieÅ¡kovas paleistas tik 2013 m. gegužės 30 d., kai prokuroras privalėjo pakeisti kardomÄ jÄ priemonę į Å¡velnesnę, tai yra pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje.

2. Suėmimas buvo grindžiamas iÅ¡ esmės tik tuo, kad ieÅ¡kovas buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (kontrabanda ir neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), padarymu ir neprisipažįsta. Teismas, tenkindamas prokuroro praÅ¡ymus, pažeidė ieÅ¡kovo teises, suteikdamas perdėtÄ pranaÅ¡umÄ kaltinančiajai Å¡aliai. Suėmimo metu ieÅ¡kovui pasimatymai su artimaisiais buvo uždrausti, net ir praÅ¡ymÄ leisti paskambinti žmonai prokuroras atmetė.

Kitiems Å¡ios bylos įtariamiesiems, V. D. ir organizatoriui T. B., skirtos žymiai Å¡velnesnės kardomosios priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-211/2014 ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ pripažino kaltu ir skyrė jam deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę, kartu paskirdamas ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

3. IeÅ¡kovas buvo sulaikytas 2017 m. vasario 28 d. ir nusiųstas atlikti bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeitė, panaikino nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovas nuteistas, konstatuodamas teismo padarytus esminius pažeidimus, ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas. Vykdant Å¡iÄ nutartį, ieÅ¡kovas iÅ¡ bausmės atlikimo vietos paleistas 2017 m. lapkričio 24 d.

Ikiteisminis tyrimas buvo organizuojamas netinkamai, jo metu surinkti duomenys nebuvo išsamiai, visapusiškai ir kvalifikuotai ištirti (BPK 2 straipsnis), neatsižvelgta į tai, kad ieškovas nuo pat pirmosios apklausos tvirtino nežinojęs jam perduotų paketų turinio. Byla ieškovo atžvilgiu turėjo būti nutraukta, kadangi jau ikiteisminiame tyrime buvo akivaizdu, kad nėra jo kaltės, nėra duomenų dėl ieškovo tiesioginės tyčios įvykdyti nusikalstamas veikas.

4. IeÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro 8 430 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai viso vykusio baudžiamojo proceso metu ir 8 063 Eur negautos pajamos, apskaičiuotos, kaip minimalus buvęs darbo užmokestis ieÅ¡kovo kalinimo metu. Dėl to, kad buvo priverstas kalėti daugiau nei dvejus metus už labai sunkias veikas, kurių nepadarė, ieÅ¡kovas patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė gyvenimo pilnatvės ir prasmės netekimu, didžiuliu nerimu dėl savo bei savo artimųjų dabarties bei ateities.

IeÅ¡kovas patyrė gilius neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl įprastinės gyvenamosios aplinkos pasikeitimo, dėl galimybės bendrauti su artimaisiais bei pažįstamais netekties, negalėjimo užsiimti įprasta darbine ir mėgstama veikla. Tai neigiamai paveikė ieÅ¡kovo emocinę bÅ«klę, įprastÄ savijautÄ . Nuo pat sulaikymo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, ieÅ¡kovas jautė netikrumÄ dėl savo likimo, dėl sutuoktinės, nepilnametės dukters ir kitų artimųjų likimo. Procesas užsitęsė beveik Å¡eÅ¡erius metus, nuo 2011 metų gruodžio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.

5. Atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Pripažino, kad suėmimas ieÅ¡kovui taikytas nepagrįstai ilgai. Tačiau nesutiko su praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Prašė priteisti ieÅ¡kovui tik 3 420 Eur turtinės žalos už negautas pajamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu ir 6 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, jog baudžiamasis procesas net ir tuomet, kai asmuo iÅ¡teisinamas, savaime nelaikytinas neteisėtu. IeÅ¡kovas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandÄ ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

Buvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieÅ¡kovas buvo padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

6. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokio pobÅ«džio, kaip nagrinėjamoji, bylose ieÅ¡kovo dideliu neatsargumu gali bÅ«ti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerÅ«pestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . IeÅ¡kovas buvo sustabdytas vežantis didelį narkotikų kiekį. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡ esmės skirtingai nurodė krepÅ¡ių su narkotinėmis medžiagomis paėmimo aplinkybes. Tokiu bÅ«du pats ieÅ¡kovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu savo veiksmais teisėsaugoms institucijoms trukdė iÅ¡aiÅ¡kinti asmenis padariusius nusikaltimus. Reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos.

7. IlgÄ ikiteisminio tyrimo trukmę nulėmė baudžiamosios bylos sudėtingumas, kurį pagrindžia nusikalstamų veikų specifiÅ¡kumas, pasižymintis ypatingu latentiÅ¡kumu. Buvo iÅ¡analizuota informacija, gauta pritaikius procesines prievartos priemones, gautos specialistų iÅ¡vados, atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės. Å iam sudėtingam darbui atlikti reikėjo daug laiko. Ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai intensyviai, atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nors kiekvienas asmuo turi teisę į greitÄ procesÄ , tačiau akcentuotina, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko.

Nagrinėjamoje byloje sÄ skaitų, nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡ytų ieÅ¡kovui už teisines paslaugas baudžiamajame procese, nepateikta. Todėl pripažintina, kad baudžiamosios bylos iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui I. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 16 493 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 318,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas buvo sulaikytas savo vairuojamame vilkike, per sienÄ vežantis labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nors ieÅ¡kovas viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino nežinojęs, kad veža narkotikus, jis, duodamas parodymus skirtingai aiÅ¡kino apie krepÅ¡ių perdavimo jam vežti aplinkybes. Liudytojas T. B., nors teisme parodymus ir pakeitė, ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog gabena narkotines medžiagas, ir su tuo sutiko. Taigi duomenų, leidžiančių įtarti ieÅ¡kovÄ nusikalstamos veikos padarymu bei vykdyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jį persekiojimÄ , buvo. Pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovÄ nuteisęs Lietuvos apeliacinis teismas nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nėra.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė ieÅ¡kovo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovÄ nuteisęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, Å¡ie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui inkriminuoti nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia, tuo tarpu ieÅ¡kovo tyčia byloje neabejotinai neįrodyta, t.y. neįrodyta, kad jis suprato neteisėtai disponavęs labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais bei padaręs kontrabandÄ ir norėjo taip veikti. Tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytos įžvalgos bei iÅ¡vados leidžia spręsti apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas ieÅ¡kovÄ , tinkamai neįvertino jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių buvimo, netiksliai įvykdė procesinę pareigÄ iÅ¡dėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas, dėl ko buvo padaryta teisės taikymo klaida.

Tokie teismo veiksmai gali suponuoti valstybės atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, esant kitiems civilinės atsakomybės požymiams.

11. IeÅ¡kovas buvo sulaikytas 2011 m. gruodžio 2 d., 2011 m. gruodžio 3 d. jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo tęsiama maksimalų įstatyme nustatytÄ terminÄ â€“ 18 mėnesių. IÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ieÅ¡kovas paleistas 2013 m. gegužės 30 d. Ä®vertinęs pagrindus, kuriais pradėtas ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas, baudžiamosios bylos tyrimo tikslus, teismas pripažino, kad 2011 m. gruodžio 3 d. objektyviai egzistavo jo suėmimo pagrindai.

Nors prokurorui praÅ¡ant suimti ieÅ¡kovÄ 3 mėnesiams teismas, motyvuodamas tuo, kad įtariamasis anksčiau neteistas, dirbo, turi Å¡eimÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatė jam 2 mėnesių suėmimo terminÄ , vis gi nesama konkrečios argumentacijos, kodėl suėmimas ieÅ¡kovui buvo paskirtas bÅ«tent tokiam terminui. Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad vėliau suėmimas ieÅ¡kovui buvo tęsiamas iÅ¡ esmės tais pačiais formaliais pagrindais, suėmimo pratęsimas baudžiamojo proceso metu nebuvo grįstas reikÅ¡mingais ir pakankamais pagrindais, kurių buvimas bÅ«tų pakankamai motyvuotas, priežastys tinkamai individualizuotos.

12. Baudžiamojoje byloje teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatavo atliekamo ikiteisminio tyrimo intensyvumo stokÄ . Lietuvos apeliacinio teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nutarė taikyti ieÅ¡kovo atžvilgiu kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokio savo sprendimo teismas atskirai neargumentavo. Teismų praktikoje konstatuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ir neatleidžia teismo nuo pareigos tokį taikymÄ motyvuoti.

Tai neatitinka BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) reikalavimų, kad teismo sprendimai suėmimo klausimais turi bÅ«ti iÅ¡samiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ieÅ¡kovas buvo sulaikytas 2017 m. vasario 28 d. ir paleistas 2017 m. lapkričio 24 d. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo suėmimas Å¡iuo laikotarpiu nebuvo pagrįstas tinkamai motyvuotais reikÅ¡mingais ir pakankamais pagrindais, spręsdami ieÅ¡kovo suėmimo klausimus valstybės pareigÅ«nai neveikė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

13. IeÅ¡kovas nurodė, jog baudžiamojo proceso metu patyrė 8 430 Eus iÅ¡laidų advokatės pagalbai. Ä® bylÄ pateikto keturios teisinių paslaugų sutartys, sudarytos su advokate dėl ieÅ¡kovo gynybos. Už gynybÄ baudžiamajame procese ieÅ¡kovas įsipareigojo advokatei sumokėti 8 778,73 Eur. Ä® bylÄ pateikti advokatės iÅ¡raÅ¡yti grynųjų pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad advokatei buvo sumokėta 8 434,3 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad pirmÄ kartÄ jai sumokėjo ieÅ¡kovo sutuoktinė, nes jis buvo suimtas.

Vėliau jie susitarė, kad klientas sumokės, kai galės, kadangi jis neturėjo pinigų, nes buvo netekęs galimybės dirbti. Todėl pinigai buvo sumokėti jau po to, kai ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas grįžo į normalų gyvenimÄ ir pradėjo dirbti. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡teisintojo turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas.

14. Pagal vienÄ iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ â€“ nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi nepadarius jam žalos, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir iÅ¡laidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju kaip turtinę žalÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jo iÅ¡laidas gynybai baudžiamojo proceso metu. Å ios iÅ¡laidos realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai bÅ«tinos. Teismas konstatavo, kad su gynėja sutartimis sulygtos sumos, įvertinus baudžiamojo proceso trukmę (beveik 6 metai), apimtį ir atliktus procesinius veiksmus, yra protingos ir pagrįstos, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalis dėl 8 430 Eur priteisimo tenkintina.

15. IeÅ¡kovas prašė priteisti 8 063 Eur jo kalinimo laikotarpiais negautų pajamų. Å iÄ sumÄ apskaičiavo, įvertinęs jo kalinimo mėnesiais Lietuvoje buvusį minimalųjį mėnesinį atlyginimÄ . Byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos patvirtina, kad iki sulaikymo ieÅ¡kovas visÄ laikÄ dirbo ir gavo pajamas, dirbo ir laikotarpiu tarp suėmimų. Nors Sodros duomenimis jos ir nėra ypač didelės, tačiau virÅ¡ijo tuo metu galiojusį MMA. Teismas visuotinai žinoma aplinkybe pripažino tai, kad tolimųjų reisų vairuotojų didžiÄ jÄ pajamų dalį sudaro jiems mokami komandiruotpinigiai.

Todėl teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog tuo atveju, jei nebÅ«tų suimtas, nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. gegužės mėn., bei nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., tai yra per beveik 27 mėnesius, ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs daugiau neto pajamų, nei jo reikalaujama priteisti 8063 Eur suma. Nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų dalį dėl turtinės žalos atlyginimo visiÅ¡kai.

16. Baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu truko net Å¡eÅ¡erius metus, iÅ¡ jų daugiau kaip dvejus metus ieÅ¡kovas buvo kalintas, 18 mėnesių kalėjimo sÄ lygomis. Tokį laikotarpį teismas pripažino pakankamai ilgu, jog asmens dvasinei bÅ«klei bÅ«tų padarytas ypač didelis neigiamas ilgalaikes pasekmes turintis poveikis. Teismo vertinimu svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovas iki tol nebuvo teistas. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas nuo 2007 m. gegužės 4 d. gyvena santuokoje, Å¡eima augina bendrÄ 2005 m. rugpjūčio 18 d. gimusiÄ dukterį. Teismas sutiko, kad ieÅ¡kovo ir liudytoja apklaustos jo sutuoktinės nurodytos aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu patirtus iÅ¡gyvenimus, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad neturtinės žalos ieÅ¡kovas patyrė.

17. Teismas vertino ir paties ieÅ¡kovo veiksmus. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, bÅ«damas patyręs tarptautinių pervežimų srityje, turėjo ir galėjo suprasti, jog yra atsakingas už bet kokį per sienÄ gabenamÄ krovinį.

Todėl neįsitikinęs, kad papraÅ¡ytuose pervežti krepÅ¡iuose nėra daiktų, kuriuos gabenti draudžiama, elgėsi nerÅ«pestingai, o tokie jo veiksmai buvo vėliau vykusio baudžiamojo persekiojimo paties ieÅ¡kovo atžvilgiu sÄ lyga. Todėl teismas ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl jo atžvilgiu neteisėtai taikyto kardomojo kalinimo įvertino 9 000 Eur, dėl neteisėto nuteisimo – 1 000 Eur suma, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisdamas 10 000 Eur neturtinę žalÄ . III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį argumentai 18.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir sumažinti ieÅ¡kovui priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neįvertino visų svarbių aplinkybių ir dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl neturtinės žalos, sukeltos neteisėtai taikytu suėmimu, dydžio.

Nei baudžiamojoje byloje, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra konstatuota, jog visas ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Priešingai, teisėsaugos institucijos pagrįstai ėmėsi visų teisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, tarp kurių buvo ir laikino sulaikymo bei suėmimo taikymas. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir atliekamas esant pagrįstam įtarimui, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis.

Ikiteisminis tyrimas 2011 m. gruodžio 2 d. buvo pradėtas, sulaikius ieÅ¡kovo vairuojamÄ krovininį automobilį, kuriame rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. 18.2. Teismas pripažino, jog duomenų, leidžiančių įtarti ieÅ¡kovÄ nusikalstamos veikos padarymu bei vykdyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pakako. Taigi nebuvo nustatyta neteisėto ieÅ¡kovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė patvirtino, kad buvo pagrindas jį sulaikyti bei atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Teismas taip pat patvirtino, jog buvo pagrindas sulaikyti ieÅ¡kovÄ 2011 m. gruodžio 2 d., o 2011 m. gruodžio 3 d. objektyviai egzistavo jo suėmimo pagrindai. Teismas, teigdamas jog baudžiamojo proceso metu buvo stokojama argumentacijos, kodėl buvo skirtas konkretus suėmimo terminas, o vėlesni jo pratęsimai buvo grindžiami formaliais pagrindais, nenurodė, nuo kurio laikotarpio pripažintina, kad ieÅ¡kovui skirta (pratęsta) kardomoji priemonė jau buvo vertintina kaip nepagrįsta. 18.3. Teismas sprendime nediferencijavo pagrįsto ir nepagrįsto suėmimo taikymo laikotarpio.

Å ių aplinkybių nustatymas, sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus yra itin svarbus. Tokio pobÅ«džio bylose neužtenka tik konstatuoti, kad kardomasis kalinimas truko nepagristai ilgÄ laikÄ , kadangi pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto suėmimo taikymo, atsiranda bÅ«tent už tokį laikotarpį, kuris teismo įvertinamas, kaip neteisėtas ir teismas savo sprendime jį turi konkrečiai nurodyti. 18.4.

Pagal teismų praktikÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ suėmimo taikymÄ , teismas, be bendrųjų kriterijų, turi atsižvelgti papildomai į: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes, suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui, suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatÄ , suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui, aplinkybes, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį, nukentėjusio asmens kaltę.

Teismas pripažino, kad valstybės neteisėtuose veiksmuose nebuvo tyčios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Tai leidžia teigti, jog įrodymų, kurie buvo naudojami ir kaip duomenys suėmimui skirti ir pratęsti, rinkimo ir pripažinimo įrodymais neteisėtumo nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovas suėmimo metu turėjo mažametį vaikÄ ir sutuoktinę, turėjo darbÄ , apie kitus ypatingus užsiėmimus, kuriems galėjo turėti įtakos baudžiamasis procesas, ieÅ¡kovas nėra nurodęs. 18.5.

Baudžiamasis procesas sukelia neigiamų emocinių bei psichologinių padarinių, tačiau ieškovo patirti neigiami išgyvenimai negali būti preziumuojami, o turi būti įrodyti. Tokių duomenų teismas nenustatė, o ieškovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti kokių nors ypatingų padarinių dėl taikyto suėmimo. Teismas pripažino, jog įtakos baudžiamajam procesui turėjo ir paties ieškovo nerūpestingas elgesys, nes duodamas parodymus, skirtingai aiškino apie krepšių perdavimo jam vežti aplinkybes.

Kasacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo suėmimo laikotarpį, trukusį 2 metus ir 7 mėnesius, pripažino ilgu ir priteisė ieÅ¡kovui 6 000 Eur neturtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-278/2018). Nagrinėjamoje byloje teismo ieÅ¡kovui priteista 9 000 Eur neturtinės žalos suma už neteisėtÄ suėmimÄ yra neproporcinga ir nepagrįsta, todėl turėtų bÅ«ti sumažinta. 18.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 8 430 Eur turtinės žalos už iÅ¡laidas gynybai (advokatui) baudžiamojo proceso metu.

Baudžiamajame procese iÅ¡teisinto asmens iÅ¡laidas advokatui samdyti, kaip žalÄ dėl neteisėtų institucijų veiksmų, sudaro lėšos, kurios bÅ«tų pagrįstai iÅ¡leistos asmens gynybai nuo baudžiamojo persekiojimo, kiek jos priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su neteisėtais institucijų veiksmais. Jeigu ne visi praÅ¡omi pripažinti neteisėtais veiksmai pripažįstami neteisėtais, tai kaip žalos atlyginimas priteisiama iÅ¡laidų dalis, kuri susijusi su neteisėtais veiksmais. Atlygintinos dalies dydis nustatomas atsižvelgiant į Å¡ios dalies advokato paslaugų apimtį, vertę, sudėtingumÄ ir kitas aplinkybes.

Teismas neišskyrė, nuo kurio laikotarpio pripažino, kad atsakovės veiksmai iš teisėtų peraugo į neteisėtus. Nenustačius šio laikotarpio, nėra galimybės objektyviai įvertinti, nuo kada ieškovui turėtų būti skaičiuojamas žalos atlyginimas už atsakovės neteisėtus veiksmus. 18.7. Byloje nėra duomenų, kuriuo laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos ieškovui buvo suteiktos. Byloje yra tik ieškovo advokatės išrašyti grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nedetalizuojama, kada ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos ieškovui buvo suteiktos.

Å ių aplinkybių nustatymas yra reikÅ¡mingas ir svarbus, siekiant nustatyti objektyviais duomenimis pagrįstÄ turtinės žalos dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklėse, Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendime yra nustatyti reikalavimai advokato iÅ¡raÅ¡omai sÄ skaitai už teisinę pagalbÄ . Nagrinėjamoje byloje sÄ skaitų už teisines paslaugas pateikta nebuvo.

Taigi baudžiamosios bylos nagrinėjimo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti ir nėra galimybės objektyviai įvertinti ieškovui suteiktų advokato paslaugų apimties atitinkamu laikotarpiu.

19. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Teisingumo ministerija prisidėjimu prie Generalinės prokuratÅ«ros apeliacinio skundo praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ , sumažinant priteistos žalos dydį. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Teismas sprendime konstatavo, jog spręsdami ieÅ¡kovo suėmimo klausimus valstybės pareigÅ«nai neveikė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai.

Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Todėl aplinkybė, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Pagal BPK nuostatas asmuo gali bÅ«ti sulaikytas tuomet, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bei 3 dalį suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, kai yra duomenų, kad asmuo pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, sunaikinti ar paslėpti dokumentus, tai yra rizika, kad pačioje proceso pradžioje asmuo gali trukdyti įtvirtinti reikÅ¡mingus bylai įrodymus. 19.2.

IeÅ¡kovas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandÄ ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Pagal teismų praktikÄ sulaikymas (suėmimas) yra teisėtas, kai jis grindžiamas procesiniu sprendimu ir esant pagrįstam įsitikinimui, kad suimamas asmuo yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Suėmimo metu asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, Å¡ios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis.

Nagrinėjamoje byloje buvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieÅ¡kovas buvo padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Tuo labiau, kai liudytojas L. M., Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas, parodė, kad automobilio patikros metu vairuotojas (ieÅ¡kovas) jaudinosi, matėsi, kad jam dreba rankos. Ä®vertinęs tai, kad vairuotojas elgėsi nenatÅ«raliai, ir kitas aplinkybes, nutarė vilkikÄ patikrinti. 19.3. Teismų praktikoje nustatyta, jog iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ . Civilinės atsakomybės aspektu reikÅ¡minga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas, reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų konstatuoti suėmimo taikymo neteisėtumÄ , taip pat nėra į bylÄ pateiktų duomenų apie ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų tikslų dydį.

20. IeÅ¡kovas I. K. atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Teismas pagrįstai atskyrė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, tai yra dėl pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir dėl ieÅ¡kovo kardomojo kalinimo bei jo atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų, todėl teisingai nusprendė, kad spręsdami ieÅ¡kovo suėmimo klausimus, valstybės pareigÅ«nai neveikė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad apie T. B. ir S. J. nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su disponavimu ir kontrabanda didelių narkotinių medžiagų kiekiu pareigÅ«nams buvo žinoma dar 2011 m. gegužės mėnesį. T. B. pokalbių telefonu buvo leista klausytis 2011 m. lapkričio 17 d. Kai T. B. 2011 m. lapkričio 30 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovÄ su kroviniu, telefoninių pokalbių buvo klausomasi, 2011 m. gruodžio 2 d. grįžęs į LietuvÄ ieÅ¡kovas buvo sulaikytas. Taigi pareigÅ«nai veikė kryptingai.

Tuo tarpu praneÅ¡ime apie įtarimÄ ieÅ¡kovui T. B., kaip organizatorius net neįvardijamas, ir tokia teisiÅ¡kai neapibrėžta ieÅ¡kovo padėtis tęsėsi iki 2013 m. birželio. 20.2. Prokuroro praÅ¡ymai dėl suėmimo skyrimo formuluojami pirminio įtarimo pagrindu, taip pažeidžiant įtariamojo teises. PraÅ¡ymų tekstai formalÅ«s ir identiÅ¡ki, iÅ¡ esmės nurodant suėmimo taikymo pagrindus veikos, kuria įtariamas asmuo, sunkumas bei tai, kad ieÅ¡kovas turi ryÅ¡ių užsienyje (be jokių įrodymų), todėl gali bėgti, slėptis nuo tardymo ar teismo.

Reali situacija byloje leidžia pagrįstai manyti, kad suėmimas maksimalų įstatyme nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovui buvo tęsiamas tik dėl tos priežasties, kad jis neprisipažino esÄ s kaltas dėl jam pareikÅ¡to įtarimo. Todėl ieÅ¡kovo atžvilgiu procesas buvo nesÄ Å¾iningas ir žeminantis garbę ir orumÄ . IÅ¡nagrinėtame ginče svarbu ir tai, kad byla buvo vilkinama dėl kitam įtariamajam paskirtų sveikatos ekspertizių. Tuo tarpu suėmimas ieÅ¡kovui buvo tęsiamas. 20.3. Teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinęs faktus, susijusius su nepagrįstai ilgu kardomuoju kalinimu, ryÅ¡ium su tuo atsiradusiais ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimais, pagrįstai sprendė, kad 10 000 Eur suma, yra adekvati, proporcinga bei teisinga ieÅ¡kovui padarytai žalai atlyginti.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nėra pateikti bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai. Todėl nesant Å¡ių dokumentų, nėra galimybės objektyviai įvertinti ieÅ¡kovui suteiktų paslaugų apimties atitinkamu laikotarpiu. Advokatės darbas pagal teisinių paslaugų sutartį su ieÅ¡kovu, pradėtas 2012 m. sausio 5 d., užbaigtas 2017 m. lapkričio 23 d. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: teisinių paslaugų sutartys, grynų pinigų paėmimo kvitai.

Teismas visas teisines bei faktines aplinkybes įvertino, padarydamas pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai bÅ«tinos. Su gynėja sutartimis sulygtos sumos, įvertinus baudžiamojo proceso trukmę (beveik 6 metai) apimtį ir atliktus procesinius veiksmus, yra protingos ir pagrįstos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 21. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės buvo priteista 8 430 Eur už advokato paslaugas, kaip turtinė žala, ir 10 000 Eur neturtinė žala, patirta dėl neteisėto suėmimo ir nuteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovas baudžiamajame procese buvo kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, tai yra tuo, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandÄ ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. IeÅ¡kovas buvo sulaikytas 2011 m. gruodžio 2 d., muitinės pareigÅ«nų patikrinimo metu jo vairuojamo vilkiko kabinoje gabenamuose keturiuose krepÅ¡iuose suradus didelį kiekį narkotinių medžiagų. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas ir pripažino jį kaltu, paskirdamas 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovas nuteistas ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas. Kasacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, Å¡ie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ (BPK 369 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovui ikiteisminio tyrimo metu nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos apeliaciniam teismui ieÅ¡kovÄ pripažinus kaltu, jis nuo 2017 m. vasario 28 d. buvo sulaikytas ir pristatytas į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ , iÅ¡ kurios paleistas tik 2017 m. lapkričio 2 d.

24. IeÅ¡kovas pagal CK 6.272 straipsnį ieÅ¡kiniu reikalavo iÅ¡ atsakovės atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisėto nuteisimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nepagrįstai ilgai jam taikyto suėmimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės sutiko su ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo veiksmų neteisėtumu ir ieÅ¡kovui padarytos žalos faktu, tačiau ginčijo jos dydį. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovui priteistu 9 000 Eur neturtinės žalos dydžiu už taikytÄ kardomÄ jį kalinimÄ , nurodydama, jog pagal teismų praktikÄ ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteista ne daugiau, kaip 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat teigia, kad ieÅ¡kovui priteistos 8 430 Eur iÅ¡laidos, sumokėtos advokatei už gynybÄ , yra neįrodytos.

Dėl neturtinės žalos dydžio 25. Atsakovė ieÅ¡kovui priteistos 9 000 Eur neturtinės žalos už ikiteisminio tyrimo metu skirtÄ suėmimÄ mažinimo bÅ«tinumÄ grindžia argumentais, jog pirmos instancijos teismas, pripažinęs, kad buvo pagrindas ieÅ¡kovÄ sulaikyti nuo 2011 m. gruodžio 2 d. ir objektyviai egzistavo jo suėmimo pagrindai, skundžiamame sprendime nediferencijavo pagrįsto ir nepagrįsto suėmimo taikymo laikotarpio. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.272 straipsnį atsiranda bÅ«tent už tokį laikotarpį, kuris teismo įvertinamas, kaip neteisėto suėmimo taikymo laikotarpis, ir teismas savo sprendime turi jį konkrečiai nurodyti.

Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, kokiÄ konkrečiai neturtinę žalÄ jam sukėlė taikomas suėmimas, o pagal teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose dėl nepagrįsto panaÅ¡aus ilgumo suėmimo taikymo nustatytas 6 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atsakovės argumentais.

26. Nors pirmos instancijos teismas ir pripažino, kad 2011 m. gruodžio 3 d. objektyviai egzistavo ieÅ¡kovo suėmimo pagrindai, tačiau analizuodamas paskirto suėmimo terminÄ , pažymėjo, jog teismas nepakankamai argumentavo, kodėl įtariamajam buvo paskirtas bÅ«tent 2 mėnesių suėmimo terminas, vėliau suėmimas buvo tęsiamas iÅ¡ esmės tais pačiais formaliais pagrindais. Taigi pirmos instancijos teismas nustatė, jog suėmimo pratęsimas baudžiamojo proceso metu nebuvo pagrįstas reikÅ¡mingais ir pakankamais pagrindais, kurių buvimas bÅ«tų pakankamai motyvuotas, priežastys tinkamai individualizuotos, atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatuotÄ atliekamo ikiteisminio tyrimo intensyvumo stokÄ , į tai, kad suėmimo trukmę nulėmė ir nesusijusi su ieÅ¡kovu aplinkybė, jog kitam įtariamajam toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė.

Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas nenustatė, kada prasidėjo nepagrįstas ieškovo suėmimo laikotarpis.

27. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 3 d. nutartyje, kuria buvo paskirtas suėmimas, buvo nurodyta, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nes įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymų, turi ryšių užsienyje, trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, šiuo metu esančius laisvėje.

Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi buvo pripažinta, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis bandytų paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus ar kitus asmenis, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamais veikai tirti. Taigi faktiškai pagrindinis suėmimo tęsimo ieškovui motyvas buvo aplinkybė, jog jis dirbo tarptautinių pervežimų bendrovėje, todėl gali pasinaudoti ryšiais užsienyje ir pasislėpti nuo pareigūnų (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis).

28. Pažymėtina, jog visose teismų nutartyse nurodomi ieÅ¡kovo ryÅ¡iai užsienyje nebuvo nei karto detalizuoti. Be to, aplinkybė, jog nuo 2013 m. gegužės 30 d., kada suėmimas ieÅ¡kovui buvo pakeistas į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo ieÅ¡kovas niekur nesislapstė ir dalyvavo visuose ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo veiksmuose, patvirtina argumento apie jo ryÅ¡ius užsienyje bei galimÄ bėgimÄ nepagrįstumÄ . Taigi pripažintina, jog po pagrįsto ieÅ¡kovo sulaikymo ir pirminio suėmimo, vėliau jo suėmimas buvo tęsiamas nepagrįstai. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės nustatė ir pirmos instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovui suėmimas neteisėtai buvo taikomas nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi pratęsto suėmimo.

29. Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , Å¡iais kriterijais, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.).

30. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymÄ , teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimÄ , pobÅ«dį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trÅ«kumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo Å¡eimÄ , nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatÄ ; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į jÄ bÅ«tina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstÄ ir nebÅ«tų socialiai neteisingas) bei nukentėjusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

31. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas turi Å¡eimÄ ir dukterį, visus sieja ilgalaikiai artimi ir stabilÅ«s Å¡eimyniniai santykiai, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2012 m. balandžio 16 d. nutarimu buvo atmestas ieÅ¡kovo gynėjos praÅ¡ymas leisti jo sutuoktinei daugkartinius pasimatymus su ieÅ¡kovu bei duoti jam leidimÄ skambinti sutuoktinei bei gynėjai (b.l. 13). IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus apie emocinius iÅ¡gyvenimus bei sveikatos pablogėjimÄ patvirtino ir liudytoja apklaustos jo sutuoktinės parodymai. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tiek bylos Å¡alies paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojo parodymai taip pat yra įrodinėjimo priemonės. Atsakovė nepateikė kitų duomenų, galinčių paneigti nuoseklius ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus bei liudytojos parodymus. Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog byloje ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie tai, kokias pasekmes jam sukėlė nepagrįstas suėmimo taikymas.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde per didelį ieÅ¡kovui priteistos neturtinės žalos dydį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-278/2018, kurioje ieÅ¡kovui už 2 metus ir 7 mėnesius trukusį suėmimÄ buvo priteista tik 6 000 Eur neturtinė žala. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). 33.

Tačiau kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose priteistus žalos dydžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). VisiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiÅ¡ko pobÅ«džio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

34. Atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-278/2018 buvo analizuojama situacija, kada ieškovas buvo įtariamas ir kaltinamas visai kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu, kitokie buvo ir jo suėmimo taikymo pagrindai: tvirtų socialinių ryšių, darbo neturėjimas, praeityje buvo du kartus teistas, be to proceso metu buvo nustatyta, jog ieškovas žinojo apie kito nuteistojo nusikalstamus veiksmus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam užkirsti, taigi neveikimu prisidėjo prie situacijos, kuriai esant pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas buvo neteistas, turėjo darbÄ , Å¡eimÄ , nuo kurios buvo atskirtas. Kitokios buvo ir pirmos instancijos teismo pripažintos ieÅ¡kovo neatsargumo, dėl kurio jam pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, aplinkybės. KrepÅ¡ius su narkotinėmis medžiagomis ieÅ¡kovas paėmė pagal jo darbdavio, tai yra asmens, nuo kurio ieÅ¡kovas buvo priklausomas bei kuris galėjo bÅ«ti jam autoritetu, praÅ¡ymÄ . Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi ir ieÅ¡kovui priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ mažinti iki 6 000 Eur.

Dėl ieÅ¡kovo iÅ¡laidų už advokato gynybÄ baudžiamajame procese dydžio 35. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovui priteistais 8 430 Eur, sumokėtais už advokato gynybÄ baudžiamajame procese, teigdama, jog teismui nediferencijavus, nuo kurio laikotarpio atsakovės veiksmai peraugo į neteisėtus, nėra galimybės įvertinti, nuo kada ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti skaičiuojamas žalos atlyginimas už atsakovės neteisėtus veiksmus, taip pat byloje nėra faktinių duomenų, kuriuo laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos ieÅ¡kovui buvo suteiktos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

36. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas Å¡ios nutarties 26-28 punktuose jau konstatavo, jog skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirta, kada ikiteisminio tyrimo institucijų bei teismo procesiniai veiksmai, taikant ieÅ¡kovui suėmimÄ , tapo neteisėtais. Taigi visiÅ¡kai aiÅ¡ku, už kokį laikotarpį turi bÅ«ti priteisiamos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos už advokato gynybÄ . Pirmoji ieÅ¡kovo su gynėja sudaryta sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2012 m. sausio 5 d., taip pat pirmasis 1 500 Lt (434,43 Eur) užmokestis advokatei buvo sumokėtas 2012 m. sausio 5 d., tai yra jau po sulaikymo ir pirmojo ieÅ¡kovo suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei vienam mėnesiui. Kadangi buvo pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė nemotyvuotai ir nepagrįstai ilgai tęsiant ieÅ¡kovo suėmimÄ , pripažintina, kad ieÅ¡kovui yra atlygintina visa jo patirta iÅ¡laidų už gynybÄ suma.

37. Byloje yra pateiktos ieÅ¡kovo ir advokatės sudarytos teisnių paslaugų sutartys (b.l. 106-109) ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai, pagal kuriuos advokatei sumokėta iÅ¡ viso 8 434,43 Eur (b.l. 8-10). Pažymėtina, jog pateiktų kvitų forma yra patvirtinta Advokatų tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu, taip pat teisinių paslaugų sutartys yra sudarytos užpildant patvirtintÄ formÄ . Todėl sutartys ir mokėjimo dokumentai pripažintini patvirtinantys ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai sumokėtÄ sumÄ advokatei už jo gynybÄ . Atsakovė nepateikė duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų nesivadovauti minėtais ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

38. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog sÄ skaitose už teisines paslaugas nėra nurodytas teisinių paslaugų pobÅ«dis ir valandų skaičius, nėra pagrindas pripažinti Å¡ias sÄ skaitas nepagrįstomis. IeÅ¡kovo advokatės valandų skaičių galima nustatyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, kurie patvirtina, jog advokatė dalyvaudavo teismo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas ieÅ¡kovo suėmimo pratęsimo klausimas, vėliau dalyvavo visose baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdžiuose visų instancijų teismuose. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visÄ 8 430 Eur gynybai iÅ¡leistÄ sumÄ .

39. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei prisidėjimo prie jo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

41. IeÅ¡kovas už atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ sumokėjo 500 Eur advokatei (b.l. 159). Nurodyta suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus užmokesčio advokatui už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydžio, todėl ji priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui I. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas KazakiÅ«nas