7a7b2280-b0d8-463d-8fad-e97e1eeb4792 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-4447-910/2013                                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05728-2012-5       Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.2; 33; 99.5; 116.5.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Sandrai Kel, dalyvaujant atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos atstovui Gintautui TamoÅ¡aičiui, trečiojo asmens UAB „CCM Baltic“ atstovei advokato padėjėjai Julijai Kliukienei,parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Pakilimo takas“ ieÅ¡kinį atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai dėl juridinių faktų registracijos nuginčijimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „CCM Baltic“, ir             n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Pakilimo takas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Centrinės hipotekos įstaigos filialo Utenos skyriaus atliktÄ priverstinės hipotekos registravimÄ (identifikavimo kodas Nr. 10520110001554) ir 2011-12-06 atliktÄ priverstinio įkeitimo registravimÄ (identifikavimo kodas Nr. 10620110001553), priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodyta, kad tiek priverstinė hipoteka, tiek priverstinis įkeitimas atsakovo įstaigos Utenos filiale buvo įregistruoti remiantis Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-29 lydraščiu Nr. SH-495 (priverstinė hipoteka) ir 2011-12-02 lydraščiu Nr. SH-503 (priverstinis įkeitimas), tačiau tokio pobūdžio dokumentai teisės aktuose nenumatyti kaip juridinių faktų įregistravimo pagrindas, todėl atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos darbuotojai neturėjo teisės registruoti priverstinės hipotekos ir įkeitimo.

Pagal CK 4.255 straipsnio 2 punktÄ juridiniai faktai registruojami vieÅ¡ame registre teismo sprendimo, nutarties, nutarimo, nuosprendžio pagrindu. IeÅ¡kovo teigimu, hipotekos teisėjo sprendimas tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo turėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas procesiniu dokumentu – teismo nutartimi (CPK 544 straipsnis), ir bÅ«tent tokia forma iÅ¡reikÅ¡tas hipotekos teisėjo sprendimas bÅ«tų tinkamas pagrindas įregistruoti priverstinę hipotekÄ ir įkeitimÄ (CPK 550 straipsnio 1 dalis, 552 straipsnio 1 dalis).

Pasak ieÅ¡kovo, atsakovo filialo darbuotojai neturėjo tinkamo dokumento, įrodančio, kad hipotekos teisėjas atliko Hipotekos registro nuostatų 37, 41 punktuose nurodytus veiksmus (t. y. patikrino, ar trečiojo asmens praÅ¡ymas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pridėti visi priedai, ir priėmė sprendimÄ patvirtinti registre įraÅ¡ytus duomenis). Neturėdami duomenų, kad trečiojo asmens praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti priverstinę hipotekÄ ir įkeitimÄ hipotekos teisėjas iÅ¡nagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka, atsakovo darbuotojai neteisėtai įregistravo nurodytus juridinius faktus, todėl jų registracija panaikintina.

IeÅ¡kovo teigimu, tinkamu priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo pagrindu negali bÅ«ti pripažinta Panevėžio apygardos teismo 2011-11-17 nutartis, kuria panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-09-23 nutartis atsisakyti įregistruoti privertinę hipotekÄ ir priverstinį įkeitimÄ . Pagal Hipotekos registro nuostatų 40 punktÄ tuo atveju, jeigu hipotekos teisėjo nutartis dėl praÅ¡ymo įregistruoti hipotekÄ atmetimo buvo panaikinta apeliacine ar kasacine tvarka, hipoteka registruojama tik tada, kai priimama teismo nutartis, įpareigojanti hipotekos skyrių įregistruoti hipotekÄ .

Narinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2011-11-17 nutartyje tokio pobÅ«džio įpareigojimas nebuvo suformuluotas; prieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismas nurodė hipotekos teisėjui pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimo nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovo įstaigos darbuotojai neturėjo jokio teismo procesinio dokumento, įrodančio Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo valiÄ tenkinti trečiojo asmens pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo, kuris bÅ«tų pakankamas pagrindas įregistravimui atlikti.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas Centrinė hipotekos įstaiga nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kinyje nenurodyta jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko Centrinė hipotekos įstaiga, Å¡alių nesieja jokie sutartiniai ar prievoliniai teisiniai santykiai. Ä®registruodama priverstinę hipotekÄ ir priverstinį įkeitimÄ , Centrinė hipotekos įstaiga atliko teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl ji negali bÅ«ti laikoma atsakovu Å¡ioje civilinėje byloje. Pagal Hipotekos registro nuostatus, tuo atveju, kai praÅ¡ymas įregistruoti priverstinę hipotekÄ ar priverstinį įkeitimÄ atitinka įstatymų numatytus reikalavimus, jie yra tiesiog įregistruojami.

Teisės aktuose nenustatyta konkrečios hipotekos teisėjo sprendimo įregistruoti priverstinę hipotekÄ ar įkeitimÄ fiksavimo tvarkos ir bÅ«do. Speciali hipotekos teisėjo procesinio dokumento forma – nutartis – nustatyta tik tuo atveju, jeigu praÅ¡ymas įregistruoti hipotekÄ neatitinka Hipotekos registro nuostatų 37 punkto reikalavimų. Dėl hipotekos teisėjo sprendimo įregistruoti priverstinę hipotekÄ ar priverstinį įkeitimÄ nenumatyta teisė paduoti atskirÄ jį skundÄ , todėl hipotekos teisėjas galėjo pasirinkti priimtinÄ sprendimo dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įforminimo bÅ«dÄ , tarp jų – ir žodinę nutartį.Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo UAB „CCM Baltic“ nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu.

Trečiojo asmens teigimu, nei priverstinės hipotekos ir įkeitimo registravimo metu galiojusios Civilinio kodekso normos, nei Hipotekos registro nuostatai nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tina priimti atskirÄ teismo nutartį, kuria bÅ«tų registruojama priverstinė hipoteka ar įkeitimas. Utenos rajono apylinkės teismas bei Panevėžio apygardos teismas, leisdami UAB „CCM Baltic“ inicijuoti iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto, nenustatė jokių aplinkybių, kad priverstinė hipoteka ar įkeitimas bÅ«tų įregistruoti neteisėtai.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, kad buvo visos sÄ lygos trečiojo asmens naudai nustatytos priverstinės hipotekos bei priverstinio įkeitimo registracijai, todėl manytina, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama tiesiog sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo turto procesÄ . Pasak trečiojo asmens, ieÅ¡kovo inicijuotas procesas Å¡ioje byloje yra negalimas, nes negalima ginčyti tik paties registracijos fakto, kaip informacijos iÅ¡vieÅ¡inimo bÅ«do. Priverstinė hipoteka ir priverstinis įkeitimas yra nustatyti priverstinio įkeitimo ir priverstinės hipotekos lakÅ¡tais.

Registracija jokių teisių ir pareigų nenustato, todėl tokio ieÅ¡kinio pateikimas laikytinas dirbtiniu ieÅ¡kovo siekiu iÅ¡vengti galimo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir taip yra sÄ moningai piktnaudžiaujama procesu. Dėl pagrindo priimti sprendimÄ už akių Teismas pažymi, kad 2013-01-31 parengiamasis teismo posėdis neįvyko, neatvykus ieÅ¡kovo atstovui, nors apie posėdžio laikÄ ir vietÄ ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta tinkamai. IeÅ¡kovas neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, neatsiuntė praÅ¡ymo rengtis bylos nagrinėjimui jo atstovui nedalyvaujant.

Ä® 2012-02-26 parengiamÄ jį posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, ieÅ¡kovo atstovas taip pat neatvyko, neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant. 2012-02-26 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas Centrinė hipotekos įstaiga pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių. CPK 230 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dėl neatvykusios į parengiamÄ jį posėdį Å¡alies, kuriai yra tinkamai praneÅ¡ta, ir atvykusios Å¡alies praÅ¡ymu bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių.Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas, inicijavęs teismo procesÄ , visiÅ¡kai nesidomi proceso eiga, nevykdo procesinių pareigų, atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių, dėl byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo teismas pasisako priimdamas sprendimÄ už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinys atmestinas Bylos duomenimis, 2011-09-19 pareiÅ¡kėjas (Å¡ioje byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu) UAB „CCM Baltic“ kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Utenos rajono apylinkės teismo, praÅ¡ydamas įstatymo pagrindu įregistruoti UAB „Pakilimo takas“ nebaigto statyti pastato priverstinę hipotekÄ ir žemės sklypo, kuriame Å¡is pastatas yra, nuomos teisės priverstinį įkeitimÄ (b. l. 40-41). Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011-09-23 nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo UAB „CCM Baltic“ praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti priverstinę hipotekÄ ir įkeitimÄ , remdamasis tuo, kad praleistas CK 4.177 straipsnio 2 dalyje nustatytas trisdeÅ¡imties dienų terminas, skaičiuojamas nuo statybos ar rekonstrukcijos darbų užbaigimo (b. l. 38-39).

Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties, 2011-11-17 nutartyje nurodė, jog pareiÅ¡kėjas turi įstatymo nustatytÄ teisę į priverstinę hipotekÄ , terminas pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti hipotekÄ jo nurodytam statiniui nėra pasibaigęs, tačiau, kadangi hipotekos registravimo klausimas priskirtinas iÅ¡imtinai hipotekos teisėjo kompetencijai, praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti priverstinę hipotekÄ ir įkeitimÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 35-37).

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011-11-29 lydraščiu Nr. SH-495 iÅ¡siuntė hipotekos įstaigai įregistruoti priverstinės hipotekos lakÅ¡tÄ , o 2011-12-02 lydraščiu Nr. SH-503 – priverstinio įkeitimo lakÅ¡tÄ (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. H-239-839/2011; b. l. 87, 95). Hipotekos įstaiga 2011-11-30 įregistravo priverstinę hipotekÄ , o 2011-12-06 – priverstinį įkeitimÄ (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. H-239-839/2011; b. l. 90, 96).        IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai, praÅ¡ydamas panaikinti priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo registracijÄ , remdamasis tuo, kad ji atlikta nesant hipotekos teisėjo raÅ¡ytinės nutarties tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimo, nes, pasak ieÅ¡kovo, bÅ«tent tokia forma iÅ¡reikÅ¡tas hipotekos teisėjo sprendimas yra tinkamas pagrindas registravimui atlikti (CPK 550 straipsnio 1 dalis, 552 straipsnio 1 dalis, 544 straipsnis).

Teismas pažymi, kad daiktų, teisių į juos suvaržymų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas atitinkame viešame registre atliekamas pagal dokumentus, kurių pagrindu įgytas daiktas, daiktinė teisė, nustatytas tam tikras suvaržymas, juridinis faktas. Teisinė registracija gali būti ginčijama ir iškeliamas jos neteisėtumas šiais aspektais:

1) atlikta nesant pagrindo;

2) pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ .Priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimas yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia Å¡ių daiktinių teisių atsiradimo pagrindas ir įforminimas priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakÅ¡tais. LakÅ¡tas yra juridinis faktas, registruojamas vieÅ¡ame registre (CK 4.255 straipsnio 9 punktas). IeÅ¡kovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju priverstinė hipoteka ir įkeitimas įregistruoti nesant pagrindo, nes tinkamas dokumentas įregistravimui atlikti turėjo bÅ«ti hipotekos teisėjo nutartis tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo, teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

Aptariamu atveju priverstinės hipotekos ir įkeitimo atsiradimo pagrindas yra ne teismo sprendimas, bet įstatymas, pagal kurį priverstinė hipoteka nustatoma rangovo reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4.177 straipsnis, 4.199 straipsnio 2 dalis). Priverstinė hipoteka ir įkeitimas įforminti surašant priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakštus (CK 4.185 straipsnio 1, 2 dalys, 4.199 straipsnio 2 dalis). Hipotekos registre priverstinė hipoteka ir priverstinis įkeitimas įregistruoti hipotekos teisėjui pateikus hipotekos įstaigai hipotekos ir įkeitimo lakštus (CK 4.185 straipsnio 3 dalis; 4.199 straipsnio 2 dalis).

BÅ«tent priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo lakÅ¡tai, o ne ieÅ¡kovo nurodoma hipotekos teisėjo nutartis buvo pagrindas įregistruoti priverstinę hipotekÄ ir įkeitimÄ . Hipotekos teisėjo funkcija – prieÅ¡ įregistravimÄ atlikti hipotekos, įkeitimo lakÅ¡tų teisinį tyrimÄ ir patikrinti jų atitiktį įstatymo keliamiems reikalavimams, o nustačius, kad lakÅ¡tai Å¡iuos reikalavimus atitinka, perduoti juos įregistruoti hipotekos įstaigai. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad priverstinė hipoteka ir įkeitimas įregistruoti pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ .Pagal CPK 549, 551 straipsnių, reglamentavusių praÅ¡ymų įregistruoti priverstinę hipotekÄ ar įkeitimÄ nagrinėjimo tvarkÄ ginčijamo įregistravimo metu, nuostatas, hipotekos teisėjas Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka turėjo patikrinti, ar hipotekos ar įkeitimo lakÅ¡tas suraÅ¡ytas teisingumo ministro nustatyta forma, ar jis yra visas ir tinkamai užpildytas, ar suraÅ¡ytas laikantis įstatymų reikalavimų, ar sumokėta raÅ¡tinės rinkliava (CPK 549 straipsnio 1 dalis), be to, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipotekÄ ar įkeitimÄ , ar turtas, kuriam praÅ¡oma nustatyti priverstinę hipotekÄ ar įkeitimÄ , gali bÅ«ti priverstinės hipotekos ar įkeitimo objektas pagal Civilinį kodeksÄ (CPK 551 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 549 straipsnio 2 dalį raÅ¡ytinė motyvuota teismo nutartis turėjo bÅ«ti priimama tais atvejais, jeigu hipotekos teisėjas nustato esant kliūčių hipotekai ar įkeitimui įregistruoti ir dėl to praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti hipotekÄ ar įkeitimÄ atmeta arba nustato terminÄ kliÅ«tims paÅ¡alinti. Civilinio proceso normose nebuvo įtvirtinto reikalavimo teismui priimti nutartį tuo atveju, jeigu nenustatoma kliūčių priverstinei hipotekai ir (ar) įkeitimui įregistruoti. Hipotekos teisėjui nustačius, kad praÅ¡ymas įregistruoti priverstinę hipotekÄ ar įkeitimÄ atitinka visus įstatymo reikalavimus, tolesni hipotekos teisėjo ir Centrinės hipotekos įstaigos registratorių veiksmai buvo reglamentuoti CPK ir Hipotekos registro nuostatų.                              CPK 552 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad priverstinė hipoteka ar įkeitimas įregistruojami hipotekos registre CPK 550 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal CPK 550 straipsnio 1 dalį, patenkinus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti priverstinę hipotekÄ ar įkeitimÄ , hipotekos teisėjas ar tam įgaliotas kitas hipotekos skyriaus darbuotojas Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ Ä¯registruoja priverstinę hipotekÄ ar įkeitimÄ vietiniame hipotekos registre ir ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt keturias valandas elektroniniu bÅ«du perduoda duomenis apie tai centriniam hipotekos registrui. Hipotekos registro nuostatų, galiojusių ginčijamo priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimo metu, 41 punkte buvo nustatyta, kad, jeigu praÅ¡ymas įregistruoti hipotekÄ atitinka Å¡ių Nuostatų 37 punkto reikalavimus, hipotekos teisėjas ar kitas hipotekos skyriaus valstybės tarnautojas ar darbuotojas įregistruoja hipotekÄ registre (patvirtina registre įraÅ¡ytus duomenis).

Aptartose teisės normose nenustatyta reikalavimo, kad hipotekos teisėjas, patikrinęs praÅ¡ymo įregistruoti hipotekÄ atitiktį įstatymo reikalavimams ir nustatęs, jog pareiÅ¡kimas tokius reikalavimus atitinka, prieÅ¡ perduodamas hipotekos, įkeitimo lakÅ¡tus įregistruoti, priimtų dėl to nutartį.Remiantis ginčijamo įregistravimo metu galiojusiais teisės aktais, nėra pagrindo pripažinti teisiÅ¡kai pagrįstais ieÅ¡kovo argumentų, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos atliktas priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimas yra neteisėtas vien dėl to, kad nebuvo atskiros hipotekos teisėjo nutarties patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti priverstinę hipotekÄ ir įkeitimÄ .

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti priverstinės hipotekos ir įkeitimo registracijÄ yra nepagrįstas, todėl atmestinas.        Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui tenka neigiami procesiniai ieÅ¡kinio atmetimo padariniai – jis privalo atlyginti atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad dėl ieÅ¡kovo inicijuoto teismo proceso turėjo 1559,59 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .  Sprendžiant atsakovo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovo procesiniai dokumentai (2012-12-14 atsiliepimas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, 2012-12-21 atsiliepimas į ieÅ¡kinį (b. l. 50-52; 71-75) parengti atsakovo įstaigos teisininko; advokatas buvo atvykęs į parengiamÄ jį posėdį, kuris neįvyko, nes buvo atidėtas neatvykus ieÅ¡kovui (b. l. 115); ieÅ¡kovui be pateisinamų priežasčių neatvykus į antrÄ parengiamÄ jį posėdį, priimtas sprendimas už akių, nenagrinėjant bylos pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai susiję su atsakovo įstaigos vykdoma veikla, Å¡ios veiklos teisinis reglamentavimas žinomas atsakovui, turinčiam savo teisininkų. Kita vertus, atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pobÅ«dį, pripažintina, kad atsakovas turėjo pagrindÄ kreiptis teisinių konsultacijų ir į advokatÄ , juolab kad CPK 55 straipsnyje nenustatyta ribojimų juridiniams asmenims, turintiems teisininkų, naudotis advokato teisine pagalba. Tačiau dėl to, kad atsakovo įstaiga turi kvalifikuotų teisininkų, byla nebuvo nagrinėjama teismo posėdyje, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma – 1559,59 Lt – Å¡iuo konkrečiu atveju vertintina kaip per didelė.Ä®vertinęs atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos praÅ¡omų priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidų sumÄ pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodytus maksimalius tokių iÅ¡laidų dydžius, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus Å¡io konkretaus proceso ypatumus, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisia atsakovui 500 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.Atmetus ieÅ¡kinį, be to, atsižvelgiant į netinkamÄ ieÅ¡kovo procesinį elgesį (be svarbių priežasčių du kartus neatvyko į parengiamÄ jį teismo posėdį), iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 60 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė : atmesti ieÅ¡kovo UAB „Pakilimo takas“ ieÅ¡kinį.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Pakilimo takas“ (juridinio asmens kodas 302446221) atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos (juridinio asmens kodas 188692535) naudai 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Pakilimo takas“ (juridinio asmens kodas 302446221) 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.IeÅ¡kovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. IeÅ¡kovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Atsakovas per 30 dienų turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                         Laima Ribokaitė