2021-06-09 Nr. AB-12406-3-61-3-03496-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1298-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03496-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje priimtą sprendimą, kuriuo 6 mėnesiams sustabdytas pareiškėjo architekto kvalifikacijos atestato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atestatas, kvalifikacijos atestatas) galiojimas (toliau – ir Sprendimas), ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba (toliau – ir Taryba) išnagrinėjo D. M., V. J. ir I. S. skundą bei priėmė 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2018/08, kuriuo nutarė, kad, pareiškėjas, rengdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), projektą, pažeidė profesinę etiką, ir rekomendavo Komisijai stabdyti jo atestato galiojimą 6 mėnesiams (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas). Minėtame 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime Taryba, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas parengė statinio projektą, šiurkščiai pažeidęs teisės aktų reikalavimus. 2019 m. rugsėjo 4 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjama pareiškėjo architekto kvalifikacija dėl profesinės etikos pažeidimo ir priimtas Sprendimas 6 mėnesiams sustabdyti pareiškėjo atestato galiojimą. Su Komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusiame posėdyje priimtu Sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S19/09/487 (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas), joks kitas dokumentas su išsamiais Komisijos Sprendimo argumentais ar Komisijos posėdžio protokolas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Tarybai pateikto skundo dėl pareiškėjo profesinės etikos pažeidimo nagrinėjimo metu Kauno apylinkės teisme vyko civilinė byla Nr. e2-3265-104/2018 (vėlesnis Nr. e2-2154-959/2019) pagal ieškovų V. J. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinius atsakovams statytojui UAB „Juice & water group“, projektuotojui (duomenys neskelbtini) projektavimo biurui ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo, išduoto pagal objekto (duomenys neskelbtini) projektą, teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo. Pareiškėjas minėtoje civilinėje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas pareiškėjo parengto projekto neatitikimu teisės aktų reikalavimams.

1.2. Komisijos Sprendimas yra vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto pagrindu pareiškėjo atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, kurio turiniui keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Tarybos priimtuose sprendimuose dėl profesinės etikos pažeidimo suformuluotos rekomendacijos Komisijai, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto pagrindu sprendžiančiai dėl architekto kvalifikacinio atestato galiojimo stabdymo, yra ne privalomojo, o patariamojo pobūdžio. Priimant sprendimą stabdyti pažeidimą padariusio architekto atestato galiojimą, Komisijai nėra pakankama vien konstatuoti, kad Taryba nustatė architekto padaryto profesinės etikos pažeidimo faktą, bet yra privalu išsamiai išanalizuoti pažeidimo pobūdį, sukeltas pasekmes bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįsti atestato galiojimo stabdymo būtinumą.

1.3. Įvertinus atsakovo pareiškėjui pateikto vienintelio dokumento apie Komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje priimtą Sprendimą dėl etikos pažeidimų stabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą (2019 m. rugsėjo 10 d. rašto) turinį, matyti, kad rašte nėra nurodyta jokių Sprendimo priėmimą pagrindžiančių argumentų ir motyvų, nevertintas pažeidimo pobūdis, pasekmės, padarymo aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjo atžvilgiu priimtas jam neigiamas pasekmes sukeliantis Sprendimas. Rašte tik glaustai pasisakyta, kad Komisija išnagrinėjo Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir konstatavo pareiškėją pažeidus profesinę etiką, dėl ko nusprendė sustabdyti atestato galiojimą. 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte išdėstyta informacija neatskleidžia jokių motyvų, kodėl Komisija Tarybos priimtą 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir jame nustatytą profesinės etikos pažeidimą laikė pakankamu pagrindu pareiškėjo atestato galiojimui sustabdyti. Komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje priimtas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantis Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, dėl to jis neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

1.4. Tiek Tarybos, tiek vėliau Komisijos pareiškėjo atžvilgiu vykdytų administracinių procedūrų (sprendžiant dėl profesinės etikos pažeidimo bei su pažeidimu susijusio kvalifikacijos apribojimo) metu skundą (ieškinį) iš esmės tuo pačiu klausimu tarp tų pačių šalių nagrinėjo ir Kauno apylinkės teismas, o tai suponuoja, kad atsakovo organų vykdytos administracinės procedūros turėjo būti nutrauktos VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu. Tarybai nesilaikius minėtos įstatymo nuostatos bei procedūros nenutraukus, o pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą perėmus Komisijai, pastaroji privalėjo vadovautis VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą nutraukti.

2. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Aplinkybės, objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos, dėl kurių Taryba ne tik konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodeksą (toliau – ir Kodeksas), bet ir rekomendavo Komisijai stabdyti pareiškėjo atestato galiojimą 6 mėnesiams, detaliai aprašytos Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime. Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas pareiškėjui yra žinomas, jis yra iš esmės susipažinęs su jo turiniu, tai patvirtina faktas, kad pats pareiškėjas jį pateikė teismui, be to, Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas yra skelbiamas Lietuvos architektų rūmų interneto svetainėje. Pareiškėjas neatvyko nei į Tarybos, nei į Komisijos posėdžius, papildomų paaiškinimų neteikė, t. y. Tarybai išnagrinėjus pareiškėjo drausmės bylą, konstatavus Kodekso pažeidimus ir motyvuotai pasiūlius Komisijai taikyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte numatytą poveikio priemonę, klausimą nagrinėjant Komisijoje nepaaiškėjo jokios naujos, Tarybos neaptartos aplinkybės. Taryba, teikdama rekomendaciją Komisijai, atkreipė dėmesį, kad, įvertinus padarytus pažeidimus, kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl pareiškėjo kvalifikacijos, bet ir dėl galimybės verstis atestuoto architekto veikla.

2.2. Lietuvos architektų rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte, kuris įteiktas pareiškėjui, aiškiai nurodyta, kad būtent pagal Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punktu priimtas ginčijamas Sprendimas. Pareiškėjui pateikta informacija buvo išsami, aiški ir informatyvi, iš jos pakankamai suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu ir kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundžiamą Sprendimą laikyti nemotyvuotu, neatitinkančiu VAĮ reikalavimų. Dokumentų visuma visiškai atskleidžia tai, kad pareiškėjo padaryti Kodekso pažeidimai, jų padarymo pobūdis, pasekmės, aplinkybės sudarė pagrindą Lietuvos architektų rūmams taikyti pareiškėjui Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje numatytą poveikio priemonę – atestato galiojimo sustabdymą – už Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte numatytus pažeidimus, t. y. Kodekso pažeidimus. Tai, kad pareiškėjui aiškios Sprendimo priėmimo aplinkybės, motyvai, pagrindai, poveikis jo teisėms ir pareigoms, akivaizdu ir iš pareiškėjo skundo turinio, kuriame apibūdinamas Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis, Komisijos Sprendimas, jo poveikis pareiškėjo teisėms ir pareigoms, priimto Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai. Todėl net tuo atveju, jei teismas ir pripažintų VAĮ 8 straipsnio pažeidimus, jie nelaikytini esminiais pažeidimais, sudarančiais pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimą.

2.3. Iš teismų praktikos matyti, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas klausimas priskirtinas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, o abu skundai (tiek pateiktas teismui, tiek viešojo administravimo subjektui) yra tapatūs. Šiuo atveju skundai nėra tapatūs, o klausimai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtų padarinių pašalinimo nėra priskirti Lietuvos architektų rūmų, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai. Taip pat klausimas dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punktą nėra teismo, o išimtinai atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos architektų rūmų – kompetencija. Teismas negali priimti sprendimo, kad asmuo pažeidė profesinės etikos nuostatas ar stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą minėtu pagrindu, o gali tik patikrinti jau priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) dėl skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis jis priimtas. Komisija, priimdama ginčijamą Sprendimą, turėjo pagrindą atsižvelgti į minėtą Tarybos sprendimą. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

3.2. VAĮ 27 straipsnis taikytinas tik tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pagrindą ir dalyką, pareiškėjo teiginys, kad priimant Sprendimą pažeistos VAĮ 27 straipsnio nuostatos, yra nepagrįstas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo 6 mėnesiams buvo sustabdytas pareiškėjo atestato galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas stabdyti pareiškėjo atestato galiojimą 6 mėnesiams priimtas, Tarybai išnagrinėjus pareiškėjo drausmės bylą, konstatavus Kodekso pažeidimus ir motyvuotai pasiūlius Komisijai taikyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte nustatytą poveikio priemonę. Iš Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo turinio matyti, kad jame išsamiai išdėstyta pateikto skundo esmė, atsakovų paaiškinimai, aktualios profesinės etikos nuostatos, reikšmingos aplinkybės, sprendimo argumentai ir rekomendacijos. Pareiškėjas žinojo apie priimtą Tarybos sprendimą, su jo turiniu yra iš esmės susipažinęs, tai patvirtina faktas, kad pats pareiškėjas jį pateikė teismui, be to, Tarybos sprendimas yra skelbiamas Lietuvos architektų rūmų interneto svetainėje, tačiau šio sprendimo pagrindu kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo neginčija, nors ginčijamame Sprendime aiškiai nurodyta, kad sprendimas sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams priimtas būtent išnagrinėjus Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

7. Teismo vertinimu, iš Lietuvos architektų rūmų 2019 rugsėjo 10 d. rašto turinio pareiškėjas iš esmės suvokė (suprato) priimto Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus ir galėjo aiškiai identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, patvirtina, kad pareiškėjas suprato apie savo galbūt pažeistas teises. Teismo vertinimu, 2019 rugsėjo 10 d. rašto turinys yra aiškus ir pakankamas, jame pateikiamas nagrinėjamos situacijos teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas rėmėsi nagrinėdamas Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimdamas Sprendimą. 2019 rugsėjo 10 d. raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame, nors ir glaustai, tačiau aiškiai ir konkrečiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių priimtas Sprendimas stabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams.

8. Teismas pabrėžė, kad Komisija nėra atskiras savarankiškas viešojo administravimo subjektas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-178-525/2018, nagrinėdama skundo dėl Tarybos sprendimo priėmimo klausimą, pažymėjo, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu prieš priimant galutinį sprendimą gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokiais dokumentais laikytini pareiškėjo atžvilgiu priimti su Sprendimu susiję dokumentai (jų visuma).

9. Teismas pažymėjo, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, jog nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tokiu pačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti viešojo administravimo subjektui ir teismui paduotuose skunduose pateiktus klausimus. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjamas ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir sukeltų padarinių pašalinimo, o ginčijamas Sprendimas priimtas dėl profesinės etikos nuostatų pažeidimo ir kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo vertinti, kad šių dviejų bylų ginčo šalys, dalykas ir pagrindas sutampa. Be to, klausimas dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punktą nėra teismo, o išimtinai atestavimą atliekančios organizacijos kompetencija. Teismas negali priimti sprendimo, kad asmuo pažeidė profesinės etikos nuostatas ar stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą minėtu pagrindu, o gali tik patikrinti jau priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų.

10. Teismas darė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą stabdyti pareiškėjo atestato galiojimą 6 mėnesiams, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino ir jo prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Nustatęs, kad Taryba nėra tas subjektas, kuris priima sprendimus, susijusius su architektų atestatų galiojimo sustabdymu ar panaikinimu, o tik teikia rekomendacijas Komisijai, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra būtent tas individualus administracinis aktas, kuris sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Ne Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, o būtent Komisijos Sprendimas, kuriuo sustabdytas pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimas, yra individualus administracinis aktas, kuris sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes ir kurio atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams teismas privalėjo patikrinti.

11.2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ne todėl, kad iš Lietuvos architektų rūmų 2019 rugsėjo 10 d. rašto turinio suvokė (suprato) priimto Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, o dėl to, kad Lietuvos architektų rūmų 2019 rugsėjo 10 d. rašto turinys ir jame minimas Komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje priimtas Sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tarybos priimtuose sprendimuose dėl profesinės etikos pažeidimo suformuluotos rekomendacijos Komisijai, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto pagrindu sprendžiančiai dėl architekto kvalifikacinio atestato galiojimo stabdymo, yra ne privalomojo, o patariamojo pobūdžio. Priimant sprendimą stabdyti pažeidimą padariusio architekto atestato galiojimą, Komisijai nėra pakankama vien konstatuoti, kad Taryba nustatė architekto padaryto profesinės etikos pažeidimo faktą, bet yra privalu išsamiai išanalizuoti pažeidimo pobūdį, sukeltas pasekmes bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir nustatytų faktų visuma pagrįsti atestato galiojimo stabdymo būtinumą.

11.3. Lietuvos architektų rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu pateiktas Komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje priimtas Sprendimas, kuriuo 6 mėnesiams sustabdytas pareiškėjo kvalifikacinio atestato galiojimas. Būtent Lietuvos architektų rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas ir jame minimas Komisijos Sprendimas yra vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto pagrindu pareiškėjo atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, kurio turiniui keliami VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendime nėra nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis priimtas minėtas sprendimas, jame nėra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nėra pateiktas teisinis pagrindas ir nenurodyti jokie motyvai.

11.4. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime, kuriuo remdamasi Komisija 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje nusprendė taikyti pareiškėjui sankcijas – stabdyti atestato galiojimą, pareiškėjo padaryti profesinės etikos pažeidimai buvo grindžiami argumentais ir aplinkybėmis, analogiškais Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje pateiktų ieškinių argumentams. 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio Komisijos posėdžio metu Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2154-959/2019 (buvęs Nr. e2-3265-104/2018) nebuvo pasibaigusi, joje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir Tarybos nagrinėtoje drausmės byloje, civilinėje byloje buvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo parengto projekto neatitikimu teisės aktų reikalavimams ir tuo pagrindu sąlygotais pažeidimais. Taigi akivaizdu, kad Taryboje nagrinėtame skunde, o vėliau Komisijoje kelti klausimai buvo nagrinėjami ir teisme. Taigi tiek Tarybos, tiek vėliau Komisijos pareiškėjo atžvilgiu vykdytų administracinių procedūrų (sprendžiant dėl profesinės etikos pažeidimo bei su pažeidimu susijusio kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo) metu skundą (ieškinį) iš esmės tuo pačiu klausimu tarp tų pačių šalių nagrinėjo ir Kauno apylinkės teismas, o tai suponuoja, kad, paaiškėjus minėtai aplinkybei, vykdytos administracinės procedūros turėjo būti nutrauktos VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tas faktas, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl to paties skundo dalyko bei pagrindo, o pareiškėjas ir atsakovas byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, leidžia konstatuoti, kad administracinė procedūra turi būti nutraukta. Tarybai ir Komisijai nenutraukus administracinės procedūros bei Komisijai priėmus pareiškėjui neigiamas pasekmes sąlygojusį Sprendimą, buvo pažeistos VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatos.

12. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Iš Lietuvos architektų rūmų priimtų dokumentų visumos pareiškėjas turėjo suprasti Komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdyje priimto Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus ir galėjo aiškiai identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja teismo teiginį „tačiau šio sprendimo pagrindu kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo neginčija, nors sprendime aiškiai nurodyta, kad sprendimas sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams priimtas būtent išnagrinėjus Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.“ Pareiškėjo manymu, šiuo teiginiu teismas pasakė, kad: „Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra individualus administracinis aktas, kuris sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes ir kurio pareiškėjas neskundė.“ Iš tiesų šiuo teismo argumentu pasakyta, kad Komisija sutiko su Tarybos argumentais ir priėmė Sprendimą remdamasi tais pačiais argumentais kaip Taryba, tačiau pareiškėjas šių argumentų, tuo pačiu ir aplinkybės, kad jis pažeidė Kodeksą, neginčija. Taigi teismas nevertino, kad Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra individualus administracinis aktas, kuris sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes ir kurio pareiškėjas neskundė. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas yra tarpinis dokumentas. Teismas priėmė teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pagrįstą, todėl teisėtą sprendimą, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimą kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

12.2. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma civilinė byla dėl statybos leidimo teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo bei atsakovo atlikta administracinė procedūra negali būti laikomos tapačiomis. Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti administracinę procedūrą. Sprendimas priimtas nepažeidžiant VAĮ 27 straipsnio 5 dalie nuostatų.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Komisija, priimdama Sprendimą, turėjo pagrindą atsižvelgti į Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl pareiškėjo profesinės etikos pažeidimo. Teismas pagrįstai vertino Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

13.2. Teismas teisingai konstatavo, kad civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos ginčo šalys, dalykas ir pagrindas nesutampa. Komisija nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo profesinės etikos pažeidimų rengiant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) projektą ir konstatavusi profesinės etikos pažeidimą sprendė dėl pareiškėjo atestato galiojimo sustabdymo. Kauno apylinkės teismas nagrinėja bylą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Sutiktina su teismo sprendimo išvada, kad klausimas dėl kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punktą yra išimtinai atestavimą atliekančios organizacijos, o ne teismo kompetencija. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas priimtas nepažeidžiant VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų.

13.3. Teismas tinkamai įvertino ir nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, jį tinkamai motyvavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo (b. l. 74), kuriuo 6 mėnesiams sustabdytas pareiškėjo architekto kvalifikacijos atestato (duomenys neskelbtini) galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. ginčijamą Sprendimą panaikinti.

16. Ginčijamu Komisijos Sprendimu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto pagrindu buvo sustabdytas pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimas. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punktą, architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, atestavimą atliekanti organizacija (pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, architektų atestavimą atliekanti organizacija yra Lietuvos architektų rūmai), atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 23 dalį, skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sudaryta komisija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

17. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Architektų profesinio atestavimo komisija yra Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka sudaryta komisija, kuri teikia išvadą Lietuvos architektų rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, Lietuvos architektų rūmų priimti sprendimai dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo architektui dienos.

18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtinto Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo (2019 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. D1-431 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 23 d.) (toliau – ir Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas) 41 ir 41.2 punktuose nustatyta, kad Lietuvos architektų rūmai, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais, sprendimu gali sustabdyti atestato ar dokumento galiojimą 6 mėnesiams Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodytais atvejais. Pagal Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo 49 punktą, Lietuvos architektų rūmų sprendimai dėl atestato ir (ar) dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimai dėl atestato ir (ar) dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo, vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 23 dalimi, gali būti skundžiami Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Skundų nagrinėjimo komisija), vadovaujantis jos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-439 „Dėl Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo“.

19. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-439 patvirtintų Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos nuostatų (2019 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. D1-143 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 14 d.) (toliau – ir Skundų nagrinėjimo komisijos nuostatai) 3 ir 3.1 punktus, Skundų nagrinėjimo komisija nagrinėja asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnyje, skundus dėl Lietuvos architektų rūmų sprendimų, priimtų vadovaujantis Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašu.

20. Taigi, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Architektų profesinio atestavimo komisijai suteikti įgaliojimai teikti išvadą Lietuvos architektų rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, o Lietuvos architektų rūmai priima sprendimą dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo (Statybos įstatymo 12 str. 4, 14 d. 4 p., Lietuvos architektų rūmų įstatymo 11 str. 1 ir 3 d., Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo 41 ir 41.2 p.). Lietuvos architektų rūmų priimtas sprendimas dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai architektų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, pirmiausia skundžiamas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Skundų nagrinėjimo komisijai (Statybos įstatymo 12 str. 23 d., Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo 49 p., Skundų nagrinėjimo komisijos nuostatų 3 ir 3.1 p.). Šiuo atveju Statybos įstatymo 12 straipsnio 23 dalis, pagal kurią Lietuvos architektų rūmų sprendimai dėl architektų profesinės kvalifikacijos galiojimo sustabdymo turi būti skundžiami Skundų nagrinėjimo komisijai, yra specialioji nuostata Lietuvos architektų rūmų 11 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta bendra Lietuvos architektų rūmų sprendimų dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo apskundimo tvarka, atžvilgiu. Taigi skundui dėl Lietuvos architektų rūmų sprendimo dėl architektų profesinės kvalifikacijos galiojimo sustabdymo paduoti yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. skundo nagrinėjimas Skundų nagrinėjimo komisijoje.

21. Kaip minėta, Architektų profesinio atestavimo komisija 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo 6 mėnesiams sustabdė pareiškėjo architekto kvalifikacijos atestato galiojimą Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkto pagrindu. Lietuvos architektų rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S19/09/487 (b. l. 8) pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos priimtą Sprendimą ir jo apskundimo tvarką.

22. Lietuvos architektų rūmai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. S19/09/487 yra išdėstytas apibendrintas Lietuvos architektų rūmų sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. S19/09/487 turinį, pažymi, kad šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas apie Tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir Komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, šiuo raštu nebuvo priimtas sprendimas, numatytas Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 4 punkte. Kaip minėta, sprendimą dėl architekto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo priima Lietuvos architektų rūmai, Komisijai pateikus išvadą dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo. Kitaip aiškinti ir taikyti aptartą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo, nes viešojoje teisėje galioja principas, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3891-438/2020). Nagrinėjamu atveju ginčijamą 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą 6 mėnesiams sustabdyti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą priėmė Komisija, o ne Lietuvos architektų rūmai.

23. Pagal bendrą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nustačius, kad kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Lietuvos architektų rūmai – nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo, o tokį sprendimą priėmė tik vienas iš Lietuvos architektų rūmų organų – Komisija, kuri turėjo kompetenciją pateikti išvadą Lietuvos architektų rūmams, tačiau neturėjo kompetencijos priimti sprendimą dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, konstatuotina, kad, Komisijai priėmus Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros – Sprendimą priėmė subjektas, kuris nėra kompetentingas tokį sprendimą priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nekompetentingam subjektui priėmus Sprendimą, šioje byloje taikytinas imperatyvus Komisijos Sprendimo panaikinimo pagrindas, įtvirtintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį skundžiamas teisės aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas vadovautis ABTĮ 140 straipsnio 2 dalimi ir peržengti apeliacinio skundo ribas, nes, to nepadarius, būtų akivaizdžiai pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimas būtų sustabdytas imperatyviam teisiniam reglamentavimui prieštaraujančio Komisijos Sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Komisijos Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors sprendimams dėl architektų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga spręsti dėl ABTĮ 103 straipsnio 10 punkto (bylos nutraukimas) ar ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto (skundas paliekamas nenagrinėtu) taikymo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas turėjo šiuo atveju pirmiausia pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas faktiškai turėjo pagrindą manyti, jog jis galėjo ginti savo galbūt pažeistas teises kreipdamasis į teismą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo. Pažymėtina, kas Lietuvos architektų rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu pareiškėjui buvo išaiškinta, jog Komisijos Sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjui nebuvo nurodyta, kad Sprendimas gali būti skundžiamas Skundų nagrinėjimo komisijai išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo. Be kita ko, Skundų nagrinėjimo komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Komisijos Sprendimo išankstine ne teisme ginčų nagrinėjimo tvarka, bet kuriuo atveju turėtų spręsti, ar Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas. Šioje byloje jau konstatuota, kad Komisija negalėjo priimti ginčijamo Sprendimo, ji galėjo teikti išvadą Lietuvos architektų rūmams, kurie, atžvelgdami į pateiktą išvadą ir joje išdėstytus argumentus, turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad priimant Komisijos Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, šios bylos nutraukimas ar pareiškėjo skundo dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo palikimas nenagrinėtu nebūtų tikslingas, tai neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrintų pareiškėjo teisės į efektyvią teisminę gynybą.

25. Šioje byloje galutinį procesinį sprendimą priėmus pareiškėjo naudai, yra pagrindas spręsti dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 41 str. 3 d.), ir dėl jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę į patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

26. 2019 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1 (b. l. 48) patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą, dėl to ši suma priteistina pareiškėjui.

27. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

28. Administraciniai teismai, nagrinėdami asmenų prašymus dėl išlaidų atlygimo už advokato suteiktas (atstovavimo) paslaugas, taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-43-415/2018).

29. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Rekomendacijų 8 ir 8.2 punktais, už ieškinio (šios bylos atveju – skundo) parengimą maksimali suma gali būti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už skundo parengimą gali būti 3 222,5 Eur (1 289 Eur (taikomas 2019 m. II ketvirtį nustatytas dydis, nes skundas buvo parengtas ir už jo parengimą sumokėta 2020 m. IV ketvirtį) x 2,5).

30. 2019 m. spalio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/2019 ir 2019 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 24 (b. l. 96) patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 600 Eur dydžio išlaidas už advokato parengtą skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti už skundo parengimą sumokėta 600 Eur suma neviršija pagal Rekomendacijas galimo priteisti dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta suma priteistina pareiškėjui.

31. Taigi pareiškėjui iš viso priteistina 623 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Ši suma priteistina iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų, nes būtent šio subjekto nenaudai priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje.

32. 2020 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 107 (b. l. 116) patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Ši suma taip pat priteistina iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų, kurio nenaudai priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo tenkintinas. Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 634 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Ž. R. skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, kuriuo 6 mėnesiams sustabdytas pareiškėjo Ž. R. architekto kvalifikacijos atestato (duomenys neskelbtini) galiojimas.

Pareiškėjui Ž. R. iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų priteisti 634 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė