2021-04-21 Nr. BB-2468-1-01-1-51309-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-58-942/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51309-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.4.2;

1.2.30.4.2.1; 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūras Pažarskis (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,

nuteistajam A. Š.,

jo gynėjui advokatui Aleksandrui Doroševui,

nuteistajam V. G.,

jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

nukentėjusiosios I. G. atstovei advokatei Vilijai Bazienei,

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Eglės Matuizienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio ir nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžių.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams; 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė A. Š. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). V. G. (V. G.) nuteistas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį 400 MGL dydžio bauda; 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo aštuoniomis pornografinio turinio nuotraukomis, kuriose vaizduojamas vaikas) – 200 MGL dydžio bauda; 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo viena pornografinio turinio nuotrauka, kurioje vaizduojamas vaikas) – 100 MGL dydžio bauda; 309 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir V. G. paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. V. G. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuoto nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios I. G. įgaliotosios atstovės civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. Š. bei V. G. nukentėjusiajai priteista po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis pakeistas. V. G. pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). V. G. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 309 straipsnio 2 dalies (dėl disponavimo aštuoniomis pornografinio turinio nuotraukomis, kuriose vaizduojamas vaikas) į BK 309 straipsnio 1 dalį ir skirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; V. G. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 309 straipsnio 2 dalies (dėl disponavimo viena pornografinio turinio nuotrauka, kurioje vaizduojamas vaikas) į BK 309 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. G. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 309 straipsnio 1 dalį (dėl keturių pornografinio turinio nuotraukų išplatinimo), BK 309 straipsnio 1 dalį (dėl vienos pornografinio turinio nuotraukos išplatinimo) ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 309 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 141 straipsnio 1 dalimi, į V. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 20 d., t. y. 15 dienų, vieną sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir V. G. paskirta galutinė bausmė – 170 MGL (6402 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendžio dalis, kuria A. Š. išteisintas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Š. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas A. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 9 d. iki jo atvykimo į laisvės atėmimo bausmės vietą dienos. Iš V. G. nukentėjusiajai I. G. priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš nuteistojo A. Š. - 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti, nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo, prašiusių A. Š. kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. G. ir jo gynėjo, prašiusių prokurorės kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios I. G. atstovės, prašiusios A. Š. kasacinį skundą atmesti, o prokurorės kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą gauti pajamų iš nepilnametės I. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) prostitucijos, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, naivumu, patiklumu, nesubrendimu, nesugebėjimu įvertinti prostitucijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių bei sunkia nukentėjusiosios materialine padėtimi, 2017 m. rugsėjo 18 d. 18.47 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje „eLenta.lt“ įdėjo skelbimą pavadinimu „Mergina ieško merginos“, kuriame nurodė šią informaciją: „Ieskau paneles iki 30 metu pasimylėti trise arba mes dviese kaip tik tu noresi laukiu sms :)“; 2017 m. rugsėjo 22 d. 23.51 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje „eLenta.lt“ įdėjo skelbimą pavadinimu „Jieskau“, kuriame nurodė šią informaciją: „Pora jiesko meiluzio“; 2017 m. rugsėjo 30 d. 8.27 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje „eLenta.lt“ įdėjo skelbimą pavadinimu „Jieskom“, kuriame nurodė šią informaciją: „Pora jiesko tvarkingo vyro nuo 35 linksmai praleist laika tik rimti pasiūlymai“, pažymėdamas savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). V. G., susidomėjęs skelbimu, 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 16.01 val., parašė SMS žinutę duotu numeriu, suderino vietą, laiką ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas bei 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 20.30 val. atvyko A. Š. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytoje vietoje V. G. už seksualinių paslaugų teikimą sumokėjo A. Š., perduodamas I. G. 40 Eur, o A. Š. ir I. G. kartu perdavė ir šešis butelius 1,5 l talpos alaus bei cigarečių; po to iki 22.43 val. lytiškai santykiavo su I. G. Tęsiant šią nusikalstamą veiką, V. G. 2017 m. spalio 1 d. nuo 10.22 val. iki 16.06 val., SMS žinutėmis nurodytu numeriu suderino vietą, laiką ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas bei 2017 m. spalio 1 d. apie 17.12 val., atvykęs tuo pačiu adresu, už seksualinių paslaugų teikimą sumokėjo A. Š., perduodamas I. G. 40 Eur bei medicininio aukso papuošalus, taip pat A. Š. ir I. G. perdavė 360 ml butelį brendžio, du butelius alaus ir tris pakelius cigarečių; po to iki 19.19 val. lytiškai santykiavo su I. G.

2. A. Š. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, jog I. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vaikas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo mobiliojo ryšio telefonu „Nokia Lumia 635“, (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 24 d. 18.39 val., 18.41 val., 18.42 val., 2017 m. rugsėjo 27 d. 19.37 val., 2017 m. rugsėjo 30 d. 19.04 val., 2017 m. spalio 1 d. 10.47 val., 11.24 val., fotografavo apsinuoginusią ir demonstruojančią lytinius organus I. G. Taip A. Š. pagamino devynias pornografinio turinio nuotraukas, kuriose vaizduojamas vaikas.

3. V. G. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. 16.21 val., 16.42 val., 2017 m. spalio 1 d. 10.45 val., 10.48 val., 14.35 val., 14.32 val., 14.41 val., 2017 m. spalio 2 d. 21.12 val., į savo mobiliojo ryšio telefoną „Sony G3311“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), gavo iš A. Š. mobiliojo ryšio telefono „Nokia Lumia 635“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), vaizdo žinutes su nuotraukomis, kuriose atvaizduota apsinuoginusi I. G., demonstruojanti lytinius organus. Nesuprasdamas, kad įgijo aštuonias pornografinio turinio nuotraukas, kuriose vaizduojamas vaikas, V. G. šias nuotraukas laikė, o keturias iš jų 2017 m. spalio 1 d. 11.58 val., 14.36 val., 14.42 val., iš savo telefono „Sony G3311“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), išplatino, t. y. persiuntė į A. J. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini).

4. V. G. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. 22.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), savo mobiliojo ryšio telefonu „Sony G3311“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), nufotografavo I. G. lytinius organus, nesuprasdamas, kad I. G. yra vaikas – taip pagamino vieną pornografinio turinio nuotrauką. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, V. G. šią nuotrauką toliau laikė, o 2017 m. rugsėjo 30 d. 22.42 val. iš savo telefono „Sony G3311“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), išplatino, t. y. persiuntė į A. J. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini).

5. V. G. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, mobiliojo ryšio telefonu „Sony G3311“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), nufotografavo savo lytinį organą. Platinimo tikslu pagaminęs vieną pornografinio turinio nuotrauką, šią nuotrauką išplatino, t. y. 2017 m. spalio 1 d. 13.34 val., iš savo telefono „Sony G3311“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), persiuntė į A. J. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini), o 15.27 val. persiuntė į A. Š. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 635“, (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini).

6. V. G. buvo kaltinamas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir BK 1511 straipsnio 2 dalį t. y. tuo, kad pirko vaiką kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, pažadėdamas ir suteikdamas už tai pinigų, taip pat tuo, kad pažeisdamas nepilnametės I. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai santykiavo ir kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamete I. G., suteikęs už tai I. G. ir A. Š. materialinį atlygį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

7. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. G. pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, suteikė prioritetą nuteistojo gyvenimiškai patirčiai, nukentėjusiosios tėvų parodymams, psichologo išvadoms apie nukentėjusiosios I. G. išvaizdos atitikimą jos amžiui, neįvertino byloje surinktų įrodymų apie nuteistojo V. G. subjektyvų nepilnametės amžiaus suvokimą, aplinkybes, kurios leido nuteistajam pagrįstai tikėti, kad nukentėjusioji buvo pilnametė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus kaip visumą, teismas sprendė, kad V. G. nežinojo ir negalėjo numatyti, kad nukentėjusioji I. G. veikos padarymo metu buvo nepilnametė; V. G. veiksmuose nėra būtinojo BK 1511 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Taip pat apeliacinės instancijos teismas teigė, kad konstatavus, jog nuteistasis V. G. nesuvokė, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, nėra pagrindo jo padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nes šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis taip pat yra tiesioginė tyčia, apimanti kaltininko suvokimą, jog jis perka būtent vaiką, siekdamas šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be to, nustatė, kad nuteistasis V. G. nesuprato, kad nukentėjusioji I. G. yra vaikas, taip pat nėra pagrindo manyti, jog nuotraukose ji vaizduojama kaip vaikas, todėl jo veiksmai – disponavimas aštuoniomis pornografinio turinio nuotraukomis bei viena pornografinio turinio nuotrauka, kuriose vaizduojama nukentėjusioji I. G., nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuota pagal BK 309 straipsnio 2 dalį.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog A. Š. veiksmuose yra visi būtinieji BK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, ir jį nuteisė už pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymą.

III. Kasacinių skundų argumentai

9. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Eglė Matuizienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį dėl V. G. ir perduoti bylą dėl šios dalies iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

9.1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo bylos įrodymus, nepagrįstai sumenkino dalies įrodymų įrodomąją reikšmę. Teismas, pažeisdamas BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų, kurie buvo pagrindas pripažinti V. G. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 1511 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymo.

9.2. Asmens kaltė nustatoma ne tik jo parodymais, tačiau ir įvertinus juos kartu su kitais duomenimis, esančiais byloje. Apie asmens psichinį santykį su daroma veika bei jos padariniais sprendžiama pagal kaltininko elgesį ir objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas V. G. parodymams, kad jam nekilo mintis, jog I. G., prisistačiusi asmeniu, sulaukusiu aštuoniolikos metų amžiaus, yra nepilnametė, suteikė išimtinę įrodomąją reikšmę ir juos atsietai vertino nuo kitų įrodymų, kai pirmosios instancijos teismas V.

G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 1511 straipsnio 2 dalyje, subjektyviojo požymio – kaltės – buvimą pagrįstai grindė iš skirtingų šaltinių gautais duomenimis, t. y. V. G. amžiumi ir jo gyvenimiška patirtimi, nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, liudytojų parodymais. V. G., būdamas trisdešimt aštuonerių metų amžiaus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, didelę seksualinę patirtį, vedęs ir auginantis penkis vaikus, iš kurių du (trylikos ir septyniolikos metų amžiaus) yra panašaus į nukentėjusiosios amžiaus, neabejotinai turėjo suprasti, kad I.

G., veikos padarymo metu buvusi penkiolikos metų amžiaus, yra nepilnametė, nepaisant to, kad ji prisistatė esanti aštuoniolikmetė. V. G. nurodė, kad I. G. buvo apie 165 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo – šie duomenys negalėjo klaidinti ir suteikti pagrindo manyti, jog mergina yra nepilnametė. Nukentėjusiosios I. G. brolis D. P. ir motina V. G. taip pat patvirtino, kad I. G. yra smulkaus kūno sudėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumenkino Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnametė I.

G. atrodo pagal savo metus (tai, be to, pažymėjo ir jos motina, duodama parodymus byloje),nors nuosprendžio 28.14 punkte šia išvada rėmėsi, grįsdamas A. Š. kaltę. Psichologijos mokslas išskiria taip vadinamą pseudobrandą. Su ja susiduriama tada, kai individas prisiima suaugusiųjų vaidmenis (pavyzdžiui, pradeda lytinius santykius, tampa tėvu (motina), ima vartoti alkoholį ir pan.), tačiau psichologine branda nepasižymi. Pseudobrandūs asmenys labai skuba suaugti, tačiau jie nejaučia brandiems individams būdingos atsakomybės. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad I.

G. reiškia savo psichoseksualinei raidai nebūdingas emocines ir elgesio reakcijas lytiškumo tema. Tai rodo nukentėjusiosios pseudobrandą, lemiančią nepilnamečių pažeidžiamumą, socialinį nebrandumą bei naivumą, negebėjimą kritiškai vertinti situacijos, kurią geba vertinti suaugęs asmuo. Nukentėjusioji socialinių darbuotojų buvo apibūdinama kaip bendraujanti, kultūringa, ne pagal metus suaugusi – tai taip pat rodo nukentėjusiosios pseudobrandą, o ne suaugusiam asmeniui būdingą mąstymo ir bendravimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas, abejodamas išvados turiniu, turėjo galimybę teismo posėdyje apklausti išvadą pateikusią psichologę I.

Šukelienę.

9.3. Nukentėjusioji I. G. dėl nepilnametystės ir priklausomumo nuo V. Š. negalėjo priimti sprendimo teikti seksualines paslaugas, ja buvo nusikalstamai pasinaudota, todėl teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiosios I. G. tėvų parodymais, priešingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms įvertindamas I. G. veiksmų kontekstą kaip prostitucijos iniciatorės, o ne prekybos žmonėmis aukos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors teisiamajame posėdyje nukentėjusioji apklausta jau būdama sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, jos išvaizda, bendravimo ir minčių reiškimo būdas ir šiuo metu akivaizdžiai atitinka nukentėjusiosios amžių ir neduoda pagrindo abejoti merginos nepilnametyste; tačiau apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, tiesiogiai įvertinti I.

G. išvaizdos ir bendravimo būdo neturėjo galimybės, nes į apeliacinės instancijos teismą nukentėjusioji nebuvo kviečiama. Apeliacinės instancijos teismas, nors pripažino, kad nuteistojo V. G. telefone rastoje nuotraukoje nukentėjusioji atrodo išties jaunai, priešingas išvadas apie jos amžių padarė apžiūrėjęs I. G. atvaizdą parodymo atpažinti metu, taip nepagrįstai sureikšmindamas šį duomenį byloje, nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. G. apklausos buvo filmuojamos ir vaizdo įrašai yra pridėti prie apklausų protokolų, tad apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę juos ištirti.

Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas V. G. suvokimą dėl nukentėjusiosios amžiaus, nepagrįstai rėmėsi liudytojų L. L., S. J., S. V., V. K., R. B., A. J. parodymais, ir padarė klaidingą išvadą, kad šiems liudytojams nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios amžiaus. Tik liudytojas L. L. buvo susitikęs su nukentėjusiąja, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl jo parodymai apie nukentėjusiosios amžių turėjo būti vertinami kritiškai. Kiti liudytojai matė I.

G. tik nuotraukose ir bendravo su ja telefonu, todėl šių asmenų parodymai nepagrįstai įvertinti kaip patvirtinantys aplinkybę, jog abejonių dėl nukentėjusiosios amžiaus liudytojams nekilo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. spalio 1 d. žinučių turinio, patvirtinančio, kad jau po pirmojo susitikimo su nukentėjusiąja V. G. žinojo, jog ši mokosi mokykloje; teismas nevertino ir kitų V. G. nukentėjusiajai rašytų žinučių, patvirtinančių, kad jis suprato nukentėjusiąją buvus nepilnametę, galinčią neturėti ne tik aštuoniolikos, bet ir šešiolikos metų.

Susirašinėjimo apie nukentėjusiosios amžių iniciatorius buvo pats V. G.

9.4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas esminis įrodinėjimui kaip loginiam procesui keliamas išsamumo ir nešališkumo bei visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo vadovaujantis įstatymu reikalavimas, dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl V. G tyčios nebuvimo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1511 straipsnio 2 dalyje. Šis įrodymų vertinimo pažeidimas lėmė ir V. G. veiksmų dėl disponavimo pornografinio turinio nuotraukomis, kuriose vaizduojama nukentėjusioji I. G., neteisingą perkvalifikavimą iš BK 309 straipsnio 2 dalies į 309 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), bei sukliudė tinkamai išnagrinėti prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl V. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį už tai, kad pirko vaiką kitoms seksualinio išnaudojimo formoms.

9.5. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro skundą apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad konstatavus, jog nuteistasis V. G. nesuvokė, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, nėra pagrindo jo padarytą veiką kvalifikuoti ir pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nes šios nusikaltimo sudėties būtinasis požymis taip pat yra tiesioginė tyčia, apimanti kaltininko suvokimą, kad jis perka vaiką siekdamas šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties buvimo V.

G. veiksmuose, savo išvadų nepagrindė bylos duomenimis, kurie sudarytų pagrindą tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, nepagrįstai išteisino V. G. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad V. G. nesuprato, jog nukentėjusioji I. G. yra nepilnametė, turėjo vertinti, ar jo veiksmai atitinka kitos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau to nepadarė ir pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalį, 256 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju V. G. nesuvokė, jog nukentėjusioji I. G. yra nepilnametė, privalėjo būti aktyvus ir pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams apie galimybę veiką iš specialiosios prekybos žmonėmis normos perkvalifikuoti į bendrą prekybos žmonėmis normą, įtvirtintą BK 147 straipsnio 1 dalyje, nes V.

G. veiksmuose yra visi šios nusikalstamos veikos požymiai. Apeliacinės instancijos teismas nuteisė A. Š. už tai, kad jis pardavė V. G. vaiką, siekdamas, kad jis būtų seksualiai išnaudojamas prostitucijai. V. G. pareikštame kaltinime yra nurodyti prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 147 straipsnio 1 dalyje, t. y. V. G. nusikalstami veiksmai – asmens įgijimas už materialinį atlygį, išnaudojimo tikslas – kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, t. y. lytiškai santykiauti. Esant nusikalstamai veikai, numatytai BK 157 straipsnio 1 dalyje, neteisėtas valios palenkimo būdas yra preziumuojamas dėl nepilnamečio asmens pažeidžiamumo, kurį lemia nepilnametystė.

Nusikalstamos veikos sudėčiai pagal bendrąją prekybos žmonėmis normą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti dar vieną šios nusikalstamos veikos požymį – neteisėtą valios palenkimo būdą. V. G. kaltinimas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas papildomai nurodant nukentėjusiosios I. G. pažeidžiamumą dėl jauno amžiaus. Vadinasi, kaltinimo ribos nesukliudė V. G. inkriminuoti BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Byloje yra duomenų, kad V. G. suvokė nukentėjusiosios I.

G. priklausomumą nuo A. Š. (A. Š. dalyvavimas lytinių santykių metu, nurodinėjimas nukentėjusiajai, kokius veiksmus atlikti; V. G. suprato, kad I. G. negali pati priimti sprendimų, klausė, ar išleis A. Š. ją su juo į (duomenys neskelbtini) ir pan.) ir tuo nusikalstamai pasinaudojo, tačiau šios aplinkybės iš viso nevertintos kvalifikuojant V. G. veiksmus. Teismas, neįspėdamas proceso dalyvių apie galimybę perkvalifikuoti kaltinimą V. G., pašalinant iš kaltinimo suvokimo apie nukentėjusiosios nepilnametystę požymį, užkirto kelią valstybiniam kaltintojui keisti kaltinimą ar teikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą tinkamai kvalifikuoti veiką ir teisingai išnagrinėti bylą.

Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir jį išteisinti; arba sušvelninti jam paskirtą bausmę; arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliaciniame teisme. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. Š. dėl veikos, numatytos BK 157 straipsnio 1 dalyje, padarymo, padarė teisingą išvadą, kad jis neperdavė nukentėjusiosios I. G. V. G. kontrolei ir jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Nuteistasis A. Š., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, patvirtino žinojęs, kad nukentėjusioji I. G. yra nepilnametė, parodė, jog su nukentėjusiąja yra kaimynai, ji pas jį ateidavusi pasinaudoti internetu, sutvarkyti kambarių; nukentėjusiosios turtinė padėtis yra sunki.

Skelbimus apie seksualinio pobūdžio paslaugas patalpino pati nukentėjusioji, naudodamasi A. Š. telefonu. Dėl V. G. atvykimo pati I. G. jam pranešė, kad atvažiuos draugas; su juo A. Š. gėrė alkoholinius gėrimus, tvirtino, kad nukentėjusiosios nepardavė, negavo jokios materialinės naudos, nuotraukas iš jo telefono siuntė pati nukentėjusioji, neigė ją fotografavęs. Nukentėjusioji I. G. yra tris kartus pas jį nakvojusi, tada nuteistasis eidavęs nakvoti pas svainį. Iš nuteistojo A. Š. parodymų akivaizdu, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai teismo nebuvo tinkamai įvertinti, apeliacinės instancijos teismas tik formaliais argumentais atmetė apeliacinio skundo argumentus.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino nukentėjusiosios I. G. parodymų keitimo priežasčių. Nuteistojo kaltė taip pat grindžiama iš jo kratos metu paimtu telefonu „Nokia Lumia“, šis telefonas apžiūrėtas, užfiksuotos SMS žinutės dėl seksualinių paslaugų teikimo, devyniolika nuotraukų, kuriose vaizduojama nuoga ar pusnuogė moteris. Nuotraukos sukurtos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. spalio 1 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo analizuojama, ar jos buvo atsiųstos, ar padarytos nuteistojo telefonu, nesiaiškinta, kas jas padarė, be to, nuotraukose turi būti akivaizdu, jog vaizduojamas vaikas, siekiant inkriminuoti BK 309 straipsnio 2 dalį, tačiau teismai savo sprendimuose nurodo, kad vaizduojama pusnuogė moteris, t. y. ne vaikas.

Apie nuteistąjį ir nukentėjusiąją siejusius šiltus jausmus patvirtino ir patys nukentėjusiosios tėvai, turėję pareigą rūpintis savo dukterimi, jos gerove, o matydami netinkamą elgesį, jį sustabdyti. Liudytojai E. G. ir V. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistasis A Š. yra kaimynas, apie jo ir I. G. santykius neįtarė, liudytojos V. G. teigimu ji buvo mačiusi dukrą pas A. Š. namuose vien su chalatu, ši pasakiusi mylinti A. Š. Dukra bėgdavusi iš namų, buvo kreiptasi į policiją, pastebėjusi, kad dukra gavo papuošalų.

Liudytojas E. G. taip pat teigė, kad dukra bėgdavusi iš namų, kviesti ir pareigūnai, klausęs, ar A. Š. ir I. G. turėję lytinių santykių, tačiau abu tai neigė. Liudytojas R. S. patvirtino, kad yra kvietęs policiją, kai E. G. papasakojęs apie problemas dėl savo dukters. Iš patikrinimo medžiagos matyti, kad atlikus patikrinimą dėl galimo lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnametės I. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, 2017 m. kovo 27 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes 2017 m. kovo 20 d. ginekologinės apžiūros metu nustatyta, kad I.

G. neturėjo lytinių santykių. Tai patvirtina, kad nuteistasis netinkamų veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepašalino byloje esančių abejonių, nuosprendis grįstas tik prielaidomis, pažeidžiant BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 157 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 3 dalies, 309 straipsnio 2 dalies nuostatas.

10.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi tik kaltinamuoju aktu, kito kaltinamojo byloje parodymais, nukentėjusiosios prieštaringais paaiškinimais. Vertinant tokius parodymus kaip V. G., turėjo būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo ir vertinimo, nes bendrakaltinamųjų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų, jie duoda parodymus neprisiekę, jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo. Be to, tam, kad būtų laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio garantijų, bendrakaltinamojo prisipažinimas kaltu turėtų būti pripažįstamas įrodymu tik nustatant prisipažinusio asmens, o ne kito kaltinamojo nusikaltimo padarymo faktą, teismas turi aiškiai teigti, kad toks bendrakaltinamojo prisipažinimas savaime neįrodo, kad kitas kaltinamasis dalyvavo darant nusikaltimą.

Taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų pakankamumo reikalavimą, nes tais atvejais, kai teismo išvados grindžiamos netiesioginiais įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik nustačius, jog tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Pirmosios instancijos teismas tik perkėlė kaltinamajame akte dėstomas formuluotes, o darydamas išvadas dėl A. Š. kaltės, teismas analizavo tik kaltinamajam nepalankius duomenis, visiškai ignoruodamas gynybos keliamas abejones, tą patį savo procesiniame sprendime pakartojo ir apeliacinės instancijos teismas.

Pažeidus rungimosi principą, buvo užkirstas kelias atlikti išsamų ir nešališką įrodymų tyrimą bei priimti teisingus bei pagrįstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė in dubio pro reo principą, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį; išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, tačiau savo nekaltumo neprivalantis įrodinėti nuteistasis viso proceso metu aktyviai gynėsi ir siekė, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama laikantis rungtyniškumo principo reikalavimų ir proceso šalys būtų išklausytos vienodai, tačiau proceso apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo pašalintos kilusios abejonės, asmuo pripažintas kaltu, nesurinkus pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų.

10.3. Nuteistajam A. Š. proceso metu nebuvo teikiama teisinė pagalba, nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą, jis negalėjo užduoti klausimų, duoti papildymų, buvo verčiamas pripažinti savo kaltę. A. Š. ikiteisminio tyrimo metu du kartus davė parodymus, nedalyvaujant gynėjui. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta taip pat nuteistajam neturint gynėjo, nors jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, tarp kaltinamųjų buvo gynybos prieštaravimų, V. G. gynėją turėjo. Teisė į gynybą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.

Galimybė įgyvendinti teisę į gynybą turi būti reali. Baudžiamojo proceso metu įtariamasis gali ir nepasinaudoti teise į advokato (gynėjo) pagalbą, tačiau nereti atvejai, kai dėl kai kurių aplinkybių jis pats tinkamai dalyvauti baudžiamajame procese nesugeba. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą kaltinamasis turi teisę turėti gynėją, kurį paskyrė teismas (arba kita kompetentinga institucija) savo iniciatyva tuo atveju, kai to reikia vadovaujantis teisingumo interesais, be kita ko, kai jo galimybės veiksmingai dalyvauti procese yra suvaržytos dėl fizinių ar psichinių sutrikimų.

Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamų teisių atsisakymas pripažįstamas tinkamu tik tada, kai galima padaryti neabejotiną išvadą, jog asmuo sąmoningai atsisako atitinkamos teisės; atsisakymas turi būti lydimas minimalių garantijų, atitinkančių šios teisės svarbą, neprieštarauti viešajam interesui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama valstybės institucijų pareiga itin kruopščiai vertinti asmenų, kurie dėl amžiaus ar fizinių sutrikimų yra itin pažeidžiami, taigi jiems gali būti sunkiau įgyvendinti gynybos teises, pareikštą gynėjo atsisakymą.

Asmenys, kurie negali patys vykdyti savo gynybos, taip pat gali būti nepajėgūs atkreipti teismo dėmesį į tai, kad jiems trūksta teisinės pagalbos. Tokiais atvejais gynėjo atsisakymo nepaisymas vadovaujantis teisingumo interesais, atitinka Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, o nepagrįstas atsisakymo priėmimas gali sukelti šios nuostatos pažeidimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 324 straipsnio 6 dalies bei 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės E. Matuizienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo A. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl prokurorės kasacinio skundo

12. Prokurorė kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendį šiais pagrindiniais teisiniais aspektais: 1) V. G. šiuo nuosprendžiu nepagrįstai išteisintas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį; 2) jo veika nepagrįstai perkvalifikuota iš BK 309 straipsnio 2 dalies (2 nusikalstamos veikos) į BK 309 straipsnio 1 dalį; 3) tinkamai neišnagrinėti apeliacinio skundo argumentai dėl V. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį.

13. V. G. pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, susidomėjęs seksualinio pobūdžio skelbimu 2017 m. rugsėjo 30 d. parašė trumpąją žinutę nurodytu numeriu, suderino vietą, laiką ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas, ir atvyko A. Š. nurodytu adresu, ten susipažinęs su I. G. ir suprasdamas, kad ji yra nepilnametė, už seksualinių paslaugų teikimą perdavė I. G. 40 Eur, taip pat A. Š. ir I. G. perdavė 6 butelius 1,5 litro talpos alaus ir cigaretes, po to lytiškai santykiavo su I. G. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G. 2017 m. spalio 1 d. trumposiomis žinutėmis suderino vietą, laiką ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas, atvykęs tuo pačiu adresu už seksualinių paslaugų teikimą perdavė I. G. 40 Eur bei medicininio aukso papuošalus, taip pat A. Š. ir I. G. perdavė 360 ml butelį brendžio, du alaus butelius ir tris pakelius cigarečių, po to lytiškai santykiavo su I. G., taip V. G., pažeisdamas nepilnametės I. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai santykiavo ir kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamete I. G., suteikęs už tai I. G. ir A. Š. aukščiau nurodytą materialinį atlygį. Apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 1511 straipsnio 2 dalies V. G., konstatavęs, kad jis, atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus, nesuprato, kad juos atlieka prieš nepilnametį asmenį.

14. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo V. G. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, apibrėžtą BK 1511 straipsnio 2 dalyje, matyti, kad buvo nustatyta, jog jis du kartus nepilnametės (veikos padarymo metu sulaukusios penkiolikos metų) nukentėjusiosios I. G. sutikimu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, sumokėdamas jai bei A. Š. už teikiamas paslaugas, pristatydamas dovanų. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas V. G. suvokimą, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, rėmėsi V. G. asmenį, jo socialinį statusą, bendražmogišką bei seksualinę patirtį apibūdinančiais duomenimis, 2017 m. spalio 17-20 d. Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad V. G. nežinojo ir negalėjo numatyti, kad I. G. yra nepilnametė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas viso proceso metu duotus V. G. parodymus, akcentavo jo pabrėžiamą subjektyvų įsitikinimą, kad merginai, su kuria jis bendravo, yra 18 ar 19 metų, teiravimąsi apie jos amžių, liudytojų, anksčiau besikreipusių nurodytu mobiliuoju telefonu dėl seksualinių paslaugų teikimo (L. L., S. J., S. V., V. K., R. B., A. J.), kuriems nekilo abejonių dėl I. G. amžiaus, parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. G. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis mobiliuoju telefonu turinį, jį įvertino kaip pagrindžiantį V. G. subjektyvų įsitikinimą dėl I. G. amžiaus, nuo kurio lytinis santykiavimas su tokiu asmeniu yra teisėtas.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

16. Pagal šio straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67/2012, 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015). Nors aptariamame BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-895/2019).

Kitas svarbus reikalavimas tikrinant, ar teisingai nustatytos tikrosios bylos aplinkybės, yra įrodymų vertinimas, vadovaujantis <...> BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491-303/2015, 2K-55-489/2016, 2K-7-84-489/2018). Be to, nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar jį pakeisdamas ir priimdamas naują nuosprendį, turi aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus įstatymo taikymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, kitus nustatytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminius trūkumus, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Toks nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.‏‏‎

17. ‏‏Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nustatė kitą V. G. tyčios kryptingumą dėl BK 1511 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių, apibūdinančių nukentėjusiąją, suvokimo. Iš V. G. bendravimo su nukentėjusiąja pobūdžio (jam buvo siunčiamos jos nuogos nuotraukos, taip pat objektyviai jis ją pats matė, atlikdamas lytinius santykius), jo gyvenimiškosios (vedęs, turi penkis vaikus, iš kurių dvi mergaitės yra panašaus į nukentėjusiąją amžiaus) ir seksualinės (teigia turėjęs daug seksualinių partnerių) patirties, jo pakartotinis teiravimasis nukentėjusiosios apie jos amžių, turint informacijos, kad ji galimai lanko mokyklą, jau kartą turėjus su ja atlygintinių lytinių santykių, rodo ne V. G. siekį išsiaiškinti tikrąjį nukentėjusiosios amžių, o rizikavimą jo neišsiaiškinus dar kartą susitikti ir lytiškai su ja santykiauti; apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl V. G. kaltės, be to, neleistinai vadovavosi liudytojų, kurių santykis su I. G. ir to santykio pobūdis laiko ir intensyvumo požiūriais buvo visiškai kitoks, parodymais. Akcentuotina, kad subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-410-489/2016 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎Iš kaltininko elgesio nuo pat santykio su nukentėjusiąja pradžios iki seksualinių veiksmų su ja atlikimo pabaigos akivaizdu, kad V. G. suprato, kad siekia lytiškai santykiauti su nepilnamečiu asmeniu, ir to norėjo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. G. išteisinimo pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį naikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo V. G. nuteisimas pagal šį straipsnį ir už šią veiką paskirta bausmė.

18. Įvertinus tai, kad V. G. suprato, jog nusikalstamų veiksmų padarymo metu I. G. buvo nepilnametė, apeliacinės instancijos teismo išvados ir dviejų V. G. veikų kvalifikavimas pagal BK 309 straipsnio 1 dalį yra neteisingi, ši nuosprendžio dalis taip pat naikinama, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo 1 pornografinio turinio nuotrauka, kurioje vaizduojamas vaikas) ir BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo 8 pornografinio turinio nuotraukomis, kuriose vaizduojamas vaikas), nes jis 2017 m. rugsėjo 30 d. į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo iš A. Š. mobiliojo ryšio telefono vaizdo žinutes su nuotraukomis, kuriose atvaizduotas apsinuoginęs vaikas – I. G., g. (duomenys neskelbtini), demonstruojanti lytinius organus Tokiu būdu įgijęs aštuonias pornografinio turinio nuotraukas, kuriose vaizduojamas vaikas, ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, šias nuotraukas toliau laikė, o 2017 m. spalio 1 d. keturias iš šių pornografinio turinio nuotraukų, kuriose vaizduojamas vaikas, išplatino, t. y. persiuntė į A. J. mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat 2017 m. rugsėjo 30 d., suprasdamas, kad I. G., g. (duomenys neskelbtini), yra vaikas, savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo jos lytinius organus. Tokiu būdu pagaminęs vieną pornografinio turinio nuotrauką, kurioje vaizduojamas vaikas, ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, šią nuotrauką toliau laikė, o 2017 m. rugsėjo 30 d. iš savo telefono išplatino, t. y. persiuntė į A. J. mobiliojo ryšio telefoną.

19. Taip pat akcentuotina, kad pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Pažymėtina, kad iš 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo Dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija 2 straipsnio c punkto II papunkčio matyti, kad su seksualiniu vaikų išnaudojimu susijęs nusikaltimas yra atlikimas lytinių santykių su vaiku, duodant pinigų arba suteikiant kitokios formos atlygį ar atlyginimą už tai, kad vaikas atliko lytinius santykius.

Iš Tarybos pamatinio sprendimo preambulės matyti, kad seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija yra sunkus žmogaus teisių ir pagrindinės vaiko teisės į auklėjimą ir harmoningą vystymąsi pažeidimas. Iš 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, turi būti baudžiama už seksualinius veiksmus su vaiku, nesulaukusiu amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad už nurodytus veiksmus būtų baudžiama.

BK 1511 straipsnyje įtvirtintos veikos kriminalizuotos įgyvendinant minėtus tarptautinius teisės aktus, skirtingai nei vaiko pirkimo ar pardavimo norma (BK 147 straipsnis), apibrėžta įgyvendinant 2002 m. liepos 19 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/629/TVR Dėl kovos su prekyba žmonėmis bei 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES Dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR. Aiškinamajame įstatymo dėl BK papildymo 1511 straipsniu rašte yra pažymima, kad ši norma taikoma tada, kai nėra sunkesnio nusikaltimo požymių, šiuo atveju faktiškai nustatoma griežtesnė atsakomybė už atlygintinį pasinaudojimą nepilnamečio prostitucijos paslaugomis, kas prieš BK 1511 straipsnyje nustatytos veikos kriminalizavimą buvo laikoma administraciniu teisės pažeidimu (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1821 straipsnis).

Sutiktina su teismų išvadomis, kad faktinė situacija byloje patvirtina, jog nepilnametė I. G. nepateko į V. G. kontrolę, finansinis atlygis mokėtas pirmiausia jai už jos seksualines paslaugas, tad veikos kvalifikavimas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį yra pakankamas V. G. veiksmams įvertinti, apeliacinės instancijos teismui padarius kitas, nei apelianto tikėtasi, išvadas, dėl apeliacinio skundo argumentų, savaime nereiškia, kad į apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta.

20. Kasacinės instancijos teismo nutartimi naikinamas apeliacinės instancijos teismo atliktas V. G. išteisinimas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį bei dviejų jo veikų perkvalifikavimas iš BK 309 straipsnio 2 dalies į BK 309 straipsnio 1 dalį, paliekant pirmosios instancijos teismo V. G. nuteisimą pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį ir paskirtą 400 MGL dydžio baudą, pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo aštuoniomis pornografinio turinio nuotraukomis, kuriose vaizduojamas vaikas) ir paskirtą 200 MGL dydžio baudą; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo viena pornografinio turinio nuotrauka, kurioje vaizduojamas vaikas) ir paskirtą 100 MGL dydžio baudą bei už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių bendrinimą su pagal BK 309 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL dydžio bauda ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.

Dėl nuteistojo A. Š. kasacinio skundo

21. Nuteistasis A. Š. savo kasaciniame skunde pateikia šiuos esminius teisinius argumentus: 1) teismai nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 3 dalį, 309 straipsnio 2 dalį; 2) apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas pakankamais įrodymais; 3) suvaržyta nuteistojo A. Š. teisė į gynybą.

22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019 ir kt.). Vadinasi, kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl A. Š. kaltės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimu, paliekami nenagrinėti.

23. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas A. Š. veiką kaip vaiko (I. G.) pardavimą siekiant, kad ji būtų išnaudojama prostitucijai, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, ir pelnymąsi iš jos prostitucijos, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nustatė visas tinkamam veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, įvertino nuteistųjų A. Š., V. G., nukentėjusiosios I. G., liudytojų parodymus kaip visumą, seksualinio pobūdžio trumpųjų žinučių turinį, kitus įrodymus byloje, sprendė, kad A. Š. realiai turėjo naudos iš I. G. pardavimo seksualinėms paslaugoms, pats dalyvavo jai teikiant seksualines paslaugas, susirašinėjo su potencialiais klientais, pats pagamino devynias pornografinio turinio nuotraukas su jos atvaizdu (veika taip pat kvalifikuota pagal BK 309 straipsnio 2 dalį). Apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimo išsamumas, sistemiškumas, teisinių išvadų darymo logika abejonių nekelia, apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo, atskleidžiant kiekvieno įrodymų šaltinio įrodymų turinį, nekartotinos. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 28–45, 47–48 punktuose.

24. Nuteistasis A. Š. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, neužtikrinta teisė į gynybą. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nuo gynėjo paslaugų atsisakė, tokią pačią valią išreiškė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad esant būtinam gynėjo dalyvavimui, įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę savo iniciatyva bet kuriuo proceso metu atsisakyti gynėjo pagalbos (BPK 52 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto gynėjo atsisakymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui yra neprivalomas, be kita ko, tada, kai kyla abejonių dėl įtariamojo ar kaltinamojo galimybės pasinaudoti teise į gynybą (BPK 52 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-157/2008, 2K-500/2008). Prieš atliekant apklausą nebuvo duomenų, kad A. Š. galimybės apsiginti pačiam be gynėjo pagalbos yra ribotos, todėl tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas priėmė jo atsisakymą nuo gynėjo paslaugų, o pirmosios instancijos teismas tenkino jo prašymą atsisakyti gynėjo, nereiškia jo teisių į gynybą pažeidimo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo

25. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl jos patirtų išlaidų (162 Eur) atlyginimo, teikiant nuteistajam V. G. teisinę pagalbą. Kasacinės instancijos teismo teisėjo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi buvo pripažinta, kad V. G. yra būtina teisinė pagalba, nes jis be jos teikimo pats negalės gintis (BPK 51 straipsnio 2 dalis) ir paskirtas gynėjas. Taigi gynėjas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas, buvo paskirtas kasacinės instancijos teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, turėtos išlaidos iš nuteistojo V. G. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G. išteisintas pagal BK 1511 straipsnio 2 dalį ir kuria jo veikos perkvalifikuotos iš BK 309 straipsnio 2 dalies į BK 309 straipsnio 1 dalį ir dėl šių dalių palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Pranas Kuconis

Aurelijus Gutauskas