2023-10-09 Nr. BB-6455-1-01-1-27570-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4410/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27570-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. atstovo advokato Dariaus Pociaus kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 29 d. nutarties E. P. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. atstovas advokatas D. Pocius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, lėmusius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo sprendimo atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu. Jame buvo nurodyta, kad: 1) prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis buvo nepagrįstai pripažinta E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, 2) padaryta neteisinga išvada, kad yra pagrindas manyti, jog E. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, 3) E. P. paskirtas laiduotojas neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų. Be to, apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai dėl nepagrįstai nepripažintos E. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir neteisingai išspręstų civilinio ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas dėl visų apeliacinio skundo argumentų pateikė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl civilinio ieškinio, beveik pažodžiui perkėlė į nutartį skundžiamo nuosprendžio motyvus ir neišdėstė išsamesnių tokio savo sprendimo motyvų. Aiškiai neatsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei pažeidė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisę į teisingų bylos procesą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame pakartoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas apeliaciniame skunde keliamais klausimais būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimų. Kasatorius skunde nepateikia naujų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies arba 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisės į teisingą bylos procesą pažeidimą nurodo deklaratyviai. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų ir aplinkybių vertinimo ar išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad kasatorius mano, jog byloje surinktus, ištirtus ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka teismo įvertintus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ar 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo procesines teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. L. atstovo advokato Dariaus Pociaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas