2021-01-27 Nr. AB-1825-3-62-3-03137-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-72-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03137-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Pravieniškių PN-AK atliko bausmę netinkamomis sąlygomis. Ginčo laikotarpiu dušo patalpose nebuvo užtikrintas jo privatumas (1 m pločio ir 1,8 m aukščio sienelė jo neužtikrino; dušo duryse yra įrengtas stebėjimo langelis, per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius, tokiu būdu sukelia nemalonius jausmus ir trukdo praustis), nebuvo įrengto persirengimo kambario, patalpoje drėgna, aprūdiję kabliukai, kabliukų buvo per mažai. 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 8.15 min. pareigūnas E. B. iš kameros Nr. 14 pasisavino pareiškėjui priklausančias dvi paklodes, kurios buvo pakabintos ant grotų, todėl pareiškėjas iki 2018 m. spalio 17 d. buvo priverstas miegoti be paklodės. Dėl įvykdytos paklodžių vagystės pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, tačiau 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. 7-2779 jam buvo atsakyta, kad paklodės buvo paimtos kaip savadarbės užuolaidos.

Gautą atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui, kuris 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2S-3828 atsakė, kad pareigūnai savadarbes užuolaidas paėmė vadovaudamiesi teisės aktais. Pareiškėjas teigė nesutinkantis su tokiais atsakymais, tvirtino, kad iš jo paimtas paklodes matė pas kitus nuteistuosius. Be to, 2018 m. rugsėjo 27 d. vykdytos kratos kameroje Nr. 14 metu buvo plėšomos jo asmeninės knygos, mėtomi ant žemės asmeniniai daiktai.

Pareiškėjas dėl kratos atlikimo turėjo pretenzijų, tačiau pareigūnas E. B. neleido jų parašyti ant kratos protokolo. Kratos metu buvo paimtas plastilinas ir akvareliniai dažai, buvo grasinama susidoroti. Pareiškėjas dėl netinkamai atliktos kratos pateikė skundą Pravieniškių PN-AK direktoriui, kuris 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. 7‑2817 atsakė, kad jo daiktai nebuvo mėtomi ir nebuvo gadinami, o paimti buvo tie daiktai, kurių nuteistieji negali turėti. Pareiškėjas atsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2S-3755 atsakė, kad neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo nustatyta.

Per kratą paėmus priemones, pareiškėjas negalėjo užsiimti kūrybine veikla ir savęs tobulinimu. Atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose pareiškėjas negalėjo skaityti laikraščių ir knygų. Dėl to pareiškėjas su 2018 m. liepos 9 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, tačiau atsakymo negavo. Be to, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą dėl uždarąją zoną neatnešamų laikraščių, į kurį 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 7-2470 buvo atsakyta, jog įstaiga neprivalo aprūpinti nuteistųjų periodine spauda bei žurnalais, nurodyta, jog yra atnešamas vienas tos dienos laikraštis bei senesni žurnalai ir laikraščiai.

Tačiau nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji jokių laikraščių ar žurnalų negaudavo. Pareiškėjas gautą atsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. spalio 26 d. raštu Nr. 2S‑3469 atsakė, jog pareiškėjui buvo išaiškintos galimybės aprūpinti nuteistuosius spauda, ir nurodyta, kad spaudos leidinius pareiškėjas gali prenumeruoti pats. Pareiškėjas kreipėsi su 2018 m. spalio 8 d. prašymu suteikti informaciją, kokius laikraščius ir žurnalus gali užsiprenumeruoti, bei pateikti knygų, kurias jis gali nusipirkti, katalogą.

Pareiškėjui 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 7‑3061 buvo atsakyta, kad pataisos įstaiga nedisponuoja katalogais. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis negali realizuoti teisės įsigyti spaudos, nes nežino, kokius laikraščius ir žurnalus galima užsiprenumeruoti, taip pat nežino jų kainų. Pareiškėjas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nevykdo jo socialinės reabilitacijos. Taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 2 d., sekmadienį, apie 8.35 val., pareigūnas S. K. pasiūlė jam nueiti į dušą, tačiau pareiškėjas atsakė, kad jam yra reikalingas kirpėjas, o į dušą eis tik Pravieniškių PN-AK direktoriaus nustatyta tvarka.

Tuomet pareigūnas S. K. ėmė iš jo tyčiotis, išvadino įžeidžiančiais žodžiais, pareiškė, kad jam pareiškėjo norai nesvarbūs. Pareiškėjas dėl tokių pareigūno S. K. veiksmų su 2018 m. rugsėjo 2 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, kuris 2018 m. spalio 4 d. atsakyme nurodė, kad į dušo patalpą buvo nuvestas eilės tvarka, o kirpėjo iškviesti neprašė. Gautą atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2S-3829 atsakė, kad jo skundas nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK, pažeidžiant teisės aktus, buvo žeminamas jo orumas, buvo sukelta dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pablogėjo gyvenimo kokybė.

3. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nesutiko su Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, kad dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pareiškėjas nurodė, kad paklodės buvo paimtos rytinio patikrinimo metu, o ne per kratą. Atsakovo atstovo pateiktas 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos protokolas Nr. 41-14453 yra suklastotas, pabrėžė, kad nėra pateiktas kratos, kurios metu buvo paimti akvareliniai dažai bei plastilinas, protokolas. Pareiškėjas akcentavo, kad nėra gavęs atsakymo į savo 2018 m. liepos 9 d. prašymą dėl negaunamų laikraščių. Nepripažino atsakovo atstovo pateiktų duomenų, kad su juo buvo bendraujama individualių užsiėmimų metu.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose atliko nuobaudas laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. vasario 6 d. ir nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Pareiškėjui atvykus į pataisos namus, buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kamerų tipo patalpose su pareiškėju buvo bendraujama individualių pokalbių metu, kameroje leidžiama naudotis stalo žaidimais, atnešami laikraščiai, žurnalai, knygos. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems dušo patalpose yra užtikrinamas privatumas, nes dušai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, patalpos baldais ir inventoriumi aprūpintos pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui teisė nusiprausti ir apsikirpti buvo suteikta vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. V-306 patvirtintu grafiku. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl netinkamų kabliukų į pataisos namų Turto valdymo skyrių nesikreipė. Pataisos namų 1-ojo sektoriaus uždaroje zonoje nuteistieji duše nestebimi, dušo patalpos duryse įrengtas langelis yra uždengtas metaliniu dangčiu, šis langelis įrengtas, užtikrinant nuteistųjų saugumą ir teisės pažeidimų prevencijos tikslu, nes vienu metu dušu naudojasi iki 3 nuteistųjų. Nuteistieji turi galimybę prenumeruoti spaudos leidinius už savo asmenines lėšas.

Nuteistieji, norintys užsiprenumeruoti laikraščius, turi kreiptis į Resocializacijos skyriaus atsakingą specialistą. Teisės aktai Pravieniškių PN-AK neįpareigoja aprūpinti periodine spauda kiekvieną nuteistąjį. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose, yra skirtas vienas periodinis leidinys, į drausmės zoną, su vienu tos dienos laikraščiu yra atnešami iš bibliotekos skaityklos senesni laikraščiai ir žurnalai; knygos, žurnalai ir laikraščiai į kamerų tipo patalpas yra išduodami tik esant nuteistojo prašymui.

Iš pareiškėjo buvo paimtos savadarbės naktinės užuolaidos, o kratos metu siūlai, plastilinas ir akvareliniai dažai buvo paimti, nes jie nėra numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 Priede. Per kratą pareiškėjo daiktai nebuvo mėtomi, o buvo perkelti iš vienos vietos į kitą, jų neapgadinant. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl pareigūnų priežiūros dušo patalpose, knygų plėšymo, orumo pažeminimo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimo, pavogtos patalynės nesikreipė.

Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad Pravieniškių PN‑AK savo veiksmais (neveikimu) padarė jam žalos.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. spalio 17 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. vasario 6 d. ir nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. spalio 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai).

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su dušu, rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, iš kurių nuostatų padarė išvadą, kad šie ir kiti nacionaliniai teisės aktai dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 8 d. pažymoje Nr. 77-187 nurodyti duomenys leido teismui teigti, kad dušai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, o Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 29 d. pažyma Nr. 41-1550 patvirtina, kad dušo duryse įrengtas langelis yra uždengtas metaliniu dangčiu. Be to, pareiškėjas ir pats savo skunde patvirtino, kad atsakovo atstovas, atsižvelgęs į jo skundus ir jo naudai priimtą teismo sprendimą, dušo patalpoje įrengė 1 m pločio ir 1,8 m aukščio sienelę. Iš to teismas padarė išvadą, kad dušo patalpoje, kuria ginčo laikotarpiais naudojosi pareiškėjas, sienelės buvo įrengtos. Teismas, vadovaudamasis teismų praktikos išaiškinimais, taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad įrengtos sienelės neužtikrino visiško jo privatumo, taip pat jog jam neturtinę žalą sukėlė atskiros persirengimo patalpos duše neįrengimas, nes, kaip jau buvo minėta, teisės aktuose toks reikalavimas neįtvirtintas, be to, ir pats pareiškėjas skunde pripažino, jog prieš dušo patalpą yra įrengta 1,5 m pločio ir 2 m aukščio patalpa, kurioje nuteistieji gali nusirengti, pasikabinti sausus rūbus ir rankšluosčius. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie aprūdijusius kabliukus ir nepakankamą jų skaičių, nustatė, kad nors atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, tačiau pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė aprūdiję kabliukai ir nepakankamas jų skaičius, be to, šį pažeidimą apibūdino apibendrintai ir deklaratyviai, todėl minėtus pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su tuo, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. iš kameros Nr. 14 buvo paimtos jam priklausančios dvi paklodės, o per 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktą kratą buvo mėtomi ant žemės jo asmeniniai daiktai, plėšomos knygos ir neteisėtai paimtos jo kūrybinei veiklai skirtos priemonės, rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 ir 114 straipsniais, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362, taip pat Pravieniškių PN-AK pateiktu 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2018 m. rugsėjo 26 d. surašytu protokolu Nr. 41-14453 „Dėl atliktos planinės-neplaninės kratos uždaroje zonoje“ ir protokolu Nr. 41-24404 „Dėl savadarbių užuolaidų paėmimo“. Teismas nurodė, kad minėtų protokolų duomenys patvirtina, jog per neplaninę kratą, atliktą 2018 m. rugsėjo 26 d. 8.15 val., kameroje Nr. 14, kurioje nuobaudą atliko pareiškėjas, buvo rastos ant langų pakabintos savadarbės naktinės užuolaidos, kurios buvo paimtos ir perduotos saugoti į Apsaugos ir priežiūros skyrių.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 26 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl rytinio patikrinimo metu paimtų paklodžių. Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. 7-2779 pareiškėjui atsakė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 8.20 val. uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 14 rytinio patikrinimo metu ant langų buvo pastebėtos savadarbės naktinės užuolaidos, kurios buvo paimtos, nes jos nenumatytos leistinų turėti daiktų sąraše. Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2S-3828 pareiškėjui atsakė, kad jo skundas nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pagrįstai nustatė, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. 8.15 val. kameroje Nr. 14, kurioje nuobaudą atliko pareiškėjas, ant langų buvo rastos pakabintos savadarbės naktinės užuolaidos, kurios nustatyta tvarka buvo paimtos ir perduotos Apsaugos ir priežiūros skyriui. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pateiktų protokolų duomenimis, nes jie tarpusavyje neprieštarauja, patvirtina tas pačias savadarbių užuolaidų paėmimo vietos ir laiko aplinkybes. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede yra įtvirtintas baigtinis nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, o paimtos savadarbės užuolaidos į jį nepatenka. Teismas atmetė kaip įrodymais nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad savo paklodes, kurios buvo paimtos kaip savadarbės užuolaidos, jis matęs pas kitus nuteistuosius. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad nuo langų nuimtos savadarbės naktinės užuolaidos buvo perduotos saugoti Apsaugos ir priežiūros skyriui.

Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes apie 2018 m. rugsėjo 26 d. atliktą kratą ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šios bylos nagrinėjimo metu nėra duomenų apie tai, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 27 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 14 val. 35 min. atliktos kratos, kurios metu buvo paimti jam priklausę siūlai, plastilinas, akvareliniai dažai bei grasinta susidoroti.

Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. 7-2817 pareiškėjui atsakė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 14.35 val. uždarosios zonos kamerų tipo patalpose Nr. 14 buvo atlikta planinė krata, kurios metu buvo paimti pareiškėjo išvardinti daiktai, nenurodyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede. Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2S-3755 jo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK į bylą nepateikė 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos planinės kratos uždaroje zonoje protokolo Nr. 41-14458, tačiau teismas sprendė, jog šios kratos aplinkybes patvirtina Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 18 d. rašto Nr. 7-2817, Kalėjimų departamento 2018 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-3755 ir pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. skundo duomenys.

Teismas, įvertinęs nurodytus dokumentus, padarė išvadą, kad tarp bylos proceso dalyvių nėra ginčo, jog 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos planinės kratos metu buvo paimti pareiškėjo daiktai – siūlai, plastilinas, akvareliniai dažai. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.4 punktu, nustatė, kad nuteistiesiems, gavusiems pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, leidžiama turėti reikmenis, skirtus užsiimti individualia kūrybine veikla, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis nustatyta tvarka buvo gavęs Pravieniškių PN-AK vadovo leidimą turėti 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos kratos metu paimtus daiktus.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede yra numatytas baigtinis leistinų turėti nuteistiesiems daiktų sąrašas, o 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos kratos metu paimti daiktai (siūlai, plastilinas bei akvareliniai dažai) į jį nepatenka, padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai prieš tai išvardintus daiktus paėmė pagrįstai. Taip pat teismas, įvertinęs byloje nustatytus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK pateiktais paaiškinimais, jog per 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktą kratą pareiškėjo daiktai nebuvo mėtomi ar kitaip gadinami, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai kratos metu su pareiškėju elgėsi tinkamai.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo suteikta galimybė pareikšti pretenzijas dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos kratos eigos, atsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė šios kratos protokolo Nr. 41-14458, todėl padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo prieš tai nurodytų aplinkybių. Nepaisant to, teismas padarytą procedūrinį kratos protokolo surašymo pažeidimą įvertino kaip mažareikšmį ir nesukėlusį sunkių padarinių. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos kratos eigos buvo priimtas ir išnagrinėtas BVK nustatyta tvarka, pareiškėjui buvo pateikti motyvuoti atsakymai.

Teismas sprendė, kad nesuteikus pareiškėjui galimybės pareikšti pretenzijas dėl 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktos planinės kratos eigos, neturtinės žalos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui nebuvo padaryta.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jam kalint kamerų tipo patalpose, Pravieniškių PN-AK nesudarė jam sąlygų skaityti laikraščių ir knygų, užsiimti kūrybine veikla, rėmėsi BVK 93 ir 145 straipsniais ir padarė išvadą, kad teisės aktai pataisos įstaigos administracijos neįpareigoja aprūpinti nuteistuosius knygomis, spaudos leidiniais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl neatnešamų laikraščių. Tai patvirtina pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. skundas. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 7-2470 pareiškėjui pranešė, kad teisės aktai neįpareigoja kiekvieną nuteistąjį aprūpinti periodine spauda; pataisos įstaiga, siekdama pagerinti nuteistųjų užimtumą, prenumeruoja periodinę spaudą ir žurnalus; 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoms yra numatytas vienas periodinis leidinys, kartu su juo atnešami senesni laikraščiai ir žurnalai; knygos, žurnalai ir laikraščiai išduodami tik nuteistųjų prašymu.

Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. spalio 26 d. raštu Nr. 2S‑3469 atsakė, jog pareiškėjui pateikta informacija apie galimybes aprūpinti nuteistuosius spauda ir knygomis; nurodyta, kad ją prenumeruoti gali pats pareiškėjas. Pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su prašymu suteikti informaciją, kuriuos laikraščius ir žurnalus gali užsiprenumeruoti, bei pateikti knygų, kurias gali nusipirkti, katalogą. Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 7-3061 pareiškėjui suteikė informaciją, kad pataisos įstaiga nedisponuoja knygų ir periodinės spaudos katalogais; periodinės spaudos katalogą pareiškėjas savo lėšomis gali užsisakyti AB Lietuvos pašte, o dėl knygų katalogų – raštu kreiptis į leidyklas; pareiškėjas turi teisę užsisakyti neribotą kiekį laikraščių ir žurnalų.

Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas teikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymus leisti atsisiųsti spalvotų pieštukų ir flomasterių. Teismas, išanalizavęs Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. 7-2248 turinį, padarė išvadą, kad valstybės atstovas operatyviai nagrinėjo pareiškėjo prašymą, aptarė pateiktus prašymus su pareiškėju ir, jo prašymu, neberengė atsakymo į jį. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK, spręsdama nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, aprūpinimo spaudiniais ir knygomis, kaip priemonėmis gerinančiomis jų pozityvų užimtumą, veikė teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir neteisėtų veikų neatliko.

Teismas įvertino, kad valstybės atstovo suteikta informacija apie periodinės spaudos ir knygų katalogus yra teisinga, pareiškėjas buvo informuotas apie teisę raštu kreiptis į subjektus, disponuojančius pageidaujama informacija apie spaudinius. Be to, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus, spręsdama pareiškėjo prašymus įsigyti piešimo reikmenis.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl ginčo laikotarpiais nevykdytos jo socialinės reabilitacijos, rėmėsi BVK 136, 137, 1731 straipsniais, taip pat iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas, be to, Pravieniškių PN‑AK 2019 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. 61-473 nurodyta, jog kamerų tipo patalpose su pareiškėju buvo bendraujama individualių pokalbių metu. Teismas pažymėjo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų ir aktyvaus dalyvavimo šiose priemonėse. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas itin abstrakčiai nurodė, jog socialinės reabilitacijos priemonės neteikiamos, taip pat konkrečiai nenurodė, kokios priemonės, galinčios padėti jam socialiai reabilituotis, nebuvo įgyvendinamos. Teismas apibendrino, kad byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog ginčo laikotarpiais Pravieniškių PN-AK netinkamai organizavo pareiškėjo socialinę reabilitaciją.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK pareigūno S. K. netinkamo elgesio, kai, pareiškėjo teigimu, 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 8 val. 35 min. šis pareigūnas iš jo tyčiojosi, išvadino įžeidžiančiais žodžiais („plikiu“ ir „žuliku“), kai pareiškėjas atsisakė eiti į dušą grafike nenustatytu laiku ir paprašė kirpėjo paslaugų. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtinto Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose išvedimo į dušą ir kirptis tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punkte numatytas nuteistųjų vedimo į dušą grafikas, pagal kurį, nuteistieji, esantys kameroje Nr. 14, į dušą išvedami sekmadieniais po to, kai į jį nuvedami kameroje Nr. 15 kalinami nuteistieji; į dušą vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys nuteistieji (3 p.); nuteistųjų apsikirpimo tvarka numatyta Tvarkos aprašo 4–6 punktuose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 2 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl galbūt neteisėtų pareigūno S. K. veiksmų. Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. 7‑2667 pareiškėjui pranešė, kad, ištyrus įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, jog pareiškėjas į dušo patalpą išsimaudyti buvo nuvestas pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtintą grafiką. Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2S-3829 pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnas S. K. 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 8 val. 35 min. su pareiškėju elgėsi pažeisdamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 89.6 punkto reikalavimus, bendruosius mandagumo ir etikos principus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais, kuriuos patvirtino byloje esantys įrodymai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo pareigūno elgesio yra nepagrįsti bylos duomenimis, todėl juos atmetė.

13. Teismas apibendrino, kad nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nesirėmė pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, vadovavosi atsakovo atstovo melagingais duomenimis. Dėl privatumo duše pažeidimo pareiškėjas pakartojo, kad dušo patalpose privalėjo būti įrengta patalpa persirengimui, pertvara yra tik viena, o dušo rageliai trys, pareigūnas nuolat stebėdavo pareiškėją per langelį duryse, kalbiukų buvo per mažai ir jie buvo aprūdiję. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnai pavogė iš jo paklodes, pateikė suklastotus kratų protokolus, jis privalėjo miegoti be paklodės. Kitos kratos metu iš pareiškėjo buvo paimtos priemonės (dažai ir kt.), kuriuos jam perdavė pats būrio viršininkas, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė skųstis dėl kratos metu sugadintų daiktų. Teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl laikraščių ir spaudos, laikraščio jam skaityti neduodavo, be to, vėliau pareiškėjui buvo pateiktas katalogas, todėl neaišku, kodėl jis nebuvo pateiktas anksčiau. Teismas taip pat nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl nevykdytų socialinės reabilitacijos programų bei užimtumo, nes nebuvo vykdomas iš viso joks užimtumas ir jokie individualūs pokalbiai. Iš pareiškėjo buvo tyčiojamasis, buvo vedamas į dušą 8:35, o ne 8:45, jam nebuvo leista apsikirpti.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų neužtikrinimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. spalio 17 d., kai jis bausmę atliko 1-ajame sektoriuje kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. vasario 6 d. ir nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. spalio 17 d., atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat kai kuriais atvejais ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK ir jo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygos ginčo laikotarpiais atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat jog kai kuriais pareiškėjas neįrodė patyręs neturtinės žalos, todėl valstybei civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nekilo. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, išreikalavo iš atsakovo atstovo bylos nagrinėjimui reikalingą medžiagą, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

22. Teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų neperrašo, tačiau jas kai kuriais aspektais papildo ir pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl dušo patalpos įrengimo, akcentuoja, kad pareiškėjas savo skunde (taip pat ir apeliaciniame skunde) pats patvirtino, jog pertvara dušo patalpoje tarp dviejų dušo ragelių yra įrengta (trečiasis dušo ragelis įrengtas priešingoje patalpos pusėje), tai reiškia, kad pareiškėjo privatumas prausiantis duše nebuvo pažeistas. Taip pat pareiškėjas savo skunde nurodė, kad dušo patalpos dalis yra atskirta pertvara persirengimui ir drabužių pasikabinimui, nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tokios patalpos įrengimo teisės aktai nenumato. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimas Higienos normos 134:2015 29 punktas numato nusirengimo ir apsirengimo patalpos (zonos) įrengimą tik į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas nenurodė ir duomenų į bylą nepateikė, jog būtų reiškęs atsakovo atstovui nusiskundimus dėl kabliukų (jog jie yra aprūdiję ir kad jų yra per mažai), todėl atsakovo atstovas, nežinodamas apie minėtas aplinkybes, negalėjo dėl to imtis atitinkamų veiksmų. Nors pareiškėjas skundėsi, kad jį pro durų langelį stebi pareigūnai, tačiau šių aplinkybių niekaip nekonkretizavo ir nedetalizavo, todėl ir šiuo aspektu pagrįstai nebuvo nustatytas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, juo labiau, jog atsakovo atstovas patvirtino, jog minėtas langelis būna užsklęstas.

24. Dėl iš pareiškėjo, jo tvirtinimu, kratų metu neteisėtai paimtų daiktų, neišduodamos spaudos, pareigūnų netinkamo elgesio pažymėtina, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas skundėsi tiek pataisos įstaigos direktoriui, tiek Kalėjimų departamentui, tačiau jo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų skundęs Kalėjimų departamento sprendimus teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Nors pareiškėjas teigę patyręs neigiamų emocijų dėl to, kad iš jo, jo teigimu, paėmus paklodes, jis turėjo miegoti be paklodės, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į pataisos įtaigos Turto valdymo skyrių su prašymu išduoti paklodę nesikreipė (b. l. 38). Taip pat pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie jo daiktai kratos metu buvo sugadinti.

25. Pasisakant dėl pareiškėjo atžvilgiu, jo teigimu, nevykdytos socialinės reabilitacijos, pridurtina, kad jam ne tik buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, tačiau su juo buvo bendraujama individualių pokalbių metu, buvo pasiūlyta bendrauti su kunigu, tačiau pareiškėjas to atsisakė, be to, nuteistiesiems į kamerą išduodami žaidimai ir skaitiniai (b. l. 39).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl jam nesudarytos galimybės apsikirpti yra nekonkretūs, todėl pagrįstai buvo atmesti. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnui atėjus jį išvesti į dušą, jis išreiškė norą apsikirpti. Atsižvelgiant į tai, kad praustis vedami visi vienoje kameroje laikomi nuteistieji, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog galimas pareigūno atsisakymas nuvesti pareiškėją apsikirpti, kai buvo atėjęs laikas praustis visiems kameros Nr. 14 nuteistiesiems, ir kai eilėje laukia kamerų Nr. 8–13 nuteistieji, būtų galima laikyti nepagrįstu, ypač kai pagal Tvarkos aprašo 4 punktą apsikirpti galima tiek šeštadieniais, tiek sekmadieniais (b. l. 42), o praustis nuteistieji vedami tik vieną kartą per savaitę. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, kad ir toliau nebuvo atsižvelgiama į jo prašymus nuvesti jį apsikirpti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos apraše nenurodytas konkretus laikas, kada kurios kameros nuteistieji vedami į dušą, o tik nurodytas kamerų eiliškumas.

27. Sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netiksliai pacitavo BVK 145 straipsnio 1 dalį. Minėtoje teisės normoje, be kita ko, nustatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. Minėtoje teisės normoje nėra įtvirtinto jokio apribojimo, kiek laiko nuteistasis gali per dieną skaityti nurodytus leidinius. Tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad neteisingai pacituota teisės norma nebuvo grindžiamos jokios padarytos išvados, todėl konstatuotina, kad minėtas neatitikimas nelemia teismo sprendimo neteisingumo ir nepagrįstumo.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė