Legislator Case Law & Legislation
2021-05-05 Nr. AB-9719-3-61-3-00576-2021-6 AI generated

2021-05-05 Nr. AB-9719-3-61-3-00576-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-05-05 Nr. AB-9719-3-61-3-00576-2021-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

nustačius, kad pareiškėjai praleido skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimų panaikinimo padavimo terminą, atnaujinti skundo padavimo terminą; panaikinti NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-31-(14.3.3) (toliau kartu su NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3S-29-(14.3.3) ir 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3S-30-(14.3.3) – ir 2020 m. kovo 6 d. sprendimai);

Legislator headnote

AI generated

2021-05-05 Nr. AB-9719-3-61-3-00576-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-299-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00576-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Vykdydami šią teismo nutartį, pareiškėjai pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė:

1) nustačius, kad pareiškėjai praleido skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimų panaikinimo padavimo terminą, atnaujinti skundo padavimo terminą;

2) panaikinti NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-29-(14.3.3);

3) panaikinti NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-30-(14.3.3);

4) panaikinti NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-31-(14.3.3) (toliau kartu su NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3S-29-(14.3.3) ir 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 3S-30-(14.3.3) – ir 2020 m. kovo 6 d. sprendimai);

5) panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 3S-45-(14.3.3) (toliau – ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimas, o kartu su 2020 m. kovo 6 d. sprendimais – ir Sprendimai);

6) įpareigoti NŽT priimti naujus sprendimus dėl J. J. ir O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (iš viso 0,6 ha), suteikiant neatlygintinai nuosavybėn du naujus žemės sklypus individualiai statybai J. J. ir vieną žemės sklypą O. J., taip pat perduodant J. J. lygiavertį žemės sklypą prie nuosavybės teise iki mirties turėtų pastatų (duomenys neskelbtini);

7) panaikinti NŽT 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. ISS-117-17.5 (toliau – ir 2021 m. sausio 25 d. sprendimas);

8) įpareigoti NŽT pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir tuo pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. kovo 6 d. sprendimais NŽT atkūrė O. J. nuosavybės teises į 0,15 ha M. J. žemės (duomenys neskelbtini) (mieste), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha J. žemės (duomenys neskelbtini) (mieste), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, ir atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha V. J. žemės (duomenys neskelbtini) (mieste), kompensuojant pinigais – 2 085 Eur, o 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu NŽT atkūrė J. J. nuosavybės teises į 0,15 ha V. J. kaimo žemės gyvenamojoje vietovėje, Varėnos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais – 77 Eur. Pareiškėjai ginčijo šiuos Sprendimus tuo pagrindu, kad NŽT J. J. neatvykimą į NŽT Varėnos skyrių nepagrįstai ir klaidingai vertino kaip jo valinį veiksmą, t. y. jo valios išraišką atsisakyti siūlomų naujų žemės sklypų. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai siekia nuginčyti Sprendimus, kurie teisines pasekmes sukėlė J. J. (jam atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų turtą), kurie buvo priimti jam esant gyvam, ir jis jų iki mirties neskundė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai skundo padavimo termino nepraleidimą dėl Sprendimų panaikinimo grindžia tuo, jog apie 2020 m. kovo 6 d. sprendimus pareiškėjai sužinojo 2020 m. gruodžio 4–6 d., kai pareiškėja D. J. mirusio sutuoktinio bute rado neatplėšą voką su jame buvusiais 2020 m. kovo 6 d. sprendimais ir jų išsiuntimo 2020 m. kovo 24 d. lydraščiu, o apie 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą pareiškėjai sužinojo 2021 m. sausio pradžioje (6 ar 7 d.), kai V. M. gavo iš NŽT Varėnos skyriaus 2021 m. sausio 5 d. raštą Nr. 1SS-117-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Įvertinęs pareiškėjų argumentus dėl sužinojimo apie ginčijamus Sprendimus, teismas su jais nesutiko. Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjai dalyvavo Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-5710-308/2020 dėl J. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Vadinasi, apie byloje pateikiamus dokumentus pareiškėjai turėjo žinoti jau tuomet, kai vyko minėta civilinė byla. Teismas nustatė ir tai, kad Alytaus apylinkės teismas pateikė užklausą NŽT Varėnos skyriui, kuris pateikė teismui 2020 m. spalio 2 d. raštą Nr. 3SD-4734(14.3.9.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 2 d. raštas), kuriuo buvo informuojama apie 2020 m. kovo 6 d. sprendimus, nurodytas ir 2020 m. balandžio 16 d. (teismas netikslią datą laikė rašymo apsirikimu) sprendimas, kuriuo J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, kompensuojant pinigais. Įvertinęs 2020 m. spalio 2 d. rašto turinį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams skundžiami Sprendimai ir jų turinys turėjo būti žinomas ir buvo žinomas, kadangi jie dalyvavo civilinėje byloje, kurioje ir buvo pateikti Sprendimai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai patys teismui pateikė 2020 m. spalio 2 d. raštą, skunde mini savo 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą NŽT Varėnos skyriui, kuriame, be kita ko, jie remiasi būtent aptariamu 2020 m. spalio 2 d. raštu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, padarė išvadą, kad apie skundžiamus Sprendimus pareiškėjai žinojo jau 2020 m. spalio mėn., o vėliausiai apie juos turėjo žinoti 2020 m. gruodžio 11 d., kai teikė prašymą NŽT dėl skundžiamų Sprendimų, todėl praleido terminą paduoti skundą dėl Sprendimų panaikinimo teismui. Teismas vertino, kad pareiškėjai, sužinoję apie ginčijamus Sprendimus, galėjo laiku kreiptis į teismą, tačiau delsė tai padaryti. Įvertinęs pareiškėjų veiksmų seką, teismas padarė išvadą, kad jų veiksmai neatitinka rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų, pareiškėjai nepagrįstai delsė laiku ginti savo (galimai) pažeistas teises, ypač įvertinus tai, jog jie jau 2020 m. gegužės 19 d. žinojo apie Sprendimus. Todėl konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, įvertinus tai, jog pareiškėjai, iš esmės, numanė apie J. J. atžvilgiu priimtus Sprendimus jau 2020 m. gegužės mėn., o apie skundžiamus Sprendimus ir jų turinį objektyviai turėjo sužinoti ir žinojo vėliausiai 2020 m. gruodžio 11 d., tačiau nesikreipė į teismą, nors privalėjo ir galėjo veikti operatyviai.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjai naudojosi teise NŽT pasiūlyti geranoriškai ištaisyti savo klaidas, teismas nepripažino, kaip objektyviomis priežastimis, trukdžiusiomis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą. Todėl netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl skundžiamų Sprendimų panaikinimo paduoti. Nustatęs tai, teismas pripažino, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skundo reikalavimas panaikinti 2021 m. sausio 25 d. sprendimą ir skundo reikalavimas įpareigoti NŽT pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo yra neatsiejamai susiję su pagrindiniais skundo reikalavimais – panaikinti skundžiamus Sprendimus – ir yra išvestiniai. Todėl neatnaujinus skundo padavimo termino ir atsisakius priimti pagrindinius skundo reikalavimus dėl Sprendimų panaikinimo, teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareikštus su juo susijusius, todėl išvestinius skundo reikalavimus.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį, pripažinus, kad skundo padavimo terminas nepraleistas – perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, o pripažinus, kad terminas praleistas – atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą, taip neteisėtai suvaržydamas pareiškėjų konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Pirmiausia Sprendimai turėjo būti įteikti J. J. ir O. J., kaip jo įpėdiniai. Iki J. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) Sprendimu galėjo apskųsti tik pats J. J., ar jo įgaliotas asmuo. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad J. J. Sprendimų neskundė, tačiau neatsižvelgė į svarbias skunde nurodytas aplinkybes dėl J. J. elgesio ir sveikatos, kuriuo patvirtina prie skundo pridėti dokumentai iš civilinės bylos. J. J. nė vienam iš pareiškėjų nebuvo suteikęs įgaliojimų jį atstovauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, o globėjo paskyrimo klausimo teismas išspręsti nespėjo. Vadinasi, net jei pareiškėjai iki J. J. mirties būtų žinoję apie Sprendimų priėmimą ir jų turinį, jie nebūtų turėję teisinių įgaliojimų juos skųsti. Pareiškėjams savarankiškas materialinis suinteresuotumas ir teisinis pagrindas ginčyti Sprendimu atsirado tik po J. J. mirties, kai notaras 2020 m. gruodžio 9 d. pareiškėjams išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėjai yra J. J. įpėdiniai. Vadinasi, skundo padavimo termino pradžia turi būti laikoma 2020 m. gruodžio 9 d., nes kitos aplinkybių vertinimas neatitiktų nei faktinės, nei teisinės byloje susiklosčiusių aplinkybių visumos. Pagal administracinių teismų praktiką, tais atvejais kai sprendimas neturėjo būti įteiktas, asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamus Sprendimus. Pareiškėjai apie 2020 m. kovo 6 d. sprendimus sužinojo 2020 m. gruodžio 4–6 d., o apie 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą – 2021 m. sausio 6–7 d. Pareiškėjai, nieko nelaukdami padavė 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą NŽT, siekdami, kad NŽT pašalintų padarytus pažeidimus ne teismo tvarka, tačiau tik gavę 2021 m. sausio 25 d. sprendimą pareiškėjai suprato, kad savo teises turi ginti teisme. Pareiškėjų įsitikinimu, skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo gavimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 27 d., kuris nėra praleistas, nes pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2021 m. vasario 25 d.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laiko, kada pareiškėjai faktiškai sužinojo apie Sprendimu, rėmėsi pavieniais įrodymais, kuriems suteikė išskirtinę įrodomąją galią, o kitų įrodymų nevertino, nenurodydamas jokių motyvų, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, dėl kurių pareiškėjams buvo apribota teisė kreiptis į teismą. Teismo nutartyje nurodomas trys datos (2020 m. gegužės 19 d., 2020 m. spalio mėnuo ir 2020 m. gruodžio mėnuo) su kuriomis teismas sieja laiką, kada pareiškėjai esą sužinojo (turėjo sužinoti) apie ginčo Sprendimus.

Toks teisinis neapibrėžtumas pareiškėjams yra pagrindas manyti, kad teismas neištyrė faktinių bylos aplinkybių ir nenustatė tikslios datos, nuo kurios turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas, ir todėl nepaneigė pareiškėjų argumentų ir pateiktų įrodymų apie sužinojimo aplinkybes, susijusias su nurodytų sprendimų priėmimo laiku ir jų turiniu. Pažymi, kad teismo nurodytos datos (2020 m. gegužės 19 d., 2020 m. spalio mėnuo) yra iki J. J. mirties, o, kaip minėta, pareiškėjams teisė ginčyti Sprendimu atsirado tik po J.

J. mirties. Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nors pareiškėjai 2020 m. gegužės mėn. kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, tačiau pareiškėjams buvo atsisakyta suteikti informaciją apie J. J. nuosavybės teisių atkūrimą, motyvuojant asmens duomenų apsauga. Tai reiškia, kad pareiškėjai 2020 m. gegužės mėn. nežinojo ir negalėjo žinoti apie Sprendimus. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjai apie Sprendimus turėjo žinoti 2020 m. spalio mėn. Dokumentų apie J. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą pateikimas civilinėje byloje savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai sužinojo apie skundžiamus Sprendimus būtent tada.

Teismo nurodytas 2020 m. spalio 2 d. raštas pareiškėjams tapo matomu tik 2021 m. vasario 7 d. Be to, minėtas 2020 m. spalio 2 d. raštas negali būti laikomas dokumentu, iš kurio sužinoma apie Sprendimus, nes jame nenurodoma, kuriuo konkrečiu sprendimu, kokia žemė buvo atkurta, nenurodomi kompensacijų dydžiai, jame pateikta klaidinga informacija. Be to, jis priimtas kai jau pareiškėjai žinojo apie 2020 m. kovo 6 d. sprendimus. Teismas, atlikdamas faktinių aplinkybių vertinimą, nevertino visų reikšmingų prie skundo pateiktų dokumentų.

Nors teismo išvada, kad apie 2020 m. kovo 6 d. sprendimus pareiškėjai žinojo 2020 m. gruodžio mėn. atitinka tikrove, tačiau pagrįstas ne tuo dokumentu. Pareiškėjai nesutinka, kad tuomet pareiškėjai sužinojo ir apie 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą, nes įrodyta, kad apie jį pareiškėjai sužinojo tik 2021 m. sausio 6–7 d.

Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjų nuomone, jie buvo aktyvūs, atidūs ir rūpestingi, operatyviai gynė savo pažeistas teises. Aplinkybė, kad 2021 m. sausio 25 d. sprendimu NŽT išnagrinėjo pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą nepriklauso nuo pareiškėjų valios. Būtent ši aplinkybė yra svarbi ir pagrindžia pakankamą pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Kaip svarbios aplinkybės turi būti įvertintos ir tai, kad NŽT Varėnos skyriaus specialistai žinojo J. J. elgesio sutrikimu, todėl jo neatvykimas į NŽT pasirinkti sklypus turi būti vertinamas kaip neatvykimas nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertinto formaliai ir neatsižvelgta į proporcingumo principą. Taip pat svarbios aplinkybės, kad advokatė, atstovavusi pareiškėjus civilinėje byloje, atsisakė teikti paslaugas paveldėjimo srityje. Pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo, todėl turėjo ieškoti kito atstovo. Šios aplinkybės taip pat nepriklausė nuo pareiškėjų valios.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad terminas skundui paduoti akivaizdžiai praleistas, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą dėl svarbių, nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl pagrindinių skundo reikalavimų – panaikinti Sprendimus, ir atitinkamai dėl išvestinių skundo reikalavimų – įpareigoti atlikti veiksmus, panaikinti 2021 m. sausio 25 d. sprendimą ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą iš naujo, neatnaujinus praleisto skundo padavimo termino.

Pareiškėjai atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog nepraleido termino paduoti skundą, o jei ir praleido, tai ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apriboja pareiškėjų teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (lot. be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020).

Nors iš skundo ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo padavimo terminas praleistas, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi procesinius bylos dokumentus, bylos medžiagą, kuria buvo remtasi priimant ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad skundo padavimo terminas yra praleistas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skundžiami sprendimai priimti J. J. atžvilgiu, kuris šių sprendimų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Aplinkybės, susijusios su tuo, kada apie skundžiamus sprendimus sužinojo J. J. įpėdiniai, niekaip nekeičia nustatytos aplinkybės, kad skundžiamų sprendimų apskundimo terminas yra praleistas. Įpėdinių teisės skųsti individualų administracinį aktą, jei įstatymu nustatytas terminas skundui paduoti yra pasibaigęs, gali būti įgyvendinamos tik atnaujinus šį terminą, jei jis asmens, dėl kurio teisių priimtas individualus administracinis aktas, praleistas dėl svarbių priežasčių ir tokios priežastys tęsėsi iki materialines ir procesines teises įgyvendino įpėdiniai.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo sąžiningas, rūpestingas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Šios bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Kaip nustatyta, pareiškėjai, būdami J. J. įpėdiniais, siekia nuginčyti 2020 m. kovo 6 d. sprendimus ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą, kurie buvo priimti dar esant gyvam J. J. Vienas iš pagrindinių pareiškėjų skundo ir prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą argumentų yra J. J. sveikatos būklė ginčijamų 2020 m. kovo 6 d. sprendimų ir 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo priėmimo metu.

Byloje pateikta Varėnos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. birželio 4 d. išvada, kurioje nurodyta, kad J. J. atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina pareiškėjų skunde ir prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytą aplinkybę, kad dar gyvam esant J. J., Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2YT-5710-308/2020 pagal D. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse J. J. ir pripažinus jį neveiksniu nustatyti jam globą ir jo globėja paskirti D. J.

J. J. visose turtinių ir asmeninių neturinių teisinių santykių srityse nebuvo pripažintas neveiksniu, nes minėta civilinė byla buvo nutraukta dėl J. J. mirties (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. J. pats negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių žemės atkūrimo procesuose. Pareiškėjai notaro išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad jie yra J. J. įpėdiniai, gavo 2020 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjai per 3 dienas nuo šio liudijimo jiems išdavimo kreipėsi tiesiogiai į NŽT, siekdami susidariusią situaciją išspręsti administracine tvarka. Gavę neigiamą atsakymą, įformintą 2021 m. sausio 25 d. sprendimu, pareiškėjai nedelsdami kreipėsi į teismą su skundu. Aplinkybė, kad pareiškėjai gindami savo teises visų prima kreipėsi ne į teismą, o į NŽT, siekdami ginčo išsprendimo administracine tvarka, teisėjų kolegijos nevertinama, kaip rūpestingo ir atidaus elgesio standarto nepaisymas.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma: J. J. sveikatos būklė bei pareiškėjų teisių, kylančių paveldėjimo teisinių santykių pagrindu, nuosavybės teisių atkūrimo procese įgyvendinimui reikalingas pakankamas tikrosios reikalų padėties žinojimo ir įvertinimo lygmuo, leidžia pripažinti, kad šioje byloje teisingumo imperatyvus atitinka procesinis sprendimas atnaujinti pareiškėjams terminą skundui į teismą paduoti.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), panaikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. M., V. B., V. J. ir D. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjams V. M., V. B., V. J. ir D. J. terminą paduoti skundą ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius