2025-12-31 Nr. CB-6951-2-69-3-18262-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4429

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18262-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 18 d. paduotu suinteresuotų asmenų G. K. ir G. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuoti asmenys G. K. ir G. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys: G. K., G. V.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškimą atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir pareiškimą tenkino: atnaujino pareiškėjai I. B. terminą palikimui, likusiam po G. V. mirties priimti.

Suinteresuoti asmenys G. K. ir G. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį.

Suinteresuotų asmenų kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Dėl CK 5.50 straipsnio teisės normų taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-295/2011). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios suformuotos nuoseklios Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra patikimų duomenų apie notarės siuntos pareiškėjai apie testamentą įteikimo datą. Teismas turėjo procesines galimybes aiškintis šias aplinkybes, jei jis manė, kad šios aplinkybės neištirtos arba perduoti pirmosios instancijos teismui nustatyti aplinkybes, kurios apeliacinės instancijos teismui kėlė abejonių.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybių svarbą pateisinti termino praleidimą. Teismas suteikė išimtines teises paveldėtojai pagal testamentą, nurodydamas kaip svarbią priežastį laiku nesikreipti į notarą, kad notarės siųstame pranešime nėra nurodytas palikimo priėmimo terminas ir šio termino praleidimo pasekmės. Tačiau įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teismas įvertino, kad pareiškėja vyko į iš anksto suplanuotą kelionę, kurios metu neturėjo galimybės priimti palikimo. Tačiau tai buvo 3 dienų kelionė ir tokios kelionės yra įprastos pareiškėjos gyvenime.

3. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 ir joje nurodyta praktika). Šiuo kasacinio teismo reikalaujamu pasisakyti aspektu bylose dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamos praktikos ir priėmė neteisėtą nutartį.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, t. y. CPK 178 straipsnį, nurodantį, kad procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Vilniaus apygardos teismas savo sprendimu atleido pareiškėją nuo šios procesinės pareigos. Būtent pareiškėja turėjo rūpintis parašo ant pašto siuntos įteikimo patvirtinimo ištyrimu, teigdama, kad parašas ne jos. Esant nenuginčytam faktui, kad pašto siuntos įteikimo patvirtinime yra pareiškėjos parašas, tai suponuoja pareiškėjos nesąžiningą elgesį nepriimant palikimo laiku.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinio skundo argumentai dėl teismų netinkamai nustatytų praleisto termino palikimui priimti faktinių priežasčių, jų svarbos ir, tiriant šias faktines termino praleidimo priežasčių aplinkybes, atlikto įrodymų vertinimo, iš esmės susiję su faktinių aplinkybių nustatymu. Tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos; kasacinis teismas sprendžia ne faktinių aplinkybių nustatymo byloje, o teisės klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. K. 76 (septyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 18 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 299, kodas ZP01673.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė