2021-04-14 Nr. AB-7952-3-61-3-03967-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2823-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03967-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. (N. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. P. (N. P.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ Nr. (15/18-6)50U-05725 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį pareiškėja atsiėmė 2020 m. spalio 9 d. ir tik tada galėjo būti tvarkomi įdarbinimo dokumentai uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Lauvera“, tačiau Departamentas, motyvuodamas, kad pareiškėja nebuvo įdarbinta šioje įmonėje, priėmė skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjos teigimu, Departamentas turėjo įvertinti priežastis, dėl kurių ji nebuvo įdarbinta UAB „Lauvera“, atsižvelgti į pasaulyje susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 pandemijos bei sunkios pareiškėjos ir UAB „Lauvera“ padėties.

Sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintos visos tokio leidimo panaikinimo aplinkybės, atsižvelgta į sprendimo realumą ir akivaizdumą (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), įvertinta individuali prašymą pateikusio užsieniečio situacija (šeiminiai, socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitos reikšmingos aplinkybės. Laiko tarpas nuo leidimo atsiėmimo 2020 m. spalio 9 d. iki Sprendimo priėmimo 2020 m. lapkričio 20 d. nėra pakankamas taikyti pačią griežčiausią priemonę – panaikinti leidimą.

Pareiškėja pažymėjo, jog dėl visuotinės pandemijos labai sumažėjo UAB „Lauvera“ darbų apimtys, įmonė neteko užsakymų ir yra pripažinta nukentėjusia nuo COVID-19, jai taikomos pagalbos priemonės, kurios tik minimaliai tenkina įmonės interesus. Pareiškėja faktiškai nedirbo dėl sunkios rinkos padėties dėl viruso ir kitų aplinkybių, tačiau tai nereiškia, jog santykiai tarp pareiškėjos ir UAB „Lauvera“ yra nutrūkę. Pareiškėjos išreikštas noras dirbti Lietuvos Respublikoje yra ne iš savanaudiškų ar kitų paskatų, o norint užsidirbti piniginių lėšų sau ir savo šeimos nariams, kadangi situacija ir padėtis Ukrainos Respublikoje to padaryti neleidžia.

Neįvertinus pareiškėjos darbinių teisinių santykių svarbos per proporcingumo prizmę, neišlaikomas balansas tarp valstybės siekiamų tikslų ir pareiškėjos bei UAB „Lauvera“ interesų. Nors apie pareiškėjos įdarbinimą nebuvo pranešta valstybinėms institucijoms, pareiškėją ir UAB „Lauvera“ sieja darbo teisiniai santykiai, pareiškėja laukia objektų, kuriuose galės faktiškai dirbti, bendravimas su darbdaviu vyksta kiekvieną dieną, o tarp šalių yra pasirašyta darbo sutartis ir nuo 2020 m. lapkričio 25 d apie pareiškėjos įdarbinimą yra pranešta valstybinėms institucijoms.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad atlikus UAB „Lauvera“ patikrinimą 2020 m. lapkričio 20 d. nustatyta, kad pareiškėja nėra įdarbinta įmonėje ir apie tai nepranešta Departamentui. UAB „Lauvera“ Departamentui pateiktame 2020 m. birželio 23 d. Tarpininkavimo rašte leidimui laikinai gyventi išduoti / pakeisti Nr. 20200623-052353 buvo prašoma išduoti pareiškėjai leidimą nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., t. y. darbdavys planavo įdarbinti pareiškėją rugpjūčio mėnesį. Pareiškėjai Leidimas išduotas būtent darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, todėl jai nepradėjus dirbti jis panaikintas. Paaiškėjus aplinkybėms, jog pareiškėja nedirba, Departamentas taikė imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, kurių neturėjo diskrecijos netaikyti. Pareiškėjai buvo žinomi leidimo teisiniai panaikinimo / pakeitimo pagrindai, o Departamentui pakako duomenų Sprendimui priimti, todėl iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Teisės aktai nenumatė ir nenumato jokių išimčių karantino laikotarpiu netaikyti Įstatymo nuostatų. Pareiškėjos ir darbdavio tarpusavio santykiai nedaro įtakos Sprendimui, kuris savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Sprendimas yra proporcingas siekiamiems tikslams – užkirsti kelią pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant procedūrų, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos N. P. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: UAB „Lauvera“ 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjos vardu Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2006-LLG-0318; UAB „Lauvera“ 2020 m. birželio 23 d. pateikė Tarpininkavimo raštą leidimui laikinai gyventi išduoti / pakeisti Nr. 20200623-052353, kuriame prašė laikiną leidimą išduoti nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 24 mėnesių terminui; Departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 30 d., kurį pareiškėja atsiėmė 2020 m. spalio 9 d.; Departamento Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė 2020 m. lapkričio 20 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl įmonės UAB „Lauvera“ patikrinimo“ Nr. (15/18 – 6)IL-21-425, kuriame nurodė, kad buvo atliktas įmonės, kuri kviečia užsienio šalių piliečius ir tarpininkauja išduodant jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patikrinimas, Užsieniečių registre ir VRIS CDB buvo patikrinti užsieniečiai, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi tarpininkaujant UAB „Lauvera“ ir nustatyta, kad tarpininkavimo išduodant leidimus laikinai gyventi laikotarpiu pareiškėja neįdarbinta ir apie tai neparnešta Departamentui; Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą; pareiškėja ir UAB „Lauvera“ 2020 m. lapkričio 24 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja UAB „Lauvera“ pradeda dirbti 2020 m. lapkričio 25 d.; byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas apie asmens darbovietę patvirtina, kad pareiškėja nuo 2020 m. lapkričio 25 įdarbinta UAB „Lauvera“; UAB „Lauvera“ nuo 2020 m. balandžio 6 d. yra priskirta mokesčių mokėtojų grupei, kuriems pagal pateiktą prašymą yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

7. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, taip pat Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 1291, 1292 bei 130 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuriam šiuo pagrindu yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra suteikiamas dviejų mėnesių terminas nuo leidimo išrašymo dienos darbo sutarčiai sudaryti. Byloje nustatyta, kad Leidimas pareiškėjai išduotas 2020 m. rugsėjo 30 d., pareiškėja jį atsiėmė 2020 m. spalio 9 d., o darbo sutartį su darbdaviu pasirašė 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. atliekant patikrinimą 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškėja UAB „Lauvera“ nedirbo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Departamentas privalėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovas privalėjo įvertinti priežastis, dėl kurių pareiškėja nebuvo įdarbinta UAB „Lauvera“, individualią jos situaciją ir kt., nepaneigia aplinkybės, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėja nedirbo UAB „Lauvera“. Tam, kad leidimas laikinai gyventi būtų panaikintas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atsakovui pakanka nustatyti minėtą faktą.

III. 8. Pareiškėja N. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

9. Pareiškėja palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, nurodo, kad leidimas pareiškėjai išduotas 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl nuo šiuos dienos yra skaičiuojamas dviejų mėnesių terminas, per kurį pareiškėja turėjo sudaryti darbo sutartį su UAB „Lauvera“. Pareiškėja darbo sutartį su minėta įmone sudarė 2020 m. lapkričio 24 d., o dirbti pradėjo 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. per du mėnesius nuo leidimo išdavimo, todėl Departamentas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti leidimą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad patikrinimą Departamentas turėjo atlikti praėjus dviems mėnesiams po leidimo išdavimo. Iš Departamento trūko bendradarbiavimo, Departamentas neatliko visų būtinų veiksmų, siekdamas objektyviai išnagrinėti pareiškėjai svarbius klausimus, nesudarė pareiškėjai galimybės pasisakyti.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Departamentas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad teisės aktuose įtvirtintas ne dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį leidžiama neįdarbinti užsieniečių, o tai, kad suėjus dviejų mėnesių terminui Departamentas privalo atlikti būtinus patikrinimus dėl užsieniečių, kuriems buvo išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi. Darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Departamentą apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų. Šis terminas yra akivaizdžiai trumpesnis nei du mėnesiai. Departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjai N. P. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad atliekant patikrinimą 2020 m. lapkričio 20 d. pareiškėja nedirbo UAB „Lauvera“, todėl Departamentas privalėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą.

14. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad darbo sutartį su UAB „Lauvera“ turėjo sudaryti per du mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d., ir šio termino nepraleido.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. vyko teismo posėdis, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl teisėjų kolegija nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcijos, galiojusios prašymo išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo išdavimo metu), kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 str. 1 d. 4 p.). Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (44 str. 1 d. 3 p.). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų (50 str. 1 d. 6 p.).

19. Veiksmų, kurių Departamentas privalo imtis, siekdamas įvertinti, ar nėra išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų, apimtis ir seka detalizuota Apraše, kuriame įtvirtinta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir praėjus 2 mėnesiams nuo šio leidimo išrašymo dienos Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai (1292 p.). Paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi (130 p.).

20. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad užsieniečiui pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumo vertinimas gali būti atliekamas ir sprendimas dėl tokio leidimo panaikinimo priimamas esant šioms sąlygoms: 1) nuo leidimo išrašymo dienos praėjus 2 mėnesiams; ir 2) nustačius, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie užsieniečio įdarbinimą. Pažymėtina, kad šios sąlygos nėra fakultatyvios, t. y. siekiant pradėti užsieniečiui išduoto leidimo įvertinimo bei panaikinimo procedūras, turi egzistuoti abi pirmiau minėtos aplinkybės. Taigi aptartas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Aprašo 1292 ir 130 punktų nuostatas vertinant sistemiškai, darytina išvada, jog Aprašo 1292 punkte įtvirtintas 2 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išrašymo terminas nėra savitikslis, juo iš esmės yra apibrėžtas protingas laikotarpis, per kurį užsienietis ir jį dirbti pasikvietęs darbdavys turi susitvarkyti visus su užsieniečio įdarbinimu bei darbo sutarties sudarymu susijusius formalumus, kurių nustatytu terminu nepabaigus Departamentas privalo imtis Aprašo 130 punkte įtvirtintų veiksmų, t. y. įvertinęs su konkrečiu atveju susijusias faktines aplinkybes, spręsti, ar egzistuoja kuris nors iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai išrašytas 2020 m. rugsėjo 30 d., taigi minėtas dviejų mėnesių terminas darbo sutarčiai su UAB „Lauvera“ sudaryti baigėsi tik 2020 m. lapkričio 30 d. Vertinimą, ar ginčo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvo išduotas pagrįstai, Departamentas pradėjo 2020 m. lapkričio 20 d., t. y. dar nepasibaigus teisės aktuose įtvirtintam darbo sutarties sudarymo terminui bei nesant tokio patikrinimo pagrindų. Juo labiau, kad bylos duomenys patvirtina, jog darbo sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Lauvera“ buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. Aprašo 1292 punkte nustatytu terminu.

22. Įvertinusi byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, skundžiamu Sprendimu nepagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinamas pirmosios instancijos teismo, kuris netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, spendimas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinamas pareiškėjos skundas ir panaikinamas Departamento Sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos N. P. (N. P.) apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti pareiškėjos N. P. (N. P.) skundą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ Nr. (15/18-6)50U-05725.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė