2021-05-19 Nr. AB-10991-3-63-3-02145-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-05-19 Nr. AB-10991-3-63-3-02145-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. S. 43,42 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
Full text
Administracinė byla Nr. TA-421-815/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02145-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. S. 43,42 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovas A. S. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas nurodė, kad negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.185 straipsnio 1 dalis nesukuria jam prievolės mokėti rinkliavą. Paaiškino, jog yra išsituokęs su dukters E. S. mama, nepilnametei išlaikyti skyrė vienkartinę 100 000 Lt išmoką, kuri panaudota nuperkant E. S. 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusią buto dalį, gavusi paskolą, įsigijo jos mama S. S. Pastaroji (duomenys neskelbtini) mirė, jos įsipareigojimai bankui viršijo turto vertę. Nepavykus deryboms su banku ir vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, palikimas nebuvo priimtas. Pasak atsakovo, ginčo laikotarpiu ginčo objekte niekas negyveno, komunalinės atliekos nebuvo sukurtos. E. S. priklauso tik 1/3 dalis buto, 2/3 dalys priklauso Lietuvos Respublikai. Nepilnametei E. S. formaliai dar priklausančiu turtu realiai disponuoja hipotekos kreditorius AB SEB bankas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti mokėti vietinę rinkliavą iš jos įstatyminio atstovo.
II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 6 d. sprendimu tenkino Centro prašymą – priteisė iš atsakovo A. S. 43,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Pagal bendrą taisyklę visi asmenys, apibrėžiami kaip vietinės rinkliavos mokėtojai, privalo mokėti vietinę rinkliavą. Nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, nustatanti lengvatą asmenims, be kita ko, nenaudojusiems nekilnojamojo turto visus praėjusius kalendorinius metus, šią išimtį apibrėžiančios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai.
6. Remdamasis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 4.143 straipsnio 1 dalimi, 4.144 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiga mokėti vietinę už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nepilnametei E. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį tenka jos tėvui A. S., kuris laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Įvertinęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignitis“ pažymos ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ rašto duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jie neatitinka kriterijų, kuriais remiantis nustatomas turto objekto nenaudojimo faktas, nes yra nurodyta, jog ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartota 5 m3 vandens ir 3 m3 šalto vandens pašildymui bei 343 kWh elektros energijos. Nors E. S. yra tik 1/3 dalies buto savininkė, nesant atskirų elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisų, neįmanoma nustatyti, kokia dalis sunaudoto vandens ir elektros energijos kiekio tenka būtent šiai nekilnojamojo daikto turėtojai. Įrodinėjant nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą, kai nekilnojamojo turto objektas priklauso ne vienam asmeniui, būtent aplinkybes įrodinėjančiai šaliai kyla pareiga rūpintis turto, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, naudojimosi įgyvendinimu (įrengiami atskiri apskaitos prietaisai ir pan. (CK 4.76 str.)).
7. Nenustatęs objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad fizinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė, negalėjo susidaryti, pirmosios instancijos teismas Centro reikalavimą priteisti 43,42 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikė pagrįstu, taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo.
III. 8. Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Centro prašymą.
9. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas įrodytais faktais ir galiojančiomis teisės normomis, teismas netinkamai interpretavo faktus, paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes, nevertino atsakovo argumentų ir neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tėvų teises ir pareigas tvarkant savo nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. A. S. niekada nuosavybės teise nevaldė ir nevaldo jokios buto (duomenys neskelbtini), dalies. CK 3.185 straipsnio 1 dalis niekaip nesukuria atsakovui prievolės mokėti vietinę rinkliavą, toks mokėjimas pažeistų jo nepilnametės dukters interesus, nes mažiau tektų skirti jos poreikiams tenkinti. Nei atsakovas, nei jo nepilnametė dukra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena ir juo nesinaudoja, t. y. neturi jokių uzufrukto naudojimo teisių ir iš jo gaunamų pajamų. Faktinis buto savininkas yra hipotekos kreditorius SEB bankas, kuriam ir turėtų tekti visi būsto išlaikymo kaštai. Argumentai, kad atsakovas nėra kreipęsis dėl nulinės metinės rinkliavos, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas į procesą neįtraukė SEB banko bei nepilnametės E. S.
10. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytus argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 11. Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už pareiškėjo nepilnametei dukrai E. S. priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovo A. S. pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.
12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro prašymą ir priteisė Centrui iš atsakovo A. S. 43,42 Eur vietinės rinkliavos.
13. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas nėra ginčo nekilnojamojo turto savininkas, šiuo turtu nesinaudoja, jame negyvena, todėl neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą, taip pat kad į procesą nebuvo įtraukta ginčo nekilnojamojo turto dalies savininkė – atsakovo nepilnametė dukra E. S.
14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovu įtrauktas A. S., tačiau, kaip minėta, 1/3 nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), dalies, už kurią prašoma priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, savininkė yra A. S. nepilnametė dukra E. S.
16. Vadovaujantis CK 2.5 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18 metų. Iki kol vaikams sueina 18 metų, tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą (CK 3.157 str. 1 d.). ABTĮ 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).
17. Iš Centro pirmosios instancijos teismui teikto prašymo matyti, kad prašomą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą pareiškėjas siekė prisiteisti būtent iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies savininko, t. y. E. S., kurios įstatyminis atstovas yra A. S. Taigi atsakovu byloje turėtų būti E. S., atstovaujama A. S. Pozicijos, kad bylose dėl vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kai nekilnojamojo turto (jo dalies) savininkai yra nepilnamečiai asmenys, tinkamais atsakovais laikytini būtent šie nepilnamečiai asmenys, atstovaujami įstatyminių atstovų – tėvų, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-492/2019).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso normas dėl subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos mokėjimą, dėl to netinkamai identifikavo ginčo šalis bei ginčo vietinę rinkliavą priteisė ne iš to asmens (netinkamo atsakovo).
19. Pažymėtina, jog ABTĮ 53 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nepasiūlė pareiškėjui pakeisti proceso šalies (patikslinti atsakovo).
20. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).
21. Atsižvelgdama į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neišsprendęs klausimo dėl tinkamo atsakovo byloje, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Gintaras Kryževičius
Ernestas Spruogis