786eab0b-e3a9-4dd0-be96-e04892e88b33 · Jonavos rajono apylinkės teismas

                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-20-813/2013 (Proceso Nr. 1-61-2-00041-2011-9)                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

  (S) 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.4.                                                                                                         JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 7 d. Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Živilei Vaičiūnaitei, Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamiesiems M.

K., M. S. V. (M. S. V.), gynėjams advokatams Vitalijai Smolenskienei, Antanu Vitlipui, nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo ADB „Ergo Lietuva“ atstovei Kristinai Melninkaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu;

M. S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, LR pilietis, iÅ¡situokęs, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-12-02 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : M. K. ir M. S. V. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., t. y. tuo, kad jie 2011 m. rugpjūčio 18 d., apie 23.04 valandÄ , kelyje Jonava-Čičinai prie Medžiotojų gatvės įvažiavimo, Jonavoje, M.

K. vairuojant automobilį Audi A6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir darant manevrÄ Ä¯ kairę, į jo automobilio kairįjį Å¡onÄ atsitrenkė paskui važiavęs automobilis Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo M. S. V., kuris pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio bei tuo pagrindu buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ir joje nurodytos eismo įvykio aplinkybės. M. K. 2011 m. rugpjūčio 19 d. su praÅ¡ymu atlyginti žalÄ kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo Lietuva“, adresu Pramonės pr. 19, Kaune, nurodęs, kad jam darant kairįjį manevrÄ kelyje Jonava- Čičinai į Medžiotojų gatvę, Jonavoje, į automobilio kairįjį Å¡onÄ atsitrenkė M.

S. V. vairuojamas, aukščiau nurodytas automobilis, dėl ko buvo deformuotas kairės pusės priekinės durelės, išdaužtas kairės pusės durelių stiklas, deformuotos kairės pusės galinės durelės, priekinis kairys sparnas, sulaužytas kairės pusės atgalinis veidrodėlis, tačiau 2012-02-17 specialisto išvadoje Nr. 11-3109(1) nustatyta, kad automobilių Audi A6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimai tarpusavy nesuderinami ir negalėjo būti padaryti abiejų vairuotojų deklaruoto eismo įvykio metu jų nurodytomis jo kilimo aplinkybėmis, tokiu būdu M.

K. pateikė draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ neteisingus duomenis apie automobilio sugadinimus. Tokiais savo veiksmais veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino apgaule savo naudai už padarytÄ Å¾alÄ gauti iÅ¡ draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ 5610,87 litus. Kaltinamasis M. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ apie 23 val. su automobiliu „Audi A6“ vienas važiavo iÅ¡ savo sklypo Å¡alia Čičinų ir kelyje ketino sukti į kairę pusę į Medžiotojų gatvę.

Tada atsitrenkė M.S. V. vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, kuris darė lenkimo manevrÄ . SusidÅ«rimas buvo į M. K. automobilio vairuotojo priekine dureles ir tarp kairės priekinių ir galinių durelių. „Toyota Avensis“ trenkės priekiu. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino M.S. V., po skambučio į policijÄ , vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Po eismo įvykio jo vietoje buvo sustoję daug automobilių. Vieno iÅ¡ jų vairuotojo (anketinių duomenų nežino) M.

K. paprašė partempti į KaunÄ , už tai jam atsilygino pinigais. SekančiÄ ar dar sekančiÄ dienÄ M. K. su įvykio deklaracija ir pristatytu pažeistu automobiliu „Audi A6“ kreipėsi į M.S. V. draudimÄ â€žErgo“. Draudimo darbuotojas, M. K. automobilį „Audi A6“ nufotografavo. Po savaitės draudimo atstovas paskambino, davė užpildyt daug klausimų. Vėliau iÅ¡ tyrėjos sužinojo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas. M. K. iki Å¡iol iÅ¡ draudimo iÅ¡mokos negavo. Po eismo įvykio iki įvairių ekspertizių M.

K. automobilio „Audi A6“ neremontavo. M. K. pripažino, jog nakties metu po eismo įvykiu sukeltu Å¡oko deklaracijoje galėjo schemÄ pavaizduoti netiksliai. M.S. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė savo priekiu į M. K. automobilio duris ir per vidurį. Savo priekiu atsitrenkė į vairuotojo duris. Dar ir kabino galinių durų priekinį kampÄ . Po to automobiliai sustojo ir sukibo. Eismo įvykio dienÄ M. K. automobilį „Audi A6“ matė tik matininkas D. R. apie 2-3 val. iki įvykio. PrieÅ¡ eismo įvykį M.

K. su M.S. V. nebendravo. ADB „Ergo Lietuva“ civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Kaltinamasis M. S. V. (M. S. V.), apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu į Rimkų kaimÄ vienas vairavo automobilį „Toyota Avensis“. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Pamatė ant kelio stovinčiÄ arba labai lėtai judančiÄ maÅ¡inÄ â€žAudi A6“ ir norėjo jÄ lenkti. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ pamatė, kad „Audi A6“ pradėjo daryti manevrÄ ir įvyko susidÅ«rimas, po kurio automobiliai sukibo.

Po pokalbio telefonu su policija, pildė eismo įvykio deklaracijÄ , nes M.S. V. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. M.S. V. automobilis „Toyota Avensis“ savo priekiu ir deÅ¡iniu kampu trenkėsi į M. K. automobilio „Audi A6“ priekines kairės pusės dureles. M.S. V. automobilis draustas BTA draudime Kasko draudimu, o jo civilinė atsakomybė buvo drausta Ergo draudime. M.S. V. BTA draudimui viskas atitiko, bet „Ergo“ paskambino ir pasakė, kad neaiÅ¡kumai kažkokie, atsiuntė laiÅ¡kÄ , kad nemokės M.

K. pinigų. M.S. V. tikrai neapsimokėjo tyčia daužyti automobilio „Toyota Avensis“. Per 10 metų vairavimo tai buvo gal trečias eismo įvykis. PrieÅ¡ tai buvusiuose įvykiuose M.S. V. buvo nukentėjusiuoju. „Toyota Avensis“ automobilis trenkėsi į „Audi A6“ labiau deÅ¡iniÄ ja puse ir priekiu, bet ne pačiu kampu. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Su M. K. prieÅ¡ įvykį ir po jo nebendravo, nors ir yra žemės sklypų kaimynai. Po įvykio naktį policija paskambino ir liepė pasiimt savo automobilį „Toyota Avensis“. M.S. V. negalėjo jo nustumti iÅ¡ eismo įvykio vietos fiziÅ¡kai, nenorėjo mokėt pinigų kitam transportui, tad susitarė su tėvais.

M. K. automobilis po įvykio nevažiavo, jį kažkas nutempė. M.S. V. nepamena, kaip M. K. automobilis buvo atitrauktas nuo jo automobilio. Jie buvo sukibę, o paskui atstumti. Šiuo metu automobilis „Toyota Avensis“ parduotas į užsienį. Po eismo įvykio automobilio salone buvo išsiskleidę oro saugos pagalvės, buvo kraujo dėmių. Liudytojas E. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba „Ergo LT“ draudime ekspertu. Į draudimo bendrovę kreipės M. K. dėl žalos atlyginimo, atvažiavo su „Audi A6“.

Liudytojas apžiÅ«rėjo automobilį. Matė jį sudaužytÄ , padarė nuotraukas, sudefektavo. Nusprendė apžiÅ«rėti ir kitÄ automobilį. Todėl susisiekė su automobilio „Toyota Avensis“ valdytoju V ir sutarė jo apžiÅ«ros vietÄ ir laikÄ . Sutartu laiku liudytojas atvyko į Jonavos r. Po abiejų automobilių apžiÅ«ros E. J. sprendė, kad automobilis „Toyota Avensis“ buvo labiau apgadintas. Po to draudimo bendrovės vadovas nusprendė atlikti nepriklausomų ekspertų ekspertizę, tikslu nustatyti, ar tikrai dalyvavo tame įvykį Å¡ie automobiliai.

Ekspertai pateikė iÅ¡vadÄ . Liudytoja D. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad po įvykio pas jÄ buvo užėjęs kaltinamasis M. K.. PrieÅ¡ tai liudytoja pro buto langÄ matė ant sankryžos stovinčius du automobilius, vaikščiojančius žmones. IÅ¡ to suprato, kad įvyko eismo įvykis. Iki jo vietos nebuvo atėjusi, automobilių susidÅ«rimo negirdėjo. Po įvykio 2 automobiliai nuvažiavo, o kitÄ nustÅ«mė į autobusų stotelę. MaÅ¡inų sulankstymo nematė. Po įvykio atėjęs M.

K. liudytojos paklausė, ar Å¡i matė įvykį. Tačiau liudytoja atsakė nenorinti nieko liudyti. Po to liudijo tyrėjai. Kiek pamena, viena maÅ¡ina iÅ¡ kapinių pusės stovėjo važiuojant į Medžiotojų pusę, pasisukusi į Å¡iÄ gatvę, o kita maÅ¡ina iÅ¡ Medžiotojų gatvės, prie įvažiavimo į Čičinų keliÄ . Liudytoja D. Z., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad bÅ«dama Medžiotojų g. 7 namo balkone apie 23 val. pagal garsÄ iÅ¡girdo automobilių susidÅ«rimÄ sankryžoje.

Liudytoja buvo apie 50-100 m. Tada nuėjo per virtuvės langÄ pažiÅ«rėti. Matė dviejų automobilių Å¡viesas. Nei kur jų galas, nei kur priekis – neskyrė. Automobiliai buvo sukibę. Negali tiksliai pasakyti, kaip jie stovėjo. Automobilių markių nežino. Liudytojas D. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011-08-18 Jonavoje buvo M. K. žemės sklype ir jame atliko geodezinius matavimus. TÄ dienÄ liudytojas per 1 m. atstumÄ matė M. K. sidabrinės spalvos automobilį „Audi A6“ iÅ¡ vairuotojo pusės, tačiau jokių automobilio apgadinimų nebuvo.

Å is automobilis buvo važiuojantis, nes juo iÅ¡ Kauno į JonavÄ buvo atvykęs ir M. K.. 2011-11-28 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – sankryža, esanti kelyje Jonava-Čičinai-Smikčiai, netoli sodų bendrijos „Varnutė“ ties Medžiotojų gatve, Jonavoje (link Juodmenos mikrorajono) (1 t., b.l. 7-9). 2011-09-22 specialisto iÅ¡vadoje Nr. ES-6-11 nurodyta, kad automobilių TOYOTA AVENSIS (v/n (duomenys neskelbtini)) ir AUDI A6 (v/n (duomenys neskelbtini)) sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad minėtų automobilių sugadinimai negalėjo bÅ«ti padaryti deklaruoto 2011-08-18 eismo įvykio metu Å¡ių automobilių vairuotojų M.S. V. ir M.

K. nurodytomis aplinkybėmis, o buvo padaryti kitomis aplinkybėmis (1 t., b.l. 14-25). 2012-02-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3109(11) nurodyta, kad automobilių TOYOTA AVENSIS (v/n (duomenys neskelbtini)) ir AUDI A6 (v/n (duomenys neskelbtini)) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti vairuotojų M.S. V. ir M. K. deklaruoto eismo įvykio metu ir jų nurodytomis jo kilimo aplinkybėmis (1 t., b.l. 58-66). Kaltinamojo M. K. gynėjos pateiktoje UAB „Impulsana“ technikos mokslų daktaro, eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto V.

M. atliktoje specialisto iÅ¡vadoje MV 2012-64 nurodyta, kad esminiai automobilio „Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Toyota Avensis“ v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai galėjo susidaryti, kai važiavęs kiek didesniu nei 30 km/h greičiu automobilis „Toyota Avensis“ priekio deÅ¡ine puse atsitrenkė į lėtai važiavusio (arba stovėjusio) automobilio „Audi A6“ kairį Å¡onÄ ties viduriniu statramsčiu, o po to įvyko antrinis automobilių kontaktas (2 t., b.l. 13-24). 2013-03-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2858(12) nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“ priekinio deÅ¡iniojo sparno, priekinio deÅ¡iniojo žibinto, variklio dangčio, priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio ženklo sugadinimai yra suderinami su automobilio „Audi A6“ kairės pusės priekinio sparno, priekinių durelių ir užpakalinių durelių priekinės dalies (0,1 m. atstumu nuo durelių priekinės briaunos) sugadinimais.

ApraÅ¡yti sugadinimai, tikėtina, buvo padaryti ne vairuotojų M.S. V. ir M. K. nurodytomis aplinkybėmis: automobilio „Audi A6“ vairuotojui M. K. 5-10 km/h greičiu sukant į kairę, užkirtus keliÄ (nedavus kelio) kairiau jo esančiam (jį lenkiančiam) automobiliui „Toyota Avensis“, kurio greitis buvo prieÅ¡ susiduriant apie 65 km/h. Automobilio „Audi A6“ užpakalinių durelių priekinės briaunos apie 0,34-0,37 m. aukÅ¡tyje nuo pagrindo esantis lokalus sugadinimas ir įbrėžimai ant Å¡io automobilio užpakalinių durelių buvo padaryti ne susidÅ«rimo su automobiliu „Toyota Avensis“ metu.

Negalima nustatyti, ar automobilio „Toyota Avensis“ priekinis kairysis sparnas, priekinis kairysis žibintas ir posÅ«kio rodiklis buvo sugadinti deklaruoto eismo įvykio metu. Automobilio „Audi A6“ kairiojo Å¡ono dalies sugadinimai, iÅ¡skyrus užpakalinių durelių priekinės dalies lokalų įlenkimÄ ir įbrėžimus ant užpakalinių durelių, buvo padaryti vieno nenutrÅ«kstamo kontakto su automobiliu „Toyota Avensis“ metu (2 t., b.l. 55-64). Ä®rodymų vertinimas Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę.

Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti. Pagal kaltinimo struktÅ«rÄ , prokuroro vertinimu, M. K. ir M.S. V. pasikėsinimas sukčiauti pasireiÅ¡kė Å¡iais veiksmais: įvykus eismo įvykiui ir užpildžius eismo įvykio deklaracijÄ , kaltinamieji joje nurodė neteisingus duomenis apie automobilio sugadinimus ir Å¡iÄ deklaracijÄ M.

K. pateikė ADB „Ergo Lietuva“, atsakingai už M.S. V. veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , su praÅ¡ymu Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti. Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma pagrindžia, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iÅ¡ tiesų kaltinamųjų vairuojami automobiliai susidÅ«rė, kad prieÅ¡ šį eismo įvykį jie nebuvo sugadinti ir kad kaltinamieji užpildė bei draudimo įmonei pateikė eismo įvykio deklaracijÄ . Nors kaltinime yra minimas automobilių sugadinimų nesuderinamumas, tačiau jame nenurodoma tiksli Å¡ių nesuderinamumų lokalizacija ir mastas, neinkriminuotos konkrečios kitos (negu minimos eismo įvykio deklaracijoje) eismo įvykio kilimo aplinkybės, neminima, kurie duomenys deklaracijoje apie automobilio sugadinimus yra neteisingi.

Proceso metu siekiant nustatyti susidÅ«rusių automobilių sugadinimų suderinamumÄ , taigi atitikimÄ eismo įvykio deklaracijai, buvo gauta viena tyrėjo paskirta specialisto iÅ¡vada, civilinio ieÅ¡kovo ADB „Ergo Lietuva“ ir kaltinamojo M. K. užsakymu atliktos dvi specialisto iÅ¡vados ir vienas teismo ekspertizės aktas. Pažymėtina, jog suinteresuotų bylos baigtimi nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymu atlikti tyrimai nėra objekto tyrimai BPK 205 str. prasme, o teismo ekspertų E. S. (1 t., b.l. 14-25) ir V.

M. (2 t., b.l. 13-24) surašyti dokumentai pagal BPK 88 str. nėra nei ekspertizės aktai, nei pagal BPK 90 str. specialisto išvados. Šių dokumentų esmė atskleista LR teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog sutartiniais pagrindais atliktų tyrimo rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Taigi šie teismo ekspertų E. S. ir V. M. surašyti dokumentai vertinami kaip konsultacinės išvados arba rašytiniai įrodymai. Jais buvo pateiktas skirtingas aplinkybių vertinimas, lyginant su tyrėjo paskirta ir gauta specialisto išvada.

Todėl siekiant paÅ¡alinti Å¡iuos prieÅ¡taravimus byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Tiek atliktoje specialisto iÅ¡vadoje, tiek ekspertizės akte nurodytos tyrimo iÅ¡vados nesutapo. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Tačiau ekspertizės akto ir specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinių, vertinimas turi specifikÄ , kuriÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjas, vertinantis ekspertizės akte ar specialisto iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes prieÅ¡ingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Vertinant ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, bÅ«tent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 1 d.

Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga „Teismų praktika“ Nr. 27;  kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ specialisto iÅ¡vadÄ atliko LTEC Eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausias ekspertas V. Å ., turintis aukÅ¡tÄ jį inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ bei 27 m. ekspertinio darbo staÅ¾Ä .

Tuo tarpu teismo paskirtÄ transporto trasologinę ekspertizę atliko LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriausieji ekspertai V. M., turintis aukÅ¡tÄ jį inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ bei 15 m. ekspertinio darbo staÅ¾Ä ; ir V. L., turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį transporto inžinerijos iÅ¡silavinimÄ , eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ bei 17 m. ekspertinio darbo staÅ¾Ä . Specialisto iÅ¡vada buvo atlikta iÅ¡tyrus tik ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir skaitmeninėje laikmenoje fiksuotas automobilių „Audi A6“ ir „Toyota Avensis“ nuotraukas.

Tuo tarpu ekspertizės aktas suraÅ¡ytas iÅ¡tyrus ne tik bylos medžiagÄ ir automobilių nuotraukas, bet ir realiai teismo ekspertams apžiÅ«rėjus automobilį „Audi A6“. IÅ¡ teismo ekspertų dvigubai didesnio skaičiaus atliekant ekspertizę, iÅ¡ tyrimo medžiagos didesnės gausos, iÅ¡ realios automobilio apžiÅ«ros, iÅ¡ teismo ekspertų darbo Techninių ekspertizių skyriuje, teismas sprendžia, kad teismo ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados labiausiai atitinka objektyviÄ tiesÄ , yra iÅ¡samesnės ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , lyginant su specialisto iÅ¡vada.

Šiame ekspertizės akte pateiktos nevienareikšmės išvados. Iš akto rezoliucinės dalies seka, kad eismo įvykis buvęs tikras ir kad jo metu kaltinamųjų M. K. ir M.S. V. vairuojami automobiliai „Audi A6“ ir „Toyota Avensis“ tikrai susidūrė. Akte nustatyta, kad didžioji ir esminė automobilių sugadinimų dalis dera tarpusavyje, t. y. automobilio „Toyota Avensis“ priekinio dešiniojo sparno, priekinio dešiniojo žibinto, variklio dangčio, priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio ženklo sugadinimai yra suderinami su automobilio „Audi A6“ kairės pusės priekinio sparno, priekinių durelių ir užpakalinių durelių priekinės dalies (0,1 m. atstumu nuo durelių priekinės briaunos) sugadinimais.

Ir tik nežymi automobilio „Audi A6“ sugadinimų dalis nustatyta kaip padaryta ne susidÅ«rimo su automobiliu „Toyota Avensis“ metu, o bÅ«tent nedera ant automobilio „Audi A6“ aptiktas užpakalinių durelių priekinės briaunos apie 0,34-0,37 m. aukÅ¡tyje nuo pagrindo esantis lokalus sugadinimas ir įbrėžimai. Å ie sugadinimai susidarė ne eismo įvykio metu. Teismo ekspertai ekspertizės akto tiriamojoje dalyje padarė prielaidÄ , kad Å¡ie ant automobilio „Audi A6“ užpakalinių durelių susiformavę įbrėžimai galėjo bÅ«ti padaryti atitraukiant automobilius po susidÅ«rimo.

Tai, kad po susidūrimo automobiliai iš tiesų buvo atitraukti, o automobilis „Audi A6“ buvo nutemptas nenustatyto asmens iš Jonavos m. (kur įvyko eismo įvykis) į Kauno m. (kur gyvena automobilio savininkas M. K.) parodė kaltinamasis M. K., šios aplinkybės neneigė ir prokurorė. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertų prielaida ir konstatuoja, kad nustatyti nežymūs automobilio „Audi A6“ įbrėžimai kilo po automobilio atitraukimo iš susidūrimo vietos. Ekspertizės akte pateikta ir trečioji sugadinimų grupė, t. y. nustatyta, jog automobilio „Toyota Avensis“ buvo sugadinti priekinis kairysis sparnas, priekinis kairysis žibintas ir posūkio rodiklis, tačiau ar šie sugadinimai buvo padaryti deklaruoto eismo įvykio metu, nustatyti neįmanoma dėl to, kad tyrimui pateiktose nuotraukose šis automobilis jau buvo pavaizduotas be priekinio kairiojo žibinto ir posūkio rodiklio.

Be to, teismo ekspertai pateikė tikimybę, jog priekinio kairiojo sparno įlenkimas galėjo susiformuoti dėl bendrų priekinės dalies sugadinimų. Iš to teismas vertina, kad teismo ekspertai neatmetė tikimybės, jog šie automobilio „Toyota Avensis“ sugadinimai taip pat galėjo kilti deklaruoto eismo įvykio metu; taigi prieštaravimų eismo įvykio deklaracijai nenustatyta. Ekspertizės akte nurodyta, jog vienintelis nesutapimas tarp eismo įvykio deklaracijoje kaltinamųjų M. K. ir M.S. V. paminėtų eismo įvykio kilimo aplinkybių ir teismo ekspertų nustatytų tikrųjų objektyviųjų eismo įvykio kilimo aplinkybių yra greičių nesutapimas, o būtent.

Vairuotojai M.S. V. ir M. K. nurodė, kad M. K. automobilis „Audi A6“ važiavo 5-10 km/h greičiu, o M.S. V. automobilis „Toyota Avensis“, lenkdamas važiavo apie 65 km/h greičiu. Tuo tarpu iš atlikto kompiuterinio modeliavimo rezultatų, automobilių sugadinimų pobūdžio ir lokalizacijos teismo ekspertai nustatė, kad M. K. automobilis „Audi A6“, tikėtina, stovėjo, o M.S. V. automobilis „Toyota Avensis“ važiavo 25-35 km/h greičiu. Tik tokios greičių nesutapimo, o ne automobilių sugadinimų nesutapimo, aplinkybės skiriasi nuo eismo įvykio deklaracijoje kaltinamųjų nurodytų eismo įvykio kilimo aplinkybių.

Kitų nesutapimų teismo ekspertai nenustatė. IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl vairuotojų nepatyrimo pildant eismo įvykio deklaracijas, dėl jos pildymo nakties metu (23.04 val.), dėl pildymo prie dirbtinės Å¡viesos ir Å¡oko bÅ«senos M.S. V. ir M. K. galėjo sÄ Å¾iningai klysti nurodydami kiek didesnius automobilių vairavimo greičius, negu jie buvo iÅ¡ tikrųjų. Be to, vien tik nustatytas automobilių važiavimo greičių nesutapimas nėra faktorius, lemiantis M.S. V. ir M. K. veiksmų pripažinimÄ tyčiniais ir jų siekio apgaule gauti draudimo iÅ¡mokÄ konstatavimÄ .

Net jeigu ir bÅ«tų įrodyti tokie tyčiniai jų veiksmai, tai nenulemtų kaltinamųjų pripažinimo kaltais, nes vien kitokių vairavimo greičių nurodymas eismo įvykio deklaracijoje, negu iÅ¡ tiesų tokie greičiai buvo, nebÅ«tų susiję priežastiniu ryÅ¡iu su siekiu gauti draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ teismų praktikos paprastai apgaulė pasireiÅ¡kia neginčijamai nustačius, jog eismo įvykio iÅ¡vis nebuvo, eismo įvykis įformintas suklastotais duomenimis, eismo įvykio deklaracijoje nurodytas automobilių kontaktas apskritai neįvykęs, deklaracijoje nurodyti automobilių sugadinimai pilna apimtimi visiÅ¡kai nesutampa ir pan.

Nagrinėjamu atveju neabejojama, kad eismo įvykis tikrai buvo, kad jo metu tikrai susidÅ«rė M. K. automobilis „Audi A6“ ir M.S. V. automobilis „Toyota Avensis“, kad Å¡io susidÅ«rimo metu automobilių sugadinimai iÅ¡ esmės tarpusavyje sutampa ir tai atvaizduota eismo įvykio deklaracijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybinis kaltintojas net neginčijo užpildytos eismo įvykio deklaracijos tikrumo ir kaltinamiesiems neinkriminavo Å¡io dokumento suklastojimo, tuo pripažindamas eismo įvykio deklaracijÄ tikru ir nesuklastotu dokumentu, sukeliančiu suinteresuotiems asmenims su draudimu santykiais susijusias teisines pasekmes.

Juk apgaulę galima konstatuoti tik esant turinčio teisinę reikšmę dokumento suklastojimo faktui, nes apgaulė paprastai pasireiškia suklastoto dokumento panaudojimu, o nagrinėjamos bylos atveju to nėra. Dėl šių argumentų teismas prieina išvados, kad išnaudojus įmanomas procesines priemones, negauta kaltinamųjų kaltę neginčijamai pagrindžiančių įrodymų, todėl sprendžiama, kad valstybinis kaltintojas neįrodė M. K. ir M.S. V. inkriminuoto kaltinimo, dėl to jie išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismui nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, civiliniam ieškovui ADB „Ergo Lietuva“ taikomos BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatytos civilinio ieškinio išsprendimo teisinės pasekmės – civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. BPK 94 str. pagrindu priimamas sprendimas dėl turinčio nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti dokumento. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str., n u s p r e n d ž i a : M. K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

M. S. V. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.). M. K. ir M.S. V. kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti. DokumentÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskÄ su automobilių „Audi A6“ ir „Toyota Avensis“ fotonuotraukomis palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                             Darius Kantaravičius