2025-12-30 Nr. AB-23418-3-61-3-06102-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1722-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06102-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. M. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. M. H. skundą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas U. M. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 1V-669 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) teikimą, kurio pagrindu priimtas Įsakymas; įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pilietybės atkūrimo bylą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė 7 d. terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, patikslinti reikalavimą ir atsakovą, pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

2025 m. lapkričio 5 d. teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas suformavo prašymą panaikinti Įsakymą ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Patikslinto skundo lydraštyje nurodyta, kad dokumentų vertimai yra pateikiami.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

Teismas aptarė ginčui aktualias aplinkybes ir nurodė, kad, susipažinus su patikslintu skundu ir jo priedais, nustatyta, jog dalies ne lietuvių kalba surašytų dokumentų vertimų, kurių nebuvo pateikta su pirminiu skundu, nėra pateikta ir su patikslintu skundu. Kadangi pareiškėjas nepašalino visų skundo trūkumų, jo skundas laikytinas nepaduodu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl skundo priėmimo iš esmės – priimti pareiškėjo skundą, pateiktą teismui 2025 spalio 31 d. (patikslintas skundas pateiktas teismui 2025 lapkričio 5 d.).

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pažymi, kad liko neaišku, ko būtent reikalavo teismas – teismo minimas dokumentas yra pareiškėjo paso visų puslapių kopija, pavirtina notaro, kurio tvirtinamasis įrašas yra lietuvių kalba. Pilietybės atkūrimo bylose nėra teikiami užsienio valstybėse išduotų pasų kopijų vertimai į lietuvių kalbą. Pareiškėjo pilietybės atkūrimo byloje yra būtent tokia jo paso kopija su Apostille, todėl pareiškėjas prie skundo pateikė tokią pačią savo paso kopiją, kokia yra pateikta jo pilietybės atkūrimo byloje, dėl kurios ir kilo ginčas.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal teisės aktus kelionės dokumento (paso) versti nereikia. Be to, pareiškėjo paso kopija, kai skundas teikiamas per atstovą, nėra privalomas priedas prie skundo – jis pateiktas savo nuožiūra, ir neturi esminės reikšmės nagrinėjant skundą dėl pilietybės atkūrimo klausimų. Teismas gali tam tikro dokumento, pridėto prie skundo nevertinti nagrinėdamas bylą, pareiškėjas gali pašalinti šį dokumentą iš bylos, pateikti jo vertimą vėlesnėje bylos stadijoje, jeigu kuris nors proceso dalyvis ar teismas nurodytų, kad šis dokumentas turi esminę reikšmę.

Pareiškėjo teigimu, priešingai, nei sprendė teismas, nutartis užkerta kelią pakartotinai kreiptis į teismą, nes yra suėjęs skundo padavimo naikinamasis terminas.

Pareiškėjas skundą teismui padavė per itin trumpą ir griežtą terminą, sumokėjo žyminį mokestį. Todėl netoleruotina, kad nesant tam jokių objektyvių priežasčių, remiantis vien tik paties teismo nustatyta formalia ir jokios esminės reikšmės ginčo santykiams neturinčia priežastimi, suėjus naikinamajam terminui skundui paduoti, teismas atsisako priimti skundą, tuo užkirsdamas asmeniui teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Tokiu būdu taip pat pažeidžiami imperatyvūs teisės principai, nesilaikoma ginčo klausimui aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų (nepateikė dokumentų / skundo priedų vertimų į lietuvių kalbą), todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad teismo argumentacija yra neaiški, teismas pasisakė dėl dokumentų, kurių pareiškėjas galėjo ir nepateikti (kelionės dokumento), tačiau byloje pateikta paso puslapių kopija, pavirtinta notaro, kurios tvirtinamasis įrašas yra lietuvių kalba, be to, skundžiama nutartis užkerta kelią pakartotinai kreiptis į teismą, nes yra pasibaigęs kreipimosi į teismą terminas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008; kt.). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir suformavo prašymus panaikinti Įsakymą bei Migracijos departamento teikimą, kurio pagrindu Įsakymas priimtas, ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pilietybės atkūrimo bylą. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – nurodė, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė dokumentus, kurių dalies vertimai į lietuvių kalbą nėra pridėti, todėl pareiškėjas įpareigotas pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą; teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento teikimas (siūlymas) dėl pilietybės (ne)atkūrimo laikytinas tarpiniu dokumentu ir savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti skundo objektu. Dėl to pareiškėjui pasiūlyta patikslinti skundo dalyką (atitinkamai – ir atsakovą) byloje; teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė Migracijos departamento teikimo ir nepateikė įrodymų, kad negali jo gauti. 2025 m. lapkričio 5 d. Regionų administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma panaikinti Įsakymą bei įpareigoti atsakovą – Vidaus reikalų ministeriją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį – Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Patikslino skundo lydraštyje nurodyta, kad dokumentų vertimai yra pateikiami. Regionų administracinis teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad „<...> dalies ne lietuvių kalba surašytų dokumentų (el. b. l. 74–92) vertimų, kurių nebuvo pateikta su pirminiu skundu, nėra pateikta ir su patikslintu skundu.“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nebuvo konkrečiai išvardinti dokumentai, pateikti nevalstybine kalba. Skundžiamoje Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje taip pat nekonkretizuoti dokumentai, kurių vertimų į lietuvių kalbą nepateikė pareiškėjas, tik nurodyti elektroninės bylos puslapių numeriai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo minimi neišversti dokumentai, pagal teismo nurodytus bylos puslapius, – tai pareiškėjo kelionės dokumentai (pasas). Tačiau prie pareiškėjo patikslinto skundo buvo pridėtas notaro tvirtinamasis įrašas dėl šių dokumentų yra išverstas į lietuvių kalbą. Taigi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nenurodė konkrečių dokumentų, neišverstų į lietuvių kalbą, ir paaiškino, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai yra nepakankami (netinkami).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo, patikslinto skundo, pateiktų pirmosios instancijos teismui, turinį, prie jų pridėtus priedus, konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimą. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje itin formaliai nurodyta, kad nepateikti dokumentai, konkrečiai jų nenurodant. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad byloje nepateikti konkretūs dokumentai, arba jie turi būti patikslinti, teismas, vykdydamas pareigą būti aktyviu bei padėti ginčo šalims tinkamai realizuoti savo procesines teises, prireikus, šiuo konkrečiu atveju turėjo galimybę pakartotinai nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Išdėstytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Negali būti tenkinamas pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti skundą nagrinėti, kadangi dar nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas. Šį klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. M. H. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė