2024-09-04 Nr. AB-12597-3-61-3-00613-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2069-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00613-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 24S46739 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760289694, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 18 d. (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui išdavė Leidimą. Atsakovo Sprendimu Leidimas buvo panaikintas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties ir, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, bei nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Šiuo metu pareiškėjas susirado kitą darbdavį, tačiau nespėjo apie tai informuoti atsakovo. Sprendimas yra per griežtas, nes Leidimas turėtų būti paliktas galioti, kol pareiškėjas pakeis darbdavį.

2.2. Darbo sutartis, sudaryta su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Hoptransa“, buvo nutraukta apie tai pareiškėjo neinformavus, nors darbo sutartis įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. ir pareiškėjas įvykdė visus darbo sutartyje numatytus reikalavimus. Pareiškėjas nuo 2023 m. gruodžio 4 d. vykdo individualią veiklą, susirado kitą darbdavį, planuoja dirbti vairuotoju, tačiau nespėjo pateikti visų reikalingų dokumentų dėl leidimo pakeisti darbdavį. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje jokių teisės pažeidimų nepadarė ir neatliko tokių veiksmų, kad jam išduotas Leidimas būtų panaikintas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Hoptransa“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo pagrindu pareiškėjui išduotas Leidimas, galiojantis nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 18 d. Vykdant užsieniečių kontrolę, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje esančius duomenis, buvo nustatyta, kad UAB „Hoptransa“ su pareiškėju darbo sutarties nesudarė, o nuo 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Dėl to Sprendime buvo konstatuota, kad, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, užsienietis nedeklaravo gyvenamosios vietos per 1 mėnesį nuo išrašyto dokumento atsisėmimo dienos bei nepateikė pasižadėjimo, kad deklaruos gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą – ne mažiau kaip 7 kvadratiniai metrai kiekvienam pilnamečiui asmeniui.

4.2. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas būtent darbo UAB „Hoptransa“ pagrindu. Sprendime nurodyti imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Užsieniečiai turi pareigą atitikti UTPĮ jiems keliamus reikalavimus, todėl negalima turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi, jei jie neatitinka UTPĮ jiems keliamų reikalavimų. UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

4.3. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra Indijos pilietis. UAB „Hoptransa“ pateikė tarpininkavimo raštą Nr 20230601-100102 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo, prašydama išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams; atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; UAB „Hoptransa“ įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209); numatoma pareiškėjo įdarbinimo data – 2023 m. rugpjūčio 24 d.; darbo sutartis neterminuota; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 1 386 Eur; UAB „Hoptransa“ patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

6.2. Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. pateikė prašymą Nr. 2306-LLG-1412 jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, UAB „Hoptransa“ pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; numatomas darbo užmokestis per mėnesį – 1 386 Eur. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 18 d. išdavė pareiškėjui Leidimą, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 18 d., Leidimas pareiškėjui įteiktas 2023m. spalio 3 d. per Indijos Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją.

6.3. UAB „Hoptransa“ 2023 m. gruodžio 1 d. pateiktame pranešime Nr. 2312-PRNŠ-0149 nurodė, kad pareiškėjas neįdarbintas, prašė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes pareiškėjas neatitiko UAB „Hoptransa“ keliamų reikalavimų.

6.4. VSDFV 2024 m. vasario 7 d. pažyma patvirtina, kad duomenų apie draudėjų išmokas pareiškėjui nėra, pareiškėjas nėra įdarbintas, jis nuo 2023 m. gruodžio 4 d. vykdo individualią veiklą.

6.5. Atsakovas Sprendimu panaikino Leidimą, kadangi duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.

7. Teismas byloje vadovavosi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 5 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų nuostatomis ir pažymėjo, kad UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, ir nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas taip pat vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 18 d. darbo UAB „Hoptransa“ pagrindu, ir pareiškėjas neneigia, kad šioje bendrovėje jis neįsidarbino net ir praėjus beveik 3 mėnesiams nuo Leidimo išdavimo, o 2024 m. vasario 7 d. VSDFV duomenimis, pareiškėjas vykdo individualią veiklą. UAB „Hoptransa“ 2023 m. gruodžio 1 d. informavo atsakovą, jog pareiškėjas neatitinka UAB „Hoptransa“ keliamų reikalavimų, prašė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo žinomas darbo sutarties su UAB „Hoptransa“ nesudarymo faktas, nepagrįsta įrodymais, kadangi darbo sutarties 15 pukte buvo nurodyta, kad pareiškėjas galėtų pradėti dirbti tuo atveju, jeigu gautų nacionalinę vizą D per 10 darbo dienų nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką bei pateiktų darbdaviui visus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Teismas nenustatė, kad su pareiškėju darbo sutartis nebuvo sudaryta dėl UAB „Hoptransa“ veiksmų / neveikimo, bei pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių asmuo yra neįdarbinamas, nėra teisiškai reikšmingos UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymui, nes yra aktualus pats neįdarbinimo faktas, kuris suponuoja imperatyvią pareigą atsakovui panaikinti leidimą. Teismas taip pat kaip nereikšmingą vertino skundo teiginį, kad pareiškėjas susirado kitą darbdavį, pabrėždamas, jog Leidimas buvo išduotas būtent darbo UAB „Hoptransa“ pagrindu, ir su minėta bendrove nesudarius darbo sutarties, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjui buvo išduotas Leidimas. Teismas preziumavo, kad pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti Leidimo panaikinimo pagrindai, todėl sprendė, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) Migracijos departamentą informuoti apie pasikeitusią jo teisinę padėtį, tačiau to nepadarė dėl jam žinomų priežasčių.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Migracijos departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vieno iš UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas nepaneigė, padarė išvadą, kad Sprendimo priėmimo metu buvo tinkamai taikytos teisės aktų nuostatos, įvertintos ginčui aktualios faktinės aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus, jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo panaikinimui teisinio pagrindo nėra, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo skundo, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjas apeliacinaime skunde išdėsto pirmosios inatncijos teismo sprendimo turinį, bei, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, jog kiekvieno užsieniečio situacija yra unikali, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jo individualias aplinkybes, o grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Pareiškėjas taip pat vadovaujasi minėtų teismų praktika, susijusia su asmenų teise būti išklausytam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 24S46739, kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas nepaneigė (atitinkamai buvo pritaikyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai); Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Pareiškėjas nurodo, kad jis nekelia jokios grėsmės Lietuvos valstybei, taip pat pažymi, jog nebuvo tinkamai išklausytas.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis šioje byloje.

19. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą; 3) darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.

20. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); jis nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą (6 punktas).

21. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. O Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbo sutartis su užsieniečiu nesudaryta.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad bendrovėje ketina dirbti tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 18 d. išdavė pareiškėjui Leidimą, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 18 d., Leidimas pareiškėjui įteiktas 2023m. spalio 3 d. per Indijos Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją.

23. Paminėtina, kad UAB „Hoptransa“ 2023 m. gruodžio 1 d. pateiktame pranešime Nr. 2312-PRNŠ-0149 nurodė, kad pareiškėjas neįdarbintas, prašė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nes pareiškėjas neatitiko UAB „Hoptransa“ keliamų reikalavimų. Be to, VSDFV 2024 m. vasario 7 d. pažyma patvirtina, kad duomenų apie draudėjų išmokas pareiškėjui nėra, pareiškėjas nėra įdarbintas, jis nuo 2023 m. gruodžio 4 d. vykdo individualią veiklą.

24. Iš skundžiamo Sprendimo turinio, be kita ko, matyti, kad Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nebuvo, nors pareiškėjas teikė duomenis, kad jis dirbs UAB „Hoptransa“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, be to, nepateikė rašytinio pasižadėjimo, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad darbo sutartis tarp bendrovės ir pareiškėjo nebuvo sudaryta. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jis nekelia grėsmės Lietuvos valstybei. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčijamame Sprendime Leidimas pareiškėjui panaikintas ne dėl to, kad pareiškėjas, esą, kelia grėsmę Lietuvos valstybei, o todėl, kad teikė tikrovę neatitinkančius duomenis, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, kad nepateikė rašytinio pasižadėjimo, jog deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Todėl į šiuos apeliacinio skundo argumentus, kaip visiškai nesusijusius su byla, nėra jokio teisinio pagrindo atsakyti.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas surinko visą medžiagą, reikalingą Sprendimui priimti, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija) apibrėžiant gero administravimo principo turinį taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014; kt.). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-395/00). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014; kt.). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; kt.). Vis dėlto aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019; kt.).

29. Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaaiškina, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, t. y. įrodymus, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio sprendimo dėl Leidimo laikinai gyventi priėmimą. Pareiškėjas taip pat nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti Sprendimo motyvus ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai ar teisės aktų reikalavimai. Be to, pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti proporcingumo, objektyvumo bei gero administravimo ir kiti principai, ar teisės aktų reikalavimai.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

32. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl padarė teisingą išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis