2019-01-09 Nr. AB-1389-3-61-3-04703-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-56-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04703-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Odore“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Odore“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. ATK2-07/15 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui skirta 362 Eur bauda.

1.1. Pareiškėjas teigė, jog pažeidimas buvo nustatytas vėliausiai 2016 m. birželio 22 d., todėl Nutarimas vėliausiai galėjo būti priimtas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nutarimas buvo priimtas tik 2016 m. rugsėjo 15 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimui iš naujo. Pareiškėjo nuomone, pripažinus, kad terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai informaciją gavo Departamentas, būtų pripažįstamas neteisėtas naikinamojo termino atnaujinimas bei, perduodant medžiagą iš vienos kompetentingos institucijos kitai, sudaromos galimybės priimti nutarimus per neapibrėžtą laiką.

1.2. Nurodė, kad Departamentas neteisėtai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, kadangi visiškai nepagrįstai barmenės piktavališkus, prieš UAB „Odore“ nukreiptus veiksmus sutapatino su UAB „Odore“ veiksmais. Barmenė sąmoningai veikė prieš Bendrovės interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus. UAB „Odore“ yra priėmusi net keletą įsakymų dėl darbo tvarkos ir alkoholinių gėrimų prekybos. Visiems darbuotojams, įskaitant barmenę, buvo aiškiai ir griežtai nurodyta, jog nuo 22 iki 8 valandos draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus uždarytoje pakuotėje ir (ar) vartojimui ne vietoje. Be to, pareiškėjas tvirtino nuolat organizuojantis darbuotojų susirinkimus, kurių tikslas – užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi, ir besistengiantis visomis įmanomomis priemonėmis kontroliuoti darbuotojus, kad jie laikytųsi AKĮ reikalavimų. Jo vertinimu, juridinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su fizinio asmens atsakomybe. AKĮ pažeidimas pareiškėjui galėjo būti inkriminuotas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog: 1) barmenė, padariusi pažeidimą, veikė intra vires, t. y. pagal savo kompetenciją ir laikydamasi juridinio asmens nurodymų; 2) egzistuoja subjektyvi UAB „Odore“ kaltė dėl tokių barmenės veiksmų. Nutarime visiškai nenagrinėti nei barmenės veiksmai, nei tai, ar barmene veikė intra vires. Departamentas privalėjo įrodyti UAB „Odore“ kaltę, tačiau to nepadarė – neįrodė visų pažeidimo sudėties elementų ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Nutarimą.

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas teigė, kad 2016 m. birželio 22 d. apie 23.30 val. pareiškėjo bare, esančiame V. Krėvės pr. 104A, Kaune (toliau – ir Baras), barmenė-padavėja R. B. už 2 Eur pardavė A. P. vieną skardinę alaus „Kalnapilis 7.30“ (0,5 1 talpos, alk. 7,3 proc. tūrio) gamykliniu būdu uždarytoje taroje. R. B. neinformavo pirkėjo, kad alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje. A. P. gamykliniu būdu uždarytą alaus „Kalnapilis 7.30“ skardinę iš baro išsinešė. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

2.2. Atsakovo vertinimu, jis skundžiamą Nutarimą priėmė nepažeisdamas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Ekonominė sankcija pareiškėjui buvo skirta pagal atsakovo 2016 m. rugpjūčio 3 d. protokolą Nr. ATK2-134, kuris buvo surašytas vadovaujantis 2016 m. liepos 22 d. iš policijos komisariato gauta medžiaga apie pareiškėjo galbūt padarytus pažeidimus. 2016 m. rugpjūčio 3 d. protokole Nr. ATK2-134 nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindas, todėl 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., kai pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad jis pardavė alkoholinius gėrimus išsinešimui, neužtikrindamas jų vartojimo vietoje.

2.3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl jo kaltės nebuvimo. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologine kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Priimant Nutarimą, nei materialiosios, nei proceso teisės normos nebuvo pažeistos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirta 362 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 22 d. apie 23.30 val. jam priklausančiame bare, esančiame V. Krėvės pr. 104A, Kaune, barmenė-padavėja R. B. už 2 Eur pardavė A. P. vieną skardinę alaus „Kalnapilis 7.30“ (0,5 l talpos, alk. 7,3 proc. tūrio) gamykliniu būdu uždarytoje taroje. Barmenė-padavėja neinformavo pirkėjo, kad alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartojimui vietoje. Pirkėjas A. P. gamykliniu būdu uždarytą alaus „Kalnapilis 7.30“ skardinę iš baro išsinešė. Taigi pareiškėjas iš esmės buvo nubaustas už tai, kad jis po 22.00 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinį gėrimą vartoti ne alkoholinio gėrimo pardavimo vietoje, t. y. ne pareiškėjui priklausančiame bare, taip pažeisdamas Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu.

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu R. B. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 2 dalyje, t. y. ji 2016 m. birželio 22 d. apie 23.30 val. UAB „Odore“ priklausančiame bare, esančiame V. Krėvės pr. 104A, Kaune, eidama barmenės-padavėjos pareigas, po 22.00 val. pardavė alkoholinį gėrimą – 1 skardinę alaus „Kalnapilis 7.30“, 500 ml už 2 Eur vartoti ne vietoje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-6296-358/2016). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, bylos aplinkybes, dėl kurių ginčas nekilo, ir konstatavo, kad UAB „Odore“ nesiėmė visų būtinų realių priemonių (prevencinių priemonių) užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduodami po 22 val., atidarytoje pakuotėje ir vartojami ne vietoje. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, pasirinkdamas verstis tokia ūkine veikla, privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, o konkrečių priemonių pasirinkimas yra pareiškėjo pasirinkimo teisė. Juridiniam asmeniui pagal įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei fiziniam asmeniui. Alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku uždarytoje pakuotėje pardavė pareiškėjo darbuotoja, t. y. asmuo, veikiantis jo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-padavėjos funkcijos. Pareiškėjo darbuotojos padarytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo, taip kaip ir jo darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Vien ta aplinkybė, kad vieną skardinę alaus „Kalnapilis 7.30“ gamykliniu būdu uždarytoje taroje po 22.00 val. pardavė pareiškėjo darbuotoja, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia jį nuo atsakomybės. Juridinio asmens kaltė ekonominės sankcijos taikymo aspektu sutampa su jo darbuotojo kalte.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant AKĮ 35 straipsnyje įtvirtintus terminus. Teismo vertinimu, AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne 2 mėnesių terminas. Tai reiškia, kad, jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas 2 mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebus besąlyginė priežastis priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra skirta bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą), yra pradedamas skaičiuoti aptariamas 2 mėnesių terminas. Teismas nustatė, kad atsakovas informaciją apie pareiškėjo galbūt padarytą pažeidimą gavo 2016 m. liepos 27 d., kai jam buvo pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. liepos 22 d. raštas Nr. 20-S-111710(1.16K) „Dėl ekonominių sankcijų taikymo“ ir tokį pažeidimą patvirtinanti medžiaga. Gavęs šią informaciją, Departamentas 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATK2-134 dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų pažeidimo. Teismo vertinimu, Departamentas iki Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. liepos 22 d. rašto Nr. 20-S-111710(1.16K) gavimo 2016 m. liepos 27 d. neturėjo jokios informacijos apie pareiškėjo galbūt padarytą pažeidimą, todėl iki 2016 m. liepos 27 d. jis negalėjo ir neturėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas AKĮ pažeidimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas nuo jo skaičiuoti AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui skirta ekonominė sankcija atitiko baudos vidurkį, aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta, konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Nutarimą skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Odore“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas, papildomai nurodant, kad:

9.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus, jog Nutarimas buvo priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 2 mėnesių terminą. Pareiškėjo nuomone, minėta nuostata aiškintina taip, kad kompetentingos institucijos bylas nagrinėja ir baudas pagal AKĮ skiria ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai kompetentinga taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnių nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) objektyviai galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas AKĮ pažeidimas.

9.2. Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimui ir jo skaičiavimui iš naujo.

9.3. Teismas neteisėtai konstatavo AKĮ pažeidimą, kadangi jis visiškai nepagrįstai barmenės savavališkus ir tyčinius, prieš UAB „Odore“ nukreiptus veiksmus, sutapatino su UAB „Odore“ veiksmais. Faktas, kad barmenė veikė prieš pareiškėjo interesus bei viršydama savo įgaliojimus, nebuvo paneigtas nagrinėjant bylą teisme.

9.4. Administracinių bylų teisenoje turėtų būti laikomasi tų pačių principų kaip ir baudžiamajame procese. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose, pareiškėjas tvirtina, kad ne kiekvienas atvejis, kai juridinio asmens vadovas pasinaudojo juridiniu asmeniu, reiškia ne tik šio asmens baudžiamąją atsakomybę, bet ir juridinio asmens atsakomybę. Dėl to šiuo atveju turėjo būti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, nes vien objektyviųjų požymių juridinio asmens pripažinimui kaltu nepakanka, o juridinio asmens kaltė nėra tapati fizinio asmens kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Šiuo atveju pareiškėjo kaltė nebuvo įrodyta.

9.5. Teismas nevertino UAB „Odore“ veiksmų, kuriais buvo siekiama laikytis AKĮ reikalavimų ir užtikrinti, kad šių reikalavimų nepažeistų darbuotojai (UAB „Odore“ iškabintų informacinių pranešimų, kuriais pirkėjai informuojami apie pareigą įsigytą alkoholį nuo 22 iki 8 val. vartoti vietoje, darbuotojų informavimo, mokymų ir kt.). Pareiškėjo vertinimu, buvo panaudotos visos priemonės užkirsti kelią AKĮ pažeidimams.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, papildomai nurodant, kad pareiškėjo argumentai atmestini ir vertintini kaip subjektyvus teisės aktų nuostatų aiškinimas, neatitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (žr. 2007 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-326/2007, 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-108/2010). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog jo darbuotojos (barmenės) parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamykliniu būdu uždarytose tarose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Nutarimo taikyti ekonomines sankcijas pareiškėjui UAB „Odore“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

13. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl 2 mėnesių termino taikymo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad AKĮ 35 straipsnyje naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne 2 mėnesių terminas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių minėtas 2 mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė priežastis priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

15. AKĮ 31 straipsnis numato, kad valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją atlieka ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos, savivaldybių vykdomosios institucijos, policija, sveikatos priežiūros įstaigos. Jų kompetenciją alkoholio kontrolės srityje nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Policijos atlikti veiksmai nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintini kaip atskiri procesiniai veiksmai, nesudarantys pagrindo daryti išvadą, kad policijos pateikta informacija pati savaime suponuoja pažeidimo faktą. Tam, kad būtų konstatuotas AKĮ pažeidimas, Departamentui nustatyta kompetencija įvertinti visą turimą informaciją, įskaitant gautą iš policijos, nustatyti pažeidimą, o pažeidimo faktą įforminti protokolu, taip užbaigiant pažeidimo tyrimo etapą. Taigi, 2 mėnesių terminas baudai skirti skaičiuotinas nuo protokolo surašymo dienos, ką pagrįstai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

17. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

18. Tačiau konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Alkoholio kontrolės įstatyme nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

19. Nagrinėjant administracines bylas inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) dėl AKĮ nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises bei būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, laiko, kad teismas teisingai įvertino pareiškėjo argumentus, susijusius su juridinio asmens atsakomybe, kurią sukėlė UAB „Odore“ darbuotojo, veikiančio jo interesais, veiksmai, ir nusprendė, jog nepriklausomai nuo darbuotojui suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo (juos viršijant ar ne), juridinis asmuo AKĮ prasme atsako už savo atstovo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Odore“ darbuotojo veiksmus nepagrįstai sutapatino su pačios bendrovės veiksmais yra atmestini.

21. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo barmenės ir UAB „Odore“ kaltės, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą, kaltė yra suponuojama (žr., pvz., 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-261/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neprivalėjo vertinti pareiškėjo kaltės.

22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog pareiškėjo darbuotoja pardavė alkoholinį gėrimą neatidarytoje pakuotėje. Todėl, nors pareiškėjo, kaip juridinio asmens, veiksmai (informaciniai pranešimai alkoholio pardavimo vietoje dėl alkoholio vartojimo vietoje tarp 22 ir 8 val., darbuotojų mokymas) rodo tam tikrą jo atidumą ir rūpestingumą, jie nelaikytini pakankamais pareiškėjo atsakomybei pašalinti. Teisėjų kolegijos išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą, patvirtina ir aplinkybė, kad Departamentas UAB „Odore“ yra taikęs ir daugiau sankcijų už šio draudimo pažeidimus, kurios buvo pripažintos pagrįstomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1921-525/2018).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė argumentuotą, pagrįstą galiojančiomis teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvadą, kad Departamentas pareiškėją pagrįstai pripažino pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas ir jam skyrė teisingą bei proporcingą baudą. Byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog, nustatant ir konstatuojant AKĮ pažeidimus, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

25. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamo Nutarimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė.

26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, vertino faktines ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė