2016-08-31 Nr. AB-16672-3-62-3-00235-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2016-08-31 Nr. AB-16672-3-62-3-00235-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) 2016 m. sausio 25 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-12905; 2) panaikinti Komisariato 2016 m. sausio 26 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-13700; 3) įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917 reikalaujamus veiksmus; 4) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. patikslintą skundą, reg. Nr. 20-AP-1527.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-465-520/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00235-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) 2016 m. sausio 25 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-12905; 2) panaikinti Komisariato 2016 m. sausio 26 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-13700; 3) įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917 reikalaujamus veiksmus; 4) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. patikslintą skundą, reg. Nr. 20-AP-1527.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. kovo 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus laikytinas abstraktaus pobūdžio prašymu, nes iš skundo turinio nėra aišku, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pagal savo kompetenciją atsakovas įpareigotinas vykdyti, kokių konkrečių pareiškėjo prašomų veiksmų atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė bei kokių konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia kreipdamasis į teismą. Teismas taip pat nurodė pareiškėjui pateikti reikiamą kiekį skundo egzempliorių.
2016 m. kovo 7 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis suformulavo tokius pačius reikalavimus kaip ir pirminiame kunde.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus; kitus skundo reikalavimus priėmė.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes iš skundo turinio nėra aišku, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pagal savo kompetenciją atsakovas įpareigotinas vykdyti, kokių konkrečių pareiškėjo prašomų veiksmų atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė bei kokių konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia kreipdamasis į teismą. Kadangi pareiškėjas patikslintame skunde kelia analogišką reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino 2016 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Atsižvelgęs į tai, teismas skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).
II. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, ir klausimą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog iš skundo turinio nėra aišku, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pagal savo kompetenciją atsakovas įpareigotinas vykdyti ir kokių konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia kreipdamasis į teismą, nes pareiškėjas tai yra nurodęs. 2016 m. sausio 10 d. ir 2016 m. sausio 18 d. prašymuose nurodyti veiksmai yra teisiškai labai reikšmingi, nes jie reikalingi pareiškėjo (kaip nukentėjusiojo) teisių ir teisėtų interesų gynybai kitose bylose. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 3 straipsnio, 5 straipsnio 1, 2 dalių, 3 dalies 1 punkto, 6 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 30 straipsnių nuostatas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus yra ne skundo trūkumas, o privalumas, todėl nepriėmus šio reikalavimo, šie veiksmai liktų neatlikti, t. y. nebūtų užtikrintas atsakovo funkcijų atlikimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjui V. J. nepašalinus trūkumų, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.
ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.
Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Tik dėl neesminių skundo formos bei turinio trūkumų negalima atsisakyti priimti skundą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu nustatomi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, o jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Taigi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atsisako priimti skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 22 d. ir 2016 m. kovo 14 d. nutarčių turinio ir nurodyto atsisakymo priimti skundo dalį teisinio pagrindo (ABTĮ 37 str. 1 d.) aišku, jog iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti šią skundo dalį, o laikė ją nepaduota, nes pareiškėjas nepašalino 2016 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Akcentuotina, kad skundo trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti administracinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu skundu ir yra skirtos tiek galimybei įtrauktiems į bylą asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto skundo, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).
Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą skundą, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus laikytinas abstraktaus pobūdžio prašymu, nes iš skundo turinio nėra aišku, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pagal savo kompetenciją atsakovas įpareigotinas vykdyti, kokių konkrečių pareiškėjo prašomų veiksmų atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė bei kokių konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjas kreipdamasis į teismą siekia. Todėl pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, susijusius su šiuo reikalavimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirminio skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo paduoto pirminio skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, nes nenurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos atsakovas turėtų būti teismo įpareigotas atlikti. Dėl to teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus yra ne skundo trūkumas, o privalumas. Taigi pareiškėjui pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, susijusius būtent su šiuo pareiškėjo skundo reikalavimu. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, suformulavo analogišką reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus.
Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė atsakovui 2016 m. sausio 10 d. skundą, kuriame suformulavo 13 prašymų, ir 2016 m. sausio 18 d. patikslintą skundą, kuriame suformulavo 15 prašymų. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skundą, priėmė 2016 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 20-S-12905, o dėl 2016 m. sausio 18 d. patikslinto skundo buvo priimtas Komisariato 2016 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. 20-S-13700. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas yra priėmęs nagrinėti pareiškėjo reikalavimus dėl šių atsakovo sprendimų panaikinimo.
Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jo 2016 m. sausio 10 d. ir 2016 m. sausio 18 d. prašymuose nurodyti veiksmai yra teisiškai labai reikšmingi, nes jie reikalingi pareiškėjo (kaip nukentėjusiojo) teisių ir teisėtų interesų gynybai kitose bylose, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde suformuluotame savo reikalavime nenurodė konkrečių veiksmų, kuriuos atsakovas turėtų būti teismo įpareigotas atlikti. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei pirminiame skunde, nei jo patikslinime pareiškėjas nesuformulavo aiškaus, konkretaus, ABTĮ reikalavimus atitinkančio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Kadangi pareiškėjas nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo) taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, darytina išvada, kad teismas negalėjo priimti ir nagrinėti šios pareiškėjo pateikto skundo dalies.
Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas (jo dalis), paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas. Nors pareiškėjas patikslintame skunde pakartoja savo atsakovui teikto 2016 m. sausio 18 d. patikslinto skundo turinį ir išvardija teisės aktų nuostatas, kurias, pareiškėjo teigimu, Komisariatas pažeidė ir įpareigotinas vykdyti, tačiau tai nesudaro pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas aiškiai ir tiksliai suformavo savo reikalavimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepašalino 2016 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, susijusių su reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus tinkamu suformulavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skunde, reg. Nr. 20-AP-917, reikalaujamus veiksmus, o pareiškėjui jų nepašalinus, nutardamas pareiškėjo paduoto skundo dalį laikyti nepaduota, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė