2020-12-16 Nr. AB-23866-3-64-3-00950-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2356-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00950-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. (T. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal T. S. (T. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 20 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 22 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos. Kamerose pastoviai drėgna, pelėsis, apšvietimas silpnas, ventiliacijos nėra, kriauklė geležinė, sena, padengta rūdimis, gamtinius reikalus atlikdavo į grindyse padarytą skylę, iš kurios sklisdavo dvokas po visą patalpą. Naktį iš tos skylės lįsdavo žiurkės, kurios apgrauždavo kelioninius krepšius. Šaltame vandenyje praskalautus rūbus turėjo džiovinti toje pačioje kameroje, kurioje ir gyveno. Rūbai nuo drėgmės ir šalčio ilgai nedžiūdavo, pradėdavo pūti. Kameroje Nr. 93 grindys išdaužytos, nuo lubų lašėdavo vanduo tirpstant sniegui, patalynė pastoviai buvo drėgna. Kameroje Nr. 89 nebuvo įrengti laipteliai į gulto antrą aukštą, jis patyrė (duomenys neskelbtini) buvo sugipsuota. Koja sugijo nelygiai, nes jis pats nusiėmė gipsą, kad negautų dar vienos nuobaudos, nes į tualetą su sugipsuota koja ir ramentais ėjo per lėtai. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, jautė diskomforto jausmą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsikirtime pareiškėjas nurodė tuos pačius argumentus kaip ir skunde.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

6. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. pažymą Nr. 60/09-18379 „Dėl T. S.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. sausio 21 d. šiose kamerose: kameroje Nr. 89 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,37 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 90 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 3,79 m2, kameroje Nr. 91 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,15 iki 4,61 m2, kameroje Nr. 93 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,56 iki 3,65 m2. Pažymėjo, kad pagal galiojančias teisės normas nėra reikalavimo, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

7. Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas darė išvadą, kad skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus. Pažymi, kad pareiškėjui teko nuo 3,65 m2 iki 18,9 m2 gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia teigti, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

8. Pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo kamerose, atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra.

9. Nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,81 m (kameroje Nr. 91) iki 2,28 m (kameroje Nr. 90), todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą. Pažymėjo, kad visos kamerų duryse esančios akutės yra žemesniame lygyje nei sienelės aukštis, todėl žiūrint per akutę niekaip negalima matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

10. Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, todėl pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

11. Nurodė, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos teisės aktų nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

12. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 282219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o ventiliacija užtikrinama per langą. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natūraliam apšvietimui higienos norma taip pat netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.).

13. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai reglamentuoja laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimą baldais ir kietuoju inventoriumi. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kamerų aprūpinimas baldais matomas ir pridedamosiose foto nuotraukose, iš kurių matyti, kad visos kameros aprūpintos inventoriumi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais: priešingai nei teigia pareiškėjas, kamerose yra taburetės.

14. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė, ir tai leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patirtų tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliūtis, kurios būtų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.

15. Pažymėjo, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Nurodo, kad kameroje Nr. 89 2018 m. vasario mėn. buvo atliktas remontas – kameroje išlygintos, izoliuotos ir plytelėmis išklotos grindys bei dalis sienų, įrengti nauji gultai, naujas apšvietimas, sumontuoti nauji vamzdynai ir naujas klozetas su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas kėdės. Tas pats 2016 m. gegužės–birželio mėn. padaryta ir kameroje Nr. 93, be to, joje demontuoti pertekliniai gultai. Kamerose Nr. 90 ir Nr. 91 užtaisyti sienų ir lubų įtrūkimai, pertinkuotos ir perdažytos lubos ir sienos, taip pat kameroje Nr. 90 papildomai sumontuoti nauji vamzdynai ir naujas klozetas su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė. Pažymėjo, kad pareiškėjas T. S. visose kamerose buvo laikomas po atliktų remontų, todėl tai paneigia jo skundus dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams.

16. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Jokie teisės aktai nenumato privalomo karšto vandens buvimo kamerose, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens kamerose nebuvimo nepagrįstos.

17. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose, tačiau įstaigoje pareiškėjo laikymo metu buvo sudarytos visos galimybės už negrynus pinigus, esančius kalinamųjų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis.

18. Atsakovas pažymėjo, kad apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems.

19. Pasisakydamas dėl minkštojo inventoriaus (pareiškėjas skundžiasi, kad visuomet čiužiniai ir kita patalynė būna drėgna ir smirdinti) atsakovas nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. PA-170 operatyvioji kontrolė užfiksavo, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvė, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr.PA-448 užfiksuota, kad Šiaulių TI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę jį apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu. Taip pat čiužinys, pagalvė, antklodė gali būti pakeičiami einant maudytis.

20. Pasisakydamas dėl švaros ir tvarkos kamerose, atsakovas nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, ir tuo tikslu kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Nuo 2017 m. birželio mėnesio į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas: WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis, o ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

21. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dviejų aukštų lovose neįrengtos kopėtėlės užlipimui į antrą aukštą, dėl to pareiškėjas naktį lipdamas iškrito iš lovos ir (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu pareiškėjas miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte, o jokie teisės aktai taip pat neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nėra pažeidžiamas.

22. Nurodė, kad iš teismui pateiktų pareiškėjo T. S. asmens sveikatos istorijos išrašų bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 76/10-248 matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktas visapusiškas gydymas, išrašyti skausmą malšinantys vaistai, tačiau pareiškėjas savavališkai vengia gydymo, neklauso gydytojų nurodymų, o vėliau dėl savo neteisėtų veiksmų sukeltų pasekmių kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo.

23. Atsakovas nurodė, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 24. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo T. S. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui T. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas, taip pat pažeisti higienos normų reikalavimai.

26. Teismas vadovavosi CK nuostatomis dėl žalos atlyginimo, aktualia Lietuvos Respublikos teismų bei EŽTT teismo praktika, suformuota tokio pobūdžio bylose.

27. Teismas nurodė, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

28. Teismas iš byloje pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. pažymos Nr. 60/09-18379 „Dėl T. S.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. sausio 21 d. (94 dienas). Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 94 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

29. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 89 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,78 m2) teko nuo 3,56 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,45 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,93 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,89 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 90 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,13 m2) teko nuo 3,63 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,53 m2 (kameroje 4 asmenys), 18,13 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 91 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m2) teko nuo 4,29 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,72 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 93 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m2) teko nuo 3,43 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,29 m2 (kameroje 4 asmenys), Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 41–44) teismas sprendė, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 d. pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 45–55) nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje iki bylai aktualaus laikotarpio buvo įrengti ir perstatyti nauji gultai (kamera Nr. 89), demontuotos perteklinės lovos – gultai (kameros Nr. 91, Nr. 93), tai patvirtina byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos.

30. Pasisakydamas dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (kamerose pastoviai drėgna, pelėsis, apšvietimas silpnas, ventiliacijos nėra, kriauklė geležinė, sena, padengta rūdimis, kameroje Nr. 93 grindys išdaužytos, nuo lubų lašėdavo vanduo tirpstant sniegui, patalynė pastoviai buvo drėgna), teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d.) nustatyta, kad Šiaulių TI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Šiaulių TI laikomi asmenys valymo priemonėmis aprūpinti, valikliai išduodami esant poreikiui, dušo patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs, valomi Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita. Pareiškėjo kortelėje parašais patvirtinta (2018 m. lapkričio 29 d. įrašas), kad pareiškėjas buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių.

31. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-448 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 11 d.) nustatyta, kad Šiaulių TI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu. Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali būti pakeičiami einant maudytis, tačiau duomenys apie keičiamą minkštąjį inventorių nėra registruojami. Nustatyta, kad Šiaulių TI išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti. Šiaulių TI gyvenamosios patalpos valomos pačių jose gyvenančių asmenų, valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirais, valikliai) suimtiesiems / nuteistiesiems yra išduodami aukšto prižiūrėtojui pateikus prašymą žodžiu arba raštu.

32. Pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos nebuvimo ir silpno apšvietimo teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes konstatavo, kad Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriuje galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

33. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentus dėl drėgmės, pelėsio, silpno apšvietimo atmetė kaip nepagrįstus.

34. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 8 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ teismas sprendė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų ir kamera Nr. 89 kamera Nr. 90, kamera Nr. 91, kamera Nr. 93, todėl padarė išvadą, kad iki pareiškėjui patenkant į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo suremontuotos visos kameros, kuriose pareiškėjas buvo ginčo metu. Teismas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos kameros Nr. 93 fotonuotraukų nustatė, kad kameroje Nr. 93 patiestas skuduras vandeniui sugerti, pastatytas viduryje kameros dubuo, į kurį galėtų subėgti vanduo, kameros lubos ir sienos kampuose sudrėkusios, todėl nurodyta pareiškėjo aplinkybė vertintina jo naudai.

35. Teismas, įvertinęs pateiktas kamerų fotonuotraukas, atmetė pareiškėjo argumentus, kad kamerose kriauklė geležinė, sena, padengta rūdimis, o kameroje Nr. 93 grindys išdaužytos, bei pažymėjo, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

36. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumento, kad gamtinius reikalus atlikdavo į grindyse padarytą skylę, iš kurios sklisdavo dvokas po visą patalpą, nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos matyti, kad kamerose Nr. 91, 93 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,10 m, o kamerose Nr. 89, 90 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 2,12 m iki 2,28 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Kadangi sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, teismas sprendė, kad šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų sprendė, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kameros Nr. 91) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (kameros Nr. 89, 90, 93) (iš storos spalvotos polietileno plėvelės), todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

37. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad gamtinius reikalus atlikdavo į grindysi padarytą skylę, kadangi konstatavo, jog pagal galiojančias tesės aktų nuostatas tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė.

38. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad iš grindyse padarytos skylės, į kurią darydavo gamtinius reikalus, naktį lįsdavo žiurkės, kurios apgrauždavo kelioninius krepšius, teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai numato nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo tvarką laisvės atėmimo vietose. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 79-81) nebuvo nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimų dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo.

39. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad šaltame vandenyje praskalautus rūbus turėjo džiovinti toje pačioje kameroje, kurioje ir gyveno. Rūbai nuo drėgmės ir šalčio ilgai nedžiūdavo, pradėdavo pūti, o patalynė pastoviai buvo drėgna, teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d.) nustatyta, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita. Pareiškėjo kortelėje parašais patvirtinta (2018 m. lapkričio 29 d. įrašas), kad pareiškėjas buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių, taip pat pakeisti jį kitu. Šiaulių TI išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje. Pagal galiojančią tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokamai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas.

40. Teismas pažymėjo, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka, o pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl negalėjimo skalbti rūbus ar netinkamos išduodamos patalynės kokybės, nėra, o iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Teismas nurodė, jog negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

41. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, jautė diskomforto jausmą, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijų nuorašų nustatė, jog atvykus pirminės gydytojų apžiūros metu nurodyta, kad pareiškėjo sveikata gera, nurodyta liga nuo vaikystės, žalingas įprotis. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl dantų ir galvos skausmo, todėl įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, teismas negalėjo konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, kadangi tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

42. Pasisakydamas dėl Pareiškėjo patirtos traumos (duomenys neskelbtini). Teismas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 76/10-248 „Dėl T. S.“ (b. l. 38) ir asmens sveikatos istorijų nuorašų sprendė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 26 d. iškrito iš lovos, konsultuotas traumatologo, jam skirtas gydymas. 2018- m. gruodžio 7 d. konsultuotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus specialisto, konsultacijos metu skundų neišsakė. Teismas iš rašytinių objektyvių įrodymų sprendė, kad pareiškėjas patyrė (duomenys neskelbtini), kaip iš jo žodžių buvo įrašyta į asmens sveikatos istoriją – iškritęs iš lovos, o ne kaip teigia skunde pareiškėjas, dėl neįrengtų laiptelių į gulto antrą aukštą kameroje Nr. 89, kurių įrengimas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Pažymi, kad pats pareiškėjas buvo informuotas, kad koja turi būti imobilizuota gipso langetėje 4 savaites, tačiau, kaip pats pripažino, savavališkai nusiėmė gipso langetę. Pareiškėjas nurodo subjektyvias gipso langetės nusiėmimo aplinkybes, kurios nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas patyrė traumą iškritęs iš lovos, neužtraukia Šiaulių tardymo izoliatoriui pareigos atlyginti dėl šio atvejo neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio, jog jo neturtinę žalą lėmė būtent atsakovo atstovo veiksmai, kuriuos pareiškėjas įvardina kaip neteisėtus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 22 d. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

43. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl šiuo atveju aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu.

44. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

45. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 94 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo sanitariniame mazge ir akivaizdžiai kameroje Nr. 93 per lubas ir sienas bėgančio vandens pripažinti pagrįstais, tačiau kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta, Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

46. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

III. 47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl šių asmenų atsakomybę užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietose nepatirtu didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bei kitos fundamentalios teisės ir laisvės, kurias įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Konvencija, būtu gerbiamos. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas draudimą kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumą, žiaurų elgesį ar baudimą, sieja visų pirma su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Nuostata, kad niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, įtvirtinta daugelyje tarptautinių dokumentų, o pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame kodekse išdėstytosios, laikomos tarptautinės .sutarties taisyklės.

49. Nurodo, jog EŽTT yra ne kartą pažymėjęs, jog iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas .

50. Pareiškėjas nurodo, kad ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, galimybe pasivaikščioti lauke ir kt.

51. Pažymi, kad pagal Lietuvos teismų ir EŽTT formuojamą praktiką, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tie turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, kilus žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, remiantis CK 6.271 str. nuostatomis.

52. Pažymi, kad neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme pasireiškia ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Jei asmuo yra laikomas tokiomis sąlygomis, kurios pažeidžia Konvencijos 3straipsnį, tai yra akivaizdus teisės pažeidimas kuris negali būti pateisinamas.

53. Nurodo, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingi padariniai būtu atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Konstatavus tam tikrus kalinimo sąlygų pažeidimus, laikoma, kad pareiškėjas neišvengiamai patyrė tam tikros neturtinės žalos. Kai valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrina pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikia taip, kaip to reikalavo teisės aktai, tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

54. Pažymi, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimas visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinamiems kriterijams. Atsižvelgus į skundo pagrindą ir dalyką, bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, daroma išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtu patyręs, jei būtu buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

55. Nurodo, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ir ji turi būti įgyvendinama nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų.

56. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Nurodo, kad nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį ir kt.

57. Nurodo, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Vadinasi Šiaulių TI teigdama apie pakankamą gyvenamąjį plotą, tekusį pareiškėjui jo nurodomu laikotarpiu, turi tai aiškiai ir tiksliai pagrįsti, t. y. turi pateikti duomenis apie patalpose laikomų asmenų skaičiaus kaitą ir kt.

58. Pareiškėjas nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visuomet siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamoms vertybėms padarytą žalą, todėl ir pateikti konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, dažnai yra objektyviai neįmanoma. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas. Teismas, turi išsamiai išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą.

59. Pareiškėjas pažymi, kad teismo argumentas, kad Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso negalimi, nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas gali pažeidinėti kalinamų asmenų teises, laikyti juos pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas. Nurodo, kad apie padarytą pažeidimą nurodo ir teismas. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI administracija slepia nuo teismų realius higienos normų pažeidimus ir nepateikia teismams aktų, kur buvo nustatyti higienos pažeidimai, o pateikia tuos aktus, kur nėra nustatyti padaryti pažeidimai.

60. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos ir vadovavosi atsakovo oficialiais patvirtintais patalpų planais, nors administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnio 3 dalies l punktas nurodo laikytis nustatytos teisinės tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

61. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nurodo, kad tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų. Pažymi, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik vardinamos teisės normos, susijusios žalos sąvoka, jos nustatymo bei atlyginimo sąlygas ir kt., bet iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas sprendžia, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su įrodymų, pateiktų sprendžiant klausimą dėl vienam asmeniui tekusio ploto, vertinimu.

62. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas visą kalinimo laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau kaip 3,6 kv. m., tačiau, pareiškėjas teigia, kad vertinant tik rytinio ir vakarinio patikrinimo duomenis negalima teigti, kad dienos metu, kai asmenų judėjimas iš kameros į kamerą nefiksuojamas, taip pat buvo tinkamas. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl asmenų skaičiaus kamerose metu, kai nėra fiksuojami šie duomenys, yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių dienų, dienos metu kartu patalpintų kitų asmenų skaičiaus ar kitų duomenų, nenurodo, nei kada, nei kiek laiko, nei kokiose kamerose buvo daugiau asmenų, nei fiksuojant šiuos duomenis ryte ir vakare. Nurodo, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui., tačiau šiuo atveju didžioji pareiškėjo skundo dalis niekuo nepagrįsta ir neindividualizuota, o nusiskundimai abstraktaus pobūdžio.

63. Atsakovas iš apeliacinio skundo sprendžia, kad pareiškėjas nesutinka, jog nagrinėjamu atveju netaikomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Atsakovas nurodo, kad HN 134:2015 3 punktas įtvirtina nuostatą, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Pažymi, kad, kai kuriais aspektais HN 134:2015 normos taikytinos ir tai pirmosios instancijos teismas jas vertino, tačiau pažeidimų, susijusių su higienos normų reikalavimais, nebuvo nustatyta.

64. Nurodo, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena iš aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atsižvelgiant į jų trukmę ir į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, o priteista suma ne per maža.

65. Pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Apeliantas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 66. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. sausio 22 d., atlyginimo.

67. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad buvo iš dalies patvirtinti pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų pažeidimų (dėl drėgmės kameroje, nemalonaus kvapo), kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 200 Eur.

68. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į Konvencijos nuostatas, todėl mano, kad dėl pažeidimų jam turi būti priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

69. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

70. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

71. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.

72. Teismas detaliai išanalizavo aplinkybes, susijusias su pareiškėjui tekusio ploto apskaičiavimu, atsižvelgė į ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto dydį reglamentavusius teisės aktus (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124), numatančius, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (1.2.1 punktas), aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017), bei pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui visas 94 buvimo Šiaulių TI dienas buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.

73. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus duomenis (2017 m. birželio 1 d. san. mazgų zonų kamerose lentelė, kamerų nuotraukos) pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskiriami mūrinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis (nuo 1,78 m aukščio), o praėjimas į sanitarinį mazgą atitveriamas durimis arba užuolaida, todėl pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pakankamai užtikrinta.

74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su kitomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu (dėl gyvenimo sąlygų kamerose (drėgmės, temperatūros, apšvietimo, baldų), taip pat dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos vykdymo, dėl galimybės skalbtis drabužius, išduodamos patalynės, dėl pareiškėjo patirtų sveikatos sutrikimų), atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų teismo nustatytų aplinkybių nekvestionuoja, plačiau dėl jų nepasisako.

75. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

76. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

77. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

78. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (nepaneigtos aplinkybės dėl prastų higienos sąlygų – drėgmės, nemalonaus kvapo), tai, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

79. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

80. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. (T. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė