6f964a4e-ecba-4337-91df-4529fa4e720b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-491-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09140-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.2.4.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-179-894/2017 pagal ieÅ¡kovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei A. P., tretieji asmenys A. S., A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Tautodailininkas“, dėl skolos priteisimo, ir pagal atsakovės A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl patalpų pripažinimo bendrojo naudojimo objektu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl atsakovės prievolės daugiabučio namo savininkų bendrijai mokėti privalomus mokesčius ir asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų pripažinimo bendro naudojimo patalpomis.IeÅ¡kovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – DNSB) patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 137,65 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė yra viena iÅ¡ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, kuriame nuosavybės teise valdo 75,10 m2 ploto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, R-13, R-14 R-27, su bendro naudojimo patalpomis R-l (39/60 nuo 25,57 m2), R-2 (11/12 nuo 10,83 m2), R-10 (11/12 nuo 6,23 m2), R-15 (11/12 nuo 18,03 m2), 1-102 (4/20 nuo 8,85 m2)). Atsakovė į steigiamÄ bendrijÄ nestojo, tačiau nepasirinko ir jokios kitos daugiabučio namo, kuriame nuosavybės teise valdo patalpas, bendrosios nuosavybės objektų valdymo bei priežiÅ«ros formos.

Bendrijos narių susirinkimų nutarimų pagrindu buvo sudaromos sutartys su juridiniais asmenimis ir samdomais darbuotojais, kurių pagrindu darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, privalomos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji proporcingai atsakovės nuosavybės teise valdomai namo, esančio (duomenys neskelbtini), daliai, skaičiuoja atsakovei mokesčius už atliekų iÅ¡vežimÄ , inžinerinių sistemų aptarnavimÄ , valymÄ , teritorijos tvarkymÄ , Å«kio iÅ¡laidas (tikslines rinkliavas), bendrÄ elektrÄ , buhalterines paslaugas ir samdomų darbuotojų atlyginimus.

Tačiau atsakovė nemoka privalomų mokėti mokesčių ir rinkliavų, todėl laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. susidarė 1 137,65 Eur skola, kuriÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti.Atsakovė A. P. atsiliepime (paaiÅ¡kinimuose) prašė ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jai priklausanti rÅ«sio patalpa R-13 (8,43 m2) priklauso ir kitiems savininkams – A. S., A. S. ir UAB „Tautodailininkas“. Atsakovė kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ dėl duomenų iÅ¡taisymo ir 2016 m. gegužės 5 d. gavo Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame užfiksuota, kad atsakovei priklauso 75,1 m2 patalpos.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė du kartus apmokestino tas pačias patalpas, t. y. už visÄ rÅ«sio patalpÄ R-13 (8,43 m2) reikalaujama mokėti iÅ¡ atsakovės ir už tos pačios patalpos 1/2 dalį (4,21 m2) reikalaujama mokėti iÅ¡ A. S., A. S. ir UAB „Tautodailininkas“. Pasak atsakovės, patalpos R-13 (koridorius), R-14 ir R-15 (Å¡ilumos mazgai) turėjo bÅ«ti įtrauktos į bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä . Kadangi bendro naudojimo objektais naudojasi visi namo bendrasavininkai, jiems remontuoti renkamos kaupiamosios lėšos, todėl mokestis už R-14 ir R-13 patalpas negali ir negalėjo bÅ«ti reikalaujamas.

Atsakovė taip pat nurodo, kad jai priklausančiose rÅ«sio patalpose nėra langų, Å¡ildymo, vandens ir elektros, patalpose nebuvo ir nėra vykdoma jokia komercinė ar Å«kinė veikla. Å iomis patalpomis atsakovė nesinaudoja, jomis dalinai naudojasi namo bendrasavininkai, o bendrija už tai nemoka nuomos mokesčio, todėl atsakovė nesutinka mokėti už kitų asmenų sukauptų atliekų iÅ¡vežimÄ ir bendro naudojimo patalpų apÅ¡vietimÄ , kuriuo naudojasi kiti gyventojai. Pažymėjo, kad bendrijos siunčiamose sÄ skaitose yra pateikiama ne pilna informacija.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų pažymų dėl kaupiamojo fondo lėšų panaudojimo matyti, kad bendrija Å¡vaisto kaupiamÄ sias lėšas.Atsakovė A. P. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė rÅ«sio patalpas pažymėtas indeksais R-13, R-14, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis, įpareigoti ieÅ¡kovę įtraukti minėtas patalpas į Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as) kaip bendrojo naudojimo patalpas ir perskaičiuoti mokesčius, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad patalpose R-14 ir R-15 yra namo Å¡ilumos mazgai, todėl patalpa R-14 taip pat turėjo bÅ«ti įtraukta į bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä . 1997 m. balandžio 1 d. UAB „Korinda“ buvo reorganizuojama skaidymo bÅ«du į tris dalis, kurių pagrindu įsteigtos bendrovės UAB „Tautodailininkas“, UAB „Vigenija“, UAB „Angvita“. RÅ«sio patalpų R-13 1/2 dalis (4,21 m2) reorganizacijos projektu buvo priskirta UAB „Tautodailininkas“. 2003 m. lapkričio 6 d.

Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė iÅ¡ AB „Turto bankas“ nusipirko rÅ«sio patalpas, tarp kurių ir patalpÄ R-13, kurios visas plotas 8,43 m2. Tačiau AB „Turto bankas“ pardavė jam nepriklausančiÄ 1/2 patalpos R-13, kuri jau nuo 1997 m. balandžio 1 d. priklausė UAB „Tautodailininkas“, o nuo 2004 m. gegužės 21 d. ir A. S. bei A. S., kuriems bendrai priklauso 4,21 m2. Nepaisant to, jog atsakovei priklauso 1/2 dalis bendro naudojimo patalpos R-13, tačiau per patalpÄ R-13 yra patenkama į patalpÄ R-10, kurioje yra viso namo vandens apskaitos mazgas.

Atsakovės nuomone, patalpa R-13 naudojama tik bendroms namo reikmėms, todėl turėtų bÅ«ti įtraukta į ApraÅ¡Ä ir kaip nuo bendrojo naudojimo objekto atsakovei neturėtų bÅ«ti skaičiuojami mokesčiai.IeÅ¡kovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė žinojo, kad nusipirko visas patalpas R-13 (8,43 m2) ir R-14 (18,30 m2). Atsakovė, sužinojusi, kad 1/2 dalis rÅ«sio patalpos R-13 (4,21 m2) yra registruota kitų asmenų vardu negynė savo teisių į visÄ rÅ«sio patalpÄ R-13, neginčijo iÅ¡ dalies sutarties, nors turėjo tokiÄ teisę.

Vietoj to, atsakovė kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ ir 2016 m. gegužės 2 d. davė sutikimÄ , kad jos vardu bÅ«tų įregistruota nuosavybė tik į 1/2 dalį (4,21 m2) rÅ«sio patalpos R-13, tuo faktiÅ¡kai atsisakydama dalies savo nuosavybės, t. y. sumažindama jai nuosavybės teise priklausančių patalpų plotÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad pusė patalpos R-13 liko registruota atsakovės vardu, todėl bendras atsakovei priklausančių patalpų plotas faktiÅ¡kai turėjo sumažėti tik 4,215 m2 (8,43 m2 / 2), t. y. iki 79,315 m2 (83,53 m2 – 4,215 m2), bet ne 75,10 m2.

IeÅ¡kovės nuomone, 2016 m. gegužės 5 d. atsakovei VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡duotame iÅ¡raÅ¡e nurodytas bendro atsakovei priklausančio ploto skaičius – 75,10 m2 laikytinas aritmetine (skaičiavimo) klaida, o atsakovės faktiÅ¡kai valdomas patalpų plotas yra 79,315 m2. Nurodė, kad net įtraukus patalpas R-13, R-14 į ApraÅ¡Ä , atsakovė neprarastų nuosavybės teisės į Å¡ias patalpas, todėl ieÅ¡kovė skaičiuodama mokesčius atsakovei privalėtų į formulę įtraukti ir minėtų patalpų plotus kaip to reikalauja CK 4.82 straipsnio 3 ir 7 dalių normos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė ieÅ¡kovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės A. P. 1 137,65 Eur skolÄ už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos (1 137,65 Eur) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 448 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės A. P. 34 Eur žyminio mokesčio ir 11,69 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais:Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pradėjusi veiklÄ DNSB priėmė eilę spendimų, reikalingų įgyvendinant DNSB įstatuose įtvirtintus tikslus bei įgyvendindama savo funkcijas, sudarė eilę sutarčių su paslaugų teikėjais. Pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad į bylÄ pateikti DNSB sprendimai ir/ar sudarytos sutartys, kurių pagrindu atsakovei skaičiuoti mokesčiai, yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas Å¡iais sprendimais bei sutartimis vadovavosi kaip galiojančiais.Ä® bylÄ pateiktos atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, VÄ® „Registrų centras“ NTR iÅ¡raÅ¡ai, ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl atsakovės A.

P. įsiskolinimo skaičiavimo bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, atsakovei nepateikus kitokių paskaičiavimų, patvirtino, kad ieÅ¡kovė pagrįstai ir teisėtai atsakovei paskaičiavo už ginčo laikotarpį priklausančių mokėti mokesčių dydį. Atsakovė ginčydama ieÅ¡kovės mokesčių paskaičiavimus, kitokios mokesčių skaičiavimo metodikos ir savo atliktų paskaičiavimų į bylÄ nepateikė.Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė, gavusi VÄ® „Registrų centras“ dokumentus apie pasikeitusį atsakovei priklausančių patalpų plotÄ , pagrįstai nuo 2016 m. liepos 1 d. skaičiuoja mokesčius pagal sumažėjusį plotÄ .

Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, atmetė, kaip nepagrįstÄ atsakovės argumentÄ , kad, 2016 m. gegužės 5 d. pasikeitus NTR duomenims, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ perskaičiuoti mokesčius už praėjusį laikotarpį. Nesant byloje duomenų apie tai, kad 2016 m. gegužės 5 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyti duomenys yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, teismas jais vadovavosi.Teismas vertino, jog aplinkybė, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galimai už 1/2 dalį patalpos R-13 mokesčiai buvo skaičiuojami tiek atsakovei, tiek ir tretiesiems asmenims UAB „Tautodailininkas“, A. ir A.

S., negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, paneigiančia atsakovės prievolę sumokėti mokesčius, proporcingai jai priklausiusios patalpos R-13 plotui.Teismo vertinimu, aplinkybę, jog atsakovei priklausančiose patalpose nėra elektros, paneigė 2016 m. rugsėjo 7 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad atskiru daugiabučio namo skaitikliu apskaitoma bendra elektra naudojama apÅ¡viesti rÅ«sio dalį, vedančiÄ Ä¯ Å¡ilumos mazgo patalpÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktas 2011 m. rugsėjo 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog rÅ«syje paspaudus elektros jungiklį Å¡viesa neįsijungia, negali bÅ«ti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, jog ne tik 2011 m. rugsėjo 29 d., bet ir visÄ ginčo laikotarpį ginčo rÅ«sio patalpose nebuvo elektros.

Net ir tuo atveju, kai bendraturtis faktiÅ¡kai nesinaudoja visomis ar dalimi bendro naudojimo patalpų ir/ar objektų (įskaitant į juos tiekiama Å¡iluma, elektros energija ir kt.), jam neiÅ¡nyksta pareiga prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų iÅ¡laikymo.Teismas pažymėjo, kad atsakovei, po Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-31-390/2012 priėmimo, tapo žinoma apie jai tenkančiÄ pareigÄ mokėti DNSB su daugiabučio namo iÅ¡laikymu susijusius mokesčius.

Todėl atsakovė turėjo veikti aktyviai, esant bÅ«tinybei, reikalauti iÅ¡ DNSB sÄ skaitų ir/ar jų paaiÅ¡kinimo, kad bÅ«tų tinkamai įvykdyta jai tenkanti prievolė, susijusi su bendro turto iÅ¡laikymu.Teismas sprendė, kad žemės mokestis nepatenka į reikalaujamÄ priteisti sumÄ , todėl nėra Å¡ios bylos dalykas, nes į 2015 m. gruodžio mėnesio sÄ skaitÄ Ä¯trauktas 2,84 Eur mokestis už žemę 2016 m. kovo mėnesio sÄ skaitoje buvo minusuotas. Taip pat teismas vertino, kad bendraturčių sukauptų lėšų panaudojimas nėra patikslinto ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalykas, ir dėl to nepasisakė.Ä® bylÄ pateiktas 2015 m. vasario 18 d.

ApraÅ¡as patvirtino, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos R-l (39/60 nuo 25,57 m2), R-2 (11/12 nuo 10,83 m2), R-10 (11/12 nuo 6,23 m2), R-15 (11/12 nuo 18,03 m2) įraÅ¡ytos į bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä . Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovei mokesčiai buvo skaičiuojami nuo viso jai nuosavybės teise priklausančio ploto, įskaitant ir į ApraÅ¡Ä Ä¯trauktų patalpų plotÄ .Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atsakovei nuosavybės teise priklausančių rÅ«sio patalpų R-13, R-14, pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. nėra teisinio pagrindo ginčo turto nuosavybės teisę transformuoti iÅ¡ atsakovės asmeninės (jungtinės) nuosavybės į bendrÄ jÄ dalinę visų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybę.

Kartu teismas sprendė, kad Å¡ios patalpos negali bÅ«ti įtrauktos į ginčo Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų sÄ raÅ¡Ä , kadangi į tokį sÄ raÅ¡Ä pagal įstatymÄ gali bÅ«ti įtraukiamos tik ginčo daugiabučio namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo bendro naudojimo patalpos. Teismas, atmetęs pagrindinį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , netenkino ir iÅ¡vestinio – įpareigoti ieÅ¡kovę perskaičiuoti mokesčius. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A.

P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti ir rÅ«sio patalpas pažymėtas indeksais R-13, R-14, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis, įpareigoti ieÅ¡kovę įtraukti minėtas patalpas į Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä kaip bendrojo naudojimo patalpas ir priteistÄ sumÄ sumažinti iki 779,30 Eur, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė į bylÄ pateikė įrodymus, kad ieÅ¡kovė atlikdama paskaičiavimus remiasi klaidingais VÄ® Registrų centras pateiktais duomenimis apie atsakovės patalpų plotÄ . IeÅ¡kovė samdo specialistÄ , kuris atlieka mokesčių paskaičiavimus. AtlyginimÄ specialistui moka ne ieÅ¡kovė, o patalpų savininkai, tame tarpe ir atsakovė. Teismas sprendime nenurodė kokiu pagrindu konstatavo, kad atsakovė privalo teikti mokesčių paskaičiavimus.Duomenys, kad atsakovės patalpų plotas yra 83,53 m2, yra nuginčyti VÄ® Registrų centro pateiktu iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ NTR centrinio duomenų banko.

Nauji duomenys patvirtina, kad atsakovės patalpų plotas yra 75,10 m2. Kadangi patalpų ploto skirtumas atsirado dėl klaidos, tai duomenų atitaisymas galioja ir atgal už visÄ laikotarpį. Jeigu ieÅ¡kovė nepageidauja sÄ Å¾iningai perskaičiuoti mokesčius už visÄ laikotarpį, tokiu atveju ji privalo perskaičiuoti mokesčius ieÅ¡kinio senaties termino ribose.Nurodė, kad patalpose R-14 ir R-15, kurios priklauso atsakovei, yra namo Å¡ilumos mazgai. Patalpa R-15 yra įtraukta į ApraÅ¡Ä . Ä® patalpÄ R-14 galima patekti tik per patalpÄ R-15, o abi patalpos naudojamos daugiabučio namo Å¡ildymo įrangai.

Todėl jos abi turėjo bÅ«ti įtrauktos į ApraÅ¡Ä kaip bendro naudojimo patalpos.Atsakovei priklauso 1/2 dalis bendro naudojimo patalpos R-13, tačiau per patalpÄ R-13 yra patenkama į patalpÄ R-10, kurioje yra viso namo vandens apskaitos mazgas. Atsakovės patalpose nėra jokių įvadų. Tai reiÅ¡kia, kad patalpa R-13 naudojama tik bendroms namo reikmėms, todėl taip pat turėtų bÅ«ti įtraukta į ApraÅ¡Ä ir kaip nuo bendrojo naudojimo objekto atsakovei neturėtų bÅ«ti skaičiuojami mokesčiai.Teismo nustatytas aplinkybes paneigia bylos medžiagoje pateikti VÄ® Registrų centras NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose nurodytas atsakovei priklausančių patalpų plotas neįskaičiuojant į jį bendro naudojimo patalpų.

Pagal NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä patalpa R-13 priskirtina prie bendro naudojimo patalpų, kaip ir patalpos R-l, R-2, R-10, R-15, 1-102. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kodėl nuo patalpų R-l, R-2, R-10, R-15, 1-102 ploto neskaičiuojami mokesčiai, o nuo patalpos R-13 skaičiuojami. AnalogiÅ¡kai ir patalpa R-14, nežiÅ«rint į tai, kad Å¡i patalpa yra asmeninė atsakovės nuosavybė, tačiau ji reikalinga namo bendro naudojimo objektų aptarnavimui, todėl turėtų bÅ«ti įtraukta į bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä kaip bendro naudojimo objektas.Teismo sprendimas pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas, nes teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais nuostatais, nors pačiuose nuostatuose nurodyta, kad bendrijos administravimui jie netaikomi, nes nuostatai taikomi tik esant CK 4.84 straipsnio nustatytoms sÄ lygoms.IeÅ¡kovė daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Duomenys apie iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas saugomi buhalterės naudojamoje apskaitos sistemoje skaitmeniniu formatu. Atspausdinant bet kokias, net ir seniau iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, automatiÅ¡kai suformuojama atspausdinimo data. Atsakovei sÄ skaitos buvo siunčiamos elektroniniu paÅ¡tu, kÄ patvirtina ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimas.IeÅ¡kovės teiginius, kad jai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė skaičiuoja mokesčius, paneigia byloje esantys įrodymai: NTR iÅ¡raÅ¡ai, atsakovei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, susiraÅ¡inėjimas su atsakove, 2016 m. rugsėjo 6 d. paaiÅ¡kinimas dėl atsakovės mokesčių skaičiavimo.

IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad Å¡is ginčas yra analogiÅ¡kas ginčui iÅ¡nagrinėtam Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-407-748/2011. Dėl to mokesčių skaičiavimo metodika atsakovei buvo žinoma, tačiau ji tiek ankstesnio, tiek ir Å¡io ginčo metu teismui neteikė jokių savo mokesčių paskaičiavimų ar metodikos.Atsakovė neginčijo teismo nustatytos aplinkybės, kad apie pasikeitusį nuosavybės teise valdomų patalpų plotÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik 2016 m. birželio mėnesio viduryje, kai ieÅ¡kovė gavo atsiųstÄ NT Registro iÅ¡raÅ¡Ä .

PaaiÅ¡kėjus minėtai aplinkybei, nuo 2016 m. liepos 1 d., mokesčiai atsakovei pradėti skaičiuoti pagal sumažėjusį plotÄ (nuo 75,10 m2).Atsakovė žinojo, kokias patalpas perka iÅ¡ AB „Turto bankas“, tame tarpe ir tai, kad nusipirko visas patalpas R-13 (8,43 m2) ir R-14 (18,30 m2). Å ių patalpų pirkimo motyvai, kaip ir aplinkybės dėl patekimo į Å¡ias patalpas, atsakovės patalpų naudojimas neturi reikÅ¡mės Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui. Byloje esantys NTR centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad 83,53 m2 ploto atsakovės nusipirktos patalpos nuo 2003 m. gruodžio 3 d. buvo įregistruotos jos vardu nuosavybės teise, o 2003 m. lapkričio 6 d. sutartis yra nenuginčyta.

Dėl to registro duomenimis ieÅ¡kovė privalėjo vadovautis ir skaičiuoti mokesčius pagal 83,53 m2 plotÄ .Atsakovė sužinojusi, jog 1/2 dalis rÅ«sio patalpos R-13 yra registruota kitų asmenų (A. S., A. S. bei UAB „Tautodailininkas“) vardu pagal 2004 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2133, negynė savo teisių į visÄ rÅ«sio patalpÄ R-13, neginčijo iÅ¡ dalies 2004 m. gegužės 21 d. sutarties, nors turėjo tokiÄ teisę. Vietoj to atsakovė kaip patalpos savininkė kreipėsi į VÄ® Registrų centras ir davė sutikimÄ , kad jos vardu bÅ«tų įregistruota nuosavybė tik į 1/2 dalį (4,21 m2) rÅ«sio patalpos R-13.

Tokiu bÅ«du atsakovė, turėdama tikslÄ susimažinti ieÅ¡kovės jai skaičiuojamus mokesčius, laisva valia atsisakė dalies savo nuosavybės. BÅ«tent dėl Å¡io valingo atsakovės veikimo, bet ne dėl Registru centro klaidos, ir sumažėjo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas.Jeigu VÄ® Registrų centras ir padarė klaidÄ , tai ta klaida padaryta atsakovės naudai, nes pusė patalpos R-13 nuo 2016 m. gegužės 5 d. liko registruota atsakovės vardu, o bendras atsakovei priklausančių patalpų plotas realiai turėjo sumažėti tik 4,215 m2 ir turėtų bÅ«ti 79,315 m2, bet ne 75,10 m2.IeÅ¡kovė visiÅ¡kai sutiko su teismo motyvais, kuriais teismas grindė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė, jei siekia transformuoti patalpų R-13 ir R-14 nuosavybės teisę iÅ¡ asmeninės į bendrÄ dalinę visų daugiabučio bendraturčių nuosavybę, turi teisę perleisti jiems minėtas patalpas ar jų dalis. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį atsakovės prievolių dydis tiesiogiai priklauso nuo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto. Tik atsakovei perleidus dalį ar visas jai priklausančias patalpas ieÅ¡kovei bÅ«tų pagrindas skaičiuoti mažesnius mokesčius ar jų neskaičiuoti visai (bÅ«tų skaičiuojami naujam patalpų savininkui).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl skolos priteisimo Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiu pagrindu konstatavo, kad atsakovė privalo teikti mokesčių paskaičiavimus. Atsakovė teigia, kad nauji VÄ® Registrų centro duomenys patvirtina, kad atsakovės patalpų plotas yra 75,10 m2, o ne 83,53 m2, todėl ieÅ¡kovė turi perskaičiuoti mokesčius už visÄ laikotarpį. IeÅ¡kovė su tuo nesutinka ir teigia, kad į bylÄ yra pateikusi įrodymus kaip skaičiavo mokesčius, o atsakovei mokesčių skaičiavimo metodika buvo žinoma jau nuo 2011 metų, kai Kauno miesto apylinkės teismas iÅ¡ atsakovės priteisė skolÄ DNSB už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio.

Be to, ieÅ¡kovė apie pasikeitusį atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų plotÄ sužinojo tik 2016 m. birželio mėnesio viduryje, kai gavo atsiųstÄ NT Registro iÅ¡raÅ¡Ä , todėl pagrįstai tik nuo 2016 m. liepos 1 d. mokesčius atsakovei pradėjo skaičiuoti pagal sumažėjusį plotÄ .Pažymėtina, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytos analogiškos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, tarp kurių – pareiga teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir t. t.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).

Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Taigi, įstatymuose yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei pagal 2003 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso negyvenamosios rūsio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini).

Dėl to, apeliantė, kaip kitų patalpų savininkė, privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymo ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nevisiÅ¡kai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo atsakovei priskaičiuotų mokesčių dydį ir juos pagrindžiančius įrodymus.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nėra pateikusi jai priskaičiuotų mokesčių dydį paneigiančių įrodymų, t. y. atsakovė nepateikė kitokios, nei ieÅ¡kovės, mokesčių skaičiavimo metodikos ar savo atliktų skaičiavimų.

IeÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos su atsakovei priskaičiuotais mokesčiais yra parengtos DNSB samdomo darbuotojo, todėl apeliantė, ginčydama, kad tokie skaičiavimai yra neteisingi, turėjo reikalauti, kad DNSB (ieÅ¡kovė) Å¡ias sÄ skaitas paaiÅ¡kintų (detalizuotų), ar pati pateiktų jų neteisingumÄ pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu ieÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi paaiÅ¡kinimus, kaip atsakovei iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose yra skaičiuojami atsakovei tenkantys mokėti mokesčiai (2 T., b. l. 24–25).

Apeliantė Å¡iuos skaičiavimus paneigiančių duomenų nepateikė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė netinkamai vykdė pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei su daugiabučio namo iÅ¡laikymu susijusius mokesčius, o tuo pačiu ir procese neįvykdė jai įstatyme numatytos įrodinėjimo naÅ¡tos. Tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad teismas neturėjo pareigos analizuoti ir pačios ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų teisingumo dėl skaičiuojamų mokesčių dydžio.Taigi, nors ir konstatavusi, jog apeliantė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti mokesčius, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantei priklausantis patalpų plotas buvo 83,53 m2 (1 T., b. l. 105; 2 T., b. l. 51, 64–65, 121–136). Pagal šį plotÄ ieÅ¡kovė iki 2016 m. liepos 1 d. skaičiavo atsakovei tenkančius mokėti mokesčius. Tačiau iÅ¡ 2016 m. gegužės 5 d. VÄ® Registrų centro NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad pagal atsakovės 2016 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymÄ (2 T., b. l.

56) VÄ® Registrų centre buvo pakeisti atsakovei priklausančių patalpų plotai, nurodant, kad atsakovei priklauso tik 1/2 patalpos R-13 ir pagal tai sumažinant bendrÄ plotÄ iki 75,10 m2 (1 T., b. l. 189–190; 2 T., b. l. 52–53). Atsakovė apie pasikeitusį jai priklausančių patalpų plotÄ ieÅ¡kovei pranešė 2016 m. birželio 14 d., iÅ¡siųsdama praÅ¡ymÄ dėl mokesčių perskaičiavimo su 2016 m. gegužės 5 d. VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡u ir kitais dokumentais (2 T., b. l. 68).

Vis dėl to ieÅ¡kovė atsakovei tenkančius mokėti mokesčius skaičiavo pagal sumažėjusį atsakovės patalpų plotÄ tik nuo 2016 m. liepos 1 d. (2 T., b. l. 44–46).CK 4.262 straipsnis nustato, jog įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. AnalogiÅ¡kai vieÅ¡o registro duomenų teisinis statusas apibrėžtas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje. VieÅ¡o registro duomenys yra priskiriami prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymams, kas reiÅ¡kia, jog aplinkybės, užfiksuotos vieÅ¡ojo registro duomenimis, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys NTR duomenys patvirtina, kad atsakovei priklausančių patalpų plotas, vietoj 83,53 m2 ploto nurodant 75,10 m2 plotÄ , VÄ® Registrų centre buvo pakeistas 2016 m. gegužės 5 d. Nors atsakovė apie šį pasikeitimÄ ieÅ¡kovei pranešė tik 2016 m. birželio mėnesį, tačiau tai nesudaro pagrindo atsakovei mažesnius mokesčius pradėti skaičiuoti tik nuo 2016 m. liepos 1 d., kadangi mokesčių (kurių pagrindu skaičiuojant imamas plotas) skaičiavimui įtakÄ turi ne praneÅ¡imo apie ploto pasikeitimÄ gavimo data, bet duomenų, įraÅ¡ytų vieÅ¡ame registre data.

Taigi ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nepagrindė, kodėl, esant įregistruotam sumažėjusiam atsakovės nuosavybės teise valdomo daikto plotui vieÅ¡ame registre nuo 2016 m. gegužės 5 d., mokesčiai vis tiek iki 2016 m. liepos 1 d. buvo skaičiuojami į formulės dedamÄ sias dalis įraÅ¡ant didesnį plotÄ , kuris neatitiko registre nurodytos situacijos. Taip pat kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo sprendime, kodėl pritarė tokiai ieÅ¡kovės pozicijai.Taigi kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies teisingai vertino įrodymų visumÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ tik toje dalyje, kad ieÅ¡kovė pagrįstai skaičiavo mokesčius iki 2016 m. gegužės 5 d. atsižvelgdama į vieÅ¡ame registre nurodyto atsakovei nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo daikto plotÄ .

Tačiau teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovei priklausančių patalpų plotas sumažėjo 2016 m. gegužės 5 d., VÄ® Registrų centrui atlikus NTR duomenų pakeitimus. Å ie VÄ® Registrų centro duomenys nėra nuginčyti, buvo ir yra patalpinti vieÅ¡ame registre bei prieinami tiek atsakovei, tiek ieÅ¡kovei, kaip nekilnojamÄ jį turtÄ administruojančiam subjektui. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent nuo 2016 m. gegužės 5 d., o ne nuo 2016 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovė privalėjo skaičiuoti atsakovei mokesčius pagal sumažėjusį jai priklausančių patalpų plotÄ .

Tokių detalių paskaičiavimų už šį laikotarpį byloje nėra, Å¡alys jų nepateikė, o teismas nepasinaudojo įstatymo nustatyta tvarka pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus dėl Å¡ios aplinkybės. Todėl konstatuotina, kad iÅ¡ bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kaip turėtų bÅ«ti apskaičiuoti mokesčiai (ir koks konkretus jų dydis), kai už tÄ patį mėnesį juos reikia skaičiuoti pagal du skirtingus plotus, todėl Å¡ioje dalyje byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ Å¡ioje dalyje teismas turėtų iÅ¡ DNSB praÅ¡yti pateikti paaiÅ¡kinimus (paskaičiavimus) apie atsakovei bÅ«tent nuo 2016 m. gegužės 5 d., o ne nuo 2016 m. liepos 1 d. tenkančius mokėti mokesčius pagal 75,10 m2 plotÄ , ir tik šį įrodymÄ Ä¯vertinęs spręsti dėl ieÅ¡kinio (ne)tenkinimo atitinkamoje apimtyje. Dėl rÅ«sio patalpų R-13, R-14 pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis ir jų įtraukimo į ApraÅ¡Ä Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė rÅ«sio patalpas R-13 ir R-14 įtraukti į ApraÅ¡Ä kaip bendro naudojimo patalpas.

Kadangi patalpoje R-14 yra namo Å¡ilumos mazgas, o patalpa R-13 yra koridorius, per kurį patenkama į patalpÄ R-10, kurioje yra viso namo vandens apskaitos mazgas, bei abi patalpos R-13 ir R-14 naudojamos tik bendroms namo reikmėms, todėl jos turėtų bÅ«ti įtrauktos į ApraÅ¡Ä ir kaip nuo bendrojo naudojimo objekto atsakovei neturėtų bÅ«ti skaičiuojami mokesčiai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.Atsakovės ir AB „Turto bankas“ sudarytoje 2003 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (2 T., b. l. 97–101) buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovė daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), perka kitos paskirties patalpas, t. y. ne butÄ su priklausiniais, o tik rÅ«sio patalpas (ApraÅ¡o III dalis; 2 T., b. l. 12–21).

Å i pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta, o jos pagrindu 2003 m. gruodžio 3 d. VÄ® Registrų centre yra įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į nusipirktas patalpas (2 T., b. l. 64–65). Pažymėtina, jog sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad atsakovė iki sutarties įsigaliojimo patikrino turto bÅ«klę ir jai žinomi turto trÅ«kumai. Sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad AB „Turto bankas“ atsakovei A. P. perdavė nekilnojamo turto kadastro ir registro bylÄ . Taigi, atsakovė pirkdama rÅ«sio patalpas turėjo visas galimybes apžiÅ«rėti perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. turėjo matyti ir tai, jog patalpa R-13 yra koridorius, o patalpoje R-14 yra namo Å¡ilumos mazgas.

Pažymėtina, kad atsakovė sužinojusi, jog 1/2 dalis rÅ«sio patalpos R-13 yra registruota A. S., A. S. bei UAB „Tautodailininkas“ vardu pagal 2004 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2133, Å¡ios sutarties neginčijo, nors bÅ«dama visos rÅ«sio patalpos R-13 savininke turėjo tokiÄ teisę. Vietoj to, atsakovė kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ ir davė sutikimÄ , kad jos vardu bÅ«tų įregistruota nuosavybė tik į 1/2 dalį patalpos R-13. Tokiu bÅ«du atsakovė pati atsisakė dalies savo nuosavybės. Vien tai, kad per patalpÄ R-13 yra patenkama į patalpÄ R-10, kurioje yra daugiabučio namo vandens skaitikliai, taip pat nesudaro pagrindo atsakovei priklausančios 1/2 patalpos R-13 pripažinti bendro naudojimo patalpa, nes didžioji dalis patalpos R-10 (11/12 nuo 6,23 m2) priklauso atsakovei ir per ginčo koridorių (R-13) ji patenka į jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ .Pažymėtina ir tai, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės elgesys ginčo situacijoje pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio reikalavimų. Atsakovė nuo rÅ«sio patalpų įsigijimo, kaip jų savininkė, turėjo domėtis jai priklausančiu turtu, ir manydama, kad jos teisės yra pažeidžiamos, ginti jas įstatymų numatyta tvarka. Vis dėlto, atsakovė beveik 14 metų (nuo 2003 m. lapkričio 6 d. nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo) nesiėmė jokių veiksmų, kad patalpos R-13 ir R-14 bÅ«tų pripažintos bendro naudojimo patalpomis.

Tokį reikalavimÄ atsakovė pareiÅ¡kė tik ieÅ¡kovei antrÄ kartÄ pateikus ieÅ¡kinį teismui dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pažeista teisė turi bÅ«ti ginama tam, kad bÅ«tų apginti sÄ Å¾iningų asmenų teisėti interesai. Konstatavus piktnaudžiavimÄ teise, teismas gali atsisakyti ginti tokiÄ subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo reikalavimu pripažinti patalpas R-13 ir R-14 bendro naudojimo patalpomis tik siekia mažesnių jai tenkančių mokesčių mokėjimo, t. y. Å¡iuo atveju atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja jai priklausančiomis teisėmis, nes siekia atsakomybę už tai, kad daug metų nesidomėjo jai priklausančiu turtu ir nemokėjo už jį mokesčių, perkelti ieÅ¡kovei, tuo pačiu ir kitiems bendrasavininkiams. Toks atsakovės elgesys nagrinėjamu atveju taip pat gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimui.Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kodėl vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais nuostatais, nes jie bendrijos administravimui netaikomi.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad Aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. D1-895 (2012 m. birželio 27 d. įsakymo redakcija) Dėl Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos patvirtinimo nurodoma, kad Aprašo tipinė forma tvirtinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 5.2 punktu.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais nuostatus yra sudaromas namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡as, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo skundžiamame sprendime juo remtis.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, t. y. pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus rÅ«sio patalpas R-13, R-14 pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis ir jas įtraukti ApraÅ¡Ä kaip bendrojo naudojimo patalpas bei tuo pagrindu perskaičiuoti mokesčius.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Kaip nutartyje konstatuota, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių bylos dalyje dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. NeiÅ¡siaiÅ¡kinus esminių bylos aplinkybių, liko pilnai neatskleista bylos esmė. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės Å¡ioje dalyje apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

Dėl to, remiantis nutarties 18 – 19 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys, naikintina ir Å¡ioje dalyje byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitoje dalyje (dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio) sprendimas paliktinas nepakeistu.Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė DNSB patyrė 480 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ruoÅ¡imu (3 T., b. l. 74–75).

Pagal Kauno apygardos teismo pažymÄ , apeliaciniame procese turėta 10,13 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3 T., b. l. 68).Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ dalyje, kuria patenkintas ieÅ¡kovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) patikslintas ieÅ¡kinys, panaikinti ir Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                        AuÅ¡ra Baubienė Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas