2018-09-26 Nr. AB-16878-3-61-3-01899-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2574-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01899-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2017 m. kovo 2 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose, kurių plotas buvo apie 8 kv. m. Pareiškėjas detaliai nurodė, kiek kameros ploto užėmė kameroje esantis sanitarinis mazgas bei baldai ir nurodė, kad jų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į minimalų vienam asmeniui turintį tekti gyvenamųjų patalpų plotą. Pareiškėjas paaiškino, kad jam trūko ploto, todėl buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Pareiškėjas nurodė, kad naudotis tualetu turėjo visų akivaizdoje, o tai žemino jo orumą. Be to, pareiškėjas buvo nuolat perkėlinėjamas iš vienos kameros į kitą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, o tai labai kenkė regėjimui. Tinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, pasak pareiškėjo, lėmė fizinius nepatogumus ir neigiamus dvasinius išgyvenimus.

3. 2017 m. liepos 13 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai pažymėjo, kad Lukiškių TI-K po vieną asmenys nėra laikomi (b. l. 73). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad kamerose buvo atviras tualetas, tačiau nebuvo įrengta ventiliacija.

4. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 2,28 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 7–17).

5. Lukiškių TI-K nurodė, kokio ploto kamerose ir su keliais asmenimis buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu. Paaiškino, kad dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo įstaigos valios, kai kurios kameros gali būti perpildytos, tačiau tokiais atvejais stengiamasi, kad tai truktų kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei asmenys perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad teisės aktai nereikalauja, kad sanitariniai mazgai būtų atitverti nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių. Pasak Lukiškių TI-K, tokie atitvėrimai ir negalėtų būti įrengti, nes tada įstaiga negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės elgesio kontrolės, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu (b. l. 85–89) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad 2015 m. birželio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. Teismas taip pat atmetė Lukiškių TI-K prašymą priteisti iš pareiškėjo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

7. Teismas nustatė, kad 2 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotas. Pareiškėjo argumentus, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas, teismas atmetė, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017.

8. Dėl pareiškėjo nurodyto nuolatinio perkėlinėjimo, teismas pažymėjo, kad perkėlimai nebuvo neproporcingai dažni, kad įstaiga diskreciją organizuoti asmenų priskyrimą tam tikroms kameroms. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K su prašymais ir skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė.

9. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo natūralaus apšvietimo teismas atmetė kaip nepagrįstus, nustatęs, kad kamerose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti neteisėti veiksmai truko trumpą laikotarpį, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl to kilo rimtos pasekmės, teismas sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.

III. 11. Pareiškėjas E. Š. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 96–97).

12. Pareiškėjas nurodo, kad metus laiko buvo laikomas atvirame tualete, be to, kitų buvo stebimas naudojantis tualetu, o pareigūnai visiškai nereaguodavo į žodinius skundus bei prašymus. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos teismai nuteisto žmogaus nelaiko žmogumi, gina valstybės interesus ir ignoruoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Pasak pareiškėjo, teismas nepagrįstai rėmėsi nacionaliniu reguliavimu dėl minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, nes pagal Europos teisę kaliniams turi tekti 4 kv. m ploto.

13. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 100–103).

14. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, prašomos priteisti žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo pasireiškia tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Lukiškių TI-K nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dvi dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų (3,6 kv. m) gyvenamąjį plotą, tačiau sprendė, kad teisių pažeidimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad kaliniams suteikiamas tik 3,6 kv. m plotas. Pareiškėjo manymu, tai prieštarauja Europos teisei, pagal kurią nuteistajam turi būti skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto.

18. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjui turintį tekti minimalų gyvenamųjų patalpų plotą. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas ignoruoja Konvenciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Konvencija nereglamentuoja kalinių gyvenamųjų patalpų plotų normų. Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas kankinimų draudimas, kuris skirtas visiems žmonėms (taip pat ir kaliniams). Aiškindamas šią Konvencijos nuostatą, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kalinių laikymas tokiomis sąlygomis, kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (neskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto), reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgo patalpa užima apie 0,56 kv. m ploto. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir neatsižvelgė į sanitarinio mazgo užimamą plotą, tačiau taikė ne 3 kv. m, o 3,6 kv. m ploto standartą, todėl iš esmės teisingai nustatė, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, susijusias su minimalaus gyvenamojo ploto suteikimu, buvo pažeista vieną dieną 2015 metais ir vieną dieną 2016 metais.

Kitas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas buvo susijęs su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl sanitarinių mazgų kamerose įrengimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad sanitariniai mazgai kamerose buvo atviri, todėl nesant mechaninės ventiliacijos, kamerose jautėsi blogas kvapas. Be to, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių pareiškėjo skundo argumentų nevertino. Lukiškių TI-K nepateikė teismui duomenų, kad sanitariniai mazgai yra atitverti nuo viso likusio kameros ploto. Priešingai, Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad toks atitvėrimas negalimas, nes tokiu atveju nebūtų galimybės užtikrinti nuolatinę kalinčių asmenų elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K iš esmės pripažino, kad per kameros duryse įrengtą stebėjimo langelį galima matyti sanitarinio mazgo patalpą. Be to, iš Lukiškių TI-K pateiktos informacijos matyti, kad didelę dalį laiko pareiškėjas kamerose buvo laikomas ne vienas. Toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai asmuo, kuris naudojasi tualetu, gali būti laisvai matomas ir stebimas kitų asmenų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstamas netinkamu (neužtikrinančiu minimalaus privatumo) ir žeminančiu žmogaus orumą. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), 81 p.). Taigi, su tuo susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos pripažįstami pagrįstais.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad kamerose langai buvo nešvarūs, o jų nuvalyti nebuvo įmanoma dėl iš abiejų pusių įrengtų grotų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareigūnai nekreipė dėmesio į pareiškėjo žodinius skundus ir prašymus. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjas minėtų faktinių aplinkybių skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nenagrinėja.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, todėl šiuo atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti jo skundą bei priteisti pareiškėjui jo prašomo dydžio (10 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimai nebuvo nepertraukiami. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai dėl jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K bylos duomenimis nenustatyti. Pareiškėjo prašoma priteisti suma, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei nėra adekvati neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui 470 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma laikytina pagrįsta ir adekvačia dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 470 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė