Legislator Case Law & Legislation
2018-09-18 Nr. AB-15971-3-61-3-01104-2018-0 AI generated

2018-09-18 Nr. AB-15971-3-61-3-01104-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-09-18 Nr. AB-15971-3-61-3-01104-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Megakreditas“ dėl skolos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-09-18 Nr. AB-15971-3-61-3-01104-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Megakreditas“ (toliau – ir atsakovas): 1) 187 665,91 Eur skolą; 2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų „Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių“ 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. gegužės 22 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-664-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01104-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Megakreditas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Megakreditas“ (toliau – ir atsakovas): 1) 187 665,91 Eur skolą; 2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų „Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių“ 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. gegužės 22 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – 187 665,91 Eur vertės turto areštą UAB „Megakreditas“ turtui ir piniginėms lėšoms. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užrikinimo priemonę tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovo UAB „Megakreditas“ atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. liepos 5 d. buvo gautas pareiškėjo pakartotinis prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – 187 665,91 Eur vertės turto areštą UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms. Pareiškėjas prašymas grindė tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iki prašymo padavimo dienos nebuvo išnagrinėjęs atsakovo atskirojo skundo. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo išnykusios aplinkybės, kuriomis grindžiamas Agentūros 2018 m. kovo 29 d. prašymas dėl skolos priteisimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi netenkino Agentūros prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. liepos 24 d. buvo gautas pareiškėjo pakartotinis prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur sumai bei šį areštą iš naujo įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto arešto registre.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir taikė atsakovo UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur sumai.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo patenkintas, t. y. UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms buvo taikytas turto areštas 187 665,91 Eur sumai. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis 2018 m. liepos 17 d. raštu buvo išsiųsta vykdyti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registrui (toliau – ir Turto arešto aktų registras). Teisme 2018 m. liepos 18 d. buvo gautas Turto arešto registro 2018 m. liepos 17 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsisakoma registruoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį, kadangi buvo pasibaigęs turto arešto terminas.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintų Turto arešto aktų registro reorganizavimo ir turto arešto aktų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reglamentavimą bei aplinkybes, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis nebuvo išsiųsta Turto arešto aktų registrui Nuostatų nustatytais terminais ir dėl to nebuvo galima registruoti turto areštą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį, vertino, jog buvo pagrindas iš naujo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje.

Teismas nustatė, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad suma, kurią pareiškėja siekė susigrąžinti, buvo akivaizdžiai didelė, susijusios įmonės veikė ribodamos konkurenciją, lėšas skirstydamos tik tarp savęs, dėl to kilo rizika, kad turimos investicijos ir kitas turtas bus nuslėpti.

Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovui UAB „Megakreditas“ buvo išmokėta 187 665,91 Eur paramos lėšų. Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SKP-30 (toliau – ir Sprendimas) buvo nustatytas pažeidimas, todėl nuspręsta taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją.

Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3197-484/2018 netenkino UAB „Megakreditas“ prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą Sprendimui apskųsti ir atsisakė priimti UAB „Megakreditas“ skundą, kuriame taip pat buvo prašoma panaikinti Sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas galiojantis ir nenuginčytas.

Teismas vertino, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl skolos priteisimo, todėl, atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, konstatavo, kad buvo pagrindas taikyti UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur bei apie šią teismo nutartį pranešti VĮ Registrų centrui.

III. Atsakovas UAB „Megakreditas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pakartotinio prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Atsakovas nurodo, kad Agentūra nepateikė įrodymų ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovo elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Megakreditas“ turimą turtą slėps, švaistys ar padarys kitokios neatitaisomomis didelės žalos. Bendrovė vykdo realią veiklą, iš jos gauna pajamas, samdo darbuotojus, laiku teikia VĮ Registrų centras visus finansinės atskaitomybės dokumentus. Agentūra 2016 m. inicijavo paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo procedūrą, tačiau vėliau pati priėmė sprendimą neregistruoti pažeidimo. Atsakovas, 2016 m. sužinojęs apie Agentūros inicijuotą paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo procedūrą, nesiėmė jokių veiksmų siekiant nuslėpti, iššvaistyti ar perleisti bendrovės turtą, o toliau tęsė ir iki šiol tęsia savo veiklą ir teikia Agentūrai visus reikalaujamus dokumentus ir duomenis. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad bendrovė šiuo atveju elgsis nesąžiningai ir sieks apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar padarys neatitaisomą ar sunkai atitaisomą didelę žalą.

Atsakovo teigimu, areštavus jo turtą ir pinigines lėšas, jis negalės vykdyti veiklos, atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, mokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų, todėl bendrovės veikla bus sužlugdyta. Bendrovės padėtis yra gera ir stabili, todėl pritaikytas turto areštas yra neproporcinga priemonė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) nenumatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė turto areštas.

Atsakovas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad „Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3197-484/2018 netenkino UAB „Megakreditas“ prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą Sprendimui apskųsti ir atsisakė priimti UAB „Megakreditas“ skundą, kuriame taip pat buvo prašoma panaikinti Sprendimą“. Atsakovas akcentuoja, kad UAB „Megakreditas“ skundo dėl Agentūros Sprendimo priėmimo klausimas dar nėra galutinai išspręstas (skundas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį, atnaujino terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2018 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-30 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos UAB „Megakreditas“ susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ panaikinimo paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo). Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad Agentūros Sprendimas nėra ginčijamas ir nebus nuginčytas ateityje.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nevertino Agentūros pakartotiniame prašyme nurodytų aplinkybių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis sprendė, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepasisakė dėl taikomos užtikrinimo priemonės įtakos proceso šalių interesų pusiausvyrai ar viešajam interesui, nenustatė ir nepaaiškino, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo UAB „Megakreditas“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti UAB „Megakreditas“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 187 665,91 Eur sumai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą priteisti iš UAB „Megakreditas“ 187 665,91 Eur skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindus ir aplinkybę, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, nebuvo išsiųsta Turto arešto aktų registrui Nuostatų nustatytais terminais ir dėl to nebuvo galima registruoti turto areštą pagal minėtą nutartį, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – 187 665,91 Eur vertės turto areštą UAB „Megakreditas“ turtui ir lėšoms.

Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme siekia iš UAB „Megakreditas“ prisiteisti 187 665,91 Eur dydžio skolą už pareiškėjo neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas, taip pat palūkanas. Pareiškėjas siekia, kad laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, būtų areštuotas atsakovo turtas bei piniginės lėšos – 187 665,91 Eur.

Pažymėtina, kad kaip ir buvo konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje, šiuo metu yra išlikęs pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, o tarpusavyje susijusios įmonės galimai veikė ribodamos konkurenciją ir lėšas skirstydamos tik tarp savęs, todėl šiuo atveju kyla rizika, kad turimos investicijos ir kitas turtas bus nuslėptas. Atsakovui UAB „Megakreditas“ yra išmokėta 187 665,91 Eur paramos lėšų. Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SKP-30 buvo nustatytas pažeidimas – dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti, todėl nuspręsta taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 187 665,91 Eur paramos sumą ir nutraukti paramos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atnaujino atsakovui terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos minėto Sprendimo panaikinimo paduoti ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 187 665,91 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.

Pažymėtina svarbi aplinkybė, kad atsakovas, atskirajame skunde teigdamas, jog jis vykdo realią ir pelningą veiklą, nepateikė šių teiginių pagrindžiančių įrodymų ir jokių naujų jo finansinės atskaitomybės dokumentų, o nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį 2016 m. nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad šiuo aspektu nebūtų grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Be to, pats atsakovas skunde nurodė, kad 2016 m. jis turėjo iš viso 356 741 Eur vertės turto, iš kurio 218 917 Eur sudarė ilgalaikį turtą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme vien pareiškėjo reikalavimas sudaro beveik visą atsakovo nurodytą jo 2016 m. turėto ilgalaikio turto vertę, todėl tokia aplinkybė taip pat negali būti vertinama atsakovo naudai.

Įvertinus nustatytas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį ir aplinkybę, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra gera, matyti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai A. D.

Vaida Urmonaitė–Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė