2019-01-14 Nr. AB-1300-3-61-3-01337-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2547-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01337-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. G. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 6 000 Eur neturtinės žalos ir įpareigoti Vilniaus PN administraciją vykdyti įstatymus, nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir per kuo trumpesnį laiką suteikti visiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems galimybę naudotis internetine telefonija.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka bausmę Vilniaus PN ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. kreipėsi į šios įstaigos administraciją su prašymu suteikti jam galimybę bendrauti su savo šeimos nariais internetinės telefonijos būdu, kaip tai numato įstatymas. Jokių paaiškinimų į savo prašymą pareiškėjas nesulaukė. Pareiškėjas teigė, kad visuose pataisos namuose veikia ši paslauga, tačiau Vilniaus PN jos nėra arba pareigūnai nevykdo įstatymų. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjui nė karto nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti internetine telefonija. Dėl tokių atsakovo veiksmų pablogėjo pareiškėjo šeimos socialinis ryšys, nėra pasimatymų, bendravimo, pareiškėjas patyrė moralinę žalą. Atsikirsdamas į Vilniaus PN atsiliepimą, pareiškėjas paaiškino, kad artimiesiems jis gali skambinti du kartus per mėnesį, taigi jis artimiesiems skambino tik 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 24 d., o kiti skambučiai buvo į psichologinės pagalbos liniją ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl internetinės telefonijos paslaugos neteikimo. Pareiškėjui skiriama 6 Eur pašalpa, o taksofono kortelė kainuoja 2,90 Eur. Pareiškėjas teigia, kad įstatymai turi veikti jiems įsigaliojus, todėl jei įstatymuose numatyta galimybė pasinaudoti internetine telefonija, jis turi teisę tai padaryti. Pareiškėjas prašė Vilniaus PN direktoriui skirti nuobaudą už neveikimą.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad teisės aktuose imperatyviai įtvirtinta pataisos įstaigų pareiga organizuoti ir užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (tokia galimybė Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaryta, įstaigos teritorijoje įrengti taksofonai), numatant alternatyvą, kad esant tokioms techninėms galimybėms pataisos įstaigose būtų ir antras komunikacijos būdas – internetine telefonija. Nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas. Ginčo nagrinėjimo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe, kaip alternatyva telefoniniams skambučiams. Galimybių paskambinti internetine telefonija pareiškėjui nesuteikimas, savaime nesuponuoja teisės aktų pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis. Nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje be kitų prekių galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Pareiškėjas nuolatos apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje, Vilniaus PN administracija pareiškėjui skiria pašalpas ir išmokas, kurias pareiškėjas taip pat panaudoja apsipirkdamas pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas nuolatos naudojasi jam suteikiama teise paskambinti telefonu. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus PN neužtikrinus galimybės skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, įpareigojo Vilniaus PN administraciją suteikti pareiškėjui galimybę naudotis internetine telefonija, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kilusiam ginčui teismas taikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (2016 m. kovo 29 d. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-107 redakcija) (toliau – Taisyklės) nustatytą teisinį reguliavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Taisyklių 124 punkte nuo 2016 n. balandžio 1 įsigaliojo nuostata, jog skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija, o pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti ir sudaryti sąlygas nuteistiesiems skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, teismas darė išvadą, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu pataisos įstaigos direktorius turi pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos ne tik skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, bet ir teisę skambinti ir kalbėti su kitais asmenimis įgyvendinti naudojantis internetine telefonija.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad teisė skambinti ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją pareiškėjui nebuvo užtikrinta. Šios aplinkybės Vilniaus PN neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju Vilniaus PN direktorius nevykdė Taisyklių 124 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad pareiškėjui būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją. Tokiu būdu buvo apribotas pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu turinys, t. y. dėl valstybės institucijų kaltės ši teisė įgyvendinama ne visa apimtimi. Teismas sprendė, kad valstybės institucijos neveikė taip kaip turėtų veikti, ir dėl to buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, o Vilniaus PN administracija įpareigotina suteikti pareiškėjui galimybę naudotis internetine telefonija. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais ir konstatavo, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

7. Kadangi pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o šiuo atveju buvo patenkinta 75 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų 20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 8. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame reiškia nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu. Jis prašo priteisti patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 6 000 Eur, žalos atsiradimą sieja su neužtikrinta teise kalbėti su šeimos nariais internetinės telefonijos priemonėmis, nurodo iš esmės analogiškus argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

9. Atsakovas ir atsakovo atstovas Vilniaus PN pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą. Vilniaus PN nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir motyvais nesutinka. Pabrėžia, kad nuteistųjų teisę paskambinti telefonu nustatyta BVK 102 straipsnyje, o jos įgyvendinimo tvarka detalizuota Taisyklėse. Galiojanti teisinis reguliavimas reiškia, kad pataisos namuose atliekantiems bausmę nuteistiesiems privalo būti sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas prilyginamas skambinimui telefonu. Internetinė telefonija nėra išskirta į atskirą komunikavimo su artimaisiais priemonę. Taisyklėse nėra imperatyviai nustatyta, kad nuteistiesiems privalo būti sudarytos sąlygos naudotis internetine telefonija. Pažymėtina, kad aukštesnės teisinės galios teisės aktas BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo su kitais asmenimis bendravimo būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę bendrauti su artimaisiais ir kitais asmenimis, jo teisė kalbėti telefonu nebuvo suvaržyta. Atsižvelgiant į tai, negali būti pripažinta, kad negalėjimas bendrauti išskirtinai internetine telefonija, kaip alternatyviu komunikacijos būdu, kurio įdiegimas pataisos įstaigose nėra imperatyviais nustatytas teisės aktuose, pareiškėjui sąlygojo teisių pažeidimą. Dėl aptartų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nepagrįstas.

10. Atsakovas ir atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

11. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš jo teisės skambinti telefonu pasinaudojant internetine telefonija apribojimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, BVK ir Taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės skambinti ir kalbėti su kitais asmenimis internetine telefonija apribojimo pripažino pagrįstais. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, nes negalėdamas pasinaudoti internetine telefonija, negali matytis, bendrauti su artimaisiais. Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pabrėžia, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu prilyginamas skambinimui telefonu, kad pareiškėjo teisė skambinti telefonu nebuvo apribota, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

15. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistųjų teisė skambinti telefonu buvo įtvirtinta BVK (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), kurio 102 straipsnyje nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (102 str. 1 d.). Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių; kam skambinti, pasirenka nuteistasis; telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (102 str. 2 d.). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (102 str. 5 d.). Taisyklių (Teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 redakcija) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiško pobūdžio administracinėje byloje aiškindamas BVK 102 straipsnyje ir Taisyklių 124 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą yra konstatavęs, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr. 2018 kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti ir kalbėti telefonu, atsižvelgiant į tai, kokios grupės sąlygomis jis atlieka bausmę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė skambinti telefonu buvo apribota. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skambinti artimiesiems naudojantis internetine telefonija, jis darė nepagrįstą išvadą, kad minėtų techninių galimybių nesudarymas pažeidė pareiškėjo teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė skambinti telefonu buvo apribota, nebuvo pagrindo konstatuoti Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) ir įpareigoti užtikrinti internetinės telefonijos funkcionavimą šioje pataisos įstaigoje.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino materialinės tesės normas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo, atstovaujamo Vilniaus PN, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus PN administracija įpareigota suteikti pareiškėjui galimybę naudotis internetine telefonija.

19. Pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų 20 eurų (dvidešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju galutiniu teismo sprendimu ginčas išspręstas iš esmės atsakovų naudai, valstybė neįgijo teisės į pareiškėjui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus pataisos namuose neužtikrinus galimybės skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria Vilniaus pataisos namų administracija įpareigota suteikti pareiškėjui galimybę naudotis internetine telefonija.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė