2024-07-11 Nr. BB-3649-1-01-1-16072-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2641/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16072-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo M. K. kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. K. kasaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. K. atsakomybei, bei jam baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti paminėtus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir sušvelninti jam pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirtą baudą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuojančias BK 40 straipsnio nuostatas. Skirtingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismai, byloje yra nustatyta BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma taikyti kasatoriui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Jis padarė vieną atsitiktinio pobūdžio tyčinį apysunkį nusikaltimą; byloje pateiktas laiduotojos O. K. prašymas perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą; jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, viso proceso metu davė išsamius parodymus, bendradarbiavo su pareigūnais; civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, jo nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta, nes automobilis buvo tik pradėtas ardyti; be to, bylos duomenys – padaryta nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, nuo pirmosios apklausos jis visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino visas įvykio aplinkybes, nuo 2023 m. lapkričio 8 d. vykdo individualią veiklą, turi oficialų pajamų šaltinį, (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl jo elgesio, leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą sudarančios aplinkybės, kasatoriaus teigimu, suteikia pagrindą atleisti jį pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustačius, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas, yra teisinis pagrindas skirti kasatoriui minimalią 100 MGL dydžio baudą ir ją, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu. Žemesnės instancijos teismai, nustatydami paskirtos bausmės dydį, pažeidė bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir nukrypo nuo šiuo aspektu formuojamos teismų praktikos. Pirmiau paminėtos aplinkybės, byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai, kad nenustatyta kasatoriaus atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nors praeityje ir baustas administracine tvarka, visos baudos sumokėtos, leidžia daryti išvadą, kad jam buvo paskirta neproporcingai griežta bauda (270 MGL dydžio).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. nesutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimais netaikyti jam BK 40 straipsnio nuostatų ir prašo iš naujo įvertinti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai), tačiau vien tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 40 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą gali svarstyti tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar buvo įvykdytos visos įstatymo nustatytos sąlygos ar nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, išdėstė išsamius motyvus, kuriais remiantis pripažino, kad nėra galimybės taikyti M. K. BK 40 straipsnio nuostatas (nuosprendžio 6 puslapis ir nutarties 6-15 punktai). Abu teismai, įvertinę BK 40 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir kasaciniame skunde nurodytas, pripažino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kartu padarė išvadą, kad laiduotoja O. K. nėra tinkamas asmuo, galintis daryti įtaką nuteistojo elgesiui ateityje. Kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka. Skundu, kaip minėta, iš esmės siekiama pakartotinio šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BPK nuostatos nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Paskirtos bausmės griežtumo klausimai kasacijos dalyku gali būti tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-72-489/2020, 2K-179-942/2021, 2K-51-387/2024 ir kt.).

Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl nuteistajam M. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos baudos neproporcingai nustatyto dydžio taip pat nepagrįsti teisiniais argumentais (su parinkta bausmės rūšimi kasatorius sutinka ir jos neginčija), patvirtinančiais netinką baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1-2 dalių), taip pat BK 47 straipsnio nuostatų taikymą ar esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nustatant parinktos bausmės dydį, padarymą. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo dar kartą įvertinti žemesnės instancijos teismų jau įvertintas byloje esančias bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį, o tai, kaip minėta, nėra kasacijos dalykas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, M. K. proceso metu išsakyta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, duomenys apie nuteistojo teistumą, baustumą administracine tvarka, jo darbinę veiklą, seniūnijos charakteristikoje nurodytos aplinkybės, akcentuojamos kasaciniame skunde, kartu su kitomis byloje esančiomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis žemesnės instancijos teismų buvo įvertintos ir dėl jų vertinimo, be kita ko, nustatant parinktos bausmės dydį, motyvuotai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs iš esmės analogiškus apeliacinio skundo argumentus, padarė motyvuotą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam už padarytą veiką paskirta straipsnio sankcijoje nustatyta švelniausia bausmė – artima BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam minimaliam dydžiui bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, dar ir sumažinti vienu trečdaliu, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė