2018-10-09 Nr. AB-17942-3-62-3-01503-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-672-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01503-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2017 m. rugpjūčio 4 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti nurodyto Leidimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

2. Prašymą teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad, nesustabdyti ginčijamo Leidimo galiojimo, statytojas gali pradėti statybos darbus, o tokiu atveju bus padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi minėtas Leidimas yra galbūt išduotas neteisėtai, neišlaikant teisės aktų nustatytų atstumų iki gyvenamųjų pastatų langų ir vaikų lopšelio darželio teritorijos ribų.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas buvo priimtas, tačiau teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

4. Dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas pažymėjo, kad pagal esamą medžiagą nurodyto prašymo teikimo metu nenustatyta reali grėsmė, jog statytojas ketina pradėti statybos darbus. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas akcentavo, kad tuo atveju, jeigu statytojas inicijuotų statybos pradžios darbus ir iškiltų reali grėsmė, jog pastatas bus pastatytas neišsprendus administracinio ginčo, pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu pritaikyti atitinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

III. 5. Pareiškėjas Inspekcija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties dalį dėl netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

6. Pareiškėjas pažymi, jog būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo atveju lemia ir visuomenės interesai (viešasis interesas), kadangi ginčas kyla svarbioje vietoje – 1 metro atstumu iki vaikų lopšelio darželio teritorijos, kai pagal teisės aktų reikalavimus turi būti išlaikytas 25 metrų atstumas, ir dviejų daugiabučių namų savininkų kieme, kai iki daugiabučių gyvenamųjų namų langų nėra išlaikytas 15 metrų atstumas. Pabrėžia, kad su atskiruoju skundu teikiamas Inspekcijoje gautas statytojo (daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“) 2018 m. liepos 5 d. prašymas „Dėl aikštelės (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., pirkimo procedūros sustabdymo“, kuriame nurodoma, kad bendrija, kaip aikštelės statytoja, yra suradusi rangovą, su juo sudaryti susitarimai dėl darbų, tam skirtos lėšos, nustatyti darbų atlikimo terminai, patvirtina, kad statytojas aktyviais veiksmais ketina pradėti statybos darbus pagal ginčijamą leidimą, todėl, Inspekcijos nuomone, leidimo galiojimo laikinas sustabdymas nėra tik formalus ir daro įtaką būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Netaikant šios priemonės, pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, be to, statybos darbai pažeistų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, savininkų ir Marijampolės vaikų lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ vaikų bei darbuotojų teisėtus interesus, sutrikdytų jų gyvenimo ir funkcionavimo sąlygas, kiltų sunkumai viską atstatyti į buvusią padėtį. Statytojui pradėjus statybos darbus, būtų trikdoma vaikų lopšelio darželio veikla, nes statybos darbai būtų vykdomi 1 metro atstumu nuo vaikų lopšelio darželio teritorijos.

Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir panaikinus leidimo galiojimą, atlikti statybos darbai turės būti pašalinti, dėl ko antrą kartą būtų trikdoma vaikų lopšelyje darželyje esančių vaikų ir darbuotojų veikla bei pažeidžiami daugelio žmonių teisėti interesai. Minėto leidimo pagrindu atliktų statybų padarinių pašalinimas taip pat pareikalautų papildomų materialinių lėšų. Šiuo aspektu paaiškina, kad „Privažiavimo ir automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Marijampolėje statybos projekte“ Nr. 8 yra numatyta iškirsti esamus medžius ir pasodinti paprastąsias arba kalnines pušis.

Suvestiniame statybos kainos apskaičiavime nurodyta kertamų medžių atstatomoji vertė 1 476,00 Eur. Automobilių stovėjimo aikštelės statybos montavimo darbams numatyta 59 896,21 Eur. Taigi, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir teismui panaikinus leidimą, būti padaryta neatitaisoma didelė žala tiek materialinė, tiek aplinkai bei žmonėms. Todėl, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

7. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties dalį dėl netaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės palikti nepakeistą.

8. Atsakovas nurodo, jog pritaria teismo pozicijai, kad pagal esamą medžiagą prašymo teikimo metu nenustatyta reali grėsmė, jog statytojas ketina pradėti statybos darbus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, o tuo atveju, jeigu statytojas inicijuotų statybos pradžios darbus ir iškiltų reali grėsmė, kad pastatas bus pastatytas neišsprendus administracinio ginčo, pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu pritaikyti atitinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas Leidimas išduotas 2017 m. rugpjūčio 4 d., o Inspekcija statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) surašė 2018 m. gegužės 24 d., be to, 2018 m. liepos 19 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1887, kuriame konstatuojama, kad žemės sklype naujai vykdomų statybos darbų neužfiksuota. Taigi, laiko atžvilgiu iki ginčijamos teismo nutarties savavališkų statybų faktas nenustatytas. Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala tiek materialinė, tiek aplinkai bei žmonėms, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Iš paminėtos įstatymo normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012 ir kt.). Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012 ir kt.).

11. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-371-602/2016; 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-602/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

12. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo laikinai sustabdyti ginčijamo Leidimo galiojimą, nes netaikant šios priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

13. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę įvardijamos tik tikėtinos pasekmės, kad statytojas 2018 m. liepos 5 d. pateikęs Inspekcijai prašymą „Dėl aikštelės (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. pirkimo procedūros sustabdymo“ gali pradėti statybos darbus, t. y. nenustatyta reali grėsmė, jog statytojas ketina pradėti statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama nurodytiems ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jų nebekartoja ir papildomai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą, be kita ko, statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą (8 str. 2 d. 2 p.), statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (8 str. 2 d. 4 p.), statybos užbaigimo procedūrų atlikimą (8 str. 2 d. 6 p.), asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (8 str. 2 d. 9 p.) ir kt., atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

14. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pritaria teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

15. Kartu pabrėžtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 27 d nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė