2020-01-29 Nr. AB-2361-3-61-3-02235-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3046-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02235-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. dėl atsisakymo duoti skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2019 m. birželio 13 d. rašte Nr. 1P-11660 (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto (toliau – ir Vilniaus TM) vyresniajai inspektorei V. P..

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Rašte atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. P., motyvuodamas tuo, kad priimtas sprendimas pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Departamentas su tokiu atsakovo vertinimu nesutiko, nes Profesinė sąjunga, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, o nesutikdama su ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. P., nenurodė nei vienos pareigūnę diskriminuojančios aplinkybės dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje. Akcentavo, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą V. P. ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje. Vien minėtos pareigūnės buvimas Profesinės sąjungos nare negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje.

3. Departamentas pažymėjo, kad tarnybinę nuobaudą V. P. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus. Tarnybinė nuobauda susijusi išimtinai su pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia viešąjį interesą, todėl jos atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareigūnei V. P. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti ne diskriminuojant jos, kaip Profesinės sąjungos narės, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, taigi Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

4. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Profesinė sąjunga veikia įstatymuose jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymuose jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, taikomus Profesinės sąjungos nariams, palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM vyresniajai inspektorei V. P. skundžiamame Rašte būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu.

6. Atsakovas vertino, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog nustatinėjant pareigūnės kaltę nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės neigiamos įtakos pareigūnės galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktos pareigūnės paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tokią tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, įvertinusi tai, kad pareigūnė aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jai tarnybinę nuobaudą vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į Departamento prašymą nepateikė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo Departamento prašymą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos 2019 m. birželio 13 d. rašte Nr. 1P-11660 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei V. P..

9. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1B-248 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus TM vyresniosios inspektorės V. P., atliekančios pareigas Medininkų kelio poste, veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2019 m. gegužės 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1861 (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad Vilniaus TM posto vyresnioji inspektorė V. P. 2019 m. vasario 26 d. apie 19.00 val., atlikdama pareigas Medininkų kelio poste (toliau – ir Medininkų KP), nuo 15.00 val. iki 20.00 val., būdama atsakinga už išvykstančių keleivių, lengvųjų automobilių, autobusų ir mikroautobusų bei gabenamų prekių (daiktų) tikrinimus 9 darbo vietoje (Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV A.

B, C, D, D* eismo juostose), neatlikusi Baltarusijos Respublikos piliečių, vykusių lengvuoju automobiliu „Škoda“, valst. Nr. 6249OI7, gabentų prekių muitinio tikrinimo ir neįsitikinusi, kad prekės, kurioms pateikti kvitai, išvežamos iš Europos Sąjungos teritorijos, muitinės ir asmeniniu spaudu bei parašu pažymėjo piliečių pateiktus pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimui būtinus dokumentus, tuo sudarydama sąlygas Baltarusijos Respublikos pilietėms susigrąžinti mokesčius, neįsitikinusi, jog visos kvituose įrašytos prekės yra išvežamos iš Europos Sąjungos, o grąžinama mokesčių suma yra pagrįsta.

Savo veika (neveikimu) pareigūnė pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio asmenims“ (toliau – ir Nutarimas) 2.1 papunkčio, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. 3V-73 patvirtintų Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1 priedo Medininkų kelio posto darbo vietų aprašymo 9 darbo vietos 1, 2, 12 punktų, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas), patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 10 d.

įsakyme Nr. 1B-111, 7.1, 7.20 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo (pareigūnė nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti padariniai (prekės gali būti neišgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (muitinės sistemoje dirba daugiau kaip 27 m.) galėjo ir turėjo tai numatyti). Komisija Išvadoje pateikė siūlymą už nurodytą pažeidimą skirti V. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą. V. P. yra Profesinės sąjungos narė, todėl Departamentas 2019 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (5.46)3B-4493 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V.

P.“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą už nurodytą tarnybinį nusižengimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovas 2019 m. birželio 13 d. rašte Nr. 1P-7444 sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. P. nedavė.

10. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis).

11. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendė, kad nors Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens V. P. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šios pareigūnės tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiai pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnei neskiriama dėl jos narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jos atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

12. Teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga ginčijamame Rašte išreiškia savo nuomonę dėl jos narės padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinės atsakomybėn traukiamos pareigūnės teikto paaiškinimo vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnei buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad V. P. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

13. Teismas nurodė, kad nors Profesinė sąjunga teigia, kad jai skiriama nuobauda dėl aktyvaus pareigūnės dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, tačiau pateiktuose dokumentuose jokių prašymų (ar skundų) V. P. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą minėtai pareigūnei nuspręsta skirti dėl netinkamai atliktų pareigų.

14. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinė atsakomybė Vilniaus TM pareigūnei V. P. taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo (ar neatlikimo), o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Teismas Rašte nurodytus motyvus vertintino kaip nesutikimą su Išvadoje pateiktu jos narės atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas V. P. galimą tarnybinį pažeidimą, pažeidė jos ar jai atstovaujančios Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje vertinama ne bendra situacija Vilniaus TM, įgyvendinant Kolektyvinę sutartį ar joje prisiimtus įsipareigojimus, o konkretus atvejis dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą pareigūnei V. P. skirti tarnybinę nuobaudą. Todėl teismas sprendė, kad Profesinė sąjunga Rašte nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. P..

III. 15. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Departamento prašymą.

16. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl šis sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir Profesinės sąjungos Rašte pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. P. motyvais. Nors Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Mano, kad nei Departamentas, nei teismas visiškai neįsigilino į minėtas aplinkybes, teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų.

17. Atsakovas teigia, kad Departamentas savo prašyme teismui dėl Profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Profesinės sąjungos pateikti argumentai ir pateikti įrodymai parodo atsakovo nuostatą profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per profesinės sąjungos narius. Tai, kad pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo pažeistos profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir Kolektyvinė sutartis, kai Profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, laikytini įrodymais dėl persekiojimo už narystę Profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad tokie Departamento nevienodų standartų taikymo Profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Profesinės sąjungos nariais, yra poveikio priemonės ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Departamentas nepateikė teismui profesinės sąjungos pateiktus argumentus ir jų nepaneigė, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to pasisakė neišsamiai. Mano, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

18. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Profesinė sąjunga nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri pagrįstų prielaidą, kad V. P. yra diskriminuojama dėl jos narystės profesinėje sąjungoje ir netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tokia teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Nors apeliaciniame skunde pateikta nuomonė, kad Departamentas nepateikė teismui įrodymų, jog Raštas pažeidė jo, kaip darbdavio interesus, tačiau teismas šią aplinkybę įvertino ir detaliai pasisakė jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirtį tarnybinę nuobaudą V. P. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus, t. y. trukdo vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir operatyviai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus. Įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės Profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę taip sukeliant pavojų viešajam interesui.

20. Pareiškėjas vertina, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. P., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą V. P. ketinama skirti dėl jos narystės Profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teisę operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos 2019 m. birželio 13 d. rašto Nr. 1P-11660, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei V. P., kuri yra Profesinės sąjungos narė, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis; darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-629/2020 ir kt.).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-629/2020).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 23-25 punktuose išdėstytas teisės aktų nuostatas, suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, todėl dėl trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų, šios pareigūnės kaltės bei jai parinktos nuobaudos rūšies šioje byloje nepasisako. Dėl nurodytų aplinkybių atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo profesinės sąjungos organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – papeikimą, darbdavys turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas turi įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Kita vertus, teismas neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. […] Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

28. Nagrinėjamos bylos atveju Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą darbdaviui skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui drausminę nuobaudą motyvuotas šiomis aplinkybėmis: Departamentas taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimą; nustatinėjant pareigūnės kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jos paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnės galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, dėl to Išvadoje pareigūnei nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą; sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, vertintinas kaip poveikio priemonė pareigūnei – Profesinės sąjungos narei.

29. Vertinant atsakovo teiginį, kad Profesinės sąjungos nariai yra persekiojami ir V. P. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent už jos aktyvų dalyvavimą Profesinėje sąjungoje, be to, Departamentas taiko nevienodus standartus Profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Profesinės sąjungos nariais (t. y. kai Profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus – tai laikytina įrodymu dėl persekiojimo už narystę Profesinėje sąjungoje). Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

30. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti atsakovo teiginiai neįrodyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti dėl jos narystės, aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs tarnybinį nusižengimą, kuriuo kaltinama pareigūnė, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnei yra kaip nors susijęs su jos naryste ir (ar) veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnė dalyvauja ir aktyviai gina narių teises Profesinės sąjungos veikloje negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokio pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Šios išvados niekaip nepaneigia ir atsakovo teiginiai, kad pareigūnams, kurie nėra Profesinės sąjungos nariai, taikomi kitokie standartai už tam tikrus pažeidimus, nes šių teiginių atsakovas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.

31. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamame Rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos narės padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinės atsakomybėn traukiamos pareigūnės teikto paaiškinimo vertinimo, taip pat išreiškia nesutikimą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnei buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau Rašte nepateikia jokių pagrįstų motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad V. P. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Departamentas įrodė, jog Profesinės sąjungos Rašte išreikštas nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnei trikdyti tarnybinės atsakomybės taikymą (įtarus netinkamai jos atžymėtus dokumentus, kurių pagrindu asmuo galėtų nepagrįstai susigrąžinti mokesčius) ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Konstatuotina ir tai, kad Departamentas šiuo konkrečiu atveju įrodė, jog tarnybinę nuobaudą V. P. ketinama skirti konstatavus galimus teisės aktų pažeidimus, t. y. tarnybinė nuobauda susijusi būtent su galimu pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu (žr. šios nutarties 9 p.), o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei V. P..

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Taigi atsakovo apeliacinio skundo jame išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo tenkinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Ričardas Piličiauskas Ramutė Ruškytė