6ef5ea36-9cdc-4fd9-8a0e-e86a3fa93b1e · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1629-739/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00501-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.20.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gruodžio 23d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, spręsdama RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė : RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015-12-04 nutartimi praÅ¡o iÅ¡tirti ar RokiÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimas Nr.TS-5.97 „Dėl RokiÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ dalyje dėl kelio RK – 146 įraÅ¡ymo į RokiÅ¡kio kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių sÄ raÅ¡Ä , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

Nustatyta, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo, atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo pagal ieÅ¡kovų J. A. Č. ir E. Č. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams J. M., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, E.B., R.B., R.V., VÄ® Registrų centrui, UAB “ (duomenys neskelbtini)“, RokiÅ¡kio rajono savivaldybei, VÄ® Valstybės žemės fondui, ir atsakovo J.

M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ieÅ¡kovams J. A. Č. ir E. Č. 2015-12-04 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartyje yra apraÅ¡yti ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai ir jų pagrindimas faktinėmis aplinkybėmis, atsakovo J.M. atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, kitų atsakovų atsiliepimuose pateikti atsikirtimai į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jų pagrindimas faktinėmis aplinkybėmis, trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų esmė, nurodytos faktinės aplinkybės. Nutartyje teismas taip pat paminėjo, kad, kad į RokiÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimu Nr. TS-5.97 „Dėl RokiÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ į RokiÅ¡kio rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo schemÄ yra įtrauktas kelias Nr.RK-146, esantis Cibelių k., RokiÅ¡kio kaimiÅ¡kojoje seniÅ«nijoje, RokiÅ¡kio r.sav., kaip antros kategorijos vietinės reikÅ¡mės, 4m pločio, patenkinamos bÅ«klės vieÅ¡asis kelias, 344m ilgio, 0,14 ha ploto.

Aprašęs iÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatytas faktines aplinkybes, Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų turinį bei iÅ¡dėstęs Lietuvos Respublikos kelių įstatymo( 2002-10-03 įstatymo Nr.IX-1113redakcijos) 3 straipsnio 3 dalies ir 4 straipnio 3 dalies turinį, nutartyje teismas nurodė, jog teismui kilo pagrįstų abejonių dėl RokiÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimo Nr. TS-5.97“ Dėl RokiÅ¡kio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ dalies, susijusios su kelio Nr. RK-146 įraÅ¡ymu į RokiÅ¡kio kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių sÄ raÅ¡Ä , atitikties Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 staripsnio 3 daliai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTÄ®)112 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ . Pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus, bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir tiksliai suformuluotas teismo, kuris kreipiasi, praÅ¡ymas administraciniam teismui, nurodyta, kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama Å¡ias ABTÄ® nuostatas, yra pažymėjusi, kad „<...> teismai, kreipdamiesi į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar norminis administracinis aktas (jo dalis), kuris turi bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , ir argumentuodami savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieÅ¡taravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobÅ«džio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismų manymu, prieÅ¡tarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiÅ¡kiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimti, jų nuomone, prieÅ¡tarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo pozicijÄ dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiÅ¡kiai suformuluotais teisiniais argumentais.

Teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.“ (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I442-20/2009). Teismo nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs. Teismas neturėtų apsiriboti vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais.

Teismo praÅ¡yme neturėtų bÅ«ti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikÅ¡mingų teisinio reguliavimo aspektų.ABTÄ® 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ individualiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡reiÅ¡kia bÅ«tent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstÄ abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi bÅ«ti motyvuota iÅ¡samiais, aiÅ¡kiais, logiÅ¡kais ir nuosekliais teisiniais argumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pradėjimÄ ir jo dalyko apibrėžimÄ lemia teismo nutartis. BÅ«tent teismo nutartyje pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ turi bÅ«ti konkrečiai apibrėžta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; turi bÅ«ti konkrečiai nurodytos įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieÅ¡tarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi bÅ«ti pateikta konkreti teisinė motyvacija, kuriÄ teismas priėmė domėn ir kuri sudaro pagrindÄ abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms.

BÅ«tent tokio pobÅ«džio teismo nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iÅ¡keliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalykÄ bei ribas ir pagal kurį Å¡i byla turi bÅ«ti nagrinėjama. AnalogiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinama ir ABTÄ® 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutartis kreiptis į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teisėjas (teismas), priimdamas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ ar kreiptis į kompetentingÄ administracinį teismÄ dėl Å¡io akto teisėtumo patikrinimo, joje (nutartyje) iÅ¡ esmės iÅ¡dėsto savo (iÅ¡ankstinę) nuomonę dėl Å¡io akto teisėtumo, t. y. dėl norminės bylos esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-355/2014).Taigi norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl Å¡ių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiÅ¡kai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiÅ¡kėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės teisinės galios aktams pagal:

1) normų turinį;

2) reguliavimo apimtį;

3) formÄ ;

4) nustatytÄ priėmimo, pasiraÅ¡ymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014). Norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į administracinį teismÄ kreipiasi bendros kompetencijos teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos iÅ¡nagrinėjimas tokiu atveju bendros kompetencijos teismui turi padėti įvykdyti teisingumÄ individualioje byloje, bÅ«ti naudingas ( bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir procesinio sorendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui.

Teismo praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ yra pagrįstas, kai praÅ¡ymas siejamas su praÅ¡omos normos taikymu konkrečioje situacijoje ir teisingas bylos iÅ¡sprendimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ . Todėl ir bendros kompetencijos teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo turi bÅ«ti atskleista bylos esmė ir nurodyta, kokiais teisės aktais bylos Å¡alys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tik nustatęs bylos esmę, teismas gali nuspręsti, ar norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimas konkrečioje situacijoje bus reikšmingas.Kaip jau minėta, Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartyje yra perrašyti šalių procesinių dokumentų ir atsikirtimų į juos reikalavimai, juose nurodytos faktinės aplinkybės, kiti faktiniai bylos duomenys, tačiau teismo abejonė dėl norminio administracinio akto teisėtumo nėra nei paties teismo motyvuota, nei pagrįsta išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartyje nesant iÅ¡dėstytų teisinių paties teismo argumentų, motyvų, besikreipiančiam teismui neįvertinus reikÅ¡mingų teisinio reguliavimo aspektų, administracinis teismas negali nustatyti norminio administracinio teisės akto teisėtumo patikrinimo ribų ir iÅ¡nagrinėti besikreipiančiam teismui galimai reikÅ¡mingų teisinio reguliavimo aspektų, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad norminio administracinio akto atitikties įstatymams tyrimas Å¡iuo konkrečiu atveju yra negalimas.

Todėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ atsisakomas priimti (ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas 114 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsisakymas priimti praÅ¡ymÄ , nekliudo RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismui vėl kreiptis į administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo, jeigu yra paÅ¡alintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ir iÅ¡nagrinėti administracinę bylÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Naujai kreipiantis su praÅ¡ymu iÅ¡tirti norminio administracinio akto terisėtumÄ , be jau nurodytų trÅ«kumų, taip pat reikėtų vykdyti ir ABTÄ® 113 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 staripsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 114 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a:  Atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo. Nutartis per septynias dienas nuo gavimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                         Dalia Pranckienė                                                                 Â