2016-11-28 Nr. AB-22342-3-61-3-01223-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-939-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01223-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Nereta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Nereta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Legra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „J. J. ecofirma“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nereta“ ir UAB „GJ Magma“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti: 1) Žemės gelmių registre 2015 m. gegužės 4 d. įregistruotą žemės gelmių tyrimą (identifikavimo Nr. 4698-2015); 2) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 1-185; 3) Žemės gelmių registre 2015 m. gegužės 4 d. įregistruoto žemės gelmių tyrimo (identifikavimo Nr. 4698-2015) patikslinimą, apie kurį pareiškėjams buvo pranešta Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (7)-l.7.2605 „Dėl Žemės gelmių registre registruoto tyrimo duomenų patikslinimo“.

2016 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti skundžiamų aktų galiojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjai nurodė, kad nepritaikius nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pradėjus vykdyti durpių gavybos darbus, patenkinus pareiškėjų skundą buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, dėl galbūt neteisėtų aktų būtų priimti kiti aktai, o gamtai padaryta žala taptų sunkiai ištaisoma. Pareiškėjai paaiškino, kad tretieji suinteresuoti asmenys šiuo metu atlieka veiksmus, reikalingus gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą, todėl pripažinus, kad tyrimas atliktas netinkamai, šis leidimas turėtų būti panaikintas, o tai sukeltų dar daugiau teisinių ginčų. Pareiškėjai pažymėjo, kad tretieji suinteresuoti asmenys siekia, jog būtų patvirtinta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, ir tada jie turės teisę gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą bei pradėti vykdyti durpių gavybą Juodymo durpių telkinyje, tačiau paaiškėjus, kad detali žvalgyba atlikta netinkamai, būtų išgautos galbūt netinkamos kokybės durpės, kurios jau būtų panaudotos ir galbūt sukeltų žalą tretiesiems asmenims. Be to, nagrinėjamu atveju gali būti padaryta didelė, sunkiai ištaisoma žala gamtai ir visuomenės interesams, nes durpynas jau būtų įrengtas, keliai nutiesti, iškirsti medžiai, visuomenė ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai suklaidinti pateikiant galbūt neteisingus duomenis apie planuojamą naudoti durpių telkinį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tretieji suinteresuoti asmenys planuoja gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą Juodymo durpių telkinio ploto ribose ar jau yra jį gavę bei pradėję tokio pobūdžio ūkinę veiklą nurodytame telkinyje; pareiškėjai taip pat nėra pradėję Juodymo durpių telkinio išteklių gavybos darbų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, jog yra iškilusi reali grėsmė, kad ginčijamų aktų vykdymas pažeis viešąjį interesą ir sukels realią žalą, kurios atitaisymas bus sudėtingas. Nors pareiškėjai teigė, kad Žemės gelmių registre išviešinti galbūt neteisingi duomenys apie planuojamą naudoti durpių telkinį klaidina tiek visuomenę, tiek poveikio aplinkai vertinimo subjektus, tačiau nenurodė, kaip galimas visuomenės suklaidinimas apsunkintų žemės gelmių tyrimo registracijos panaikinimą, t. y. būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teismo vertinimu, šis pareiškėjų argumentas yra pernelyg nutolęs nuo pareikštų reikalavimų ir reikalavimo užtikrinimo priemonėms keliamų tikslų, todėl laikytinas nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ateityje gali iškilti naujų teisminių ginčų galimybė, per se taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Įvertinęs pareiškėjų argumentus, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog byloje priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkės, pasidarys neįmanomas ar atsiras reali didelės žalos atsiradimo galimybė. Dėl to teismas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

II. Pareiškėjai UAB „Nereta“ ir UAB „GJ Magma“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: sustabdyti Žemės gelmių registre 2015 m. gegužės 4 d. įregistruoto žemės gelmių tyrimo (tyrimo identifikavimo Nr. 4698-2015), Žemės gelmių registre 2015 m. gegužės 4 d. įregistruoto žemės gelmių tyrimo, kurio identifikavimo Nr. 4698-2015, duomenų patikslinimą, apie kurį buvo pranešta Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr.(7)-1.7.2605, ir Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 1-185 „Dėl Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinio detaliai išžvalgytų išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ galiojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių nebus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Priešingai nei ginčijamoje nutartyje nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, pareiškėjai įrodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys planuoja gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą, nes tretieji asmenys jau yra paruošę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kuri yra ruošiama būtent tam, kad ją patvirtinus būtų išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas.

Jeigu tretiesiems suinteresuotiems asmenims išdavus gamtos išteklių naudojimo leidimą ir Juodymo durpių telkinyje įrengus durpyną paaiškėtų, kad žemės gelmių tyrimas yra atliktas netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o šio tyrimo duomenys yra netikslūs ir jais negalima vadovautis atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras bei žemės gelmių išteklių gavybą, būtų padaryta didelė, sunkiai ištaisoma žala gamtai ir visuomenės interesams, nes durpyno įrengimas reikalauja didelės intervencijos į aplinką ir kraštovaizdį. Jeigu pareiškėjų skundas būtų patenkintas ir ginčijami aktai būtų panaikinti, gamtai ir visuomenei būtų padaryta žala, kurią būtų sunku ištaisyti, nes durpynas jau būtų įrengtas, keliai nutiesti, iškirsti medžiai, o išgautos netinkamos kokybės durpės jau būtų panaudotos ir galbūt sukeltų žalą tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas tyrimas galbūt yra atliktas netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o galbūt netinkamai atlikto tyrimo duomenys nepagrįstai įrašyti į Žemės gelmių registrą, reikalinga laikinai sustabdyti šio žemės gelmių tyrimo ir jo duomenų aprobavimo galiojimą. Nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala gamtai ir visuomenės interesams.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog visuomenės ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų klaidinimas yra pernelyg nutolęs nuo pareikštų reikalavimų ir laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjai pažymi, kad nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo gali būti padaryta ne tik žala gamtai, bet ir galbūt dėl netinkamai atlikto tyrimo gali būti priimti kiti aktai, turintys įtakos žemės gelmių išteklių gavybai, nes žemės gelmių tyrimas ir jo duomenų aprobavimas yra vienas svarbiausių aktų visame žemės gelmių išteklių gavybos procese, t. y. aprobavus tyrimo duomenis ir patvirtinus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, yra išduodamas leidimas žemės gelmių išteklių gavybai. Kadangi dėl ginčijamų aktų yra priimami kiti svarbūs aktai, prieš priimant šiuos aktus pirmiausia turi būti įsitikinta ginčijamų aktų teisėtumu, nes priešingu atveju, dėl netinkamai atlikto tyrimo ir nepagrįstai aprobuotų tyrimo duomenų perengus planuojamos ūkinės veiklos vertinimo ataskaitą ir išdavus žemės gelmių išteklių leidimą, šiuos dokumentus reiks panaikinti, o tai sukels dar daugiau teisinių ginčų ir žalos. Šiuo metu tretieji suinteresuoti asmenys jau yra paruošę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pateikę ją viešai svarstyti, suorganizavę viešą pristatymą visuomenei ir siekia, kad ji būtų patvirtinta, todėl akivaizdu, jog patvirtinus šią ataskaitą, tretieji suinteresuoti asmenys turės teisę gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą, o pripažinus, kad tyrimas yra atliktas netinkamai, tiek ataskaita, tiek leidimas turėtų būti panaikinti, o tai sukeltų dar daugiau teisinių ginčų.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad paaiškėjus, jog detali žvalgyba atlikta netinkamai, pažeidžiant Lietuvoje galiojančias durpynų tyrimo rekomendacijas ir standartus, tiek visuomenė, tiek poveikio aplinkai vertinimo subjektai ir toliau būtų klaidinami pateikiant galbūt neteisingus duomenis apie planuojamą naudoti durpių telkinį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde nurodė faktines aplinkybes, kuriomis remiantis atliktas tyrimas ir jo duomenys galbūt yra netinkami, todėl tikėtina, kad skundas turėtų būti patenkintas, dėl to ir reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti paskirtos. Pareiškėjų teigimu, akivaizdu, kad laikinai nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo ir pradėjus vykdyti durpių gavybos darbus, patenkinus pareiškėjų skundą buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų skundu ir teigia, kad Tarnyba, registruodama UAB „J. J. ecofirma“ Juodymo durpių telkinio papildoma žvalgybą (tyrimo registracijos Nr. 4698-2015) ir tyrimo duomenų papildymą bei aprobuodama UAB „J. J. ecofirma“ parengtos Juodymo durpių telkinio papildomos žvalgybos ataskaitos pagrindu detaliai išžvalgytus telkinio durpių išteklius, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala gamtai ir visuomenės interesams. Žalą pareiškėjai grindžia teiginiais, kurie nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nepagrindžia realios grėsmės galimybės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo metu Tarnybos sprendimai dėl UAB „J. J. ecofirma“ atlikto tyrimo (Nr. 4698-2015) registravimo ir įregistruoto tyrimo duomenų patikslinimo negali būti panaikinti dėl to, kad minėtas tyrimas yra baigtas ir 2015 m. rugsėjo 28 d. išregistruotas iš Žemės gelmių registro.

Atsakovas paaiškina, kad žemės gelmių geologinis tyrimas, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimas yra skirtingos procedūros. Leidimo naudoti žemės gelmių išdavimas naudoti Juodymo durpių telkinį negalimas, nes nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Be to, net ir atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas dar nereiškia, kad bus išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, nes poveikio aplinkai vertinimo dokumentas yra tik vienas iš būtinų dokumentų norint gauti leidimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, rengdami Juodymo durpių telkinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, naudoja tuos pačius duomenis apie Juodymo durpių telkinį, kurie įrašyti į Žemės gelmių registrą UAB „J. J. ecofirma“ atliktų geologinių tyrimų pagrindu, ir šiuo atveju pareiškėjams nekyla abejonių dėl šių duomenų patikimumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „J. J. ecofirma“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjų atskirajame skunde dėstoma motyvacija ir argumentai nėra pagrįsti faktais, remiamasi prielaidomis bei spėlionėmis. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atskirojo skundo esmė ir tikslas yra ne siekti tiesos bei teisingumo, ne apginti neva teisėtus pareiškėjų interesus bei lūkesčius, ne apsaugoti visuomenės interesą ar išgelbėti gamtą, o laimėti laiko bei pareiškėjams užsitikrinti palankesnes sąlygas tarp dviejų įmonių, t. y. UAB „Nereta“ ir UAB „Legra“, vykstančioje konkurencinėje kovoje, siekiant pirmiau gauti Rokiškio rajono Juodymo durpių telkinyje abiejų įmonių planuojamos ūkinės veiklos – durpių kasybos – poveikio aplinkai vertinimo teigiamą išvadą, nes tai pareiškėjams užtikrintų pirmumo teisę iš Tarnybos gaunant leidimą minėto durpių telkinio ištekliams naudoti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad šiuo atveju kai kurios esminės faktinės aplinkybės pareiškėjų buvo sąmoningai nutylėtos. Pareiškėjai akivaizdžiai ir sąmoningai manipuliuoja tais pačiais faktais skirtingose situacijose, juos pateikdami taip, kaip yra patogiau konkrečiu reikiamu momentu. Visi atskirajame skunde pareiškėjų dėstomi argumentai apie tolimesnių UAB „J. J. ecofirma“ galimų veiksmų tikėtiną neigiamą ir neatitaisomą poveikį aplinkai, ją galbūt negrąžinamai sunaikinant, visuomenės interesų gynimą yra grynai spekuliatyvūs, jie nepagrįsti jokiais faktais, todėl kiekvieną jų paneiginėti atskirai būtų beprasmiška.

Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad patenkinus pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nes pareiškėjai dar 2016 m. liepos 8 d. pasinaudojo iš ginčijamo telkinio tyrimų gautais rezultatais, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims tokia galimybė būtų atimta. Be to, šiandien nebėra jokios prasmės stabdyti Žemės gelmių registre 2015 m. gegužės 4 d. įregistruoto žemės gelmių tyrimo (tyrimo identifikavimo Nr. 4698-2015) ir Žemės gelmių registre 2015 m. gegužės 4 d. įregistruoto žemės gelmių tyrimo, kurio identifikavimo Nr.4698-2015, duomenų patikslinimo galiojimą ar jam taikyti kažkokias laikino suvaržymo priemones, kadangi šį tiesioginį Žemės gelmių tyrimą UAB „J. J. ecofirma“ baigė vykdyti dar 2015 m. rugsėjo 16 d. ir po Juodymo durpių telkinyje išžvalgytų išteklių aprobavimo minėtas tyrimas buvo išregistruotas iš Žemės gelmių registro žemės gelmių tyrimų dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjų UAB „Nereta“ ir UAB „GJ Magma“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija primena, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Iš pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad jie neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja su ginčijamo durpyno įrengimo (medžių kirtimu, kelių tiesimu) ir jo eksploatavimo (galbūt netinkamos kokybės durpių panaudojimo) procesais, kurių metu, anot pareiškėjų, gali būti padaryta didelė žala gamtai ir visuomenei, tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kada teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas ir minėtas prašymas yra susijęs su teismo nagrinėjamu skundu. Šiuo atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl savo galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo, tačiau nei teikdami prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei atskirajame skunde nenurodo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių dėl ginčijamų aktų galiojimo jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, kad galiojantys ginčijami aktai yra pagrindas priimti kitus svarbius sprendimus, susijusius su galimybe pradėti vykdyti durpių gavybos darbus Juodymo telkinyje, pati savaime nepatvirtina būtinybės šioje byloje taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjų nurodoma tikimybė, jog dėl galiojančių ginčijamų aktų ateityje galbūt kils nauji teisminiai ginčai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Patys pareiškėjai procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad ginčijamo durpyno įrengimo ir jo eksploatavimo veiksmus bus galima atlikti tik po to, jeigu bus priimti kiti sprendimai, t. y. tik patvirtinus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir gavus gamtos išteklių naudojimo leidimą. Byloje nėra duomenų, kad šie aktai jau būtų priimti / patvirtinti, ir patys pareiškėjai tvirtina, jog tretieji suinteresuoti asmenys tik atlieka veiksmus, reikalingus šiems aktams priimti / patvirtinti. Taigi šioje byloje nėra ginčijami durpynui įrengti ir eksploatuoti būtini aktai, o, kaip jau minėta, pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, jog būtent dėl šių veiksmų atlikimo galbūt bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala gamtai ir visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjų argumentai, nei byloje esantys duomenys nagrinėjamu atveju nepagrindžia būtinybės šiame bylos nagrinėjimo etape taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsižvelgiant į viešąjį interesą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimus, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Nereta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „GJ Magma“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė