2022-11-23 Nr. AB-28617-3-61-3-02034-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-710-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02034-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Kalėjimo kamerose nuolat buvo laikomas su 2, 3, 4 asmenimis, įskaitant jį. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gyvenamojo ploto normą. Atėmus sanitarinio mazgo plotą, nebuvo užtikrintas jam priklausantis 3,6 kv. m. gyvenamasis plotas, todėl kalinimas tokiomis sąlygomis yra žeminantis. Mažą patalpų plotą ar kitas netinkamas gyvenimo sąlygas iš dalies galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė, tačiau Lukiškių TI-K nebuvo tokių sąlygų, kaip kitose įstaigose. Pareiškėjo nuomone, būtina atsižvelgti, jog kamerose sanitarinis mazgas ir baldai užėmė didžiąją kamerų ploto dalį. Tai trukdė judėti, be to, tenkanti maža erdvė blogino miego kokybę.

2.2. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, pakankamai šilumos bei bendras tinkamas sanitarines sąlygas. Sanitarinis mazgas buvo gyvenamojoje patalpoje atitvertas tik sienele ir užuolaida. Pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu, ne kartą užklupo pareigūnai. Be to, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą.

2.3. Tokios pačios sąlygos buvo ir dušuose, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Dėl visų nurodytų aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, pažeminimą, jautė diskomfortą. Nuolatinis stebėjimas jį trikdė ir žemino. Privatumo neužtikrinimas yra Žmogaus teisių ir visuotinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas. Kamerose tvyrant smarvei, pareiškėjui nesinorėdavo net valgyti. Visos šios aplinkybės jam sukėlė didelę kančią.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4.2. Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų priežasčių atsiradimą įstaigoje, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes,

4.3. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir Taisyklės) III skyriuje 14.2. punkte nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose.

4.4. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato reikalavimo atskirti sanitarinius mazgus nuo likusio kameros ploto. Pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių, pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, reikalavimais, taip pat kitų teisės aktų reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

4.5. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K su skundais ar prašymais. Tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas grindžia skundą ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus PN, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 2018 m. birželio 10 d. – 2018 m. birželio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 305 (8,17 kv. m.) (2 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 26 d. paleistas į laisvę; 2019 m. balandžio 12 d. atvyko į Lukiškių TI‑K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas – 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 131, plotas – 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 131 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 36, plotas – 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 36 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 30, plotas – 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 205, plotas – 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 202, plotas – 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 20 d. – 2019 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 202 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas – 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 152 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 26 d. kameroje Nr. 152 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 27 d. – 2019 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 152 (2 asmenys kameroje); 2019 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 152 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 22 d. – 2019 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 152 (2 asmenys kameroje); 2019 m. gegužės 27 d. – 2019 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 152 (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 105, plotas – 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 155, plotas – 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2019 m. gegužės 31 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 10 d. pareikšti. Skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme buvo registruotas tik 2021 m. birželio 16 d., o išsiųstas 2021 m. birželio 10 d. Pareiškėjas neprašė atnaujinti šį terminą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata bei nustatęs, jog nėra pareiškėjo prašymo atnaujinti senaties terminą, atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl galbūt netinkamų kalėjimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 10 d., atlyginimo bei nustatė, jog ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

8. Teismas, įvertinęs kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgdamas ir į tai, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo apgyvendintas su dar kitu asmeniu kameroje Nr. 105 (2019 m. balandžio 12 d.), kurios plotas 7,38 kv. m., nors ir minimaliai, tačiau buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamojo ploto reikalavimą 1 parą.

9. Teismas vertino, kad nepaisant to, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas ir vienas, atsižvelgiant į teismų praktiką šiuo klausimu, daroma pagrįsta išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. (išvyko į Alytaus pataisos namus), t. y. 356 paras buvo pažeista, kadangi naudodamasis sanitariniu mazgu kamerose byloje aktualiu laikotarpiu jis galėjo būti matomas pareigūnų tiek per stebėjimo langelį, tiek atidarant duris. Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad ne kartą buvo užkluptas besinaudojantis sanitariniu mazgu, dėl to jis jautė diskomfortą, jautėsi pažemintas ir pan.

10. Teismas nenustatė pažeidimo dėl atskiros oro šalinimo sistemos nebuvimo.

11. Teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista. Teismas nustatė, kad, įvertinus tai, kad turėjo teisę dušu naudotis vieną kartą per savaitę, pareiškėjo privatumas naudojantis dušu per visą ginčo laikotarpį nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo pažeistas iš viso 50 kartų (vieną kartą per savaitę suteikiant teisę 15 min. pasinaudoti dušu).

12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto (1 para), privatumo naudojantis sanitariniais mazgais (356 paras), bei privatumo naudojantis dušu 50 kartų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 1 000 Eur.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, jog:

14.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pažymi, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais aukščiau nurodytais objektyviais kriterijais.

14.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

14.3. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjas atsiliepime pakartoja skunde išdėstytus argumentus, prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo L. S. reikalavimas priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 20 d., atlyginti.

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto (1 para), privatumo naudojantis sanitariniais mazgais (356 paras) bei privatumo naudojantis dušu (50 kartų), pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 1 000 Eur.

19. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjui sukeltų pasekmių, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino aktualią LVAT praktiką ir pagrįstai priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinę žalą.

22. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, atsakovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, tačiau nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 1 000 Eur dydžio neturtinė žala.

23. Įvertinus nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mastą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kad nagrinėjamu atveju vien pažeistos teisės pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtas neigiamo pobūdžio pasekmes (neigiamus išgyvenimus, stresą, pažeminimą, diskomfortą, pažeminimo jausmą).

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto (1 para), privatumo naudojantis sanitariniais mazgais (356 paras) bei privatumo naudojantis dušu 50 kartų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 1 000 Eur.

25. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai vertino pareiškėjo reikalavimo priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą pagrįstumą ir konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytos dydžio neturtinę žalą, ir, įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus (jų sunkumą), priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinę žalą.

26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus PN apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą aplikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė