2013-11-18 Nr. AB-8310-3-62-3-00999-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1690/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00999-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Orinata“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Orinata“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. individualios įmonės administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Orinata“ (toliau – ir A. J. IĮ administratorius UAB „Orinata“, Administratorius, pareiškėjas) kreipėsi skundu (b. l. 5–6) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau – ir RC Alytaus filialas, teritorinis registratorius, atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (2.1.9)G-2471 ir įpareigoti RC Alytaus filialą neatlygintinai pateikti duomenis apie A. J. individualios įmonės savininko A. J. vardu turimą ir turėtą nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius.

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apygardos teisme 2012 m. birželio 12 d. buvo iškelta bankroto byla A. J. individualiai įmonei. Bankrutuojančios A. J. IĮ administratoriumi buvo paskirta UAB „Orinata“. Vykdant bankroto procedūrą, RC Alytaus filialui 2012 m. rugpjūčio 3 d. buvo pateiktas užsakymas pateikti duomenis apie bankrutuojančios A. J. IĮ savininko vardu, įskaitant bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, turėtą ir turimą įregistruotą turtą, taip pat vertybinius popierius. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 19 punktą, nurodytą informaciją atsakovas privalėjo suteiki neatlygintinai, kadangi A. J. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės. Atsakovas už informacijos suteikimą pateikė sąskaitą 18 Lt sumai ir ginčijamame 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. (2.1.9)G-2471 nurodė, jog neatlygintinai informacija teikiama tik apie vertybinius popierius, tačiau valstybės įmonė Registrų centras vertybinių popierių neregistruoja ir duomenų apie juos neturi. Nurodytas RC Alytaus filialo sprendimas 2012 m. rugsėjo 2 d. buvo apskųstas valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – ir VĮ Registrų centras), kuris 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (1.1.7.)s-4013 skundo netenkino. VĮ Registrų centras savo sprendimą motyvavo tuo, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 19 punktas pagal jo loginį sisteminį aiškinimą neįpareigoja VĮ Registrų centro neatlygintinai teikti duomenis.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 26–27) atsakovas paaiškino, kad UAB „Orinata“ įgaliotas asmuo Antanas Sadauskas 2012 m. rugpjūčio 3 d. prašymu kreipėsi į RC Alytaus filialą dėl A. J. IĮ ir šios įmonės savininko A. J. nuosavybės (bendrosios jungtinės nuosavybės) teise registruoto nekilnojamojo turto registro duomenų pateikimo. RC Alytaus filialas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, parengė pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštą (pažymą) Nr. (2.16.6)4080537 apie nekilnojamąjį turtą ir už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir duomenų parengimą paskaičiavo 18 Lt atlyginimą. Pareiškėjo atstovas nesutiko mokėti atlyginimo ir apie tai 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo RC Alytaus filialą. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. (2.1.9.) G-2471 nurodė užsakovui atlyginimo paskaičiavimo pagrindą, taip pat informavo pareiškėją, kad VĮ Registrų centras neregistruoja vertybinių popierių ir duomenų apie juos neturi. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 19 punkto nuostatas, įmonių bankroto administratorius neatlygintinai gauna tik tam tikrus duomenis ir tik iš tam tikrų subjektų. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, (toliau – ir NTR nuostatai) 86 punktas nustato, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teikiami atlygintinai. Teikiant duomenis apie nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pagrindu rengiamas išrašas (pažyma), už kurio parengimą yra imamas atlyginimas. Galiojantys teisės aktai juridinių asmenų registro tvarkytojui nesuteikia teisės ir nenustato pareigos registruoti vertybinius popierius (akcijas) bei tvarkyti duomenis apie juos. Akcijos ir vertybiniai popieriai yra registruojami ir tvarkomi Akcinių bendrovių įstatymo, Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2013 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 40–43), kurio rašymo apsirikimai ištaisyti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi (b. l. 46), pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)G-2471 ir įpareigojo valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialą neatlygintinai pateikti pareiškėjui A. J. individualios įmonės administratoriui UAB „Orinata“ duomenis apie A. J. individualios įmonės savininko A. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl RC Alytaus filialo (teritorinio registratoriaus) atsisakymo neatlygintinai teikti duomenis apie neribotos civilinės atsakomybės įmonės ir jos savininko registruotiną turtą ir vertybinius popierius (akcijas). Ginčijamu atsakovo sprendimu pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 18 Lt atlyginimą už naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat nurodyta, jog VĮ Registrų centras vertybinių popierių neregistruoja ir duomenų apie juos neteikia (b. l. 11). Pareiškėjas nesutiko mokėti atlyginimo už nekilnojamojo turto registro duomenų teikimą. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytą informaciją atsakovas privalėjo suteiki neatlygintinai, be to, registruodamas uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus, atsakovas tokiu būdu registruoja ir akcijas, t. y. vertybinius popierius.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 3 d. prašymu kreipėsi į RC Alytaus filialą dėl A. J. IĮ ir įmonės savininko A. J. nuosavybės (bendrosios jungtinės nuosavybės) teise registruoto nekilnojamojo turto registro duomenų pateikimo (b. l. 28). RC Alytaus filialas parengė 2012 m. rugpjūčio 10 d. pažymą Nr. (2.16.6.)4080537 apie nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bei duomenų parengimą paskaičiavo 18 Lt atlyginimą (b. l. 9, 31). Nesutikdamas mokėti atlyginimo, pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu kreipėsi į RC Alytaus filialą (b. l. 10). Atsakovas ginčijamu 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (2.1.9.)G-2471 nurodė pareiškėjui sumokėti atlyginimą, taip pat nurodė atlyginimo paskaičiavimo teisinį pagrindą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 77, 86 punktai) bei tai, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 19 punktą neatlygintinai teikiami duomenys tik apie vertybinius popierius, ir kad VĮ Registrų centras neregistruoja vertybinių popierių ir duomenų apie juos neturi (b. l. 11).

Teismas vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR įstatymas) 43 straipsnyje nustatyta, jog atlyginimo už naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. NTR nuostatų 77 punkte numatyta, jog registro duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis; to paties straipsnio 3 dalyje numatyti subjektai, kuriems registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami neatlygintinai, tačiau bankrutuojančios įmonės administratoriai į šių subjektų ratą nepatenka. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 19 punkte numatyta viena iš bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisių gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius), apie jos savininko (savininkų) vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių – apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas.

Aiškindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 19 punkte numatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė neatlygintinai gauti duomenis apie neribotos civilinės atsakomybės įmonės teisės aktų nustatyta tvarka registruotą turtą (vertybinius popierius). Minėtoje įstatymo normoje po žodžių „registruotas turtas“ skliausteliuose nurodyti žodžiai „(vertybiniai popieriai)“ paaiškina ir išplečia registruotino turto sąvoką. Įstatymo leidėjas išskyrė būtent subjektą, t. y. neribotos civilinės atsakomybės įmonę, apie kurios registruotą turtą, įskaitant vertybinius popierius, bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę neatlygintinai gauti duomenis. Teismas vertino, kad įstatymo leidėjas šiuo atveju neturėjo tikslo išskirti tik vienintelę turto rūšį – vertybinius popierius, apie kuriuos duomenys gali būti teikiama neatlygintinai. Tokią išvadą teismas darė, be kita ko, įvertinęs tai, jog skliausteliai yra šalutinis skyrybos ženklas, vartojamas nuo pagrindinio teksto nutolusioms pastaboms, paaiškinimams ir tekste esančioms nuorodoms išskirti.

Teismas sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 19 punktu, privalėjo suteikti pareiškėjui neatlygintinai duomenis apie neribotos civilinės atsakomybės įmonės teisės aktų nustatyta tvarka registruotą turtą, kuris negali būti suprantamas tik kaip viena registruotino turto rūšis – vertybiniai popieriai. Pažymėjo, jog duomenys apie vertybinius popierius, kaip apie finansines priemones, kaupia ir registruoja Centrinis depozitoriumas – akcinė bendrovė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato pareigos atsakovui registruoti, kaupti ir tvarkyti vertybinių popierių registro duomenis, teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui duomenis apie A. J. IĮ ar įmonės savininko A. J. vardu registruotus vertybinius popierius.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – ginčijamą atsakovo RC Alytaus filialo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (2.1.9)G-2471 panaikino kaip nepagrįstą ir įpareigojo RC Alytaus filialą neatlygintinai pateikti duomenis apie A. J. IĮ savininko A. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau netenkino skundo reikalavimo dalies įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie vertybinius popierius, motyvuodamas tuo, jog atsakovas tokių duomenų neregistruoja ir informacijos apie juos neteikia.

III. Pareiškėjas A. J. IĮ administratorius UAB „Orinata“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 49–50, 58) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą visa apimtimi.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kas yra akcijos ir vertybiniai popieriai. Anot apelianto, šioje byloje turėjo būti nagrinėjamas klausimas, susijęs su uždarųjų akcinių bendrovių vertybiniais popieriais (akcijomis). Uždarosioms akcinėms bendrovėms yra nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus ir jų turimas akcijas, o Juridinių asmenų registrui – pareiga registruoti juridinio asmens dalyvius ir jų teisių ribas. Taigi, teismas padarė neteisingą išvadą, kad Juridinių asmenų registras neregistruoja ir nekaupia informacijos apie uždarųjų akcinių bendrovių akcijas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog VĮ Registrų centras turi pareigą vartotojams teikti duomenis. Jo manymu, neteikdamas duomenų apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus, VĮ Registrų centras pažeidžia duomenų vartotojų teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą, o apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 61–62) trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina teisės aktus ir Registrų centrui teikiamus dokumentus – akcininkų sąrašus prilygina vertybinių popierių – akcijų registravimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir JAR nuostatai) 53.3 punktas numato, jog steigiant akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, Registrų centrui yra pateikiamas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas, o 1131 punktas numato, kad jeigu pasikeičia uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše esantys duomenys, Registro tvarkytojui turi būti pateiktas naujas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai – akcininkų sąrašai yra saugomi atitinkamo juridinio asmens byloje, tačiau duomenys iš šių dokumentų nėra perkeliami į registrą, nes tokio duomenų perkėlimo nenumato nei vienas teisės aktas. Juridinių asmenų registras yra sukurtas registruoti juridinius asmenis, jų filialus ir atstovybes, o ne vertybinius popierius (akcijas) ar juridinio asmens (akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės) akcininkus. Vienintelė išimtis, kuomet į Juridinių asmenų registrą įrašomi duomenys apie juridinio asmens akcininką, daroma tuomet, kai bendrovės akcininku yra vienas asmuo. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog neatlygintinai gali būti teikiami duomenys tik apie registruotą, t. y. turimą, o ne turėtą, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turtą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. (2.1.9.)G-2471 išdėstyto teritorinio registratoriaus valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo atsisakymo neatlygintinai pateikti pareiškėjui duomenis apie neribotos civilinės atsakomybės įmonės ir jos savininko vardu registruotą turtą ir vertybinius popierius (akcijas).

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – t. y. panaikino RC Alytaus filialo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)G-2471 ir įpareigojo atsakovą neatlygintinai pateikti pareiškėjui duomenis apie A. J. individualios įmonės savininko A. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dalies įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie vertybinius popierius.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimu, kurio pagrindu teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas privalėjo neatlygintinai suteikti pareiškėjui duomenis apie neribotos civilinės atsakomybės įmonės teisės aktų nustatyta tvarka registruotą turtą, kuris negali būti suprantamas tik kaip viena registruotino turto rūšis – vertybiniai popieriai. Papildomai pažymėtina, kad teismo aiškinta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 19 punkto norma, kurioje inter alia yra numatyta, kad administratorius turi teisę gauti iš valstybės įmonės Registrų centro teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės <...> turtą ir pan., o tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, duomenys <...> apie jos savininko (savininkų) vardu registruotą turtą (vertybinius popierius) jam turi būti teikiami neatlygintinai, yra specialioji norma Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir NTR nuostatų 77, 86 punktuose įtvirtintų bendro pobūdžio normų, nustatančių, jog registro duomenys teikiami atlygintinai, atžvilgiu. Teisės doktrinoje galioja teisės normų kolizijos įveikimo taisyklė, pagal kurią specialioji norma nugali bendrąją (lot. lex specialis derogat generali), todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 19 punkto norma ir pagrįstai panaikino ginčijamą RC Alytaus filialo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)G-2471, kuriuo atsakovas atsisakė neatlygintinai pateikti pareiškėjui duomenis apie A. J. IĮ savininko A. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, bei pagrįstai įpareigojo RC Alytaus filialą neatlygintinai pateikti šiuos duomenis pareiškėjui.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju administracinės bylos proceso šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundas buvo iš dalies patenkintas. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir prašo pakeisti tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje jo skundas buvo netenkintas, t. y. įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie A. J. individualios įmonės ir jos savininko A. J. vardu turimus vertybinius popierius. Remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) nuostatomis, apeliantas teigia, kad atsakovui, kaip Juridinių asmenų registro tvarkytojui, yra nustatyta pareiga registruoti duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus ir jų turimas akcijas bei teikti šiuos duomenis vartotojams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 2.62 straipsnis ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad Juridinių asmenų registre kaupiami, saugomi ir tvarkomi su juridiniais asmenimis susiję duomenys ir dokumentai apie juos. Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kokie konkrečiai duomenys yra kaupiami Juridinių asmenų registre, tai yra: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens kodas; 4) juridinio asmens buveinė (adresas); 5) juridinio asmens organai; 6) juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta); 7) juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos; 8) juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai); 9) juridinio asmens veiklos apribojimai; 10) juridinio asmens teisinis statusas; 11) juridinio asmens pasibaigimas; 12) juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos; 13) juridinio asmens finansiniai metai; 14) kiti įstatymų numatyti duomenys. Analogiškų duomenų registravimą numato ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 17 punktas.

Teisės aktai nenumato, kad Juridinių asmenų registre būtų registruojami ir tvarkomi duomenys apie vertybinius popierius. Vienintelė išimtis yra Juridinių asmenų registre kaupiami duomenys apie akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus, kai bendrovės akcininkas yra vienas asmuo (Akcinių bendrovių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., JAR nuostatų 23.1.2 p.), taip pat registrui pateikiamas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas bei jo pakeitimai (Akcinių bendrovių įstatymo 11 str. 2 d., 411 str., JAR nuostatų 53.3, 1131 p.). Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai – akcininkų sąrašai yra saugomi atitinkamo juridinio asmens byloje, tačiau duomenys iš šių dokumentų nėra perkeliami į registrą, nes tokio duomenų perkėlimo nenumato teisės aktai.

Tokiu būdu, priešingai nei teigia pareiškėjas, galiojančių teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas nenustatė Juridinių asmenų registro tvarkytojui pareigos registruoti ir tvarkyti duomenis apie vertybinius popierius (akcijas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti RC Alytaus filialą pateikti duomenis apie A. J. IĮ ar įmonės savininko A. J. vardu registruotus vertybinius popierius.

Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl jis atmestinas. Patikrinusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė su ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų normas, todėl bylą išnagrinėjo teisingai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas laikytinas teisėtas ir pagrįstas ir paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. J. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Orinata“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius