6ecea342-b9ae-4ba2-bb77-e26f596cd122 · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-36-497/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. Z. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo D. Z. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020-11-05 nutarimo, Nr. 59-215 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo, - n u s t a t ė :

1. D. Z. Kauno apygardos teismo 2017-07-04 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausme; Kauno apygardos teismo 2018-03-15 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė devyneri metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016-01-07, bausmės pabaiga 2025-01-05. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2020-07-05, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2020-10-29 buvo 4 metai 2 mėnesiai 7 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2020-11-05 nutarimu Nr. 59-215, atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio rizikÄ , vidutinę pakartotinio smurtinio elgesio rizikÄ , į tai, kad nusikalstamam elgesiui bÅ«dingas modelis, neatliktos bausmės didelę dalį, nutarė netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Komisija nuteistajam D. Z. rekomendavo dalyvauti savanoriÅ¡koje veikloje, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas, mokėti ieÅ¡kinius, esant pataisos įstaigos pasiÅ«lymui – įsidarbinti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutartimi, nuteistojo D. Z. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis ženklių, teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į likusiÄ gana didelę D. Z. neatliktos bausmės dalį. Pažymėjo, kad nuteistasis turi ne tik dalyvauti savanoriÅ¡koje veikloje, įsidarbinti ir mokėti jam priteistus ieÅ¡kinius, bet ir daryti ženkliÄ pažangÄ mažindamas savo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , susijusiÄ su savo psichokoginėmis savybėmis, savo teigiamas vertybines nuostatas ne tik deklaruoti, kiek jam tai naudinga, bet vertinti jas plačiau ir jų laikytis.

4. Apygardos teismui pateiktu skundu nuteistasis D. Z. praÅ¡o panaikinti 2020-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020-11-05 nutarimÄ Nr. 59-215 ir taikyti jam bausmės atlikimo režimo pakeitimÄ taikant jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos skiriant BK 75 straipsnyje ir Probacijos įstatyme numatytus įpareigojimus. 4.1. Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, EŽT Konvencijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių Pakte įtvirtintų reikalavimų teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , kas reiÅ¡kia teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikyti įstatymÄ , laikytis procesinės veiklos principų ir laiduoti visų proceso dalyvių teises. 4.2.

Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jis turi galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo dinaminius balus teigdamas, kad kai kurie dinaminiai balai rizikos veiksniai yra gana stabilÅ«s ir gali pasikeisti tik per metus arba visiÅ¡kai nepasikeisti, todėl net ir kelių balų pasikeitimas yra ženklus. Pataisos namų administracija ir Lygtinio paleidimo komisija turėjo pareigÄ aiÅ¡kiai įvardinti kiek nusikalstamos elgesio rizikos balas yra pasikeitęs. Tiek Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nepaisoma baigiamiesiems dokumentams keliamo privalomo aiÅ¡kumo kriterijaus, kas, apelianto teigimu, jam sukėlė teisines pasekmes ir suklaidino teismÄ . 4.3.

Remiantis Lygtinio paleidimo komisijos nutarimais kitose bylose, skunde teigiama, kad lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo kur kas didesnė, kas rodo, kad Komisija jį akivaizdžiai diskriminuoja, todėl atvirai diskriminacinė pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėtas veikimas ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme sudaro deliktÄ ir privalo bÅ«ti panaikinta Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies pagrindu. 4.4. Skunde taip pat pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 „ Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“, yra privaloma ir numato, kad „Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti kad bÅ«tų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s: tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų.

Komisija, kuriai BVK 164 straipsnio pagrindu suteikta kompetencija nagrinėti kalinio atitikimÄ lygtinio paleidimo kriterijams, nenustatė apelianto galimo neatitikimo lygtinio paleidimo kriterijams ir nepateikė įrodymų, kad kalinys neatitinka kriterijų. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nėra aiÅ¡kių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad apeliantas galimai neatitinka aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. 4.5. Apeliantas taip pat pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neiÅ¡nyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ .

Su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai (prisipažinimas ar neprisipažinimas, teistumo iÅ¡nykimas ar neiÅ¡nykimas) jau buvo iÅ¡nagrinėti teismo, skyrusio bausmę, todėl pakartotinis Å¡ių klausimų kėlimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ . 4.6. Apeliantas nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra ne kartÄ skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra palyginus žema ir intensyviai mažėjanti, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymÄ taikyti lygtinį paleidimÄ .

Skundžiama nutartis naikintina ir dėl jos priešingumo įstatymų leidėjo valiai, kurios aiškinimas pateiktas aukštesnės instancijos teismo suformuluotuose precedentuose ir dėl atviros diskriminacijos atžvilgiu asmenų, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir dėl LR Konstitucinio Teismo suformuluotų oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų nepaisymo, ir dėl LR Teismų Įstatymo 33 str. įtvirtinto aukštesnės instancijos teismo precedentų privalomumo nepaisymo. Įsiteisėjusi tokia nutartis taptų tam pačiam teismui privalomu ydingu precedentu, taip būtų pažeistas iš Konstitucijos kylantis teisinės sistemos nuoseklumo, teismų precedentų neprieštaringumo imperatyvas. 4.7.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas bÅ«damas pasyvus ir įvertinęs tik Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Komisijos pateiktus klaidinančius, neaiÅ¡kius dokumentus padarė klaidÄ ir nustatė, kad apeliantas neatitinka nė vieno iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, dėl skunde pateiktų argumentų visiÅ¡kai nepasisakė, todėl yra pagrindai patikrinti 2020-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį visa apimti.

5. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

6. Nuteistojo D. Z. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo motyvais ir argumentais, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. Z. skundas dėl Pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

9. Nuteistasis D. Z. atinka formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , jis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

10. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ darydamas iÅ¡vadas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimo pažanga nėra akivaizdi, įvertino Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje patiektus duomenis apie nuteistojo D. Z. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose, Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

11. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame plane numatytas priemones bei komisijos pateiktas rekomendacijas, jo elgesys pataisos įstaigose iÅ¡skirtiniais sunkumais nepasižymi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Nuo 2020 metų rugsėjo pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų specialybės, pataisos įstaigoje mokosi užsienio kalbų. Per bausmės atlikimo laikÄ buvo skatintas 6 kartus. Å iuo metu pradėjo dengti turimus įsiskolinimus. Pataisos namuose yra gautas jo įdarbinimo, išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos, galimybę patvirtinantis dokumentas. Jo socialiniai ryÅ¡iai tvirti. Å ios aplinkybės palankiai charakterizuoja nuteistÄ jį tačiau jos nepakankamos asmens lygtinio paleidimo taikymui.

12. Kaip jau minėta, viena iÅ¡ lygtinio paleidimo sÄ lygų yra tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika turi bÅ«ti žema arba turi bÅ«ti stebima akivaizdi nuteistojo pažanga jÄ mažinant. D. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizika sudaro 85 balus ir yra vidutinė. Nustatytas jos sumažėjimas dviem balais, įvertinus tai, kad nuteistasis pradėjo dengti turimus įsiskolinimus, tačiaus rizikos sumažėjimas dviem balais nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdi nuteistojo asmens pažanga, juolab kad dinaminiai pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai sudaro 50 balų.

Be to, nors nuteistasis pradėjo dengti įsikolinimÄ , realiai tai daro jo žmona ir tai pradėta daryti, tik po to, kai pirmo nuteistojo svarstymo Lygtinio paleidimo komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo, kas leidžia manyti, kad nuteistasis ne nuoÅ¡irdžiai siekia padengti turimus įsiskolinimus, o tai daro tik siekdamas kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Tokį manymÄ sustiprina ir tai, kad D. Z. į pataisos įstaigos administracijÄ dėl įdarbinimo nesikreipė, teigdamas nejaučiÄ s bÅ«tinybės dirbti bausmės atlikimo laikotarpiu, nes yra finansiÅ¡kai remiamas artimųjų, esÄ , laisvÄ darbo vietÄ galėtų užimti tas nuteistasis, kuriam to labiau reikia.

Nuteistasis esamiems įsiskolinimams turėtų skirti didesnį dėmesį, įsisavinti esamÄ problemÄ ir stengtis kuo greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tai padaryti galėtų iÅ¡reikÅ¡damas norÄ dirbti pataisos namų administracijos siÅ«lomÄ darbÄ .

13. Nesutiktina su skundo argumentais, kad net ir dinaminiai pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo balai gali niekada nepasikeisti ar pasikeisti per ilgÄ laiko tarpÄ . Nustatyta, kad Komisija, atsisakydama taikyti D. Z. lygtinį paleidimÄ , pateikė rekomendacijas dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo, rekomendavo nuteistajam ir toliau dengti įsiskolinimÄ , esant pataisos įstaigos pasiÅ«lymui įsidarbinti, dalyvauto savanoriÅ¡koje veikloje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Ä®vykdžius Å¡ias rekomendacijas pakartotinio nusikalstamumo rizika mažėtų ir tai leistų konstatuoti ženkliÄ nuteistojo asmens pažangÄ siekiant sumažinti jam nustatytÄ vidutinę pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ .

Tuo pačiu atmetami skundo argumentai, kuriuose remiamasi eile teismų sprendimų, kuomet asmenims lygtinis paleidimas buvo taikomas net ir nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Kaip jau minėta, vidutinė rizika nėra kliÅ«tis taikyti lygtinį paleidimÄ , jei buvo nustatyta nuteistojo pažanga jÄ mažinant. Nagrinėjamu atveju tokia D. Z. pažanga nenustatyta, todėl nėra pagrindo teismų sprendimus, kurie priimti nustačius nuteistųjų pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , vertinti kaip precedentus ir jais remtis.

14. Vertinant ar nuteistasis bÅ«damas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis apie ankstesnius D. Z. teistumus. Apeliantas teigia, kad visi jo teistumai jau buvo įvertinti priimant nuosprendžius ir padarytų veikų sunkumas ir kiekis negali bÅ«ti vertinamasis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . IÅ¡ties, nei teistumų skaičius, nei padarytų nusikaltimų sunkumas nėra kliÅ«tis asmenį paleisti lygtinai, tačiau aplinkybės, kad D. Z. per Å¡eÅ¡erių metų laikotarpį buvo teisiamas 7 kartus, visus nusikaltimus vykdydavo su bendrininkais, siekdamas materialinės naudos, skiriamos bausmės teigiamo poveikio jam nedarė, jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo, yra svarbios ir neleidžia suformuoti neabejotinos iÅ¡vados, kad D. Z. paleistas lygtinai prieÅ¡ terminÄ daugiau nenusikals.

15. Abejoti, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo bÅ«do, verčia ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktas psichologinis nuteistojo mÄ stymo vertinimas. Nors iÅ¡vadoje nurodomos ir teigiamos nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatybės, tačiau tuo pačiu yra pažymima, kad nuteistajam bÅ«dingos tam tikros impulsyvumo iÅ¡raiÅ¡kos, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas bei problemų sprendimo įgÅ«džiai. Be to nuteistasis praeityje nevengdavo naudoti savo fizinį pranaÅ¡umÄ kitų asmenų atžvilgiu. Å iuo metu jis taip pat neatmeta galimybės panaudoti fizinį smurtÄ iÅ¡kilus tam tikroms situacijoms, be to atlikus nuteistajam pakartotinio smurtinio elgesio vertinimÄ , nustatyta vidutinė tokio elgesio rizika. Koreguoti savo mÄ stymÄ nuteistasis turi galimybę dalyvaujant elgesio pataisos programose, kas tuo pačiu įtakotų rizikos verčių mažėjimÄ asmens mÄ stymo ir elgesio srityje.

16. Vertinant skundo argumentÄ , kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo bÅ«tinumo, privalomumo, pažymima, kad apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamas vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai yra nepagrįsti.

17. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, kad teismas priimdamas nutartį nesilaikė Konstitucijos, EŽT Konvencijos, Traptautrinio pilietinių ir politinių teisių Pakto įtvirtintų reikalavimų teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Skundžiamoje nutartyje buvo aptarti visi reikÅ¡mingi su lygtinio paleidimo klausimu susiję duomenys, įvertintos ne tik neigiamos, bet ir nuteistojo asmenybę ir jo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės bei aiÅ¡kiai įvardintos priežastys, kodėl Å¡iuo metu nuteistojo D. Z. lkygtinis paleidimas nėra galimas.

18. Apibendrinant pažymima, kad Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimÄ . Å iuo atveju aukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau pažymima, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvacijÄ , sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins iÅ¡reikÅ¡tÄ pasitikėjimÄ taikant jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. Z. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Audrius Cininas