2021-06-09 Nr. AB-12559-3-62-3-02283-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-590-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02283-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. L. (O. L.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1379 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4109 „Dėl O. L. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nutarimu jam nepagrįstai buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jis 2019 m. liepos 24 d. apie 22:00 val. bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie įrodymai. Pareiškėjo teigimu, jis Nutarime išvardintų pažeidimų nedarė, nes įvykio metu miegojo savo lovoje. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad įvykio metu buvo daužomos durys ir laužomas inventorius, tačiau ši informacija neatitinka tikrovės, tokių veiksmų jis neatliko. Nuobauda paskirta, neatsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, o pareigūnų tarnybiniai pranešimai neatitinka tikrovės. Kalėjimų departamento sprendimas taip pat nepagrįstas, įvykio aplinkybės jame išnagrinėtos netinkamai, todėl jis taip pat naikintinas.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Neramumai kilo visose 11–12 būrių kamerose. Nuteistieji masiškai triukšmavo, kėlė neramumus, daužė duris iš vidaus. Dar po kelių akimirkų triukšmas sklido iš 9–10 būrių kamerų. Į pareigūnų nurodymus nuteistieji nereagavo, o nustatyti, kas daužė kamerų duris, nebuvo galimybės, nes kamerų durys buvo užrakintos. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50, 73.4 punktų nuostatas bei nuteistųjų dienotvarkę. Skiriant nuobaudą nekilo abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Paskirta nuobauda adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Dėl minėtų įvykių visa medžiaga pridėta įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2019 m. rugpjūčio 7 d. prie pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19, todėl, vadovaujantis BVK 177 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorė, nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. ikiteisminį tyrimą atlieka Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyriausioji specialistė. Kalėjimų departamento 2020 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-304 pakeista pataisos namų struktūra, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-299, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d. panaikintas Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius, kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo funkcijos perduotos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybai. Taigi, Pravieniškių PN-AK teismui negali pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1379 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4109 „Dėl O. L. skundo išnagrinėjimo“.

5. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1379 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22:20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę. Kalėjimų departamentas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 2S-4109 „Dėl O. L. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą nėra.

6. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokie konkretūs nuteistieji daužė kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, duris, niokojo inventorių, juo labiau, kad, pareiškėjo teigimu, jis 12 būrio 5 kameroje buvo laikomas ne vienas. Atsakovas atsiliepime pripažino, jog nebuvo įmanoma nustatyti, kurie nuteistieji daužė kamerų duris, kadangi nuteistieji buvo užrakinti kamerose. Vaizdo registratoriaus duomenų atsakovas į bylą nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko. Skiriant nuobaudą buvo apsiribota vien tik abstrakčiu bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių, nenurodant kokia konkrečiai žala buvo padaryta.

7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad skundžiamame Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog pažeidimo padarymo metu jis miegojo savo lovoje. Nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda pareiškėjui skirta, neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas. Atsižvelgiant į tai skundžiamus Nutarimą ir Sprendimą teismas panaikino.

III. 8. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, arba skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų.

9. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22:20 val. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje nuteistieji sukėlė masinius neramumus, daužė kamerų duris, niokojo inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Pareiškėjas buvo laikomas 12 būryje kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistieji iš vidaus užblokavo kamerų duris, pareigūnai į kameras negalėjo patekti. Budinčiosios pamainos pareigūnų pajėgomis nepavyko nutraukti įsisiautėjusių nuteistųjų, todėl buvo iškviesti Prevencinės grupės pareigūnai, kurių pastangomis pavyko atblokuoti kamerų duris, patekti į kameras ir tik teisėtai pavartojus fizinės prievartos priemones nutraukti nuteistųjų nusikalstamą siautėjimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas teismui pateikė išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes, neva jis 21:45 val. atsigulė į lovą ir maždaug 22:00 val. užmigo, o 22:30 val. pabudo nuo garsaus triukšmo, riksmų, smūgių. Anot nuteistojo, atsidarė durys ir pasigirdo šaukimas gultis ant žemės ir toliau, panaudojus smurtą specialiomis priemonėmis, buvo išvestas į lauką. Tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas pareiškėjo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, suinteresuotas išvengti atsakomybės už pataisos įstaigoje nustatyto režimo šiurkštų pažeidimą, paaiškinimams suteikė aukštesnį patikimumo laipsnį nei statutinių pareigūnų, davusių priesaiką Lietuvos valstybei ir neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, paaiškinimams. Toks įrodymų patikimumo vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimų.

9.2. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė vaizdo registratorių įrašų, taip pat jokio akto apie sugadintą inventorių, o jų nesant negalima konstatuoti pažeidimo. Tačiau šie argumentai yra nepagrįsti. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad dėl minėto įvykio visa medžiaga pridėta prie Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19, todėl, vadovaujantis BVK 177 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

Kalėjimų departamento 2020 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-304 pakeista Pataisos namų struktūra, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-299, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d. panaikintas Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius, kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo funkcijos perduotos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybai. Taigi, Pravieniškių PN-AK nei vaizdo įrašų, nei kitos medžiagos teismui pateikti negalėjo, kadangi visi duomenys, visi įrašai ir kiti dokumentai yra ikiteisminio tyrimo byloje.

Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti iš prokuratūros reikiamus vaizdo įrašus, kitą medžiagą. Teismas privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo bylos nagrinėjimą sustabdyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galimai nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas, tačiau to nepadarė. Dėl akto apie sugadintą inventorių nepateikimo nurodo, kad turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomasis nustatyto režimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą.

Jeigu teismas ir matė, kad tokių duomenų trūksta ir be jų negalima teisingai išspręsti bylą, vykdydamas įstatymu nustatytą pareigą būti aktyviam, ex officio (pagal pareigas) privalėjo tokius duomenis iš atsakovo išreikalauti. Teismas tik formaliai vadovavosi universaliuoju in dubio pro reo teisės principu, tačiau iškraipė šio principo esmę – in dubio pro reo principas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas išnaudoja visas galimybes abejonėms pašalinti (reikiamiems įrodymams surinkti). Šiuo atveju teismas šios pareigos neįvykdė.

Teismas taip pat turėjo galimybę šaukti į teismo posėdį pareigūnus, mačiusius įvykį (surašiusius tarnybinius pranešimus, kitus pareigūnus), ir apklausti juos teismo posėdyje liudytojais.

9.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į kitas itin reikšmingas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas padarė pažeidimą. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, o ypač iš Drausmės komisijos posėdžio 2019 m. liepos 25 d. protokolo, masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji. Tokiu būdu buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija – nuteistieji iš anksto suderintais organizuotais veiksmais siekė išsiveržti iš kamerų ir tik pataisos įstaigos pareigūnų ryžtingais profesionaliais veiksmais nuteistųjų ketinimai buvo nutraukti. Pataisos įstaiga privalėjo imtis ryžtingų veiksmų – užkardyti galimus pakartotinus tokius nuteistųjų inter alia (be kita ko) ir pareiškėjo veiksmus, ir vienintelė teisėta priemonė buvo sugriežtinti pareiškėjo kalinimo sąlygas skiriant jam nuobaudą perkelti jį į kamerų tipo patalpas 30 parų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme ir dėl to jo teisės ir laisvės yra specifinės. Nuteistųjų elgesiui keliami aukštesni standartai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas, o ypač – pareigas griežtai, be jokių išlygų ir preciziškai tiksliai laikytis pataisos įstaigose nustatytų elgesio taisyklių. Nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Nutarimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo prisidėjime prie atsakovo apeliacinio skundo nurodo, kad jis surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą iš Pravieniškių PN-AK gautą medžiagą, susijusią su pareiškėjui skirta nuobauda, nenustatė pažeidimų ir pripažino, jog skirta nuobauda buvo pagrįsta ir teisėta, todėl palaiko visus Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

11. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime akcentuoja, kad:

11.1. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad „Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-čiajame sektoriuje nuteistieji sukėlė masinius neramumus, daužė kamerų duris, niokojo inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Pareiškėjas buvo laikomas 12-to būrio kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistieji iš vidaus užblokavo kamerų duris, pareigūnai į kameras negalėjo patekti. Budinčios pamainos pareigūnų pajėgomis nepavyko nutraukti įsisiautėjusių nuteistųjų...“. Šios informacijos nėra pateikta jokiuose tarnybiniuose pranešimuose ar kitoje bylos medžiagoje, kuri nurodytų tokius 2019 m. liepos 24 d. vykusius įvykius. Atsakovas nenurodė, kokiais įrodymais remiasi ir kas nustatė, kad 12 būrio 5 kameros nuteistieji buvo užsiblokavę kameros duris. Kiekvieno būrio patalpose nepertraukiamai (dieną, naktį) budi mažiausiai po du budintys eiliniai pareigūnai. Būtent šie pareigūnai ir turėtų pirmiausiai fiksuoti vykstančius įvykius ir apie tai pasisakyti tarnybiniuose pranešimuose. Tačiau šiame įvykyje budėjusių pareigūnų pranešimų iš viso nėra. Šiuo atveju tarnybiniai pranešimai surašyti pareigūnų, priklausančių Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus vadovybei, kurie įstaigoje elgiasi savavališkai ir visiškai nesivadovauja humanizmo principais. Šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai nesutampa su atsakovo pateiktomis versijomis, neatitinka tikrovės ir negali būti traktuojami kaip įrodymai.

11.2. Dėl vaizdo medžiagos išreikalavimo pažymi, kad atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl 2019 m. liepos 24 d. apie 22:20 val. vykusių įvykių medžiaga turėtų būti pridėta prie ikiteisminio tyrimo, kuris atliekamas dėl 2019 m. liepos 25 d. nuo 01:40 val. iki 03:40 val. įvykių, kuriuose tiriami kito pobūdžio veiksmai. Iš pateiktų dokumentų (tarnybinis pranešimų) matyti, jog ginčijamas įvykis vyko kitu metu ir tik 10–15 minučių. Dėl į teismo posėdį nekviestų liudytojų, mačiusių įvykį, nurodo, kad pats atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors į teismo posėdį buvo pakviestas. Atsakovas galėjo į teismo posėdį atsiųsti tiek atstovą, tiek pareigūnus, kurių teismas neva nekvietė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimo, kuriuo pareiškėjui O. L. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, bei Kalėjimų departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda palikta nepakeista, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamus Nutarimą ir Sprendimą panaikino. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir BVK įtvirtintus nuobaudų skyrimo pagrindus, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo padarytų pažeidimų faktą, o Nutarime nurodytas pareiškėjo kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda pareiškėjui skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teismo vertinimu, šiomis aplinkybėmis priimti pareiškėjo skundžiami aktai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl teismas juos panaikino.

14. Atsakovas ir prie apeliacinio skundo prisidėjęs trečiasis suinteresuotas asmuo su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, į bylą neišreikalavo vaizdo registratorių įrašų, kurie pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19 medžiagos, iš atsakovo – duomenų apie pareiškėjo sugadintą inventorių, nepagrįstai nesprendė dėl administracinės bylos sustabdymo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų pareiškėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkantiems veiksmams nustatyti, taip pat pripažinti, kad drausminė atsakomybė pareiškėjui taikyta pagrįstai.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

18. Byloje nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22:20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Skundžiame Kalėjimų departamento Sprendime nurodyta, kad dėl minėto pažeidimo buvo surašyti pataisos įstaigos 3-ojo Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1539a ir 2019 m. liepos 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1539b. Iš byloje pateikto 2019 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 46-1539a (b. l. 45) matyti, kad buvo nustatyta, jog 2019 m. liepos 24 d. apie 22:20 val. 11–12 būrių kamerose prasidėjo masinis triukšmo ir neramumų kėlimas, daužant duris iš kamerų vidaus. Dar po kelių akimirkų triukšmas pradėjo sklisti ir iš 9–10 būrių kamerų. Į pareigūnų duodamus nurodymus nuteistieji visiškai nereagavo, nustatyti, kurie nuteistieji daužė kamerų duris iš vidaus, nebuvo galimybės, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. 11–12 būrių nuteistieji apie 10–15 min. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodami kamerose esančias duris ir grotas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdami viešąją tvarką bei nustatytų vidaus tvarkos režimo reikalavimus, nevykdė teisėtų duodamų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjas rašytinio paaiškinimo dėl galbūt padarytų pažeidimų Pravieniškių PN-AK neteikė, skunde teismui nurodė, kad Nutarime išvardintų pažeidimų nepadarė, nes įvykio metu miegojo savo lovoje.

19. Pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo surinktais duomenimis apie pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, atsižvelgdama į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas byloje pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad minėto įvykio metu jis miegojo savo lovoje, todėl Nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė. Sutiktina, kad atsakovo byloje pateikti rašytiniai duomenys (2019 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1539a, Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. teikimas Nr. 63-3081 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. protokolas Nr. 3099 ir kt.) leidžia teigti apie kilusius masinius neramumus tam tikruose būriuose, tačiau juose nėra jokios su pareiškėju susietos informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas kėlė neramumus, taip pat niokojo kameros duris ir inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti, rodė nepagarbą pareigūnams ir pan., t. y. pareiškėjo veiksmai, galbūt pažeidę bausmės atlikimo tvarką, yra visiškai neindividualizuoti.

21. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginio, kad teismas visapusiškam bylos išnagrinėjimui turėjo išreikalauti duomenis iš medžiagos, pridėtos prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19, pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su nagrinėjamu ginču susijusių duomenų pats negali išreikalauti iš ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, taip pat nenurodė, kokie konkretūs duomenys, susiję su pareiškėju, yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atsakovas teismui neteikė jokių prašymų dėl būtinybės išreikalauti ir ištirti papildomus įrodymus, apklausti liudytojais ginčo įvykyje dalyvavusius asmenis ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (žr., pvz., 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti kurios nors šalies naudai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ reikalavimus teismui būti aktyviam.

22. Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas, teisėjų kolegija pastebi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kokį prejudicinį ryšį su nagrinėjama administracine byla turi pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad, priimant ginčijamą Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimą, ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarantys duomenys buvo vertinami ir jais grindžiami ginčijami aktai. Nesant tokių duomenų, darytina išvada, kad nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti administracinės bylos sustabdymo klausimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

23. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė