6ec4acca-e2ae-476b-a28a-45efea6164fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2047-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00320-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos:                             3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.4.2. (S)                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „RJF Baltic“ direktorės R.

F. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1321-163/2017, kuria atsisakyta UAB „RJF Baltic“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus pareiÅ¡kimÄ atsakovei UAB „RJF Baltic“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir UAB „RJF Baltic“ direktorės R. F. pareiÅ¡kimÄ atsakovei UAB „RJF Baltic“ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), n u s t a t ė :

Ginčo esmė UAB „RJF Baltic“ direktorė R. F. teismo prašė atsakovei UAB „RJF Baltic“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ . Nurodė, kad įmonė atitinka visas Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 4 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas: įmonė įsteigta        2008-06-12, ji niekada nebuvo restruktÅ«rizuojama, nėra nutraukusi Å«kinės komercinės veiklos, yra moki (pradelsti įsipareigojimai tik ne žymiai virÅ¡ija pusę į atsakovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės), tačiau susiduriama su finansiniais sunkumais.

PareiÅ¡kėjos teigimu, tik restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas sudarytų sÄ lygas atsiskaityti su kreditoriais ir iÅ¡vengti bankroto, taip įgyvendinant pagrindinius Ä®RÄ® tikslus. VSDFV Klaipėdos skyrius teismo prašė UAB „RJF Baltic“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ nemokumo pagrindu. Nurodė, kad atsakovė nevykdo privalomųjų mokėjimų, jos skola VSDFV biudžetui 2017-08-30 sudarė 51 848,21 Eur. Pagal 2016 m. balansÄ atsakovė turėjo turto už 327 892 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 326 148 Eur, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos 276 413 Eur. 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė 2016 m. dirbo nuostolingai, patyrė 92 822 Eur nuostolių. 2017-08-30 duomenimis UAB „RJF Baltic“ vardu registruota viena transporto priemonė ir dvi patalpos, kurios areÅ¡tuotos VMI, joms įregistruotos hipotekos.

VÄ® Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė, kito registruotino turto įmonė neturi. Nuo 2017-03-22 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati įmonė paskutinį kartÄ 2017-08-18 yra sumokėjusi 19 736,43 Eur įmokų. VSDFV Klaipėdos skyrius pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad atsakovės skola VSDFV ir VMI virÅ¡ija 243 000 Eur, turimas turtas realiai yra mažesnis, nei nurodyta balanse.

IÅ¡ pateiktų metmenų matyti, kad bendrovė ketina tęsti tÄ pačiÄ veiklÄ , bet nėra jokių duomenų, kad Å¡i veikla duotų pelnÄ . Luminor Bank, AB prašė netenkinti pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad pateiktuose metmenyse nepagrindžiamos sėkmingos atsakovės mokumo atkÅ«rimo galimybės, todėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas dar labiau pažeistų kreditorių interesus. IÅ¡ metmenyse pateiktos informacijos nėra aiÅ¡ku, kiek atsakovės vykdomų laikino įdarbinimo sutarčių yra pelningos, nepateikta informacija apie palėpės rekonstrukcijos darbų kainas ir preliminarų palėpės vertės iÅ¡augimÄ , taip pat informacija, kokių konkrečių veiksmų atsakovė imsis, siekdama užtikrinti sklandų naujos programinės įrangos integravimÄ Ä¯ įmonės veiklÄ , kokiomis konkrečiomis priemonėmis atsakovė užtikrins esamų atsakovės klientų iÅ¡laikymÄ padidėjusių atsakovės teikiamų paslaugų kainų kontekste; taip pat nėra galimybės nustatyti, ar atsisakius padalinių Latvijoje ir Bulgarijoje, atsakovė pradės dirbti pelningai.

Pateikti metmenys, banko teigimu, neatitinka jų įgyvendinimo realumo kriterijų, juose nenurodytos realios priemonės, kurios padėtų įmonei generuoti pajamas, kiti veiklos finansavimo Å¡altiniai, todėl tikėtis sėkmingo restruktÅ«rizavimo proceso nėra pagrindo.VMI teismo posėdžio metu prašė nekelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylos, nes metmenyse nurodytos priemonės kelia abejonių dėl plano įgyvendinimo. Nurodė, kad skola VMI, kuri susidarė 2016 m., virÅ¡ija 154 837 Eur. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė atsakovei UAB „RJF Baltic“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir jai iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .Teismas nustatė, kad įmonės ilgalaikį turtÄ pagrinde sudaro administracinės patalpos (duomenys neskelbtini), kurių balansinė vertė 39 227,56 Eur, ir negyvenamosios patalpos – palėpė (duomenys neskelbtini), kurios balansinė vertė 56 186,28 Eur, 6 374 Eur vertės biuro baldai ir įranga, 2 311,89 Eur vertės programinė įranga.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 36,21 kv. m palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 731 Eur, o 85,34 kv. m administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 33 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, ir atsakovei nepagrindus nekilnojamojo turto balansinės vertės, teismas sprendė, kad nekilnojamojo turto bendra vertė yra ne 95 413,84 Eur, kaip nurodyta balanse, o 43 531 Eur, todėl balanse nurodyto ilgalaikio nekilnojamojo turto vertė teismo sumažinta 51 882 Eur suma. Teismas, skaičiuodamas atsakovės turimo turto realiÄ vertę, įmonės balanse nurodytÄ Â trumpalaikį turtÄ (per vienerius metus gautinas sumas, kurios 2017 m. sudarė 161 625 Eur) sumažino 15 000 Eur suma, įmonės vadovei pripažinus, kad dalis skolininkų yra bankrutavę, o beviltiÅ¡kos skolos sudaro ne mažiau kaip 15 000 Eur.Teismas pažymėjo, kad nors įmonės vadovė deklaravo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 181 162 Eur ir nežymiai virÅ¡ija pusę į atsakovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, tačiau byloje nustatyta, kad vien VMI, VSDFV, bankui ir antstoliams pradelstų mokėjimų suma sudaro 268 500 Eur, kai realaus turto įmonė turi už 273 704 Eur.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pradelsti mokėjimai beveik lygÅ«s visam įmonės turtui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrovė tiek 2015, tiek 2016 metus baigė nuostolingai (atitinkamai nuostoliai siekė 58 637 Eur ir 91 141 Eur); 2017-03-31 nuostoliai sudarė 32 030 Eur, o 2017 m. bendrovė planuoja turėti 55 552 Eur nuostolių.Teismo vertinimu, atsakovės atstovės pateikti restruktÅ«rizavimo plano metmenys pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais, juose nėra nurodyta konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti bendrovės restruktÅ«rizavimo tikslus, t. y. atkurti įmonės mokumÄ , normaliÄ Å«kinę veiklÄ ir Å¡ios veiklos perspektyvas, todėl pagal tokius metmenis nėra galimybės kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Teismas pažymėjo, kad nors įmonė ketina toliau vykdyti tÄ pačiÄ veiklÄ , tačiau iÅ¡ pateiktos informacijos nėra aiÅ¡ku, kiek atsakovės vykdomų laikino įdarbinimo paslaugų yra pelningos, juolab kad pagal surinktų įrodymų visetÄ tikėtina, kad atsakovės vykdomos laikinojo įdarbinimo paslaugų teikimo sutartys yra nuostolingos ir (ar) reikalauja neproporcingai didelių administravimo kaÅ¡tų. Be to, nors metmenyse nurodoma, kad atsakovė ketina palėpės patalpas rekonstruoti ir taip padidinti jų vertę, į bylÄ nebuvo pateikti paskaičiavimai, kiek kainuos planuojami darbai ir kiek padidės nekilnojamojo turto vertė.Teismas pažymėjo, kad metmenyse nurodant, jog atsakovė planuoja atsisakyti anksčiau nesėkmingai integruotos programinės įrangos ir ketina įdiegti Telia bei Tele2 informacinių technologijų sprendinius, kurie sumažins įmonės patiriamas sÄ naudas bei įdiegs naujÄ klientų valdymo sistemÄ , nenurodė, kokių konkrečių veiksmų imsis, siekdama užtikrinti sklandų naujos programinės įrangos įdiegimÄ , taip pat, kiek kainuos Å¡is įdiegimas ir kokia ekonominė nauda iÅ¡ to bus pasiekta.

Taip pat metmenyse nenurodyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis atsakovė užtikrins esamų klientų iÅ¡laikymÄ , padidinus teikiamų paslaugų kainÄ , ar Å¡iuo metu sudarytos ir naujai sudaromos paslaugų teikimo sutartys užtikrins įmonės pelningumÄ . Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovės UAB „RJF Baltic“ direktorė R. F. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį, ir tenkinti pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsakovei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , taip pat pažeidė restruktÅ«rizavimo prioriteto principÄ .Atsakovė atitinka formaliuosius Ä®RÄ® 4 ir 5 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus restruktÅ«rizavimo bylai iÅ¡kelti: įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, ji nėra nutraukusi veiklos, bankrutuojanti ar bankrutavusi; ji įsteigta daugiau kaip prieÅ¡ 3 metus, taip pat teismui pateikti Ä®RÄ® reikalavimus atitinkantys restruktÅ«rizavimo plano metmenys.RestruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui nėra keliami konkretÅ«s reikalavimai dėl turto ir įsipareigojimų santykio, todėl esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė, ar įmonė, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , tikėtinai pagrindžia savo mokumo atkÅ«rimo planÄ ir galimybes.Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino atsakovės mokumo atkÅ«rimo galimybes.

Bendrovė vien per bylos nagrinėjimo laikotarpį (nuo 2017-03-31 iki atskirojo skundo pateikimo dienos) sumažino skolų apimtį 58 959,2 Eur suma (nuo 379 271,57 Eur iki 320 312,37 Eur). Per šį laikotarpį taip pat optimizuota įmonės veikla, darbuotojų skaičius administracijoje maksimaliai sumažintas, paliekant dirbti tik efektyvius darbuotojus, kurie (kiekvienas iÅ¡ jų) įmonei generuoja po 13 000 Eur pajamų per mėnesį. Ä®monė taip pat atsisakė nuostolingų sutarčių arba pakeitė jų sÄ lygas, pakeliant pelningumo koeficientÄ .

Tai kartu paÅ¡alina ir pirmosios instancijos teismo abejones dėl klientų iÅ¡saugojimo, padidinus paslaugų kainÄ . Taigi, įmonė jau trumpame periode geba spręsti finansines problemas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie visiÅ¡kÄ skolų likvidavimÄ .Teismas nepagrįstai sumažino įmonės turimo turto vertę. IÅ¡ kartu su atskiruoju skundu pridedamo 2017-10-13 individualaus vertinimo matyti, kad įmonės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 68 000 Eur, o ne 33 800 Eur, kaip konstatavo teismas.

Savo ruožtu palėpės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė jas įsigyjant buvo 56 186,28 Eur. Nekilnojamojo turto rinkoje neįvykus esminių kainų svyravimų, teismas nepagrįstai nurodė, kad jų vertė – 9 721 Eur.Ä®monei iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , galėtų bÅ«ti įgyvendintas palėpės patalpų investicinis projektas, nes atsakovė turi potencialų investuotojÄ , su kuriuo derybos bÅ«tų atnaujintos, gavus statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Planuojamas pelnas – 63 813,72 Eur.

Be to, įmonė turi ir kito turto (automobilį, kurio vertė 6 600 Eur, programinę įrangÄ , kurios reali vertė – 40 000 Eur, kitÄ Ä¯rangÄ ir prietaisus (5 876,44 Eur), per vienerius metus gautinas sumas – 38 134,21 Eur, atsargas – 10 165,01 Eur, iÅ¡ankstinius apmokėjimus – 27 485,78 Eur, pirkėjų skolas – 52 291,91 Eur, trumpalaikes investicijas – 35,79 Eur, pinigus – 7 871,05 Eur). Taigi, vien iÅ¡ nekilnojamojo turto įmonė gautų 188 000 Eur įplaukų, o atgavus pirkėjų skolas bei po vienerių metų gautinas sumas, taip pat pridėjus turimas lėšas įmonės sÄ skaitoje, visus įsipareigojimus kreditoriams padengti įmanoma.Kaip įvykdytinas ir realus laikytinas ir metmenyse nurodytas preliminarus reikalavimų tenkinimo grafikas.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ VSDFV Klaipėdos skyrius teismo praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®monės vadovė, teigdama, kad reali administracinių patalpų kaina yra 68 000 Eur, o palėpės – 20 000 Eur, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos teiginius. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis ir jų pagrindu sprendė, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto reali vertė yra 43 531 Eur.PareiÅ¡kėjai pripažinus, kad dalis debitorių bankrutavę, o beviltiÅ¡kos skolos sudaro ne mažiau kaip 15 000 Eur, Å¡i suma pagrįstai teismo neįskaičiuota į atsakovės turimo turto vertę.Teismas teisingai nustatė ir apskaičiavo įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį, taip pat pagrįstai įvertino nuostolingÄ atsakovės veiklos pobÅ«dį.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas skolų ir turimo turto neigiamas santykis, t. y. pareiÅ¡kėja pati nurodė, kad vien pradelstos skolos VMI ir VSDFV sudarė 243 000 Eur, kai 2017-03-31 balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 340 586 Eur.2017-05-19 duomenimis, skola VSDFV sudarė 28 476,43 Eur, o 2017-10-30 duomenimis – 57 709,49 Eur.Apeliantė kartu su skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad palėpės patalpų reali rinkos vertė yra 56 186,28 Eur, programinės įrangos – 40 000 Eur, taip pat, kad 21 714,03 Eur RJF Bulgarija Ltd skola yra realiai atgautina, juolab, kad metmenyse nurodyta apie Å¡ios įmonės nuostolingÄ veiklÄ , kuri nuo 2017-05-31 sustabdyta.Pateikti nauji įrodymai taip pat nepaneigia teismo konstatuoto atsakovės nemokumo.

Net nustačius, kad bendra realaus atsakovės turto vertė yra 312 646,47 Eur, skunde nurodytos 268 500 Eur pradelstos skolos kreditoriams virÅ¡ija pusę turto vertės.Pažymėtina, kad su atsakovės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimu nesutinka didžiausi įmonės kreditoriai – VSDFV, VMI, bankas, o tai patvirtina restruktÅ«rizavimo neperspektyvumÄ .Teismas pagrįstai metmenis vertino kaip deklaratyvius, o atskirajame skunde nenurodomos jokios naujos priemonės, kurių teismas nebÅ«tų įvertinęs.Metmenyse nurodytos mokumo atkÅ«rimo priemonės neįrodo realių įmonės galimybių atkurti įmonės mokumÄ bei padengti skolas kreditoriams.

Byloje nėra pateikta įrodymų apie laikinojo įdarbinimo sutarčių pelningumÄ , o atskirajame skunde pateiktas gautino pelno, įgyvendinus palėpės projektÄ , paskaičiavimas nepagrįstas jokiais dokumentais. Nepateikti ir jokie kiti duomenys, kurie patvirtintų teiginius apie Å¡io investicinio projekto įgyvendinamumÄ (nepateikti detalaus plano projektiniai darbai, duomenys apie investuotojÄ ir vestas derybas).Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Dėl naujų įrodymų pridėjimoApeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2017-10-23 pažymÄ apie skolų kreditoriams pokytį per restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo procesÄ ;

2) sutarčių su klientais, kurių sÄ lygos pagerintos, sÄ raÅ¡Ä ;

3) užsakovės UAB „RJF Baltic“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos, kuriÄ parengė UAB „RESTO Group“, nuoraÅ¡Ä ;

4) palėpės patalpų įsigijimo sutarties nuoraÅ¡Ä ;

5) pirkėjo įsiskolinimų ataskaitÄ iÅ¡ sÄ skaitų faktÅ«rų registro;

6) iÅ¡ankstinių mokėjimų ataskaitÄ ;

7) įmonės atsargų ataskaitÄ ;

8) per vienerius metus gautinų sumų ataskaitÄ ;

9) iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko sÄ skaitų su lėšų likučiais;

10) transporto priemonės rinkos apžvalgÄ .CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismo pareigÄ iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ , taip pat aplinkybę, kad dalyvaujantys byloje asmenys turėjo teisę su pateiktais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti (VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡sakė savo pozicijÄ naujų įrodymų klausimu), spręstina esant pagrindui priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriais grindžiami atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su įmonės mokumu, t. y. naujai pateikti duomenys vertintini kaip atitinkantys įrodymų sÄ sajumo reikalavimus (CK 180 str.), todėl pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str., 338 str.).Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumoNagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „RJF Baltic“ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir jai iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktÅ«rizavimo ir bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai.

Ä®RÄ® reglamentuojamos procedÅ«ros, kuriomis siekiama sudaryti sÄ lygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems Å«kinės komercinės veiklos, iÅ¡saugoti ir plėtoti Å¡iÄ veiklÄ , sumokėti skolas ir iÅ¡vengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbÄ , taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Ä®RÄ® 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.). Ä®monė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų jÄ nutraukti veiklÄ ir bankrutuoti (Ä®RÄ® 2 str. 1 d.).

Pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo materialaus (Ä®RÄ® 4 str.) ir procesinio pobÅ«džio (Ä®RÄ® 5, 6 str.) sÄ lygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 7 str. 5 d.), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai leidžia teigti, kad restruktÅ«rizavimo metmenyse iÅ¡sikelti tikslai susigrÄ Å¾inti skolas kreditoriams gali bÅ«ti realiai įgyvendinti.Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindai.

Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , jeigu:

1) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė neatitinka bent vienos iÅ¡ Å¡io įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų;

2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai;

3) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Ä®BÄ® nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, teismui turi bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo Ä®BÄ® nustatyta tvarka.Vienas iÅ¡ pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės vadovės pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo – įmonės nemokumas, konstatuojamas Ä®BÄ® nustatyta tvarka (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 3 p., Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Tam, kad bÅ«tų atsisakoma iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų turi bÅ«ti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali bÅ«ti paÅ¡alinti restruktÅ«rizavimo proceso metu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016 ir kt.).Ä®monės nemokumÄ apibrėžia Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamÄ apeliacinio teismo praktikÄ , sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne balanse įraÅ¡yta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1477-381/2016 ir kt.). Taip pat reikšmingos kitos aplinkybės, tokios kaip įmonės veiklos vykdymo faktas, veiklos pelningumas, turimų debitorių skolos, jų dydis, galimybės išsiieškoti ir kt. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b.

Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.). Nesant įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės realiÄ turto vertę.Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovę esant nemokia nustatęs, kad įmonė turi 273 704 Eur vertės turto, kai pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 268 500 Eur, taip pat nuostolingÄ Ä¯monės veikimÄ 2015, 2016 metais (nuostoliai siekė 58 637 Eur ir 91 141 Eur) bei planuojamus 2017 metų 55 552 Eur nuostolius.Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja teismo atliktÄ jos mokumo teisinį įvertinimÄ .

Pažymi, kad teismas nepagrįstai sumažino įmonės turimo ilgalaikio turto vertę. Apeliantės teigimu, įmonės valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 68 000 Eur, o ne 33 800 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o palėpės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), – 56 186,28 Eur, o ne 9 721 Eur. Å iuos argumentus grindžia kartu su atskiruoju skundu pridėtais naujais įrodymais – UAB „RESTO Group“ 2017-10-13 atlikta rinkos vertės nustatymo ataskaita bei palėpės 2012-10-15 pirkimo–pardavimo sutartimi.Kaip minėta, nustatant įmonės mokumÄ , reikÅ¡mingas ne tik įmonės turimas turtas, bet ir pradelstų įsipareigojimų suma, kuri, pagal Ä®BÄ® reguliavimÄ , negali virÅ¡yti pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto (realaus) turto vertės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vien VSDFV ir VMI pradelstos skolos virÅ¡ija 243 000 Eur, taip pat atsakovė yra pradelsusi 24 000 Eur dydžio mokėjimus antstoliams, 1 500 Eur bankui, t. y. iÅ¡ viso, teismo skaičiavimais, įmonės pradelstų skolų suma sudaro 268 500 Eur.

Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo nustatytų pradelstų įsipareigojimų dydžio, tačiau pažymi, kad įmonė nuo 2017-03-31 iki atskirojo skundo pateikimo dienos sumažino turimos skolos kreditoriams dydį nuo 379 271,57 Eur iki 320 312,37 Eur, t. y. 58 959,2 Eur suma, o Å¡i aplinkybė leidžia spręsti apie sėkmingÄ skolų likvidavimÄ ilgalaikėje perspektyvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomas skolos sumažėjimo faktas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos pradelstų skolų apimties, turinčios esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl įmonės finansinės padėties.IÅ¡ kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2017-10-23 pažymos apie skolų kreditoriams pokytį per restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo procesÄ , taip pat 2017-10-23 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Swedbank, AB sÄ skaitos matyti, kad įmonės areÅ¡tuotos (pradelstos) skolos VSDFV, VMI, Registrų centrui sudaro daugiau nei 247 000 Eur.

Iš minėtos pažymos taip pat matyti, kad 2017-10-23 nėra fiksuojama: skola tiekėjams, įsipareigojimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, skolos atskaitingiems asmenims, taip pat, kad sumažėjo skola antstoliams (2017-10-23 nurodyta 17 783,49 Eur skola), tačiau padidėjo ir (ar) atsirado naujų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai, lentelės duomenimis, laikytini suėjusiais, pvz., „mokėtinas VSDF už 09 mėn.“ – 6 497,8 Eur, mokėtinas PVM iki   2017-10-23 – 9 459,55 Eur.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie iÅ¡ esmės kitokiÄ (mažesnę) pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumÄ , nei ji nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje (268 500 Eur).IÅ¡ byloje esančių metmenų turinio nustatyta, kad bendrovė, 2017-03-31 balanso duomenimis, turi 39 227,56 Eur vertės administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Å¡ios patalpos įkeistos bankui) (toliau – administracinės patalpos), ir 56 186,28 Eur vertės negyvenamÄ sias patalpas-palėpę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – palėpė).

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad administracinių patalpų vidutinė rinkos vertė – 33 800 Eur, o palėpės – 9 731 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausus įmonės vadovę, ji nurodė, kad administracinių patalpų vertė yra 68 000 Eur, o palėpės – 20 000 Eur, tačiau šių teiginių nepagrindus jokiais įrodymais, teismas, nustatydamas jų vertę, vadovavosi Nekilnojamojo turto registre nurodytomis nekilnojamojo turto objektų vertėmis.

Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktÄ UAB „RESTO Group“ 2017-10-13 atliktÄ rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ , kurioje nustatyta 68 000 Eur administracinių patalpų rinkos vertė, atkreipia dėmesį į tai, Å¡i ataskaita parengta nuosavybės teisės perleidimo tikslu bei darant prielaidÄ , kad ji parengta ne dėl to, kad iÅ¡kilo ginčas dėl turto vertės (t. 4, b. l. 11), o Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl realios atsakovei priklausančio turto vertės, leidžia abejoti Å¡ios ataskaitos įrodomÄ ja galia.

Kita vertus, net ir vadovavimasis Å¡ioje ataskaitoje nustatyta administracinių patalpų verte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl konstatuoto atsakovės nemokumo.Pažymėtina, kad apeliantė, siekdama pagrįsti didesnę, nei teismas nustatė, palėpės vertę, į bylÄ pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ 2012-10-12, tačiau ji negali bÅ«ti vertinama kaip pakankamas įrodymas, patvirtinantis apeliantės įrodinėtinÄ palėpės vertę, juolab, kad pirkimo–pardavimo kaina yra derybų objektas, o sutartyje nurodyta nekilnojamojo turto objekto pirkimo–pardavimo kaina taip pat nepagrindžia (neatitinka) ir apeliantės teismo posėdyje įrodinėtos 20 000 Eur palėpės vertės. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 31–32 punktus, laikytina, kad balanse (ir metmenyse) nurodyto ilgalaikio nekilnojamojo turto (administracinių patalpų ir palėpės) vertė (95 414 Eur) galėtų bÅ«ti mažintina ne teismo nurodytu 51 882 Eur dydžiu, bet 17 683 Eur ir, tokiu atveju sudarytų 77 731 Eur (95 414 Eur (balansinė vertė) – 68 000 Eur (administracinių patalpų vertė pagal nekilnojamojo turto ataskaitÄ ) – 9 731 Eur (nustatyta palėpės vertė)).Atskirajame skunde nurodoma, kad įmonė be minėto ginčytinos vertės nekilnojamojo turto, turi ir kito turto, t. y. automobilį, kurio rinkos vertė 6 600 Eur, programinę įrangÄ (balansinė vertė 2 311,91 Eur, reali rinkos vertė – 40 000 Eur), 5 876,44 Eur kitos įrangos ir prietaisų, taip pat per vienerius metus gautinos sumos (iÅ¡ susijusios įmonės Bulgarijoje bei akcininkės) sudaro 38 134,21 Eur, turima atsargų už 10 165,01 Eur, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai – 27 485,78 Eur, pirkėjų skolos – 52 291,91 Eur, trumpalaikės investicijos – 35,79 Eur, turimi pinigai įmonės sÄ skaitoje – 7 871,05 Eur, tačiau nenurodoma, kaip Å¡is turtas keičia (gali keisti) pirmosios instancijos teismo nustatyto įmonės turimo turto ir įsipareigojimų neigiamÄ santykį, nepateikiami argumentai, kokias skaičiavimo ir (ar) turto vertinimo klaidas skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismui įvertinus pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯monės turimo turto vertės apskaičiavimÄ , nustatyta, kad teismas įmonės turimo turto vertę (273 704 Eur) apskaičiavo iÅ¡ 2017-03-31 balanse nurodytos viso įmonės turimo turto vertės (340 586 Eur ) atėmus neįrodytÄ nekilnojamojo turto objektų vertę (51 882 Eur), taip pat 15 000 Eur debitorių skolÄ , kuriÄ , kaip beviltiÅ¡kÄ , teismo posėdyje nurodė pati apeliantė, t. y. pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovės turimÄ turto vertę, neiÅ¡braukė kito į balansÄ ir metmenis įraÅ¡yto turto vertės. Vadovaujantis tokiu skaičiavimu ir apeliacinės instancijos teismui nustačius galimÄ 77 731 Eur ilgalaikio nekilnojamojo turto vertę, įmonės turimas turtas sudarytų 307 903 Eur.

Taigi, net ir Å¡iuo atveju nustatyti įmonės pradelsti įsipareigojimai yra artimi įmonės turimam turtui, t. y. atitinka Ä®BÄ® įtvirtintÄ nemokumo sampratÄ .Apeliacinės instancijos teismui sulyginus atskirajame skunde nurodytas įmonės turimo turto vertes su metmenyse detalizuotu 2017-03-31 balansu, matyti, kad tam tikrÄ turtÄ apeliantė siekia įvertinti didesne verte, pvz., automobilio Toyota rav4 metmenyse nurodyta 0,29 Eur vertė, kai atskirajame skunde – 6 600 Eur; atsargų vertė padidinta nuo 9 962,26 Eur iki 10 165,01 Eur ir pan.

Tačiau Å¡ios sumos, atsižvelgiant į nustatytÄ Ä¯monės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį, nėra reikÅ¡mingos, t. y. nedaro įtakos sprendžiant dėl įmonės nemokumo Ä®BÄ® prasme. Be to, nors atskirajame skunde nurodoma, kad reali programinės įrangos vertė siekia 40 000 Eur, Å¡ie argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini (CPK 178 str.).Atkreiptinas dėmesys, kad dar pareiÅ¡kime dėl restruktÅ«rizavimo bylos įmonei iÅ¡kėlimo pati įmonės vadovė nurodė, kad 2017-03-31 įmonė turėjo turto už 340 586 Eur, o pradelstų įsipareigojimų turėjo už 181 162,37 Eur, t. y. jau pareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ Ä¯monės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (t. 1, b. l. 5).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį, konstatuodamas jos nemokumÄ ir Å¡iuo pagrindu atsisakydamas įmonei iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ bei, atitinkamai, spręsdamas dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ pagrįstumo. Nors apeliantė skunde pabrėžia pažeistÄ restruktÅ«rizavimo prioriteto principÄ , su tuo sutikti negalima. Nagrinėjamu atveju, esant pareikÅ¡tam praÅ¡ymui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir nustatytam įmonės nemokumui teismas pagrįstai vadovavosi Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata, kuri draudžia nemokiai įmonei kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .Ä®RÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas preliminarus informacijos, turinčios atsispindėti metmenyse sÄ raÅ¡as, t. y. esamos įmonės bÅ«klės trumpas apibÅ«dinimas, priežastys, lėmusios įmonės finansinius sunkumus, savanoriÅ¡ki įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palÅ«kanas, administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, kreditorių sÄ raÅ¡as su įsipareigojimų įvykdymo terminais, informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, taip pat preliminarus verslo planas, kuriame turi bÅ«ti numatytos Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos konkrečios, realiai įvykdomos ir pagrindžiančios Å¡io proceso tikslų įgyvendinimÄ , priemonės. Pažymėtina, kad nors metmenims negali bÅ«ti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktÅ«rizavimo planui, tačiau iÅ¡ juose pateiktos informacijos jau restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo stadijoje turėtų bÅ«ti galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumÄ ir plėtoti normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).Taigi, sprendžiant dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo reikia įsitikinti, ar restruktÅ«rizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali atkurti normaliÄ Ä¯monės veiklÄ .

Jei iÅ¡ metmenų yra akivaizdu, kad pagal siÅ«lomas priemones tokia veikla negali bÅ«ti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas atsisakymÄ iÅ¡kelti apeliantės vadovaujamai įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ grindė ir Å¡ia aplinkybe, t. y. teismas konstatavo, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenys, konkrečiai – preliminarus verslo planas – neatitiko įgyvendinimo realumo kriterijų, o tai neleidžia spręsti apie galimybę sėkmingai įgyvendinti restruktÅ«rizavimo tikslus.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs metmenų turinį, inter alia atskirojo skundo argumentus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Teismo vertinimu, metmenų turinys patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl jų abstraktumo, nepateiktų bent preliminarių skaičiavimų, susijusių tiek su palėpės rekonstravimo darbais, tiek su naujų informacinių technologijų sprendimų diegimu. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad 2017 m. spalio mėn. bus baigta detaliajam planui atlikti reikalinga apklausa, pradėti detalaus plano projektiniai darbai, tačiau iki bylos nagrinėjimo (2017-11-30) nepateikti jokie papildomi duomenys apie minėtų veiksmų atlikimÄ (CPK 178 str.), o atskirajame skunde toliau abstrakčiai nurodomi tolesni rekonstravimo darbai, papildomo investuotojo, suteiksiančio 150 000 Eur paskolÄ su 20 proc. dydžio palÅ«kanomis, paieÅ¡ka, nepateikiant jokių preliminarių susitarimų su potencialiu investuotoju, veiksmų, kurių imtasi siekiant gauti statybos leidimÄ ir (ar) kitų duomenų, leidžiančių spręsti apie nurodytų argumentų realumÄ ir pagrįstumÄ .

Be to, nors skunde apeliantė nurodo, kad įgyvendinus palėpės rekonstrukcijos darbus planuojama gauti 63 813,72 Eur pelno, tačiau iÅ¡ pateikto skaičiavimo nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du apskaičiuota bendra 300 000 Eur vertė, iÅ¡ kurios atėmus sÄ naudas (paskolÄ su palÅ«kanomis, kurių gavimo tikimybė, kaip minėta, taip pat neįrodyta), planuojamas minėto dydžio pelnas.Skunde nurodomas argumentas, kad administracines patalpas ketinama parduoti per ateinančius metus, prieÅ¡tarauja metmenyse nurodytam teiginiui, kad bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo klausimas bus sprendžiamas restruktÅ«rizavimo proceso eigoje, atsižvelgiant į bendrovės veiklos pelningumo rodiklius.

Pažymėtina, kad liko nepaneigti ir kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti verslo plano trÅ«kumai, susiję su duomenų apie vykdomų paslaugų pelningumÄ , preliminarius naujos programinės įrangos įdiegimo kaÅ¡tus bei iÅ¡ to gautinÄ ekonominę naudÄ nepakankamumu. Nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nėra numatyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktÅ«rizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovės mokumÄ , normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ ir Å¡ios veiklos perspektyvas.Be to, pažymėtina, kad restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo stadijoje yra reikÅ¡minga ir kreditorių nuomonė, nes pagal jÄ galima spręsti apie įmonės restruktÅ«rizavimo perspektyvas.

Ä®monės restruktÅ«rizavimas grindžiamas idėja, kad tiek iÅ¡keliant restruktÅ«rizavimo bylÄ , tiek ir restruktÅ«rizavimo proceso metu bÅ«tų visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudėtinga pasiekti restruktÅ«rizavimui keliamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Kreditorių daugumos pritarimo reikÅ¡mė, sprendžiant restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-821/2012; kt.), akcentuojant Ä®RÄ® 14 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ , jog be didžiųjų kreditorių pritarimo restruktÅ«rizavimo proceso pradėjimas bÅ«tų tik formalus ir neperspektyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2015).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įmonės restruktÅ«rizavimui nepritaria VSDFV Klaipėdos skyrius, VMI ir bankas, o metmenyse nurodytas įmonės kreditorių sÄ raÅ¡as patvirtina, kad iÅ¡ 88 įmonės kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro 379 271,57 Eur, bendra skola VSDFV, VMI ir bankui apytiksliai sudaro 237 655,97 Eur, t. y. apie 62,66 proc.

Tai leidžia pagrįstai abejoti įmonės perspektyvomis sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu siekiamus tikslus.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino Ä®BÄ® ir Ä®RÄ® nuostatas ir pagrįstai UAB „RJF Baltic“ atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ nustatęs ne tik metmenų neatitikimus Ä®RÄ® keliamiems reikalavimams, bet ir įmonės nemokumÄ , sudarantį pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ (Ä®RÄ® 7 str. 5 d. 2 p., Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 185 str.).

Apeliantės teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Danguolė Martinavičienė