6eb70bb7-9182-45f2-bc4e-dc4abb8d5f07 · Utenos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr.1-29-277/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-05559-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.5 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 31 d. Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Michailovienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Blaškauskienei, kaltinamojo J. P. gynėjui advokatui Kazimierui Gerojimui, kaltinamojo S. V. gynėjui advokatui Romanui Bareikai, nukentėjusiajam E. J., nukentėjusiajam A.

S., nukentėjusiųjų G. S., A. S. ir D. S. įgaliotajam atstovui advokatui Egidijui Labuckui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, susituokęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas nustatė: S. V. 2019 m. vasario 9 d., apie 15 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 112-ame kilometre, vairuodamas automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ , įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui; 119 punktÄ , įpareigojantį važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ir 128 punktÄ , nustatantį, kad atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės į važiuojamÄ kelio dalį įbėgus briedžiui, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to stabdydamas transporto priemonę, o mėgino apvažiuoti kliÅ«tį nusukdamas į kairę ir įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , taip sukeldamas pavojų ta eismo juosta prieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio vairuotojui ir keleiviams, o grįždamas į savo važiavimo eismo juostÄ susidÅ«rė su automobiliu OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas J.

P., mėgindamas apvažiuoti į jo važiavimo eismo juostÄ iÅ¡važiavusį automobilį AUDI 80, nusuko į kairę ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Eismo įvykio metu automobilio OPEL MERIVA keleiviui E. J. dėl kairės plaÅ¡takos II delnakaulio galvos lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivis A. S. dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos 2019 m. balandžio 25 d. mirė. J. P. 2019 m. vasario 9 d., apie 15 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 112-ame kilometre, vairuodamas automobilį OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ , įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui; 119 punktÄ , įpareigojantį važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ir 128 punktÄ , nustatantį, kad atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį ne-sukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, į jo važiavimo eismo juostÄ Ä¯važiavus prieÅ¡ais atvažiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas taip mėgino iÅ¡vengti susidÅ«rimo su į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įbėgusiu briedžiu, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to stabdydamas transporto priemonę, o mėgino apvažiuoti kliÅ«tį nusukdamas į kairę ir įvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , susidÅ«rė su grįžtančiu į savo važiavimo eismo juostÄ S. V. vairuojamu automobilius AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio metu automobilio AUDI 80 vairuotojui S. V. dėl krūtinkaulio kardinės ataugos ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžių, automobilio OPEL MERIVA keleiviui E. J. dėl kairės plaštakos II delnakaulio galvos lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio OPEL MERIVA keleivis A. S. dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos 2019 m. balandžio 25 d. mirė. Kaltinamasis J. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2019 m. vasario 9 d. kartu su E. J. ir A. S. važiavo iš žvejybos keliu Zarasai–Ignalina.

Buvo Å¡viesu, važiavo apie 80 km/h greičiu. Staiga pamatė jo judėjimo juosta prieÅ¡prieÅ¡iais vos už 25-30 metrų atvažiuojantį automobilį AUDI. Briedis tik Å¡mėkÅ¡telėjo prieÅ¡ akis, o pagrindinė kliÅ«tis buvo prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantis automobilis. Siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir mėgindamas apvažiuoti kliÅ«tį, pasuko į kairę, į laisvÄ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir pradėjo stabdyti, bet tuo metu automobilis AUDI atsitrenkė į jo automobilio priekinį deÅ¡inį ratÄ .

Matė, kad po susidÅ«rimo ant galinės sėdinės sėdėjęs A. S. sužalotas, nes valėsi nuo veido kraujÄ . Mano, kad dėl įvykio kaltas automobilio AUDI vairuotojas, kuris iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sukėlė avarinę situacijÄ . IÅ¡vengti susidÅ«rimo kaktomuÅ¡a su automobiliu AUDI galėjo tik sukdamas į kairę, todėl taip ir pasielgė. Kaltinamasis S. V. kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ po darbo važiavo iÅ¡ Ignalinos į VidiÅ¡kes.

Važiavo apie 80 km/h greičiu, kai staiga pamatė iÅ¡ deÅ¡inės pusės, maždaug už 20 metrų atbėgantį briedį. Mėgino apvažiuoti kliÅ«tį sukdamas į kairę, į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Matė ta juosta atvažiuojantį automobilį, bet iki jo dar buvo toli, apie 150-200 metrų, todėl tikėjosi baigti kliÅ«ties apvažiavimo manevrÄ ir grįžti į savo juostÄ , bet jau sukant atgal į deÅ¡inę briedis Å¡oko ant automobilio, atsitrenkė į jį, sudaužė priekinį ir deÅ¡inės pusės durelių stiklÄ .

Pamatė į jo eismo juostÄ Ä¯važiavusį sidabrinės spalvos automobilį ir su juo susidÅ«rė. Mano, kad dėl susidÅ«rimo kaltas automobilio OPEL vairuotojas, kuris be reikalo pasuko į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Jei Å¡io automobilio vairuotojas važiuotų nekeisdamas važiavimo krypties, jie saugiai prasilenktų, nes po briedžio apvažiavimo manevro jis spėtų grįžti į savo eismo juostÄ . Nukentėjusysis E. J. parodė, kad kaltinamuosius J. P. ir S. V. pažįsta. Gimęs ir augęs Å venčionėliuose.

Su J. P. gyveno viename mieste. 1980 m. persikėlė į IgnalinÄ . Dirbo statybininku. S. V. dirbo statybinių medžiagų parduotuvėje vairuotoju, veždavo medžiagas, todėl ir jį pažįsta. Vasario 9 d. su J. P. ir A. S. važiavo iÅ¡ žvejybos nuo Zarasų į IgnalinÄ . Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o A. S. – už jo ant galinės sėdynės. Nuolat kelio nestebėjo. Pakėlęs akis, pamatė prieÅ¡ais skersai maÅ¡inÄ ir briedį Å¡uolyje. Tik spėjo suÅ¡ukti: „briedis“ ir maÅ¡inos susidÅ«rė.

Po susidÅ«rimo bandė iÅ¡lipti pro savo pusę, bet durelės neatsidarė. J. P. padėjo iÅ¡lipti. A. S. buvo sÄ moningas, pasakė savo vardÄ ir pavardę. Negali tvirtinti, kad A. S. buvo prisisegęs dirÅ¾Ä . Jį iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡kėlė medikai. Ä®vykio metu sužalota ranka, bet jis jokių pretenzijų neturi. Nukentėjusysis A. S. paaiÅ¡kino, kad yra žuvusio A. S. sÅ«nus. Dėl tėvo mirties patyrė neturtinę žalÄ â€“ dvasinį sukrėtimÄ dėl žinios, kad tėvas eismo įvykio metu labai sunkiai sužalotas ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl sužalojimo pasekmių, kol tėvas buvo gydomas, o po tėvo mirties – dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl jo netekties.

IÅ¡ tėvų namų iÅ¡vyko maždaug prieÅ¡ 20 metų, sukÅ«rė savo Å¡eimÄ , turi pilnamečius vaikus, bet su tėvu nuolat palaikė artimus ryÅ¡ius. Kartu Å¡vęsdavo Å¡ventes, atostogaudavo pas tėvus, kartu su tėvu žvejodavo. Brolis D. S. taip pat turi savo Å¡eimÄ , anÅ«kus, bet su tėvu palaikė artimus ryÅ¡ius, bendraudavo, vasarÄ atostogaudavo pas tėvus. PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 7000 Eur ir praÅ¡o priteisti tokį žalos atlyginimÄ . Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamÄ jį S. V. pažįsta, nes dirba vienoje įmonėje, o J.

P. nepažįsta. Ä®vykio dienÄ su A. G. iÅ¡ VidiÅ¡kių važiavo į IgnalinÄ . Privažiavus sankryÅ¾Ä , matė pagrindiniu keliu link Ignalinos važiuojantį automobilį OPEL. Važiavo tam automobiliui iÅ¡ paskos. Pravažiavus saugumo salelę, kelio kairėje pusėje už pėsčiųjų tako pamatė pamiÅ¡kėje stovintį briedį. Pasakė apie tai automobilį vairavusiam A. G., kuris atsakė, kad briedis dar toli ir važiavo toliau. Kai pasirodė nuo Ignalinos važiuojanti maÅ¡ina, briedis Å¡oko ant kelio ir su ta maÅ¡ina susidÅ«rė, pamatė užsivertusias į viršų briedžio kojas.

Jis apsivertė aukÅ¡tielninkas ir grįžo į miÅ¡kÄ . Automobilių susidÅ«rimo neįsidėmėjo, nes visÄ laikÄ stebėjo briedį. A. G. sustabdė automobilį maždaug 200 m iki įvykio vietos. Ji nubėgo prie automobilio OPEL, o A. G. prie automobilio AUDI. Prie automobilio OPEL vaikščiojo vairuotojas ir keleivis. Atidariusi galines deÅ¡inės pusės dureles, pamatė ant galinės sėdynės, labiau viduryje sėdintį, veidu link deÅ¡inės pusės durelių pasisukusį vyrÄ nunarinta galva.

Jis pakėlė galvÄ . Per veidÄ bėgo kraujas. Pridėjo jam prie galvos servetėlę ir liepė laikyti, o pati skambino pagalbos telefonu. Sužalotas vyras nebuvo prisisegęs saugos diržu. Mano, kad bÅ«damas tokios bÅ«senos pats diržo atsisegti negalėtų. Ä®vykio vietoje buvo iki atvykstant medikams ir policijos pareigÅ«nams. Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio dienÄ su R. J. važiavo iÅ¡ VidiÅ¡kių į IgnalinÄ . Jis vairavo automobilį. Sankryžoje su pagrindiniu keliu sustojo. Matė pagrindiniu keliu link Ignalinos važiuojantį automobilį OPEL.

Važiavo paskui jį. Netrukus už sankryžos R. J. pasakė, kad mato briedį. Jis briedį pamatė, kai tas pradėjo bėgti. IÅ¡bėgęs į keliÄ briedis susidÅ«rė su nuo Ignalinos atvažiuojančiu automobiliu AUDI, apsivertė aukÅ¡tielninkas ir nubėgo į tÄ pačiÄ pusę, iÅ¡ kurios atbėgo. Nuo Ignalinos važiuojantis automobilis AUDI ir link Ignalinos važiuojantis automobilis OPEL susidÅ«rė maždaug kelio viduryje. Sustojo apie 150 m iki įvykio vietos. IÅ¡ automobilio AUDI iÅ¡lipęs vairuotojas buvo sužalotas.

Padėjo jam sutvarstyti žaizdÄ . IÅ¡ automobilio OPEL buvo iÅ¡lipę du žmonės. Ant Å¡io automobilio galinės sėdynės, labiau vairuotojo pusėje sėdėjo lyg apdujęs, gal nuo smÅ«gio, vyras. Jis nebuvo prisisegęs diržu, nes buvo palinkęs į vairuotojo sėdynę ir prisegtas diržas matytųsi, bet jo nebuvo. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 t., b. l. 23-47) patvirtina, kad 2019 m. vasario 9 d. 17 val. 5 min. – 18 val. 20 min. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 112-ame kilometre, tiesiame kelio ruože, rastos susidÅ«rusios apgadintos transporto priemonės – AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir OPEL MERIVA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės yra į pietus nuo kelio kilometrų ženklo 51/112. Nuo šio ženklo iki automobilio AUDI kairės pusės priekinio rato ašies yra 60,7 m, o iki automobilio OPEL kairės pusės užpakalinio rato ašies – 57,70 m. Į pietus nuo automobilių, dešiniame kelkraštyje (žiūrint Zarasų kryptimi) sniege matomi gyvūno pėdsakai. Nuo šių pėdsakų iki automobilio AUDI dešinės pusės priekinio rato ašies yra 23,40 m, o iki automobilio OPEL kairės pusės priekinio rato ašies – 25,50 m.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l. 99-103) patvirtina, kad eismo įvykio metu 2019 m. vasario 9 d. A. S. patyrė Å¡iuos sužalojimus: muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvyje ir deÅ¡iniame skruoste, masyviÄ kraujosruvÄ minkÅ¡tuose audiniuose galvos deÅ¡inėje pusėje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ (intracerebrines kraujosruvas) kairėje smilkininėje skiltyje ir deÅ¡inėje kaktinėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose, I, IV, V kaklo slankstelių lūžius.

A. S. mirtis įvyko nuo sunkios galvos smegenų traumos. Tarp eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir A. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvada (1 t., b. l. 133) patvirtina, kad eismo įvykio metu 2019 m. vasario 9 d. E. J. dėl kairės plaštakos II delnakaulio galvos lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos specialisto išvada (1 t., b. l. 182-183) patvirtina, kad eismo įvykio metu 2019 m. vasario 9 d. S. V. dėl krūtinkaulio kardinės ataugos lūžio ir dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto L. A. pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡io eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilis AUDI 80 važiavo keliu Ignalina–Zarasai, Zarasų link. Važiuodamas tiesiu keliu automobilio AUDI 80 vairuotojas S. V., jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės į važiuojamÄ kelio dalį įbėgus briedžiui, nusuko savo vairuojamÄ transporto priemonę į kairę, įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į briedį.

Po to automobilio AUDI 80 vairuotojas nusuko į deÅ¡inę, į savo važiavimo eismo juostÄ ir ten, automobilio kairės pusės užpakalinei daliai bÅ«nant apie 3,2 m atstumu nuo kairiojo (žiÅ«rint link Zarasų) važiuojamosios dalies kraÅ¡to, priekine dalimi, apie 21 km/h greičiu, susidÅ«rė su į jo eismo juostÄ apie 53 km/h greičiu įvažiavusio automobilio OPEL MERIVA, vairuojamo J. P., priekinės dalies deÅ¡ine puse. Automobilio AUDI 80 vairuotojo S. V. veiksmai – jo eismo juostoje atsiradus kliūčiai, nusuko į kairę ir įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kai tuo metu prieÅ¡inga kryptimi važiavo automobilis OPEL MERIVA ir, tikėtina, sudarė jam kliÅ«tį, – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Automobilio OPEL MERIVA vairuotojo J. P. veiksmai – įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir ten susidÅ«rė su prieÅ¡ais važiavusiu automobiliu AUDI 80 – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . IÅ¡ kaltinamųjų J. P. ir S. V. kaltinimų paÅ¡alinamas teiginys dėl Kelių eismo taisyklių 127 straipsnio, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pažeidimo, nes nėra duomenų, kad kaltinamieji pažeidė Å¡io straipsnio reikalavimus.

Važiavimo sÄ lygos prieÅ¡ įvykį, vietovės reljefas, kelio ir transporto priemonių bÅ«klė, meteorologinės sÄ lygos ir eismo intensyvumas nereikalavo važiuoti mažesniu greičiu nei tame kelio ruože leistinas, todėl kaltinti vairuotojus Kelių eismo taisyklių 127 straipsnio pažeidimu nėra pagrindo. Akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne dėl virÅ¡yto greičio, o dėl abiejų vairuotojų sprendimo atsiradus kliūčiai ne važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir stabdyti, o apvažiuoti kliÅ«tį nusukant į kairę ir iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Toks sprendimas, esant priešpriešiniam eismui, aiškiai prieštaravo Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. J. P. ir S. V. kaltę įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialistų išvados, techninių ekspertizių specialisto išvada, nukentėjusiojo E. J., liudytojų R. J., A. G. ir pačių kaltinamųjų parodymai. J. P. ir S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, nes pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kaltinamųjų J. P. ir S. V. atsakomybę lengvinančių ar jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tiriant kaltinamųjų asmenybes nustatyta, kad abu jie nusikalto pirmÄ kartÄ , dėl administracinių nusižengimų nebausti, kitų neigiamai juos charakterizuojančių duomenų nėra. Teismas, įvertinęs tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas ir tai, kad eismo įvykis įvyko ne dėl sÄ moningo kelių eismo taisyklių nepaisymo, o dėl sudėtingos kelių eismo situacijos į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įbėgus briedžiui, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems bausmes, artimas Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytai minimaliai, ir atidėjus bausmės vykdymÄ .

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ . Teismas, pasiremdamas jau paminėta aplinkybe, jog eismo įvykis įvyko ne dėl sÄ moningo kelių eismo taisyklių nepaisymo, o dėl sudėtingos kelių eismo situacijos į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įbėgus briedžiui, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamiesiems neskiria. J. P. ir S. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nepaskirtos.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems reikėtų skirti kardomÄ sias priemones, todėl kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskiriamos. Nukentėjusioji G. S. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovais nurodydama draudikÄ ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ ir kaltinamÄ jį J. P., draudikÄ akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamÄ jį S. V.. Teigia, kad dėl sutuoktinio A.

S. sužalojimo eismo įvykio metu ir mirties patyrė 2368,28 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: – 900 Eur už laidojimo paslaugas ir reikmenis; – 672,90 Eur už gedulingus pietus; – 159 Eur už gėles ir vaikinÄ ; – 72,80 Eur už sutuoktinio atvežimÄ iÅ¡ Vilniaus į IgnalinÄ ; – 150,71 Eur slaugymui ir medikamentams; – 30 Eur čiužinio nuo pragulų nuomai; – 150 Eur kunigui; – 100 Eur giesmininkams; – 63,88 Eur už maistÄ laidotuvių giesmininkams ir svečiams;

– 41,99 Eur iÅ¡laidos giesmininkų ir svečių maitinimui; – 27 Eur ieÅ¡kovės kelionės iÅ¡laidos į Vilnių ir Vilniuje. Atsakovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iÅ¡ dalies. Mano, kad neprivalu atlyginti ieÅ¡kovės aukÄ kunigui ir iÅ¡laidas vaistams, kuriuos vartojo pati ieÅ¡kovė. Neatlygintinos ir ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos giesmininkams, nes nepateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, o iÅ¡laidas laidotuvių giesmininkų ir svečių maitinimui turėtų apimti iÅ¡laidos už gedulingus pietus.

Be to, iÅ¡ atlygintinos sumos, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalimi, turi bÅ«ti minusuota 304 Eur laidojimo paÅ¡alpa ir Valstybinio socialinio draudimo mokamos iÅ¡mokos mirus pensininkui. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieÅ¡kinį dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio nepasisakė. IeÅ¡kovės atstovas sutiko su teiginiu, kad gauta laidojimo paÅ¡alpa turi bÅ«ti įskaityta į laidojimo iÅ¡laidas, bet nesutinka, kad į laidojimo iÅ¡laidas turi bÅ«ti įskaitytos iÅ¡mokos iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo, nes Å¡ios iÅ¡mokos nėra laidojimo paÅ¡alpa, apie kuriÄ kalbama Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalyje.

Ieškovės atstovas pripažino, kad dalis pirktų ieškinyje nurodytų vaistų (validolis, širdies lašai, raminamieji „Bromazepam“) buvo skirti pačiai ieškovei, bet šių vaistų vartojimas susijęs su ieškovės patirtu dvasiniu sukrėtimu dėl sutuoktinio sužalojimų, gautų eismo įvykio metu, todėl išlaidos šiems vaistams pirkti turėtų būti atlygintos. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Išlaidos ieškovei skirtiems vaistams įsigyti – validoliui, širdies lašams, „Bromazepamui“– iš viso 16,62 Eur, susijusios su ieškovės dėl eismo įvykio patirtu dvasiniu sukrėtimu, todėl priteisiamos.

IeÅ¡kovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių iÅ¡laidas kunigui (150 Eur) ir giesmininkams (100 Eur), o iÅ¡laidas maistui giesmininkams ir svečiams (63,88 Eur + 41,99 Eur) kasos čekiai patvirtina iÅ¡ dalies – 60,28 Eur sumai. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. IÅ¡laidos kunigui, giesmininkams ir iÅ¡ dalies maistui (45,98 Eur) nepagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, bet, atsižvelgiant į laidojimo tradicijas Lietuvoje, sumokėtų pinigų sumų dydžius už atskiras paslaugas ar atitinkamiems veiksmams atlikti, patirtos iÅ¡laidos yra protingos ir realios, todėl mažinti turtinę žalÄ Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog protingos ir realios iÅ¡laidos už Å¡eimos nario laidotuves gali bÅ«ti priteisiamos net ir nepateikus jas patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Pagal Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kovės gauta laidojimo paÅ¡alpa (304 Eur) turi bÅ«ti įskaityta į laidojimo iÅ¡laidas, todėl pagal pateiktÄ ieÅ¡kinį priteistinas 2064,28 Eur (2368,28 Eur – 304 Eur) turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusieji G. S., A. S. ir D. S. praÅ¡o priteisti neturtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl sutuoktinio ir tėvo mirties, atlyginimÄ . G. S. neturtinę žalÄ Ä¯vertina 10000 Eur, o A. S. ir D. S. – po 7000 Eur. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Šio straipsnio antra dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y.

įvertinęs:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ Ä¯statyme nurodytų kriterijų. Pažymėtina, kad teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iÅ¡ faktorių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad žmogaus gyvybė yra itin svarbi vertybė, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Nukentėjusieji patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ dėl sutuoktinio ir tėvo mirties, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiesiems dėl to atsirado ilgalaikių sunkių sveikatos sutrikimų. Žala padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir tai, jog eismo įvykis įvyko ne dėl kaltinamųjų sÄ moningo kelių eismo taisyklių nepaisymo, o dėl sudėtingos kelių eismo situacijos į važiuojamÄ jÄ kelio dalį įbėgus briedžiui.

Ä®vertinęs liudytojų R. J. ir A. G. parodymus ir žuvusiojo A. S. patirtus sužalojimus, teismas sprendžia, kad A. S. eismo įvykio metu buvo neužsisegęs saugos diržo, o tai galėjo turėti įtakos sunkių pasekmių atsiradimui. Tai reikÅ¡minga aplinkybė nustatant atlygintinÄ neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje laikoma, jog žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016), bet Å¡iuo atveju, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. P. yra senatvės pensininkas, gaunantis tik 347 Eur dydžio senatvės pensijÄ . Pagal teismų praktikÄ , pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro.

Nustatant tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos dydį, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, o bÅ«tina nustatyti asmenų santykių pobÅ«dį, tai yra nustatyti kiek artimi, pasižymintys nuolatiniu pobÅ«džiu, emociniu tvirtumu, nuoÅ¡irdumu ir artumu, santykiai siejo ieÅ¡kovÄ ir žuvusįjį. IeÅ¡kovė G. S. santuokoje kartu su žuvusiuoju A. S. gyveno 52 metus, todėl nėra abejonių, kad juos siejo nuolatinio pobÅ«džio, emociniu tvirtumu, nuoÅ¡irdumu ir artumu pasižymintys santykiai.

Žuvusiojo sÅ«nÅ«s daug metų gyvena atskirai nuo tėvų, yra sukÅ«rę savo Å¡eimas, turi vaikus, todėl jų dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai su tėvu jau nebuvo tiek glaudÅ«s ir tvirti, kaip G. S. su sutuoktiniu. Tai įvertinęs teismas ieÅ¡kovei G. S. atlygintinÄ neturtinės žalos dydį nustato didesnį nei ieÅ¡kovams A. S. ir D. S.. Ä®vertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai G.

S. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 6000 Eur, o nukentėjusiesiems A. S. ir D. S. – po 2000 Eur. Automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo S. V., valdytojų civilinė atsakomybė 2018 m. rugpjūčio 15 d. apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 188). Automobilio OPEL MERIVA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo J.

P., valdytojų civilinė atsakomybė 2018 m. lapkričio 24 d. apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (2 t., b. l. 36-37). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnį, 19 straipsnio 6 dalį, nevirÅ¡ydamas Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala nevirÅ¡ija įstatymu nustatytos draudimo sumos, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iÅ¡ atsakingų draudikų lygiomis dalimis. Nukentėjusiųjų G. S., A. S. ir D. S. atstovas advokatas E. Labuckas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiajam D. S. jo patirtas iÅ¡laidas teisme nukentėjusiuosius atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti – 500 Eur. Pagrindžiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad D.

S. Å¡ioje byloje advokatui E. Labuckui sumokėjo 500 Eur. Spręsdamas dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Advokatas E. Labuckas nukentėjusiesiems parengė tris civilinius ieÅ¡kinius ir atstovavo nukentėjusiuosius trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė Å¡eÅ¡ios valandos.

Nukentėjusiojo D. S. turėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų nustatyta tvarka apskaičiuoto maksimalaus Å¡ioms advokato paslaugoms apmokėti užmokesčio dydžio, kuris vien tik už atstovavimÄ teisme galėtų siekti 790 Eur, todėl priteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105-106, 297, 303-307 straipsniais, nusprendžia: J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieniems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Kardomosios priemonės J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti. S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieniems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Kardomosios priemonės S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti. Civilinius ieÅ¡kinius patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ G. S. 1032,14 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt du eurus 14 ct) turtinės ir 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ viso 4032,14 Eur (keturis tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt du eurus 14 ct).

Priteisti iÅ¡ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo G. S. 1032,14 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt du eurus 14 ct) turtinės ir 3000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ viso 4032,14 Eur (keturis tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt du eurus 14 ct). Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ A. S. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo A. S. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ D. S. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo D. S. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ J. P. D. S. 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Priteisti iÅ¡ S. V. D. S. 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus. Teisėjas Algirdas Baliulis