2023-06-21 Nr. AB-12339-3-65-3-00292-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-347-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00292-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės jo naudai 5 000 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (nuosprendis iš dalies buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi) jis, kaip nukentėjęs asmuo, buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo 5 000 Eur ribojama draudimo suma dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui, buvo neteisingas, neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, teisingumo ir protingumo principų, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIII-769 papildyta 4 punktu, kuris numatė didesnę draudimo sumą nuketėjusiam asmeniui. Pareiškėjas vertino, kad toks reglamentavimo pakeitimas nesavalaikis. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, teigė manantis esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms ir nurodė, kad dėl neteisingo reglamentavimo Panevėžio apygardos teismo nutartimi iš nuteistojo priteista žalos atlyginimo suma nebuvo išieškota dėl šio asmens nemokumo, todėl jo reikalavimo teisė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą perkeltina atsakovui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. P. skundą.

Teismas vadovavosi Konstitucijos 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir, įvertinęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog pareiškėjas jo prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, priimant Įstatymą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir, įvertinęs skundo turinį, pareiškėjo argumentus bei su skundu pateiktą medžiagą, sprendė, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Teismas konstatavo, kad skundžiami veiksmai (priimant, pareiškėjo nuomone, neteisingą Įstatymą) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant Konstitucijos 67 straipsnio 2 dalyje Seimui priskirtą įstatymų leidimo funkciją. Todėl toks pareiškėjo skundas laikytinas nenagrinėtinu teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas jį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas K. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jo skundas, įvertinus jo turinį, turėjo būti perduotas pagal rūšinį teismingumą, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi. Netgi taikant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsižvelgtina į to paties straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, atsisakant priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Pareiškėjas teigia, kad ši reikšminga aplinkybė skundžiamoje nutartyje nenurodyta nepagrįstai ir neteisėtai, tai sietina ir su kitų pareiškėjo teisių, pavyzdžiui, kreipimosi į teismą, senaties terminų, įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo K. P. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, vertino, jog pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės kildina iš Seimo veiksmų, priimant Įstatymą, nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo inicijuojamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-520/2019).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-216-1047/2023).

Spręsdamas suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį ir skunde pareikštų reikalavimų turinį bei jų pagrindą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015; 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1016-520/2015; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-216-1047/2023).

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo inicijuojamas ginčas dėl Įstatymo yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta pareiškėjo skundo esmė.

Viena vertus, pareiškėjas skunde, be kita ko, teigė, jog Įstatymo nuostatos buvo neteisingos, neatitinkančios skunde detalizuotų Konstitucijos principų ir Europos Sąjungos teisės aktų, o dėl atsakovo neveikimo Įstatymo pakeitimas buvo pavėluotas. Administracinis teismas tokią bylą gali nagrinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3411-556/2021).

Kita vertus, pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, kurių nagrinėjimas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, t. y. aplinkybes, susijusias su Panevėžio apygardos teismo veikla (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020; ir kt.) ir antstolio, vykdžiusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, veikla (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-21/2013; ir kt.), teigia, kad teismo iš nuteistojo priteista žalos atlyginimo suma nebuvo išieškota dėl šio asmens nemokumo, todėl pareiškėjo reikalavimo teisė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą perkeltina atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai apsibrėžti skundo ribas bei padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), galėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus ar aplinkybes, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas (jei jos teismui nebuvo aiškios) per trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjui patikslinus bylos esmę, galima spręsti, ar ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2023 m. balandžio 19 d. nutartį, todėl pareiškėjo atskiras skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo K. P. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis