Legislator Case Law & Legislation
6e9fd1b8-48e4-4d5f-8dbe-e6f10b60efb5 AI generated

6e9fd1b8-48e4-4d5f-8dbe-e6f10b60efb5 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 6e9fd1b8-48e4-4d5f-8dbe-e6f10b60efb5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims UAB „Kugeta“, UAB „Sergel“, UAB „Mokilizingas“, AB SEB bankui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, AB DNB bankui, M. B., antstolei E. M., antstolei B. T., J. D. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja A. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti jai fizinio asmens bankroto bylÄ .

Legislator headnote

AI generated

6e9fd1b8-48e4-4d5f-8dbe-e6f10b60efb5 · Klaipėdos apygardos teismas: Be to, trijų kreditorių atžvilgiu pareiÅ¡kėja yra solidarioji skolininkė, todėl reikia įvertinti jos, kaip solidariosios skolininkės, elgesį bei įsipareigojimų dydį. Daugelio kreditorių atžvilgiu įsipareigojimų vykdymÄ kontroliuoja antstoliai, o tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėja vykdo savo skolinius įsipareigojimus. Teismo pastebėjimas, kad pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ sudarydama kreditavimo sutartį su AB DNB neinformavo banko apie savo skolinius įsipareigojimus, nėra reikÅ¡mingas, nes prievolės bankui vykdomos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                              Civilinė byla Nr. e2S-142-459/2016Teisėja Vaida Railienė                                                              (Proceso Nr. 2-38-3-00375-2015-9)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                     3.4.5.2; 3.3.2.3   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. sausio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A.

D. atskirÄ jį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims UAB „Kugeta“, UAB „Sergel“, UAB „Mokilizingas“, AB SEB bankui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, AB DNB bankui, M. B., antstolei E. M., antstolei B. T., J. D. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja A. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti jai fizinio asmens bankroto bylÄ .

Nurodė, jog jos nemokumÄ sukėlė 2010-03-25 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu kreditorei M. B. priteista 50000 Lt (14481 Eur) skola, 2010 Lt (590,83 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos bei 18000 Lt (5213,16 Eur) delspinigių. Sprendimo vykdymo nurodyme buvo numatyta, jog visÄ Å¡iÄ skolÄ pareiÅ¡kėja turi sumokėti iki 2015-05-01. PareiÅ¡kėja taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Sergel“ pagal tarp UAB „Omnitel“ ir UAB „Sergel“ 2010-03-30 pasiraÅ¡ytÄ skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr.IL-40034-1901, AB SEB bankui – 2167,46 Eur, UAB „Kugeta“ – 520,87 Eur, UAB „Mokilizingas“ – 285,06 Eur;

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui – 129,75 Eur, AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartį įsiskolinimų nėra. Visos Å¡ios skolos kreditoriams nėra sumokėtos, nes pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu yra motinystės atostogose ir viena augina tris nepilnamečius vaikus, yra iÅ¡situokusi. Materialiai vaikus iÅ¡laikyti padeda vaikų tėvas J. D.. Å iuo metu pareiÅ¡kėja gauna socialinę paÅ¡alpÄ â€“ 162 Eur ir 50 Eur už vaikus (vaikų pinigai). Visos jos gaunamos pajamos sudaro 212 Eur.

Pradelsti pareiÅ¡kėjos įsipareigojimai virÅ¡ija 25 M. B. poreikiams tenkinti reikalinga 420,00 Eur dydžio suma. PareiÅ¡kėja prašė bankroto administratorių paskirti teismo nuožiÅ«ra, nes nerado bankroto administratoriaus, kuris sutiktų užsiimti jos bankroto procedÅ«romis. Nurodė, kad nebuvo sudariusi jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar atlikusi kitokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais, nemoki ji tapo ne dėl savo žalingų įpročių, nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-11-03 nutartimi pareiÅ¡kimÄ atmetė. Nurodė, jog pareiÅ¡kėja turi aÅ¡tuonis kreditorius, daugiau nei pusę visų pareiÅ¡kėjos įsiskolinimų sumos sudaro skolos dviem pagrindiniams kreditoriams – M. B. ir AB DNB bankui. PareiÅ¡kėja, jau turėdama finansinių įsiskolinimų AB SEB bankui, 2007 m. sudarė paskolos sutartį su fiziniu asmeniu M. B., taip pat jau turėdama finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui ir nemažų finansinių įsipareigojimų M.

B., pareiÅ¡kėja A. D. ir suinteresuotas asmuo J. D. sudarė dar vienÄ kreditavimo sutartį su AB DNB banku žemės sklypo, net 300 kv. m gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimui bei gyvenamojo namo remonto ar jo apdailos atlikimui. PareiÅ¡kėja neneigė, jog neinformavo AB DNB banko apie turimus finansinius įsipareigojimus suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui ir M. B.. Po to pareiÅ¡kėja A. D., didindama savo finansinius įsipareigojimus, 2008-04-29 iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo pakankamai brangius daiktus, kurių, pasak pareiÅ¡kėjos, reikėjo namų Å«kyje.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sandorių sudarymo metu pareiÅ¡kėja turėjo suvokti, jog negalės jų tinkamai įvykdyti, tačiau ji tik didino skolinius įsipareigojimus, negalėdama grÄ Å¾inti ankstesnių skolų. PareiÅ¡kėja, prisiimdama įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumÄ , o tai leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėja nebuvo sÄ Å¾ininga. Nors pareiÅ¡kėja nurodė, kad vienai iÅ¡ pagrindinių kreditorių M. B. skolinius įsipareigojimus ji vykdė ir visÄ skolÄ grÄ Å¾ino, tačiau iÅ¡ 2010-03-25 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-646/2010 matyti, kad teismo posėdžio metu pati pareiÅ¡kėja pripažino, jog yra skolinga M.

B. 50000 Lt pagal 2007-11-13 paskolos sutartį, nurodydama, kad pinigų negalėjo grÄ Å¾inti todėl, kad jai dėl vaiko alerginės ligos teko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) keltis gyventi į (duomenys neskelbtini); tame kaime ji pirko namÄ kartu su savo sutuoktiniu, dėl to įsiskolino bankui, jai reikėjo prižiÅ«rėti mažus vaikus, po to jos uždarbis žymiai sumažėjo. PareiÅ¡kėja kartu su pareiÅ¡kimu privalėjo pateikti viso turimo turto sÄ raÅ¡Ä , tačiau nepateikė duomenų apie visÄ jai priklausantį nekilnojamÄ jÄ turtÄ bei apie sÄ skaitose esančias lėšas.

Nors pareiÅ¡kėja tvirtina, kad Å¡iuo metu ji su suinteresuotu asmeniu J. D. nebegyvena Å¡eimyninio gyvenimo ir bendro Å«kio nebeveda jau dveji metai, tačiau byloje esantys duomenis (po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens kartu paimta paskola iÅ¡ AB DNB banko, bendro gyvenamojo bÅ«sto įsigijimas, po santuokos nutraukimo gimę vaikai, bendra jų gyvenamoji vieta, seniÅ«nijos pateikti duomenis apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimos sudėtį, J. D. mokama paskola AB DNB bankui), leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo J.

D. visgi gyvena kartu, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos reali turtinė padėtis ar turimos pajamos galbÅ«t yra kitokios, nei nurodo pareiÅ¡kėja. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja sudarinėjo neapgalvotus sandorius, taip elgdamasi itin nerÅ«pestingai, sudarydama sandorius ir prisiimdama prievoles, kurių ji neturi galimybės įvykdyti, nepateikdama teismui visos reikalingos informacijos, slėpdama duomenis apie realiai turimÄ turtÄ , pareiÅ¡kėja nesielgė sÄ Å¾iningai, todėl teismas atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ .PareiÅ¡kėja atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti jai bankroto bylÄ .

Nurodo, jog FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. yra numatytas 3 metų laikotarpis ir teismas turi tikrinti per jį sudarytų sandorių sÄ Å¾iningumÄ . PareiÅ¡kėja paskutinį sandorį sudarė 2010-03-30, taigi per paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismÄ dienos nebuvo sudariusi jokių sandorių, kurie turėtų bÅ«ti įvertinti vadovaujantis FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. Teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėja turi 8 kreditorius, tačiau manytina, jog jų buvo tik 7: UAB „Omnitel“ savo reikalavimo teisę yra perleidusi UAB „Sergel“.

Be to, trijų kreditorių atžvilgiu pareiÅ¡kėja yra solidarioji skolininkė, todėl reikia įvertinti jos, kaip solidariosios skolininkės, elgesį bei įsipareigojimų dydį. Daugelio kreditorių atžvilgiu įsipareigojimų vykdymÄ kontroliuoja antstoliai, o tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėja vykdo savo skolinius įsipareigojimus. Teismo pastebėjimas, kad pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ sudarydama kreditavimo sutartį su AB DNB neinformavo banko apie savo skolinius įsipareigojimus, nėra reikÅ¡mingas, nes prievolės bankui vykdomos.

Vertinant teismo argumentus dėl sandorių, sudarytų 2008 metais, pastebėtina, jog veiksniai, kurių pareiÅ¡kėja negalėjo numatyti, konkrečiai – ekonominė krizė, sukėlė esamÄ situacijÄ , kuri lėmė tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė visų duomenų apie turimÄ turtÄ , tačiau informacija apie turimÄ sklypÄ nėra reikÅ¡minga, nes sklypas mažavertis, transporto priemonės, pagamintos 1983 metais, pareiÅ¡kėja jau nebeturi, o pats teismas nebuvo nurodęs, kokiÄ konkrečiai informacijÄ apie banko sÄ skaitas pateikti, todėl pareiÅ¡kėja pateikė, jos nuomone, reikalingÄ informacijÄ .

Teismas nutartyje aptarė ir suinteresuoto asmens J. D. turimÄ turtÄ , pareiÅ¡kėja neneigia turinti asmeninių sÄ sajų su J. D., tačiau pareiÅ¡kimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra asmeninio pobÅ«džio ir neturi įtakos kitų asmenų skoliniams įsipareigojimams bei jų turimam turtui. Taigi teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ , ir nepagrįstai atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog FABÄ® tikslas – atkurti sÄ Å¾iningo asmens mokumÄ . PareiÅ¡kėja pati pripažįsta, jog moka tik vienam kreditoriui – AB DNB bankui, kuriam yra įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas. Tokiu elgesiu pareiÅ¡kėja akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesų pusiausvyrÄ ir yra nesÄ Å¾ininga. PareiÅ¡kėja nurodo, jog bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti jai bÅ«tina 420 Eur suma, tačiau pareiÅ¡kime teigia, jog jos pajamas sudaro 212 Eur per mėnesį. Akivaizdu, jog jos gaunamų pajamų nepakanka net bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, todėl nei bankroto administravimo iÅ¡laidoms, nei kreditorių reikalavimams tenkinti lėšų nėra.

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja neketina gerinti savo turtinės padėties ir padengti bent dalį skolų, o bankroto procedÅ«ra tik siekia nuraÅ¡yti skolas. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo M. B. praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, prisiimdama įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumÄ , o tai leidžia teigti pareiÅ¡kėjÄ buvus nesÄ Å¾iningÄ .

PareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumas buvo konstatuotas remiantis nesÄ Å¾iningų pareiÅ¡kėjos veiksmų visuma. Å iuo atveju iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai leido susidaryti skoloms, prisiimdama vis naujus skolinius įsipareigojimus, elgėsi nerÅ«pestingai, klaidino kreditorius, taigi pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumas konstatuotas teisingai ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ palikti nepakeistÄ .Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis).

Å iuo įstatymu sudaromos sÄ lygos fiziniams asmenims, iÅ¡ esmės pablogėjus jų finansinei bÅ«klei, per protingÄ terminÄ pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus Å¡iam terminui, įstatyme nustatytomis sÄ lygomis bÅ«ti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis).

FABÄ® fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesio algas (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjai atsisakė iÅ¡kelti dėl to, jog konstatavo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu. PareiÅ¡kėja ginčija Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas atsisako iÅ¡kelti nesÄ Å¾iningo fizinio asmens bankroto bylÄ dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais. FABÄ® detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABÄ® tikslus ir jame nustatytÄ specialųjį teisinį reguliavimÄ .

SÄ Å¾iningumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai.

Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesÄ Å¾iningo elgesio prezumpcijas, FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as, nepateikiama nesÄ Å¾iningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesÄ Å¾iningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABÄ® tikslus.Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABÄ® koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo bÅ«dų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABÄ®, nebuvo siekiama padėti nesÄ Å¾iningiems asmenims atstatyti savo mokumÄ .

Pagal Lietuvoje pasirinktÄ FABÄ® įtvirtintÄ fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sÄ lygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų bÅ«ti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl iÅ¡skirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABÄ® nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiÅ¡kai laikomas nesÄ Å¾iningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų. NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Taigi nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ . Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui. Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ patvirtino aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja sandorių sudarymo metu turėjo suvokti, kad negalės jų tinkamai įvykdyti, tačiau tik didino skolinius įsipareigojimus, negalėdama grÄ Å¾inti ankstesnių skolų, taigi pareiÅ¡kėja pati sukėlė savo nemokumÄ , be to, pareiÅ¡kėja nepateikė teismui visos informacijos apie turimÄ turtÄ , savo nemokumo priežastis, pagal bylos faktines aplinkybes labiau tikėtina, jog ji neatskleidžia teismui realios savo turtinės padėties.

PareiÅ¡kėja ginčija Å¡iuos pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus, teigdama, jog nepateikta informacijÄ apie turimÄ turtÄ nėra itin reikÅ¡minga, nes turtas mažavertis, teismas įvertino sandorius, sudarytus prieÅ¡ daugiau nei 3 metus, be to, manydamas, kad trÅ«ksta tam tikros informacijos teismas galėjo pareikalauti jÄ pateikti, taip įgyvendindamas pareigÄ bÅ«ti aktyviam nagrinėjant bankroto bylas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant įmonių bankroto bylose kylančius teisės klausimus, konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su vieÅ¡uoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedÅ«ra, įtvirtinta Ä®monių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iÅ¡keliant fizinio asmens bankroto bylÄ siekiama ne tik atkurti jo mokumÄ , bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus.

Sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Civilinėje byloje galiojant sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , prieÅ¡ingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų Å¡alių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali iÅ¡dėstyti pozicijÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savo pareiÅ¡kimu įstoti į bylÄ tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis, ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai, padaryti, turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo).

Tokia teismo teisė įtvirtinta FABÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos bankroto bylÄ , siekdamas nustatyti jos nemokumÄ sukėlusias priežastis, tikrÄ jÄ pareiÅ¡kėjos turto sudėtį. FABÄ® 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo privalo pateikti duomenis apie turimÄ turtÄ ir nurodyti turto vertę.

Taigi įstatyme pareiÅ¡kėjai nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad ji kito turto, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį pateikė duomenis, neturi ir to patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, gautais iÅ¡ registrų ir kitų įstaigų. Tačiau jeigu teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjos turto sudėties, jis turėtų jas paÅ¡alinti, pareikalaudamas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikti papildomus duomenis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja tiek pareiÅ¡kime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nei ji, nei suinteresuotas asmuo jos buvęs sutuoktinis neturi registruotino kilnojamojo turto – transporto priemonių, tačiau teismas iÅ¡reikalavo duomenis iÅ¡ VÄ® „Regitra“ ir kurių nustatė, jog 2000-12-30 A.

D. įregistravo transporto priemonę – VW Golf, 1983 m., o suinteresuotas asmuo J. D. savo vardu 2008-01-09 įregistravo transporto priemonę Subaru Legacy, 1998 m.; 2009-11-10 - VW PASSAT, 1988 m.; 2011-08-09 - VW Golf, 1993 m. Pareiškėja teigia, jog nurodytos transporto priemonės jau nebeturi, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad šios transporto priemonės išregistruotos, neatlikus jų techninės apžiūros ar neapdraudus jų transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, savaime nereiškia, kad pareiškėja ar suinteresuotas asmuo jų nebeturi.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodydama, jog ji neturi jokio registruotino kilnojamojo turto, privalėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius paminėtų transporto priemonių perleidimo tretiesiems asmenims sandorius, jei tokie sudaryti, prieÅ¡ingu atveju, privalėjo nurodyti turimo kilnojamojo turto vertę, tačiau nenurodė ir jokių duomenų apie minėtÄ turtÄ nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pateikdama informacijÄ apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėja iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateikė tik duomenis apie jos ir suinteresuoto asmens J.

D. dalinės nuosavybės teise įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas patikrino VÄ® „Registrų centras“ duomenis ir nustatė, kad pareiÅ¡kėja bei suinteresuotas asmuo J. D. bendros dalinės nuosavybės teise 2008-04-28 yra įgiję dar vienÄ 0,4952 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriam yra taikytas areÅ¡tas. PareiÅ¡kėja teismui paaiÅ¡kino, kad kreipdamasi į VÄ® „Registrų centras“ dėl pažymos apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , manė, kad jai VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡davė visus turimus duomenis apie jos registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ji nepastebėjusi, kad jai yra nepateikti duomenys apie dar vienÄ turimÄ Å¾emės sklypÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos teismui pateikto 2015-05-26 VÄ® Registrų centro TelÅ¡ių filialo raÅ¡to Nr. (10.15.35)TELS-2721 matyti, kad pareiÅ¡kėjai A. D. VÄ® „Registrų centas“ iÅ¡davė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis tiek apie įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek apie įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apie 0,4952 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pareiÅ¡kėja Å¡ių duomenų teismui nepateikė.

Nors pareiÅ¡kėja teigia, jog Å¡io sklypo vertė maža, tačiau Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės vertinant pareiÅ¡kėjos elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu: akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja nepateikia teismui visos informacijos apie turimo turto sudėtį, o toks elgesys nesuderinamas su reikalavimais, keliamais asmeniui, siekiančiam sÄ Å¾iningai bankrutuoti. Be to, itin reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, jog pareiÅ¡kėja laikosi nenuoseklios pozicijos nurodydama savo nemokumo priežastis. PareiÅ¡kėja teigia, jog pagrindinė jos nemokumÄ sukėlusi priežastis - 2010-03-25 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu kreditorei M.

B. priteista 50000 Lt (14481 Eur) skola, 2010 Lt (590,83 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos bei 18000 Lt (5213,16 Eur) delspinigių. PareiÅ¡kėja teismui nurodė, kad vienai iÅ¡ pagrindinių kreditorių M. B., kurios skola yra ir pagrindinė pareiÅ¡kėjos nemokumÄ sukėlusi priežastis, yra nebeskolinga, ji vykdė savo skolinius įsipareigojimus ir visÄ skolÄ grÄ Å¾ino, mokėjo dalimis, tik nepasiimdavo pakvitavimo, įrodančio skolos grÄ Å¾inimo faktÄ . PareiÅ¡kėjos skola M. B. priteista 2010-03-25 įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

IÅ¡ 2010-03-25 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-646/2010 matyti, kad teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja A. D. pripažino, kad yra skolinga M. B. 50000 Lt pagal 2007-11-13 paskolos sutartį, nurodydama, kad pinigų negalėjo sugrÄ Å¾inti todėl, kad dėl vaiko alerginės ligos jai teko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) keltis gyventi į (duomenys neskelbtini), tame kaime ji kartu su savo sutuoktiniu pirko namÄ , dėl to įsiskolino bankui, jai reikėjo prižiÅ«rėti mažus vaikus, po to jos uždarbis žymiai sumažėjo.

PareiÅ¡kėja A. D. neprieÅ¡taravo, kad M. B. ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo bÅ«tų patenkintas, tik prašė iÅ¡dėstyti skolos su palÅ«kanomis mokėjimÄ penkeriems metams, Å¡io teismo sprendimo neskundė. Taigi akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja laikosi nenuoseklios pozicijos dėl skolos susidarymo ir grÄ Å¾inimo aplinkybių bei taip pat savo nemokumo priežasčių, taip siekia suklaidinti teismÄ , iÅ¡vengti skolinių įsipareigojimų vienai iÅ¡ pagrindinių kreditorių, o toks pareiÅ¡kėjos elgesys nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylÄ negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu. Kita vertus, pagrįstų abejonių kelia ir pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su jos ir J.

D. asmeniniais santykiais bei realia pareiÅ¡kėjos turtine padėtimi. PareiÅ¡kėja nurodo, kad nors su J. D. kartu nebegyvena, paskolÄ AB DNB bankui, kuriam įkeistas jų nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, moka suinteresuotas asmuo J. D.. Pasak pareiÅ¡kėjos, J. D. vaikams iÅ¡laikymo neteikia, nes moka paskolÄ bankui, o pareiÅ¡kėja už tai nereikalauja teikti iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens J. D. du iÅ¡ trijų bendrų vaikų gimė jiems nutraukus santuokÄ .

Nors pareiÅ¡kėja tvirtina, kad Å¡iuo metu ji su suinteresuotu asmeniu J. D. nebegyvena ir Å¡eimyninio gyvenimo nebeveda jau dveji metai, tačiau jauniausiam vaikui yra vieneri metai ir devyni mėnesiai. Be to, po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo kartu paėmė paskolÄ iÅ¡ AB DNB banko, kartu įsigijo bÅ«stÄ , jų gyvenamoji vieta ta pati. Visos Å¡ios aplinkybės bei seniÅ«nijos pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjos Å¡eimos sudėtį, tai, kad J. D. moka paskolÄ AB DNB bankui, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo J.

D. visgi gyvena kartu. Taigi reali pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis nėra aiÅ¡ki. Å iÄ prielaidÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja teigia, kad Å¡iuo metu jos pajamas sudaro 212 Eur per mėnesį, o bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 420 Eur suma. Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjos pajamų neužtenka ne tik jos bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, bet ir bankroto proceso administravimo iÅ¡laidoms bei kreditorių reikalavimams tenkinti. Tokia situacija nesuderinama su FABÄ® tikslu – ne nuraÅ¡yti asmens skolas, o sudaryti sÄ Å¾iningam asmeniui sÄ lygas atkurti savo mokumÄ , siekiant teisingos fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros.PareiÅ¡kėja teigia, jog vertinant teismo argumentus dėl sandorių, sudarytų 2008 metais, svarbu tai, kad esamÄ situacijÄ sukėlė veiksniai, kurių pareiÅ¡kėja negalėjo numatyti, konkrečiai – ekonominė krizė.

Teismas pažymi, jog pati savaime ekonominė krizė nėra absoliutus asmens atsakomybę už savo veiksmus paneigiantis veiksnys. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja 2007-11-13 su suinteresuotu asmeniu M. B. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja pasiskolino iÅ¡ kreditorės M. B. 50000 Lt (14481 Eur) nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo pirkimui. PareiÅ¡kėja suteiktÄ 50000 Lt (14481 Eur) paskolÄ su palÅ«kanomis įsipareigojo M. B. grÄ Å¾inti iki 2008-02-13, tačiau negrÄ Å¾ino.

Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu M. B. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. D. priteista 50000 Lt (14481 Eur) ir 18000 Lt (5213,16 Eur) delspinigių, viso pareiÅ¡kėja M. B. yra skolinga 20284,99 Eur. Sprendimo vykdymo nurodyme nurodyta, jog visÄ Å¡iÄ skolÄ pareiÅ¡kėja turėjo sumokėti iki 2015-05-01. PareiÅ¡kėja Å¡iÄ skolÄ Ä¯vardija kaip pagrindinę savo nemokumo priežastį, tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjant bylÄ , kurioje priimtu sprendimu buvo priteista nurodyta skola, pareiÅ¡kėja parodė, kad pinigų negalėjo sugrÄ Å¾inti todėl, kad dėl vaiko alerginės ligos jai teko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) keltis gyventi į (duomenys neskelbtini), tame kaime ji kartu su savo sutuoktiniu pirko namÄ , dėl to įsiskolino bankui, jai reikėjo prižiÅ«rėti mažus vaikus, po to jos uždarbis žymiai sumažėjo.

Nepaisant to, jog jau 2008 metais buvo akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja negali grÄ Å¾inti vieno iÅ¡ pagrindinių skolinių įsipareigojimų, pareiÅ¡kėja toliau sudarinėjo sandorius, nors sandorių sudarymo metu turėjo suvokti, kad jų negalės tinkamai įvykdyti. Kiekvienu atveju asmuo sudarydamas sutartis bei prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi įvertinti ir savo galimybes tinkamai juos vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vertinant pareiÅ¡kėjos prisiimtų įsipareigojimų dydį, pareiÅ¡kėja, prisiimdama įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumÄ , o toks asmens veikimas nelaikytinas sÄ Å¾iningu.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo teismui pateikimo, pareiÅ¡kėja savo finansinius įsipareigojimus vykdė tik AB DNB bankui, kuriam yra įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, tačiau kitų įsipareigojimų kreditoriams ji nebevykdė. PareiÅ¡kėja teigia, jog skolų kitiems kreditoriams iÅ¡ieÅ¡kojimÄ administruoja antstoliai, taigi įsipareigojimai vykdomi. Teismas šį pareiÅ¡kėjos argumentÄ atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ .

Akivaizdu, jog priverstinis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nelaikomas tinkamu ir sÄ Å¾iningu savo įsipareigojimų kreditoriams vykdymu. Be to, pareiÅ¡kėja teigia, jog nėra reikÅ¡minga ta aplinkybė, kad ji, sudarydama kreditavimo sutartį su AB DNB banku nuslėpė turinti kitų kreditinių įsipareigojimų, nes kreditas bankui mokamas. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad kreditas bankui mokamas, toks neatsakingas pareiÅ¡kėjos skolinimasis, kai nuslepiant tikrÄ jÄ turtinę padėtį, prisiimama tokio masto skolinių įsipareigojimų suma, jog asmuo finansiÅ¡kai nebepajėgus grÄ Å¾inti skolų, negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakingas, protingas ir sÄ Å¾iningas civilinių teisinių santykių dalyvio elgesys.PareiÅ¡kėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sÄ Å¾iningumo aspektu įvertino sandorius, sudarytus daugiau nei prieÅ¡ 3 metus, t. y. netaikė ribojančio trijų metų termino, numatyto FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. Teismas atmeta šį pareiÅ¡kėjos argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sÄ Å¾iningumÄ turi tikrinti teismas, neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos su 3 metų iki pareiÅ¡kimo pateikimo teismui pareiÅ¡kėjo elgesiu. Å i teismų praktikoje suformuota nuostata iÅ¡ esmės sÄ lygota to, kad pareiÅ¡kėjui suteikiama diskrecijos teisė pačiam nuspręsti, kada kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl užkertant kelio piktnaudžiavimui, kai siekiant iÅ¡vengti tam tikrų sandorių tikrinimo sÄ Å¾iningumo aspektu, galima pasirinkti kreipimosi į teismÄ laikÄ , laikytina, kad teismui turėtų bÅ«tų suteikta galimybė patikrinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytus sandorius, vertinant juos kartu su paskutinių trejų metų pareiÅ¡kėjo elgesiu (Klaipėdos apygardos teismas 2015-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1457-459/2015).Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju egzistuoja FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai bankroto bylÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

                            .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Raimonda Andrulienė