2021-01-27 Nr. AB-2130-3-63-3-01508-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-80-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01508-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui O. M. (O. M.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo O. M. 68,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (8,70 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.), už turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (1,75 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.), taip pat nėra sumokėjęs 58 Eur A. M., kurios turto paveldėtoju yra atsakovas, skolos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vietinė rinkliava skaičiuojama, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais. Atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovas per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo O. M. 10,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., o likusioje dalyje prašymą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybėje rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie nauja redakcija išdėstyti Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.T2-140 (toliau ir – 2017 m.

Nuostatai), įsigaliojusia nuo 2017 m. liepos 1 d. Pagal Nuostatų 35 punktą ir 2017 m. Nuostatų 6 punktą pareiškėjui pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Nuostatų 3 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų 14 punktą metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. 2017 m. Nuostatai nustatė dvinarę vietinę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dalių. 2017 m. Nuostatų 4 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip fizinius ir juridinius asmenis arba jų įgaliotus asmenis – komunalinių atliekų turėtojus, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančius vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede. 2017 m.

Nuostatų 11 punktas įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dedamųjų parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojamos vietinės rinkliavos dedamosios, nurodyti Nuostatų 2 priede. Kiekvienai nekilnojamojo turto objekto ar mokėtojo kategorijai nustatytos vidutinės komunalinių atliekų susikaupimo normos ar deklaruojamų atliekų kiekio vienetai, apskaičiuotos vietinės rinkliavos dedamosios ir vietinės rinkliavos dydžiai nurodyti Nuostatų 3 priede.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog atsakovui O. M. nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. sausio 2 d. paveldėjimo teisės pagrindu priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pagal Gyventojų registro duomenų išrašą palikimo (buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) atsiradimo data – (duomenys neskelbtini) (palikėjos A. M. mirties data). Atsakovas, remiantis 2017 m. Nuostatų 4 punktu, aukščiau nurodytais laikotarpiais laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą 2017 m. Nuostatų 11, 19 punktuose nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikta 2019 m. liepos 8 d. pažyma patvirtina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d., kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas nesumokėjo 1,75 Eur. vietinės rinkliavos, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas nesumokėjo 8,70 Eur. vietinės rinkliavos, iš viso nurodytais laikotarpiais atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas (už abu butus) yra 10,45 eurų. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovą informavo pranešimais.

7. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 2 d. susidariusį rinkliavos įsiskolinimą – 10,45 Eur – yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 58 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, kuris buvo paskaičiuotas ir kurio nesumokėjo mirusi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė A. M. Pareiškėjas savo prašymą šioje dalyje grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalimi, teigdamas, jog palikėjos turtiniai įsipareigojimai perėjo jos turto paveldėtojui O. M. Teismas nurodė, kad dėl šios pareiškėjo prašymo dalies nagrinėjamojoje byloje privalo būti sprendžiamas įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas klausimas, atsiradus paveldėjimo santykiams.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT) pareiškėjas dėl šios reikalavimų dalies į teismą kreipiasi kaip palikėjo, buvusio vietinės rinkliavos mokėtoju (ginčo atveju – A. M.), kurio turtą paveldėjo atsakovas O. M., kreditorius, todėl sprendžiant dėl paveldėtojo atsakomybės už palikėjo skolas klausimą turi būti taikomas CK 5.63 straipsnis (žr., pvz., LVAT nutartis 2018 m. gruodžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A-2358-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. administracinėje byloje Nr.A-21-261/2019 ir kt.).

10. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai.

Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., LAT 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Civilinio kodekso 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę.

Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

12. Teismas pažymėjo, kad Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog mirus A. M. (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkei, t. y. šio turto palikėjai), pareiškėjas tinkamai pranešė apie turimą reikalavimo teisę (dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį iki palikėjos mirties), nepraėjus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Byloje pateiktas įspėjimas O. M., kuriame įvardinta atsakovo kaip turto paveldėtojo prievolė mokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą (nenurodant palikėjos skolos sumos), yra be datos, nėra pateikti duomenys apie jo išsiuntimą atsakovui. Šiame įspėjime nėra detalizuota, kokie būtent mokėjimo pranešimai atsakovui su šiuo įspėjimu buvo išsiųsti, įvardijus tik bendrą skolos sumą – 65,70 Eur. Teismas nurodė, kad net ir laikant, jog su įspėjimu atsakovui buvo išsiųstas 2018 m. sausio 8 d. kreditinis mokėjimo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), jis negali būti pripažintas tinkamu Civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme, nes nei jame, nei įspėjime nėra įvardinta palikėjos skolos suma).

13. Pareiškėjas savo prašyme teismui pripažįsta, kad yra praleidęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Savo prašyme teismui pareiškėjas suformulavo prašymą atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui. Teismas pažymėjo, kad tokio pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Terminas pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui nėra procesinio pobūdžio terminas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, o materialinio pobūdžio terminas, nustatytas civilinės teisės normomis.

Praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė nustatyta Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Paminėtoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 4.47 str. 2 p.), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

14. Civilinio proceso kodekso 576 straipsnis nustato, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmais (2 dalis), be to, toks pareiškimas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus. Pagal Civilinio proceso kodekso 578 straipsnį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Taigi, teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo dalyje dėl palikėjos skolos išieškojimo iš atsakovo, turi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Ir tik bendrosios kompetencijos teismui priėmus nutartį tokį pareiškimą tenkinti bei šiai nutarčiai įsiteisėjus, atsirastų pagrindas kreiptis į administracinį teismą dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos palikėjai A. M., įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo O. M. Nagrinėjamu atveju nėra priimta bendrosios kompetencijos teismo nutartis pareiškėjai atnaujinti praleistą Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, priteisti iš atsakovo 58 eurus vietinės rinkliavos (palikėjos A. M. įsiskolinimą) nėra pagrindo, todėl šioje dalyje prašymo reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui, priteisti iš atsakovo 68,45 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

16. Pareiškėjas teigia, kad iš viešųjų registrų duomenų aišku, jog atsakovas O. M. priėmė A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui ar pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

17. Pareiškėjas duomenis apie nekilnojamojo turto savininkų (naudotojų) pasikeitimą gali sužinoti tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju tik administruojant vietinę rinkliavą ir nustačius, kad nėra savalaikiai mokama rinkliava apskaičiuota už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tapo žinoma, kad A. M. palikimą priėmė O. M.

18. Paaiškina, kad įprastais atvejais mokėjimo pranešimai apie apskaičiuotą metinę vietinę rinkliavą už einamuosius metus yra parengimai ir išsiunčiami mokėtojui iki vasario 1 d., o tais atvejais, kai paaiškėja nauji duomenys, rinkliava yra perskaičiuojama ir siunčiamas naujas mokėjimo pranešimas su naujais rinkliavos duomenimis. 2018 m. sausio 8 d. buvo patikslintas mokestinis laikotarpis ir perskaičiuota rinkliava už 2017 m., kurios mokėtoja buvo A. M. (2018 m. sausio 8 d. kreditinis mokėjimo pranešimas ir 2018 m. sausio 8 d. mokėjimo pranešimas Nr. K181128293 už 2017 m.

19. Teigia, kad atsakovui O. M. buvo siųstas įspėjimas ir nustatytas terminas iki 2018 m. vasario 7 d. apmokėti vietinės rinkliavos apskaičiuotos už butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skolas ir išsiųsti mokėjimo pranešimai pagrindžiantys skolą. Įspėjime aiškiai nurodyta, kad iš atsakovo, kaip A. M. palikimą priėmusio įpėdinio, reikalaujama apmokėti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., kuri liko nesumokėta turto palikėjos. Taip pat įspėjime nurodyta, kad kartu su įspėjimu siunčiami mokėjimo pranešimai. Šie įrodymai, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą kaip mirusios A. M., kurios turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovas, kreditorius ir nurodė likusią nesumokėtą skolą.

20. Pareiškėjas, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, ir teigia, kad nesutinka su teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjas privalo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą atskirai su prašymu atnaujinti terminą ir tik atnaujinus terminą kreiptis į administracinį teismą dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo priteisti iš atsakovo O. M. 68,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

22. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Mokėjimo pranešimą Nr. K181128293, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, šis pateiktas įrodymas vertintinas kartu su kitais pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais.

23. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo O. M. 10,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., tačiau likusią prašymo dalį atmetė.

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje atmestas reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., iš esmės teigdamas, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie palikėjo skolines prievoles. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendimo išvada, jog privalo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą atskirai su prašymu atnaujinti terminą, praleistą Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje, ir tik atnaujinus terminą kreiptis į administracinį teismą dėl skolos išieškojimo.

26. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016, kurioje pasisakyta dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš mirusio vietinės rinkliavos mokėtojo nekilnojamojo turto (nekilnojamojo turto, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą) paveldėtojo. Minėtoje nutartyje, kurioje Civilinio kodekso normų aiškinimo aspektais atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei savivaldybės tarybos patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Pagal Civilinio kodekso 5.52 straipsnį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo ir tai, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, tenka kreditoriui.

28. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Atsižvelgiant į tai, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog palikimas atsirado 2017 m. rugsėjo 8 d. (Civilinio kodekso 5.63 str. 1 d.) ir kreditorius (pareiškėjas) atsakovui reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki 2017 m. gruodžio 8 d.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovui O. M. buvo siųstas įspėjimas ir nustatytas terminas iki 2018 m. vasario 2 d. apmokėti vietinės rinkliavos apskaičiuotos už butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skolas ir išsiųsti mokėjimo pranešimai, pagrindžiantys skolą. Pareiškėjo vertinimu, įspėjime aiškiai nurodyta, kad iš atsakovo, kaip A. M. palikimą priėmusio įpėdinio, reikalaujama apmokėti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., kuri liko nesumokėta turto palikėjos. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad įspėjime nurodyta, jog kartu su įspėjimu yra siunčiami mokėjimo pranešimai.

30. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas įspėjimas O. M., kuriame prašoma susidariusią skolą 65,70 Eur sumokėti iki 2018 m. vasario 7 d. Paaiškinama, kad O. M., kaip turto paveldėtojui, tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą ir padengti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. už butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas įspėjimas yra be datos ir nėra pateikti duomenys apie jo išsiuntimą atsakovui. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įspėjime nėra detalizuota, kokie būtent mokėjimo pranešimai atsakovui su šiuo įspėjimu buvo išsiųsti, įvardijus tik bendrą skolos sumą – 65,70 Eur.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad tik bendrosios kompetencijos teismui priėmus nutartį atnaujinti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą bei šiai nutarčiai įsiteisėjus, atsirastų pagrindas kreiptis į administracinį teismą dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos palikėjai A. M., įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo O. M.. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas pareiškėjo apie palikėjo skolines prievoles aptariamos Civilinio kodekso nuostatos taikymo prasme, juolab nepraleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, taip pat kad yra pagrindas atnaujinti šį praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki palikėjo mirties netenkinamas.

32. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, jog prašymas atnaujinti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, tačiau tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė