6e94de13-4b5d-49e6-b4c5-79b3459b8ca0 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-240-530/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00612-2015-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2014 m. spalio 24 d., apie 22.40 val., Kauno r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė) 104,83 km, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ greitį 52 km/h, kai leistinas greitis 80 km/h, važiavo 137 km/h (±5 km/h), tuo pažeidė KET 129 p. reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimu J. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. ir nubaustas 340 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

J. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimÄ pakeisti, taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad remiantis teisingumo ir proporcingumo principu teismas turėjo įvertinti pažeidimo pobÅ«dį – Å¡is administracinis teisės pažeidimas buvo ne piktybinis, o atsitiktinis neigiamas poelgis, t. y. pažeidimas įvyko kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, autostradoje, kurioje maksimalus leistinas greitis yra 130 km/val.

Buvo tamsus paros metas ir važiuodamas autostradoje 130 km/val. greičiu, nesitikėjo ir todėl iÅ¡ karto nepastebėjo, greičio ribojančio ženklo nuo 130 km/val. iki 80 km/val. Teismas nesivadovavo proporcingumo principu – nesvarstė skirtumo kokiÄ nuobaudÄ reikėtų parinkti, jei bÅ«tų padarytas administracinis teisės pažeidimas gyvenvietėje, kur pilna pėsčiųjų, dviratininkų, kitokių eismo dalyvių, eismas ne vienpusis, leidžiamas greitis 50 km/val., o bÅ«tų važiuojama 100 km/val. ir nepalygino pavojingumo su jo padarytu administraciniu teisės pažeidimu autostradoje, kurioje eismas yra vienpusis, be pėsčiųjų, dvarininkų, leidžiamas greitis 130 km/val. ir važiuojant 130 km/val. buvo sustabdytas įvažiavęs į autostrados ruoÅ¾Ä kur ribojo greitį iki 80 km/val.

Jo neigiamas poelgis yra atsitiktinis, nepiktybiškas ir nešiurkštus pavojingumu.Skunde taip pat nurodo, kad nei Konstitucinio Teismo nutarimuose, nei ATPK 301 straipsnyje nėra nuorodos, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas būtų sietini tik su aplinkybėmis, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, nevertindamas jo vairuotojo teisių būtinumo darbe kaip išskirtinės aplinkybės, pasisako bendrom frazėm, tačiau nenurodo analogiško precedento t. y. autostradoje viršyto greičio, atsiradus išskirtiniam greičio ribojimo ženklui.

Taip pat atmesdamas darbo pobÅ«dį suriÅ¡tÄ su komandiruotėmis, kaip svarbiÄ aplinkybę, neįvertino bylos duomenų, jog jis yra 80 žmonių kolektyvo vadovas, turi didelę patirtį, kasdien turi daugybę susitikimų dėl veiklos vykdymo su sutartinių sandorių Å¡alimis. Jo darbo niekas neatliks taip, kaip jį atlieka jis pats. Ä®monė patirtų nuostolių, nebÅ«tų pratęstos sutartys, o tai bÅ«tų didelis nuostolis visam 80 žmonių kolektyvui. Dėl darbo pobÅ«džio teismų praktikoje administracinėje byloje Nr. N10-1140/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad „Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra bÅ«tina dėl jo darbo pobÅ«džio, nedaro įtakos nuobaudos skyrimui, tik tada, kai pažeidimas padarytas esant neblaiviam“.Apeliantas mano, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė nuobaudos proporcingumo ir adekvatumo, nuobaudos pakankamumo, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti teisingumo pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimÄ , todėl nepagrįstai nepripažino esminėmis aplinkybėmis ir netaikė ATPK 301 str. nuostatų.Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ .J.

K. apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalies fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimÄ . Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, praÅ¡oma paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatytoji sankcijoje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 30211 str.).ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas.

AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad tokių aplinkybių J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgė į pažeidimo pobÅ«dį, taip pat į pažeidėjo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, todėl skyrė J. K. artimas sankcijoje numatytam vidurkiui nuobaudas. Apeliantas virÅ¡ijo leistinÄ greitį net 52 km/h, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis vairavo nesaugiai ir neatsakingai.

Darytina iÅ¡vada, kad pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai, yra adekvačios padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra per griežtos. Skunde nurodytos aplinkybės dėl bÅ«tinumo vairuoti transporto priemonę važiuojant į darbinius susitikimus, nelaikytinos esminėmis ir sudarančiomis pagrindÄ taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Pažymima, kad Å¡iuo atveju įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.

Kartu pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina, privalėjo bÅ«ti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas pažeidimÄ . Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas jam kilsiančias pasekmes. VisiÅ¡kai nepagrįstai apelianto nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemones bÅ«tinumas dėl darbo pobÅ«džio nedaro įtakos nuobaudos skyrimui, tik tada, kai pažeidimas padarytas esant neblaiviam, kadangi Å¡is teiginys iÅ¡trauktas iÅ¡ apelianto minimos bylos konteksto ir nėra tikslus.

Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobÅ«dis nėra iÅ¡imtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.).J.

K. vairuodamas transporto priemonę virÅ¡ijo leistinÄ greitį 52 km/h, tokiu elgesiu sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. J. K. padarytas teisės pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus, už tokio pobÅ«džio pažeidimus įstatymo leidėjas, įvertinęs pažeidimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rÅ«Å¡ies ir griežtumo nuobaudas – tiek piniginę baudÄ , tiek privalomÄ specialiosios teisės atėmimÄ . Tai, jog pažeidimas padarytas autostradoje (ne gyvenvietėje), nerodo mažesnio veikos pavojingumo.

Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog eismo sÄ lygos magistralėje yra saugesnės, o nustatyto greičio virÅ¡ijimas yra mažiau pavojingas, kadangi eismas magistralėse yra intensyvus, jose įvyksta daug eismo įvykių, dėl kurių kalti bÅ«na transporto priemonių vairuotojai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad autostradose leistinas greitis yra didelis, o jo virÅ¡ijimas net 52 km/h negali bÅ«ti laikomas mažiau pavojingu, nei padarytas gyvenvietėje. Nagrinėjamu atveju apeliantas pažeidimÄ padarė toje autostrados zonoje, kurioje greitis ribojamas iki 80 km/h, kas rodo, jog Å¡i zona yra pavojinga, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nustatytas greičio virÅ¡ijimas buvo nepavojingas.Skunde taip pat nurodoma, kad apelianto elgesys buvo atsitiktinis, nepiktybiÅ¡kas, tačiau iÅ¡ pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, jog J.

K. anksčiau yra ne kartÄ baustas už greičio virÅ¡ijimÄ , paskutinį kartÄ greitį virÅ¡ijo daugiau nei 30 km/h, prieÅ¡ maždaug pusę metų iki nagrinėjamo įvykio. Å i aplinkybė patvirtina, kad J. K. greitį virÅ¡ija nebe pirmÄ kartÄ , o tai rodo, kad jis dėl savo elgesio nedaro teigiamų iÅ¡vadų ir nėra linkęs pasitaisyti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl tenkinti apeliacinį skundÄ nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                  Danutė Giačaitė