2025-04-16 Nr. AB-6753-3-61-3-07018-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-284-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07018-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Amber Gaming“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Amber Gaming“) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. DIE-762 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. gegužės 20 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Bendrovė nuo 2021 m. vykdo azartinių lošimų veiklą ir turi jai Tarnybos išduotas licencijas organizuoti totalizatorių, lažybas ir lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius ir nuotolinius lošimus. Bendrovė nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Tarnyboje 2022 m. balandžio 21 d. buvo gautas kliento I. K. (toliau – ir Lošėjas) pranešimas (pretenzija), kuriame pastarasis nurodė besikreipiantis dėl UAB „Amber Gaming“ veiksmų, ribojant jam lažybų pasiūlą.

Lošėjo pranešime nurodyta, kad nuo 2022 m. kovo 20 d. jis pastebėjo, kad jam prisijungus prie savo (duomenys neskelbtini) nuotolinių lošimų paskyros, jis nemato įprastų lažybų pasiūlos pasiūlymų lažintis. Tuo tarpu atsijungus nuo asmeninės paskyros, Lošėjas mato įprastus sporto bei pramogų statymus, todėl teiravosi Tarnybos, kodėl jam siūloma pasiūla yra mažesnė, nei kitiems lošėjams. Kartu su pranešimu Lošėjas pateikė ir Bendrovės atsakymą, kuriame pareiškėjui Bendrovė paaiškino, kad azartiniai lošimai nėra viešoji sutartis, kai paslaugos teikėjas privalo paslaugą suteikti visiems vartotojams, kurie tik į jį kreipėsi, todėl lažybų įvykių sąrašas, lažybų santykio koeficientas ir kiti elementai priklauso lažybų organizatoriaus diskrecijai.

Paaiškino, kad jeigu Lošėjas nemato pasiūlymo lažintis dėl kokių nors varžybų, tai greičiausiai Bendrovės lažybų tarpininkai tuo metu nėra paskaičiavę ir nustatę lažybų santykio koeficiento, kurį galėtų pasiūlyti, sudarant su Bendrove abipusių lažybų sandorį. Tarnyba pagal Bendrovės kliento skundą 2022 m. gegužės 20 d. pradėjo neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, kurio metu tyrė, ar Bendrovė savo vykdomoje veikloje pagrįstai Lošėjui siūlo ir teikia supaprastintą lažybų pasiūlą. Bendrovė tiek pirminės procedūros, kai buvo tikslinama iš minėto asmens gauta informacija, tiek viso patikrinimo metu, bendradarbiavo su Tarnyba ir nustatytais terminais teikė jai visą prašomą informaciją.

Tarnyba užbaigusi patikrinimą, 2022 m. rugpjūčio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-36 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, kiek tai susiję su Bendrovės atsakomybe, konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. DIE-246 (kartu su Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. DIE-519 patvirtintais pakeitimais ir papildymais, toliau – ir Reglamentas) nuostatas, susijusias su procedūromis, įtariant, kad buvo lažinamasi dėl sutartų varžybų, ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 18 straipsnio 1 dalį.

Tarnyba Bendrovei už padarytą pažeidimą Įsakymu skyrė 6 000 Eur baudą.

2.2. Tarnyba nurodė, kad Bendrovė, taikė Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, kuri nėra įtvirtinta Reglamente, ir tokiais savo veiksmais pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama reglamento struktūra, iš šio dokumento matyti, kad Reglamentas turi konkretų dalyką ir nereglamentuoja visų su lošimų organizavimu susijusių sričių. ALĮ nėra nurodyta, jog lošimų reglamente turi būti aprašytos ūkio subjekto taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Šiame įstatyme taip pat nenurodyta, kad lošimo reglamente turi būti nustatytos lažybų pasiūlos formavimo ir pateikimo taisyklės. ALĮ, be kita ko, nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas visiems lažybų dalyviams teikti vienodą pasiūlą (tiek įvykių, tiek siūlomų koeficientų prasme), todėl Bendrovės vykdomoje veikloje taikoma pinigų plovimo prevencijos rizikos valdymo priemonė dėl supaprastintos pasiūlos nepatenka į Reglamento dalyką. Ūkio subjektas negali savo veiksmais pažeisti tokio reikalavimo (įpareigojimo), kuris nėra įtvirtintas įstatyme, todėl Tarnybos pozicija dėl Bendrovei inkriminuojamo ALĮ 18 straipsnio 1 dalies tariamo pažeidimo yra nepagrįsta.

2.3. Tarnyba, motyvuodama netinkamą Bendrovės elgesį, taikant supaprastintą lažybų pasiūlą, remėsi argumentu, kad ir pati Bendrovė suprato bei savo ankstesniais veiksmais patvirtino, kad tokia pasiūla turi būti įtvirtinta Reglamente. Atsakovas, vadovaudamasis Licencijų skyriaus vedėjos 2022 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu, nurodė, kad Bendrovė 2021 m. bandė su Tarnyba suderinti Reglamento pakeitimus, susijusius su lažybų pasiūlos individualizavimu. Tarnybiniame pranešime Tarnybos darbuotoja aiškiai nurodė, kad Bendrovė su atsakovu derino Reglamento pakeitimus ne dėl supaprastintos pasiūlos priemonės įtraukimo į Reglamento tekstą, o individualios pasiūlos institutą. Be to, Tarnyba atsisakė patvirtinti siūlomus Reglamento pakeitimus ir nenurodė, kad Bendrovė neturi teisės ir pareigos taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių prevenciniais tikslais.

2.4. Tarp lošimų bendrovių ir lošėjų sudaromos sutartys nėra viešos, pagal kurias lošimų organizatoriai būtų įpareigoti teikti savo paslaugas visiems be išimties subjektams ir vienodomis sąlygomis. Lošimų bendrovių siūlomos paslaugos pagal savo esmę nepatenka į viešųjų paslaugų sutarčių objektą (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio), todėl turėtų būti taikoma didesnė tokias paslaugas įsigyjančių asmenų interesų apsauga, tuo labiau, kad lošėjų teisės ir interesai jų atžvilgiu taikant supaprastiną pasiūlą nėra pažeidžiami. Minėti asmenys visuomet yra laisvi pasirinkti, ar pagal Bendrovės siūlomas sąlygas (lažybų pasiūlą, kuri jiems yra matoma prisijungus prie asmeninės nuotolinių lošimų sąskaitos) (ne) dalyvauti lažybose. Nesant nustatytų privalomų reikalavimų, negalima iš asmens tikėtis, kad jis nesamų reikalavimų laikysis. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs reikalavimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms savo nuotolinių lošimų reglamentuose įtraukti sąlygas dėl priemonių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija ir lažybų pasiūlos formavimo bei pateikimo taisyklių, todėl Tarnyba neturi pagrindo konstatuoti teisinio reguliavimo (ALĮ 18 straipsnio 1 dalis), nenustatančio tokio pobūdžio draudimų (ribojimų, reikalavimų), pažeidimo. Tarnyba, ribodama Bendrovės teises įgyvendinti ALĮ neuždraustus veiksmus, nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir apribojo Bendrovei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę.

2.5. Bendrovė savo veikloje privalo vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (toliau – ir PPTFPĮ). ALĮ ir PPTFPĮ neturi viršenybės vienas kito atžvilgiu, o turi būti taikomi kartu. Bendrovė vykdyto neplaninio specialiojo patikrinimo metu Tarnybai akcentavo, kad ji, atlikdama savo teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo galimose pinigų plovimo ir teroristų finansavimo schemose rizikos vertinimą, nustatė, jog žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybos ir kiti įvykiai turi didesnį rizikos lygį dėl jų panaudojimo aptariamose schemose.

Tokia Bendrovės išvada atitinka 2019 m. atliktų Europos Komisijos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo bei Lietuvos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus (išvadas). Tarnybos direktorius, įgyvendinamas Tarnybai PPTFPĮ deleguotas funkcijas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, yra patvirtinęs 2022 m. kovo 4 d. įsakymu UAB „Amber Gaming“ pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Apraše nėra nuostatų, reglamentuojančių, jog lošimus organizuojančių bendrovių vykdoma aptariamos srities prevencinė veikla turi būti inkorporuota į lošimų reglamentą, kuris skelbiamas viešai.

Priešingai, iš Aprašo nuostatų aiškiai matyti, kad visi dokumentai (tvarkos, politikos, rizikų vertinimai ir kt.), susiję su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija ir ūkio subjekto taikomomis rizikos valdymo priemonėmis, yra vidiniai dokumentai, kurie nėra viešai skelbiami. Bendrovė, vadovaudamasi tarptautiniu ir nacionaliniu mastu atliktų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais bei Tarnybos nurodymais, yra priėmusi vidinius dokumentus, kuriais yra įgyvendinama prevencija nurodytoje srityje, t. y.

Bendrovė yra patvirtinusi: (i) Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašą ir (ii) Bendrovės veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą. Pagal Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašą (13.1 p.) Bendrovė vykdo nuolatinę kliento veiksmų ir piniginių operacijų stebėseną (įskaitant nuotolinius lošimus). Šio aprašo 13.2.1 punkte nustatyta, kad ypatingas dėmesys yra kreipiamas į kliento dalyvavimą lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių.

2.6. Bendrovė, įvertinusi Lošėjo elgesį naudojantis nuotolinio lošimo paslaugomis, pagal patvirtintą vidaus politiką, jo veiksmus priskyrė didesnei keliamai rizikai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Lošėjas dažniau rinkosi lažintis dėl žemesnio sportinio meistriškumo lygio varžybų (pvz., Ispanijos futbolo lygos 3 diviziono, Italijos futbolo lygos D serijos, įvairių Vokietijos regioninių futbolo lygų, įvairių draugiškų, atrankinių, jaunių komandų varžybų), vengė dalyvauti kitose lošimo rūšyse. Kadangi tokio lygio varžybos yra susijusios su didesne iš anksto sutartų rezultatų rizika (dėl menkesnės sąžiningo sporto kontrolės, mažesnio visuomenės dėmesio, mažesnių komandų 8 biudžetų, sportininkams bei teisėjams mokamų atlyginimų ir kt.), todėl klientai, kurių pasirinktų lažintis įvykių sąraše dominuoja statymai už tokio tipo varžybas, pagal taikomas tvarkas (procedūras) priskirtini prie didesnės dalyvavimo statymuose už iš anksto sutarto rezultato varžybas (kas yra viena iš pinigų plovimo schemų dalis) rizikos.

Taigi, Bendrovė po kompleksinio situacijos vertinimo, atsižvelgdama į nustatytus kriterijus, turėjo pagrindą taikyti rizikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje mažinimo priemonę, t. y. taikyti Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą. Šiuo atveju į supaprastiną lažybų pasiūlą, pagal kurią Lošėjas galėjo dalyvauti lažybose, buvo traukiami tik populiariausių ir aukščiausio meistriškumo sporto varžybų čempionatai, lygos ir turnyrai. Lošimų organizatoriai patys sprendžia, kaip jų veikloje kylančias rizikas valdyti (t. y. kokias priemones ir kokia apimtimi taikyti), ką Bendrovė pagal nustatytas tvarkas (procedūras) ir padarė, Lošėjo sisteminį elgesį, naudojantis lošimų paslaugomis, priskirdama didesnei rizikai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje, bei jo atžvilgiu taikydama konkrečią rizikos valdymo priemonę – supaprastiną lažybų pasiūlą.

Bendrovė, siekdama suvaldyti vykdomoje veikloje kylančias rizikas, tam tikrų įvykių lažybų forma neturėtų siūlyti išimtinai visiems lošėjams, o ne tik atskirai jų kategorijai. Bendrovė neturėjo poreikio taikyti supaprastintą pasiūlą visiems lošėjams, nes tam nebuvo objektyvaus pagrindo – kiti lošėjai (jų elgesys, naudojantis lošimų paslaugomis) tokios rizikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje nekelia. Vienas iš rizikos veiksnių yra būtent asmenų veiksmai, kaip jie naudojasi lažybų pasiūla. Didelis įvykių pasirinkimas savaime nereiškia didelės rizikos – ji atsiranda tuomet, kai lošėjas sistemingai dalyvauja lažybose dėl išimtinai žemesnio meistriškumo varžybų, kuriose galima jų baigčių manipuliavimo rizika yra daug didesnė.

Bendrovė neturi visiems riboti visą pasiūlą, o turi imtis proporcingos priemonės, nukreiptos išimtinai į didesnę riziką keliančius subjektus.

2.7. Tarnyba ignoruoja Bendrovės naudojamų rizikos mažinimo priemonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje esmę, nes jos visuomet yra nukreiptos į prevenciją, o ne į jau kilusių (atsiradusių) padarinių šalinimą. Bendrovė neturėjo duomenų, kad iš pasiūlos Lošėjui eliminuotuose įvykiuose jų baigtis būtų suderinta / iš anksto žinoma, tačiau tai nepaneigia fakto, kad žemo sportinio meistriškumo varžybose tokia rizika yra daug didesnė, todėl Bendrovė neturėjo pagrindo taikyti mechanizmų, nurodytų Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose, o pagrįstai įgyvendino rizikos valdymo priemones, nukreiptas į galimą pasekmių užkardymą dar iki asmens dalyvavimo lošimuose.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Bendrovės neplaninio specialiojo patikrinimo metu buvo aiškinamasi, kokiu pagrindu Bendrovė Lošėjui taikė supaprastintą lažybų pasiūlą ir neleido jam naudotis Bendrovės interneto svetainėje skelbiama visa Bendrovės lažybų pasiūla. Patikrinimo metu Bendrovė pateikė atsakymą, kuriame patvirtino, kad ji yra nusprendusi siūlyti supaprastintą lažybų pasiūlą, į kurią įeina tik pagrindiniai ir didžiausi sporto varžybų renginiai, kuriuose varžosi stipriausi pasaulio, žemynų ar atskirų valstybių sportininkai ir komandos. Toks Bendrovės sprendimas priimtas siekiant valdyti Bendrovės rizikas, įskaitant iš anksto sutartų varžybų riziką, kai asmenys, žinodami apie nusikalstamu būdu sutartą varžybų baigtį, atlieka statymus ir tokiu būdu neteisėtai pelnosi. Bendrovė neneigė, kad Lošėjui teikia supaprastintą lažybų pasiūlą, ir, kad nei ALĮ, nei Bendrovės Reglamente nėra įtvirtinta jokių reikalavimų ar ribojimų, kad visiems Bendrovės klientams turi būti teikiama vienoda lažybų pasiūla. Bendrovė neturi teisinio pagrindo savo sprendimą Bendrovėje taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą argumentuoti remdamasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Bendrovė, priimdama vienus ar kitus sprendimus konkrečių lošėjų atžvilgiu, privalo vadovautis aktualia, objektyvia, išsamia informacija, imtis proporcingų ir pagrįstų priemonių. Nagrinėjamu atveju Bendrovė, nenustačiusi, kad Lošėjas elgėsi neteisėtai, ir, kad jo spėti įvykiai, už kuriuos jis atliko statymus, ar jis pats yra susijęs su sutartomis sporto varžybomis, vadovavosi prielaidomis ir priėmė neteisėtą sprendimą taikyti Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą.

3.2. Patikrinimo metu įvertinus nurodytas aplinkybes, kurios įtakojo Bendrovės sprendimą taikyti Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, nustatyta, kad jos patenka ne į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo sritį, bet į ALĮ ir Bendrovės Reglamento taikymo apimtį, kuriame aiškiai nurodyta, kas turi būti daroma tais atvejais, kai Bendrovė įtaria, kad Lošėjo spėti įvykiai, už kuriuos jis atliko statymus, ar jis pats yra susijęs su sutartomis sporto varžybomis, o būtent, pagal Reglamento 4.7.2 papunktį, bendrovė turi teisę laikinai vienašališkai užblokuoti lošėjo lošimų sąskaitą ir neleisti ja naudotis lošėjui iki kol bendrovė išsiaiškins visas įtarimus sukėlusias aplinkybes ir priims atitinkamą sprendimą (nustačius lošėjo veiksmuose Reglamento pažeidimus – nutraukti su lošėju nuotolinio lošimo sutartį arba, nenustačius Reglamento pažeidimų – leisti jam naudotis lošėjo lošimų sąskaita), o pagal Reglamento 14.3 papunktį bendrovė turi teisę stabdyti laimėjimo išmokėjimą, kreiptis į kompetentingas institucijas arba anuliuoti lošimo įvykį.

3.3. PPTFPĮ ir šio įstatymo pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės, negali būti būdas išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Reglamente nurodytų bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Bendrovės veiklos sritys, susijusios su bendrovės ir jos klientų santykiais, turi būti aprašytos bendrovės reglamente. Bendrovės noras taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą siekiant vykdyti pinigų plovimo prevenciją, yra gynybinė pozicija. Bendrovė siekia išvengti atsakomybės už nepagrįstai taikomus ribojimus lošėjams.

3.4. Skundžiamame Įsakyme pagrįstai nurodyta, kad Bendrovė pažeidė Reglamento nuostatas, susijusias su procedūromis, kurių bendrovė turi imtis įtarusi, kad buvo lažinamasi dėl galbūt sutartų varžybų. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas rizikingas (neteisėtas) Lošėjo elgesys, tačiau net jeigu toks ir būtų nustatytas, Bendrovė turėtų su tokiu klientu pagal Reglamento nuostatas nutraukti nuotolinio lošimo sutartį.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Tarnyboje 2022 m. balandžio 21 d. buvo gautas Lošėjo pranešimas (pretenzija) dėl Bendrovės neteisėtų veiksmų, ribojant Lošėjui lažybų pasiūlą. Pranešime nurodyta, kad Lošėjas nuo 2022 m. kovo 20 d. pastebėjo, jog prisijungus prie asmeninės (duomenys neskelbtini) nuotolinių lošimų paskyros, jis nemato įprastų lažybų pasiūlos pasiūlymų lažintis. Pareiškėjas teiravosi Tarnybos, kodėl jam siūloma lažybų pasiūla yra mažesnė, nei kitiems lošėjams.

5.2. Tarnybos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. pavedimu Nr. PT-18 Tarnyboje buvo pradėtas Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas, siekiant patikrinti Bendrovę dėl jos sprendimo taikyti Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą ir neleisti jam naudotis Bendrovės svetainėje skelbiama visa Bendrovės lažybų pasiūla, siekiant nustatyti, ar Bendrovė tokiais savo veiksmais nepažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo veiklą, nuostatų.

5.3. Tarnyba, atlikusi Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą, priėmė 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. DIE-762, kurio 2 punkte konstatavo, kad Bendrovė nuo 2022 m. kovo 21 d. iki dabar, remdamasi įtarimais ir objektyviais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis dėl Lošėjo atliktų statymų už galbūt sutartas varžybas, vietoje to, kad įtarusi, jog minėto asmens statymai atliekami už galbūt sutartus įvykius, imtųsi Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose nustatytų procedūrų, neturėdama teisinio pagrindo pritaikė Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, kurios sudarymo ir teikimo galimybė nėra reglamentuota Bendrovės Reglamente ir tokiais savo veiksmais pažeidė Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose nustatytą tvarką ir ALĮ 18 straipsnio 1 dalį. Už nustatytus pažeidimus, Įsakymo 3 punktu nuspręsta skirti Bendrovei 6 000 Eur baudą.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog Bendrovė taikė Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, taip pat nenustatyti duomenys, patvirtinantys Bendrovei kilusią realią riziką, kuri buvo arba būtų įtakota Lošėjo neteisėtais veiksmais.

7. Teismas nustatė, jog ginčas nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių kilo dėl skirtingai aiškinamos Bendrovės teisės taikyti Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą remiantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Atsakovas laikosi pozicijos, jog PPTFPĮ ir šio įstatymo pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla, taikomos prevencinės priemonės, negali būti pagrindu išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Reglamente nurodytų Bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Tuo tarpu Bendrovė nurodė, kad atsakovas ignoruoja Bendrovės naudojamų rizikos mažinimo priemonių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje esmę. Bendrovės naudojamos rizikos yra nukreiptos į prevenciją, o ne į jau kilusių (atsiradusių) padarinių šalinimą, todėl Bendrovė, nors ir neturėjo duomenų, kad lošimų baigtis būtų suderinta / iš anksto žinoma, tačiau tai nepaneigia fakto, kad žemo sportinio meistriškumo varžybose tokia rizika yra didesnė. Dėl to Bendrovė neturėjo pagrindo vadovautis Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose nustatyta tvarka ir pagrįstai įgyvendino rizikos valdymo priemones, nukreiptas į galimą pasekmių užkardymą dar iki asmens dalyvavimo lošimuose.

8. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatė, jog Reglamente yra aptarti Bendrovės veiksmai atsiradus įtarimams dėl lošėjo galimo sukčiavimo, tačiau šiame dokumente nėra reglamentuojami Bendrovės veiksmai, kai Bendrovė tik prevenciniais tikslais ir savo nuožiūra, gali lošėjui pakeisti lažybų pasiūlą. Toks teisinis reguliavimas nenustatytas ir ginčui aktualiuose teisės aktuose – PPTFPĮ ir ALĮ.

9. Teismas nurodė, jog pagal ALĮ ir Reglamento nuostatas, lošėjo teisių apribojimai yra galimi, tačiau tik Bendrovei atsiradus pagrįstų abejonių, įtarimų dėl lošėjo sukčiavimo ir pan. Šiuo atveju į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys tokius įtarimus Lošėjui. Teismas atkreipė dėmesį, jog lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl nesant ALĮ ir Reglamente įtvirtintam leidimui prevencijos tikslais taikyti lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, toks taikymas yra negalimas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Bendrovė negalėjo / negali taikyti klientams supaprastintos lažybų pasiūlos, kuri savo esme atitinka individualią lažybų pasiūlą ir kuri nebuvo aptarta Reglamente. Be to, iš Reglamento 14.3 papunkčio turinio matyti, jog pinigų plovimo rizika gali kilti būtent dėl lošėjų elgesio, o ne dėl pačių lažybų, už kurias siūloma atlikti statymus, rizikingumo. Bendrovė šiuo atveju įvertino lažybų rizikingumą, o ne Lošėjo veiksmus.

10. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Tarnyba išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, kurį nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Tarnyba pagrįstai nusprendė, jog Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, kurioje aiškiai numatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Amber Gaming“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, papildomai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretavus faktines bylos aplinkybes, neteisingai išaiškinus bei pritaikius teisės aktus bei nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos.

12.2. Priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, PPTFPĮ įtvirtinto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimo esmė yra ta, kad įpareigoti subjektai (įskaitant ir Bendrovę), visų pirma, prevenciškai imtųsi visų reikiamų priemonių minimizuoti pinigų plovimo rizikas, o ne kovoti su pinigų plovimo pasekmėmis. Tokios pozicijos yra laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad PPTFPĮ įtvirtintos priemonės turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į tai, kad jų paskirtis yra nurodytų neteisėtų veiksmų prevencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023, 30 punktą). Aprašo 4.3 punkte pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika apibrėžiama kaip tikimybė, kad bendrove bus pasinaudota vykdant pinigų plovimo arba teroristų finansavimo veiklą. Taigi, pinigų plovimo rizika yra suprantama kaip tikimybė, kad bendrove bus pasinaudota, vykdant minėtą veiklą. Bendrovei, taikant prevencines pinigų plovimo rizikos valdymo priemones užtenka nustatyti, kad egzistuoja pinigų plovimo tikimybė ateityje ir Bendrovė neprivalo nustatinėti, jog pinigų plovimas iš tiesų buvo / yra vykdomas.

12.3. Bendrovė privalo turėti vidaus politiką, vidaus kontrolės procedūras ir sistemas, skirtas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, taip pat privalo turėti bei taikyti veiksmingas rizikų valdymo priemones. Bendrovė, vertindama rizikas privalo atsižvelgti į kliento ir teikiamų paslaugų keliamą riziką, o Bendrovės vidiniai dokumentai ir procedūros turi atitikti Europos Komisijos ir nacionalinio plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, Tarnybos patvirtintus rezultatus. Bendrovė, taikydama Lošėjui pinigų plovimo riziką mažinančią priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą – nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų ir tinkamai įgyvendino nurodytus reikalavimus.

12.4. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pinigų plovimo rizika gali kilti būtent dėl lošėjų elgesio, o ne dėl pačių lažybų, už kurias siūloma atlikti statymus, rizikingumo, nes pinigų plovimo rizika gali kilti tiek dėl produkto / paslaugos, tiek dėl lošėjo elgesio naudojantis tokiu produktu / paslauga. Bendrovė, vertindama rizikas ir taikydama rizikos mažinimo priemonę atsižvelgė tiek į kliento, tiek paslaugų keliamą riziką. Bendrovė, atliko savo teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo galimose pinigų plovimo schemose rizikos vertinimą ir nustatė, jog žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybos ir kiti įvykiai turi didesnį rizikos lygį dėl jų panaudojimo aptariamose schemose. Mažo populiarumo ir žemo meistriškumo sporto varžybų keliama rizika yra reali ir ją pripažįsta ne viena tarptautinė institucija / organizacija (Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, ULIS ir kt.). Bendrovė šiuo atveju turėjo vadovautis PPTFPĮ nuostatomis ir taikyti veiksmingas pinigų plovimo riziką mažinančias priemones. Be to, ALĮ neturi viršenybės PPTFPĮ atžvilgiu, todėl Bendrovė, vykdydama PPTFPĮ nustatytus reikalavimus, negali būti laikoma pažeidusia ALĮ reikalavimus, nes nei ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje, už kurios tariamą pažeidimą Tarnyba Bendrovei skyrė baudą, nei kitose ALĮ nuostatose nėra nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama iš PPTFPĮ kylančius reikalavimus, negali įtarinėti lošėjų ir taikyti jiems apribojimus pinigų plovimo prevencijos tikslais. Taip pat ALĮ ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad lošėjai turi teisę rinktis spėjamus lažybų įvykius iš visos Bendrovės siūlomos lažybų pasiūlos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Tarnybai ir nusprendė, kad Bendrovė neturėjo teisės taikyti pinigų plovimo prevencijos priemonės (lažybų pasiūlos ribojimo) Lošėjui pagal PPTFPĮ nuostatas.

12.5. Bendrovė klientui taikė pinigų plovimo rizikos mažinimo priemonę, atsižvelgusi į tai, kad Lošėjas naudojosi didelės rizikos paslauga ir jo elgesys atitiko Vertinime ir Bendrovės Apraše nustatytus rizikos kriterijus. Taigi, taikydama tokią priemonę Lošėjui ir siekdama užkardyti tikėtiną pinigų plovimo riziką, Bendrovė neturėjo nustatyti, kad įvykiai, už kuriuos klientas atliko statymus, ar pats klientas yra susijęs su sutartomis sporto varžybomis. Minėtoms priemonėms taikyti pakako Bendrovės atsakingų darbuotojų įtarimų, paremtų Bendrovės įtartinų kliento veiksmų bei operacijų atpažinimo kriterijais. Todėl akivaizdu, kad ši priemonė buvo pritaikyta pagrįstai ir teisėtai.

12.6. Pinigų plovimo prevencijos priemonės ir jų taikymas nėra Bendrovės Reglamento dalykas. Šios priemonės turi būti ir yra nustatytos Bendrovės vidiniuose dokumentuose, kurie nėra ir negali būti viešai skelbiami. Bendrovė neturėjo pagrindo taikyti mechanizmo, nurodyto Reglamento 14.3 punkte, todėl pagrįstai įgyvendino rizikos mažinimo priemones, nukreiptas į galimą pasekmių užkardymą dar iki asmens dalyvavimo lošimuose.

12.7. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad Tarnyba, vykdydama neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą, neatliko objektyvaus ir išsamaus tyrimo, ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą. Neplaninio specialiojo Bendrovės patikrinimo metu neįvertinus ir neištyrus pareiškėjo identifikuotų rizikų vykdomoje veikloje ir jų valdymo (mažinimo) priemonių, atlikto tyrimo negalima laikyti objektyviu, išsamiu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas šiuos Bendrovės argumentus ignoravo ir teismo sprendime dėl jų nepasisakė.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas šiuos argumentus:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Bendrovės skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis ir motyvais.

13.2. Bendrovė, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis ALĮ 18 straipsniu, nustatančiu, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, su kuriuo lošėjas turi teisę susipažinti. Visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir lošėjui turi būti žinomos. Lažybų pasiūla yra ta sritis, kuri patenka į lošimų Reglamento reguliavimo apimtį. Bendrovei siekiant teikti supaprastintą lažybų pasiūlą, tokia galimybė turi būti įtvirtinta Reglamente, pagrįsta objektyviais kriterijais, skelbiama viešai. Priešingu atveju nebūtų galimybės apsaugoti lošėjus nuo Bendrovės neribotos laisvės elgtis kaip nori tam tikrų lošėjų atžvilgiu. Taigi, Bendrovės sprendimai turi būti priimami, laikantis teisingumo ir sąžiningumo principų, būti motyvuoti ir pagrįsti.

13.3. Bendrovė, teikdama lošėjams pasiūlą dėl žemo meistriškumo ir (ar) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, turi prisiimti atsakomybę ir dėl tokios lažybų pasiūlos rizikos, o ne atsakomybę dėl tokių varžybų rizikingumo perkelti lošėjui. Bendrovė dėl nesąžiningos veiklos arba lošėjų elgesio gali pagal Reglamento 4.7.2 papunktį laikinai vienašališkai užblokuoti lošėjo lošimų sąskaitą ir neleisti ja naudotis lošėjui, iki kol Bendrovė išsiaiškins visas įtarimus sukėlusias aplinkybes ir priims atitinkamą sprendimą, taip pat pagal Reglamento 14.3 papunktį Bendrovė turi teisę stabdyti laimėjimo išmokėjimą, kreiptis į kompetentingas institucijas, ir esant pagrindui, anuliuoti lošimo įvykį. Bendrovė nepagrįstai lošėjo veiksmus, kai jis dažnai lažinasi dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, vertina kaip pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rizikos valdymą, nors Bendrovė pati siūlo rizikingą lažybų pasiūlą.

13.4. Supaprastinta lažybų pasiūla nėra laikoma rizikos valdymo priemone pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos prasme, kadangi ši rizika kyla ne dėl lošėjo veiksmų, o dėl Bendrovės teikiamos lažybų pasiūlos rizikingumo, todėl ši rizika negali būti priskiriama lošėjo keliamai rizikai. Visiems lažybų dalyviams privalo būti teikiama vienoda pasiūla, kad būtų užtikrintas lošėjų lygiateisiškumo principas.

13.5. Tarnyba Bendrovės patikrinimą pradėjo pagal Lošėjo pateiktą skundą. Tarnyba tikrino Bendrovę dėl jos sprendimo Lošėjui taikyti supaprastintą lažybų pasiūlą ir neleisti jam naudotis Bendrovės interneto svetainėje skelbiama visa Bendrovės lažybų pasiūla, siekdama nustatyti, ar Bendrovė tokiais savo veiksmais nepažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo veiklą, nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. DIE-762 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. gegužės 20 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-18“, kuriuo Bendrovei už tai, kad ji be teisinio pagrindo pritaikė Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, kurios sudarymo ir teikimo galimybė nebuvo reglamentuota Bendrovės Reglamente, tokiais savo veiksmais pažeidė Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose nustatytą tvarką ir ALĮ 18 straipsnio 1 dalį, skyrė 6 000 Eur baudą, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Amber Gaming“ skundą iš esmės pritardamas Tarnybos pozicijai, jog Bendrovė be teisinio pagrindo pritaikiusi Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, kuri nebuvo reglamentuota Bendrovės Reglamente, pažeidė Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose nustatytą tvarką bei ALĮ 18 straipsnio 1 dalį.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas klaidingai interpretavus bylos faktines aplinkybes, neteisingai išaiškinus bei pritaikius teisės aktų nuostatas bei nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas pagrįstai pritaikė Lošėjui pinigų plovimo riziką mažinančią priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą, kuri neturėjo ir neturi būti reglamentuota Reglamente.

17. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Skundžiamas Įsakymas priimtas konstatavus, kad Bendrovė nuo 2022 m. kovo 21 d. iki dabar, remdamasi įtarimais ir objektyviais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis dėl Lošėjo atliktų statymų už galbūt sutartas varžybas, vietoje to, kad įtarusi, jog Lošėjo statymai atliekami už galbūt sutartus įvykius, imtųsi Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose nustatytų procedūrų, neturėdama teisinio pagrindo pritaikė Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą, kurios sudarymo ir teikimo galimybė nėra reglamentuota Bendrovės Reglamente, tokiais savo veiksmais pažeisdama Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose nustatytą tvarką ir ALĮ 18 straipsnio 1 dalį (Įsakymo 2 punktas); Įsakymu nuspręsta pritarti Komisijos išvadai ir už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 6 000 Eur baudą (Įsakymo 3 punktas); Bendrovė įspėta apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių Nr. 0114, išduotos Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. DIE-783 „Dėl licencijos organizuoti totalizatorių UAB „Amber Gaming išdavimo“ galiojimo sustabdymą už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą (Įsakymo 4 punktas); Bendrovei nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 28 d. pašalinti šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą (Įsakymo 5 punktas).

19. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl išsiskiriančių ginčo šalių pozicijų ginčijamu klausimu dėl Bendrovės teisės taikyti Lošėjui supaprastintą lažybų pasiūlą. Tarnyba laikosi pozicijos, jog turi būti Reglamente įtvirtinta supaprastintos lažybų pasiūlos taikymo tvarka ir kriterijai, tuo tarpu Bendrovė tvirtina priešingai, jog tokia pasiūla neturi būti apibrėžta Reglamente, nes ji yra taikoma individualiais atvejais ir išimtinai siekiant suvaldyti pinigų plovimo riziką.

20. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba (ALĮ 18 straipsnio 2 dalis). Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti su lošimo reglamentu (ALĮ 18 straipsnio 3 dalis).

21. Bendrovė, organizuodama nuotolinius lošimus, privalo vadovautis savo Reglamentu, kuris yra patvirtintas Tarnybos ir yra privalomas kitiems asmenims, dalyvaujantiems Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose (Reglamento 16.3 papunktis).

22. Reglamento 1.2.8 papunktyje nustatyta, kad lošimų pasiūla – Bendrovės interneto svetainėje siūlomų lažybų baigčių su jiems priskirtais koeficientais sąrašas <...> ir kita svarbi informacija, susijusi su Bendrovės interneto svetainėje organizuojamu nuotoliniu lošimu. <...>. Nuotolinis lošimas – Bendrovės interneto svetainėje organizuojamos nuotolinio lošimo lažybos (toliau – „nuotolinės lažybos“, „lažybos“), nuotolinis stalo lošimas, nuotolinis lošimas A ir B kategorijos automatais ir nuotolinis stalo lošimas gyvai (Reglamento 1.2.11 papunktis).

23. Reglamento 1.3 papunktyje nustatyta, kad Reglamentas ir lošimų pasiūla yra skelbiami Bendrovės interneto svetainėje. Reglamentas yra pateikiamas lošėjui susipažinti, sudarant nuotolinio lošimo sutartį (pateikiant aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kurioje skelbiamas visas nuotolinių lošimų organizavimo reglamento aktualios redakcijos tekstas). Sudaręs nuotolinio lošimo sutartį, lošėjas gali bet kada susipažinti su Reglamentu Bendrovės interneto svetainėje. Lošimų pasiūlą Bendrovė gali keisti bet kuriuo metu, prieš tai paskelbdama Bendrovės interneto svetainėje; jau priimti statymai lieka galioti be pakeitimų (Reglamento 1.7 papunktis).

24. Bendrovė gali teikti specialią lažybų pasiūlą atskirai lošėjų grupei (pvz., lošėjams, gimusiems atitinkamą dieną, arba pagal kitus objektyvius kriterijus) apie tai paskelbdama lažybų punktuose ar savo interneto svetainėje (Reglamento 7.3 papunktis). Lažybų pasiūla yra pateikiama lažybų punktuose ir Bendrovės interneto svetainėje (Reglamento 7.5 papunktis).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad norint pripažinti ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, jog lošimai buvo organizuojami ne pagal lošimo reglamentą arba kad konkrečiame lošimo reglamente nėra nurodyti duomenys, kurių reikalauja ALĮ 18 straipsnio 1 dalis. Kartu pažymėtina ir tai, kad lošimų reglamentą tvirtina būtent Tarnyba, taigi, ji, tvirtindama reglamentą turėtų atsižvelgti, ar reglamento nuostatos, išsamios, tikslios, aiškios, logiškos ir suderintos viena su kita, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ALĮ ir kitus norminius teisės aktus, tiesiogiai reguliuojančius lošimų organizavimą (žr., pvz., LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-826-552/2022 ir kt.). Jeigu Reglamentas netenkina Bendrovės dėl to, kad galima bendrovės darbą organizuoti efektyviau, tobuliau, panaudoti technologijų plėtrą, tuomet turi būti nustatyta tvarka pakeistas reglamentas, bet ne vykdoma veikla, kuri neatitinka lošimo reglamentų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1699-06).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, išaiškino, kad lošimas ir lažybos yra grindžiami atsitiktinumu, todėl siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Nagrinėjamu atveju leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme. Taigi, jeigu konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti vidiniuose teisės aktuose (šiuo atveju – Reglamente) ir apie tokius taikomus kriterijus žinoma tik pačiai Bendrovei, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“.

27. UAB „Amber Gaming“ pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašo 1.1 papunktyje numatyta, kad šis aprašas nustato Bendrovės taikomas priemones, skirtas užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje bei tinkamai nustatyti įtarimus apie galimus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo atvejus. Aprašas taip pat nustato Bendrovės taikomas priemones, skirtas sumažinti jos teikiamų lošimo paslaugų panaudojimą neteisėtais tikslais (pvz., sukčiauti, slėpti pajamas, naudoti piniginių lėšų pervedimams ir pan.). Šio Aprašo 13.1 punkte įtvirtinta, kad Bendrovė vykdo nuolatinę kliento veiksmų ir piniginių operacijų stebėseną. Stebėsena vykdoma atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimą bei įtartinų kliento veiksmų bei operacijų atpažinimo kriterijus. Pagal Aprašo 13.2.1 papunktį, ypatingas dėmesys atkreipiamas į kliento dalyvavimą lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) mažo populiarumo sporto varžybų ar kitų įvykių. Aprašo 13.3 punkte numatyti kriterijai, pagal kuriuos atpažįstami įtartini kliento veiksmai. Aprašo 13.7 punktas numato, jog nustačius kliento veiksmuose įtartinos veiklos požymius, kiekvienas toks atvejis nagrinėjamas kolegialiame bendrovės atitikties vadovo, operacijų vadovo ir klientų aptarnavimo grupės vadovo pasitarime. <...>. Pasitarimo metu nusprendus, kad kliento atžvilgiu turi būti taikomos riziką mažinančios priemonės, atitikties vadovas įformina rašytinį sprendimą, kuriame nurodo motyvus, dėl kurių klientui taikomos konkrečios riziką mažinančios priemonės ir kokios riziką mažinančios priemonės taikomos kliento atžvilgiu. Kartu sprendžiamas klausimas dėl pranešimo apie įtartinas operacijas teikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – ir FNTT).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas, atliko pakankamai išsamų ir visapusišką tyrimą bei pagrįstai nustatė, jog Bendrovė padarė Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčiuose nustatytos tvarkos ir ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimus, už ką jai buvo pritaikytos ALĮ numatytos poveikio priemonės. Teisėjų kolegija, be kita ko, pritaria, jog sutinkamai su ALĮ 18 straipsniu, visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir žinomos lošėjui. Bendrovė ir lošėjas privalo vadovautis Reglamentu.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovei, norint teikti specialią – supaprastintą lažybų pasiūlą – tokia galimybė turi būti įtvirtinta Reglamente ir skelbiama viešai. Priešingu atveju, nebūtų galimybės apsaugoti lošėjus nuo Bendrovės neribotos laisvės elgtis kaip nori tam tikrų lošėjų atžvilgiu. Bendrovė dėl lošimų (lažybų) pasiūlos gali spręsti tiek, kiek tai aiškiai leidžia ir apibrėžia lošimus reglamentuojantys teisės aktai, visų pirma – Bendrovės Reglamentas, nes priešingai, nei teigia apeliantas, lažybų pasiūla yra ta sritis, kuri patenka būtent į ALĮ ir Reglamento reguliavimo apimtį, todėl, jeigu Bendrovė siūlo atlikti statymus žemesnės lygos varžybose, siūlo tam tikrus koeficientus, o lošėjas siūlymais pasinaudoja, Bendrovė, aiškiai to neįtvirtinusi Bendrovės Reglamente, negali vėliau įtarinėti lošėjų ir riboti jiems lažybų pasiūlą, atlikus statymus pagal pačios Bendrovės siūlomą rizikingą pasiūlą.

30. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog Lošėjo ir Bendrovės teisiniai santykiai negali būti teisiniame neapibrėžtume – Lošėjui negali būti taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, nesant objektyvių, Reglamente apibrėžtų tokios pasiūlos sudarymo ir taikymo pagrindų bei kriterijų. Bendrovė visiems lažybų dalyviams privalo teikti vienodą pasiūlą, kad būtų užtikrintas lošėjų lygiateisiškumo principas. Ji negali savo veiksmų grįsti prielaidomis ir siaurinti lošėjams lažybų pasiūlas Bendrovės Reglamente nenustatytais atvejais. O tuo atveju, jeigu nustatomi atvejai, kad lošėjas pažeidė Reglamentą ar yra kitų nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo pagrindų ar lošėjo veiksmai kelia įtarimų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, su tokiu lošėju nutraukiama nuotolinio lošimo sutartis arba imamasi kitų Reglamente numatytų priemonių. Pavyzdžiui, Reglamento 4.7.2 papunktyje nustatyta, kad bendrovė turi teisę laikinai vienašališkai užblokuoti lošėjo lošimų sąskaitą ir neleisti ja naudotis iki kol bendrovė išsiaiškins visas įtarimus sukėlusias aplinkybes ir priims atitinkamą sprendimą (nustačius lošėjo veiksmuose Reglamento pažeidimus – nutraukti su lošėju nuotolinio lošimo sutartį arba, nenustačius Reglamento pažeidimų – leisti jam naudotis lošėjo lošimų sąskaita), o Reglamento 14.3 papunktyje numatyti atvejai, kada bendrovė turi teisę sustabdyti laimėjimo išmokėjimą, detaliai reglamentuoti konkretūs veiksmai, kuriuos bendrovė turi atlikti tokiais atvejais (atlikti vidinį tyrimą, kreiptis į kompetentingas institucijas ir kt.), esant pagrindui anuliuoti lošimo įvykį.

31. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog Lošėjui buvo teikiama supaprastinta lošimų pasiūla, kuri nebuvo apibrėžta Reglamente, byloje nėra, to neneigia ir pati Bendrovė. Aplinkybę, kad buvo teikiama speciali lošimų pasiūla, be kita ko, patvirtina į bylą pateiktas UAB „Amber Gaming“ 2022 m. kovo 21 d. sprendimas „Dėl ribojimo priemonių taikymo bendrovės klientui“, kuriuo, atsižvelgus į priimtą kolegialų sprendimą ir remiantis Aprašo 13.7 punkto nuostatomis, nuspręsta nuo 2022 m. kovo 21 d. taikyti Lošėjui prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą, ir neteikti pranešimo apie įtartinas operacijas FNNT dėl mažo jų mąsto ir pritaikytų riziką mažinančių priemonių. Pažymėtina, jog Bendrovės vidiniuose dokumentuose, t. y. nei Apraše, nei Reglamente, nei UAB „Amber Gaming“ 2022 m. kovo 2 d. veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime nenumatyta, kad Bendrovė gali prevenciniais tikslais taikyti lošėjams būtent supaprastintą lažybų pasiūlą. Tokia priemonė ir jos taikymo galimybės nėra aptartos minėtuose Bendrovės vidiniuose dokumentuose. Taip pat byloje yra rašytinių duomenų (Tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjos 2022 m. liepos mėn. tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių ir informacijos pateikimo ir UAB „Amber Gaming“ 2021 m. spalio 19 d. teiktas Nuotolinių lošimų organizavimo reglamento papildymų projektas), patvirtinančių, jog Bendrovė bandė derinti Reglamento pakeitimus su Tarnyba, susijusius su lošimų pasiūlos individualizavimu, tačiau tokie pakeitimai, jų aiškiai neapibrėžus Reglamente, taip ir liko nepatvirtinti Tarnybos. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, jog Bendrovė aiškiai suprato, kad supaprastinta lažybų pasiūla turi būti reglamentuota Bendrovės Reglamente.

32. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog varžybose, dėl kurių Lošėjas lažinosi, iš tiesų buvo manipuliuojama sporto varžybų eiga ar rezultatu, ar, kad Lošėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Lošėjas statymus atliko dėl galbūt sutartų varžybų arba nesąžiningo elgesio. Nors Bendrovė laikosi pozicijos, jog supaprastintos lažybų pasiūlos taikymas Lošėjui yra Bendrovės teikiamų lošimo paslaugų panaudojimo PPTF schemose riziką mažinanti priemonė ir ji neturėjo būti numatyta Reglamente, tačiau teisėjų kolegija su tokia Bendrovės pozicija nesutinka.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovė nepagrįstai Lošėjo veiksmus, kai jis dažnai lažinasi dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, nors Bendrovė pati siūlo tokią rizikingą lažybų pasiūlą, vertina kaip PPTF prevencijos rizikos valdymą, ir neįvertina, kad toks Lošėjui taikomos pasiūlos teikimas pažeidžia jo teises ir riboja jo laisvę pasirinkti tokią lažybų pasiūlą, kuri yra viešai skelbiama Bendrovės svetainėje kitiems lošėjams. Šiuo atveju susidaro ydinga situacija, kai Bendrovė gali nevaržomai piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeidinėti ALĮ nuostatas bei lošėjų teises motyvuodama tokį sprendimą vieninteliu argumentu, kad klientas dažnai dalyvauja lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių. Jeigu yra pagrindas valdyti pagal PPTFĮ ir jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus, įskaitant Bendrovės vidaus teisės aktus, PPTF riziką, tai ji ir turi būti atitinkamai identifikuota ir motyvuota, pvz., kiek tokių buvo statymų, per kokį laikotarpį, kokios sumos buvo statomos, kokie laimėjimai ir kt., tačiau nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo. Todėl sutiktina su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, kad supaprastintos lažybų pasiūlos taikymas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pinigų plovimo rizikos valdymo priemone, o greičiau laiminčio lošėjo dalykinių santykių su Bendrove apribojimu.

34. Apeliantas taip pat nepagrįstai nagrinėjamu atveju priešina PPTFPĮ ir ALĮ nuostatas, nes PPTFPĮ ir šio įstatymo pagrindu vykdoma lošimus organizuojančių bendrovių prevencinė veikla ir taikomos prevencinės priemonės negali būti taikomos siekiant išvengti ALĮ nustatytų draudimų ar tapti priemone nepaisyti Reglamente nurodytų bendrovės bei lošėjų teisių ir pareigų. Tarp šių dviejų teisės aktų nėra jokio prieštaringumo, taip pat, kaip ir pagrindo laikyti vieną iš šių teisės aktų specialiu įstatymu vienas kito atžvilgiu. Lošimų organizatorius, vykdydamas savo veiklą, turi laikytis tiek ALĮ, tiek ir PPTFPĮ arba jį lydinčiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šių teisės aktų reikalavimai taikomi vienu metu, tačiau siekiant skirtingų tikslų, t. y. lažybos organizuojamos taikant ALĮ ir lošimų organizavimo reglamento nuostatas, o lažybų organizavimo metu vykdoma PPTF prevencija vykdoma vadovaujantis PPFTPĮ ir lošimų organizatorių nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nekvestionuoja Bendrovės nurodytų argumentų, kad ji privalo turėti vidaus politiką, vidaus kontrolės procedūras ir sistemas, skirtas PPTF rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, taip pat sutinka, kad Bendrovės vidiniai dokumentai, kuriuose nustatyti PPTF rizikos vertinimo rezultatai bei taikomos vidinės klientų stebėjimo bei rizikos vertinimo metodikos ir pan., neturi būti skelbiami viešai, tačiau bet kokiu atveju supaprastinta lažybų pasiūla turi atsispindėti Bendrovės Reglamente. Bendrovei nepaisius minėtų teisės aktų reikalavimų, ji pagrįstai skundžiamu Įsakymu buvo pripažinta pažeidusi Reglamento 4.7.2 ir 14.3 papunkčius bei ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir už tai jai pritaikytos ALĮ numatytos poveikio priemonės.

35. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo su klausimais: (i) ar lošimo paslaugų teikėjai pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. direktyva (ES) 2019/2177 (toliau – ir Direktyva) 8 straipsnio nuostatas turi teisę patys nustatyti pinigų plovimo rizikos valdymo priemones, ar nacionaliniuose teisės aktuose turi / gali būti nustatyti tokių priemonių baigtiniai sąrašai?; (ii) ar tokios rizikos valdymo priemonės privalo būti skelbiamos viešai, ar gali būti numatytos tik vidiniuose lošimo paslaugų teikėjų dokumentuose (politikose)?; (iii) ar lošimo paslaugų teikėjai, valdydami jiems kylančias pinigų plovimo rizikas, turi teisę taikyti tokias priemones, kuriomis klientams (lošėjams) yra ribojamas naudojimasis tam tikromis paslaugomis (pavyzdžiui, ribojimas tam tikriems lošėjams naudotis dalimi aukštesnę pinigų plovimo riziką keliančių lažybų pasiūlos), nepaisant to, kad Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose azartinių lošimų organizavimą, tokios priemonės naudojimas tiesiogiai nėra numatytas?; (iv) ar taikant tokias priemones lošimo paslaugų teikėjui užtenka nustatyti, kad egzistuoja pinigų plovimo tikimybė (rizika) ateityje, ar vis dėlto privaloma nustatyti, kad pinigų plovimas iš tiesų yra / buvo vykdomas?

36. Pareiškėjo prašymas grindžiamas tuo, jog vadovaujantis Direktyvos 8 straipsnio nuostatomis, lošimo paslaugų teikėjai patys turi nustatyti ir taikyti veiksmingas pinigų plovimo rizikų valdymo priemones. Nacionaliniai teisės aktai negali nustatyti baigtinio tokių priemonių sąrašo, nes įpareigotieji subjektai patys savo politikose numato pavyzdines rizikos valdymo priemones, kurios neturi būti viešai skelbiamos klientams, todėl tokios priemonės negalėjo būti įtvirtintos Reglamente, kuris skelbiamas viešai. Be to, lošimo paslaugų teikėjai turi teisę valdydami jiems kylančias pinigų plovimo rizikas taikyti ir tokias priemones, kuriomis klientams yra ribojamas naudojimasis tam tikromis paslaugomis.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. LVAT praktikoje nurodoma, kad kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-215-552/2017).

38. LVAT į ESTT privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-653-520/2020, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2021-556/2023).

39. Pagal ESTT praktiką būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (žr., pvz., ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų išnagrinėta ši administracinė byla ir joje priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė daugiau teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti susidariusią ginčo situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, o likę pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

43. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis