6e6ed34f-dca9-4bcb-afe3-e328f2ea2870 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3617-609/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00110-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 18.9; 18.12; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai E. P., pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Skuodo skyriaus, atstovui ŽydrÅ«nui Kumpiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. P. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D.

V. dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja E. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2019 m. spalio 4 d. sprendimÄ Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas). Skunde nurodo, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J.

P.“ buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei J. P. (mirusi) tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį: 3,13 ha žemės, vertė 908 Eur, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Teigia, kad J. P. 1991 m. spalio 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. P. valdytus 5 ha žemės (duomenys neskelbtini). J. P. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Skuodo rajono Žemėtvarkos skyriui 1998 m. rugsėjo 8 d. pateiktame praÅ¡yme nurodyta, kad pageidaujama, jog bÅ«tų perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 1999 m. sausio 18 d. patvirtino iÅ¡vadÄ Nr. 1539 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau - ir IÅ¡vada Nr. 1539), kuri buvo persiųsta Skuodo rajono Mosėdžio seniÅ«nijai. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 28-13373 buvo atkurtos nuosavybės teisės į pilietei J. P. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 1,87 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam Å«kiui naudojamÄ 1,55 ha žemės ir 0,32 ha namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J.

P. mirė, jos įpėdiniais pagal įstatymÄ yra jos dukra D. V. ir sÅ«nus R. P.. Pažymi, kad mirus J. P., nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra liko neužbaigta, nes pagal IÅ¡vadÄ Nr. 1539 J. P. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,13 ha žemės. (duomenys neskelbtini) mirė R. P. (pareiÅ¡kėjos sutuoktinis), kurio įpėdinė yra pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėja mano, kad Ginčijamas sprendimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Šį teiginį grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ , Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, mirus, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡vada, kad minėtos įstatymų nuostatos suteikė mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯pėdiniams teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese tomis pačiomis teisėmis, tame tarpe valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do iki nustatymu nustatyto termino pareiÅ¡kimo (pakeitimo) klausimais. Pabrėžia, kad J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad jai bÅ«tų perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

PareiÅ¡kėjos teigimu, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ užbaigti sutrukdė kilę nesutarimai tarp J. P. įpėdinių –D. V. pageidavo, jog jai tenkanti žemės dalis bÅ«tų grÄ Å¾inama Vilniaus rajone. Pažymima, kad pagal D. V. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Skuodo rajono Žemėtvarkos skyriui 2006 m. lapkričio 22 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ IÅ¡vada Nr. 1539 dėl 1,57 ha žemės grÄ Å¾inimo buvo persiųsta į tuometės Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau NŽT direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pavedimu NŽT Vilniaus rajono skyriui buvo pavesta IÅ¡vadÄ Nr. 1539 grÄ Å¾inti į NŽT Skuodo skyrių, o J.

P. vardu Vilniaus rajono Danilavos kadastro vietovėje suprojektuotÄ 2,02 ha žemės sklypÄ Nr. 1004 priskirti laisvos žemės fondo žemei. Minėtu NŽT direktoriaus pavaduotojo pavedimu NŽT Skuodo skyriui pavesta, gavus iÅ¡ NŽT Vilniaus rajono skyriaus IÅ¡vadÄ Nr. 1539, mirusios J. P. vardu tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ pagal J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . Atsakovei 2014 m. sausio 21 d. gavus IÅ¡vados Nr. 1539 originalÄ , Skuodo skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 18 d.

įsakymu Nr. 15 VÄ®-(14.15.2)- 591 J. P. buvo įtraukta į pretendentų sÄ raÅ¡Ä patvirtinus pretendentų, pageidaujančių žemę, miÅ¡kÄ gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti sÄ raÅ¡e Mosėdžio kadastro vietovėje, Skuodo rajone. PareiÅ¡kėja nurodo, kad į NŽT Skuodo skyriaus organizuojamus pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, susirinkimus, vykusius 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. spalio 15 d. ir vėliau, D. V. neatvykdavo, į susirinkimus atvykdavęs R.

P., nesant D. V. įgaliojimo, negalėjo pasirinkti žemės. 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. pretendentų susirinkimuose, kuriuose J. P. įpėdiniai galėjo rinktis žemės sklypus, D. V. taip pat nedalyvavo. Pabrėžia, kad projektuojamo žemės sklypo ji negalėjo pasirinkti be D. V. sutikimo. PareiÅ¡kėjos vertinimu, D. V. neatvykstant į pretendentų susirinkimus, jai nesuteikta galimybė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl tolesnių nuosavybės teisių atkÅ«rimo veiksmų atlikimo be D.

V. sutikimo. Jos teigimu, esant neiÅ¡pildytoms AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytoms sÄ lygoms, atsakovė neturėjo teisės priimti Ginčijamo sprendimo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė nurodė, kad skundÄ palaiko visiÅ¡kai ir praÅ¡o jį patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad NŽT darbuotojai pareiÅ¡kėjos neįspėjo apie teisines pasekmes, pretendentės J. P. įpėdiniams nepateikus praÅ¡ymo ir sutikimo, nepaaiÅ¡kino, kokius veiksmus bÅ«tina atlikti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rai tęsti.

Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pagal Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. spalio 20 d. pažymÄ Nr. 3945-482 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, J. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytus 5,0 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. praÅ¡ymu, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 1999 m. sausio 18 d. priėmė iÅ¡vadÄ Nr. 1539 dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 5,0 ha žemės plotui.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 28-13373 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn J. P. asmeniniam Å«kiui naudojamus žemės sklypus (1,09 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,46 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,32 ha namų valdos žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). AtkÅ«rus nuosavybės teises į asmeninio Å«kio žemę ir namų valdos sklypÄ (viso į 1,87 ha), liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,13 ha žemės. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau - Metodika) 47 punkto, nustatančio, kad pretendentui pagal tÄ pačiÄ eilę projektuojamas vienas tokios pat pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas, iÅ¡skyrus Å¡iame punkte nustatytas iÅ¡imtis, nuostatas, J. P. įpėdiniai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese dalyvauja tomis pačiomis sÄ lygomis ir tvarka, kuriomis nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos pačiam pretendentui (J.

P.), t. y. pareiÅ¡kėja ir D. V. turėjo rinktis vienÄ tokios pat pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypÄ . Cituoja AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas, nustatančias nuosavybės teisių atkÅ«rimo atlyginant pinigais sÄ lygas. Nurodo, kad Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. buvo kviečiamos į NŽT Skuodo skyriaus vykdytus Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (savivaldybės) Mosėdžio seniÅ«nijos Mosėdžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano projektavimo susirinkimus, kur pretendentės J.

P. paveldėtojai galėjo rinktis žemės sklypus, tačiau D. V. į susirinkimus neatvykdavo, o E. P. į susirinkimus nors ir atvykdavo, tačiau sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimui nepasirinko. Esant tokioms aplinkybėms, nuosavybės teisės kaimo gyvenamojoje vietovėje į pilietei J. P. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 3,13 ha žemės (vertė - 908 Eur (devyni Å¡imtai aÅ¡tuoni Eur)) buvo atkurtos, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Atkreipia dėmesį, kad siÅ«lymas pareiÅ¡kėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ buvo iÅ¡reikÅ¡tas dar 2016 m. rugsėjo 8 d. teismui pateiktame atsiliepime administracinėje byloje Nr. I-2859-162/2016.

Be to, pareiÅ¡kėjos prie skundo pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-657-552/2018, nurodyta, kad „pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį duoti sutikimÄ sklypo pasirinkimui arba vykdyti procedÅ«rÄ be jo sutikimo“. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė mano, kad pareiÅ¡kėja turėjo pakankamai laiko kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ , tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į skundÄ , kurį patikslino, nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimui buvo pakankamai laiko. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundÄ nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei J. P. (mirusi) tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 3,13 ha žemės, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau, minėta – ir AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Tvarka; su vėlesniais pakeitimais) bei kiti teisės aktai.

AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) turto savininkui;

2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;

3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Tvarkos 3 punktas nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama piliečio praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodytu ir AtkÅ«rimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«du. Jeigu pilietis keitė valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama bÅ«du, nurodytu paskutiniame praÅ¡yme, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, per AtkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra turtinė teisė, todėl, mirus Å¡ios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/1999, 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000, 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mirus asmenims, turintiems savarankiÅ¡kÄ teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Ä®pėdinių ratas nustatomas civilinės teisės normų pagrindu (Civilinio kodekso penktoji knyga), paveldėjimo teisės liudijimus iÅ¡duoda notarai (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ginčai sprendžiami teismine tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 – 1059/2006).

AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis suteikia mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯pėdiniams teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese tomis pačiomis teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, kuris iki įstatymu nustatyto termino padavė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į atitinkamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tame tarpe ir valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do iki įstatymu nustatyto termino pareiÅ¡kimo (pakeitimo) klausimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-965/2014).

PareiÅ¡kėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. yra pretendentės į likusiÄ neatkurtÄ J. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 3,13 ha žemės. Mirus J. P., tiek pareiÅ¡kėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo turi vienodas subjektines teises dalyvauti nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J.

P.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į J. P. (mirusi) tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 3,13 ha žemės, atlyginant pinigais už 3,13 ha žemės – 908 Eur. Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį grÄ Å¾inant natÅ«ra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti žemės sklypÄ , nuosavybės teisės Å¡iam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Minėta įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija), įtvirtinta specialiose Å¡io įstatymo taikymo nuostatose, pagal kurias nustatyta, jog piliečių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir neiÅ¡nagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis Å¡io įstatymo nuostatų (AtkÅ«rimo 21 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę atkuriamos ir žemė grÄ Å¾inama AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio ir Tvarkos IV skyriuje nustatyta tvarka bei sÄ lygomis į savininko turėtÄ Å¾emę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius. Be kita ko, minėtame straipsnyje nurodyta, jog žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Nuosavybės teisės į žemę natÅ«ra atkuriamos pažymėjus grÄ Å¾inamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir ApraÅ¡as) bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, (toliau, minėta – ir Metodika). Pagal Metodikos (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 1 d.) 36 punktÄ , žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliÅ¡kumo ir kituose teisės aktuose nustatytos pirmumo teisės pretendentams įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę.

Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasiraÅ¡ytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali bÅ«ti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tÄ pačiÄ dienÄ atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Pretendentai į susirinkimus kviečiami įteikiant jiems kvietimÄ asmeniÅ¡kai (pasiraÅ¡ytinai) arba registruotu laiÅ¡ku, arba kitu pretendento praÅ¡yme nurodytu bÅ«du ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos, o pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, nustatyta tvarka.

Tvarkos 1021 punkte įtvirtinta (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.), jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ Å¾emėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamÄ pretendentų susirinkimÄ , kuriame jiems turėtų bÅ«ti projektuojami natÅ«ra grÄ Å¾inami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raÅ¡tu (registruotais laiÅ¡kais) iÅ¡siųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informacijÄ apie pretendentų susirinkimo vietÄ ir laikÄ bei Å¡ios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimÄ .

Tvarkos 105 punkto nuostata, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d., numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių praÅ¡ymus ir sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ pilietis Å¡ios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (iÅ¡skyrus neatvykimÄ dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamÄ pretendentų susirinkimÄ , kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miÅ¡ko sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui bÅ«tų galima projektuoti perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grÄ Å¾inama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra iÅ¡vadoje dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miÅ¡kas ar vandens telkinys, apie tai raÅ¡tu informuojant pilietį.

Å iuo atveju nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais Å¡ios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto vieÅ¡o svarstymo pabaigos paaiÅ¡kėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimÄ neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypas ar vandens telkinys projektuojamas Å¡io žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytÄ eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų.

J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. praÅ¡yme nurodė, jog pageidauja, kad jai bÅ«tų perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2006 m. vasario 11 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sprendimu J. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,87 ha žemės, perduodant nuosavybėn asmeniniam Å«kiui naudojamus žemės sklypus. Liko neatkurta nuosavybės teisė į 3,13 ha žemės. PareiÅ¡kėja teigia, kad jai nebuvo paaiÅ¡kinta, jog esant nesutarimams tarp pretendentų, gindama savo teises, ji turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį D.

V. duoti sutikimÄ sklypo pasirinkimui arba vykdyti procedÅ«rÄ be jos sutikimo. Jos vertinimu, esant neiÅ¡pildytoms AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytoms sÄ lygoms, atsakovė neturėjo teisės priimti Ginčijamo sprendimo. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina pabrėžti, jog teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas.

Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotÄ asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių, užkertančių keliÄ siekiamam tikslui. Kaip ne kartÄ pabrėžė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančius įstatymus pareiga rÅ«pintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-89-261/2015).

Pakankamai ilga įstatymais nustatyta Å¡io termino trukmė savaime suponavo galimybę pareiÅ¡kėjams elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ â€“ t. y. įvairiais bÅ«dais gauti bÅ«tinÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui informacijÄ , pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises bei kitus bÅ«tinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pretendentai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimus, kuriuose jie galėjo rinktis laisvos valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Byloje pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens D. V. sutikimas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 11 d. ji davė sutikimÄ R. P. pasirinkti žemės sklypo vietÄ ir ribas pagal NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 15VÄ®-962-(14.15.2) „Dėl Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (savivaldybės) Mosėdžio seniÅ«nijos Mosėdžio kadastro vietovės, žemės sklypo plano, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtintÄ asmenų, pateikusių praÅ¡ymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypus žemės sklypus Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (savivaldybės) Mosėdžio seniÅ«nijos Mosėdžio kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡Ä .

IÅ¡ 2018 m. sausio 2 d. vykusio pretendentų susirinkimo protokolo matyti, jog Å¡iame posėdyje dalyvavusi pareiÅ¡kėja žemės sklypo nepasirinko. Byloje nėra duomenų, kad J. P. įpėdiniai praÅ¡ymo, kuriame bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta jų valia dėl žemės sklypo ar sklypų projektavimo žemėtvarkos projekte nepateikė, patys neatliko veiksmų, bÅ«tinų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rai tęsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-657-552/2018 konstatavo, kad kilus ginčui tarp pretendentų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros pabaigimo, gindamas savo teises, pretendentas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ su praÅ¡ymu įpareigoti kitÄ pretendentÄ duoti sutikimÄ sklypo pasirinkimui arba vykdyti procedÅ«rÄ be jo sutikimo.

Pastebėta, kad vienam iÅ¡ pretendentų tokia teisė nesuteikta. Ä® bylÄ pateiktas įgaliojimas patvirtina, jog dar 2016 metų balandžio 29 d. pareiÅ¡kėjos sutuoktinis R. P. įgaliojo pareiÅ¡kėjÄ jį atstovauti sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į jo motinai J. P. tenkančiÄ Å¾emę atkÅ«rimu. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. I-2859-162/2016 pareiÅ¡kėja buvo R. P. atstove. Ä®vertinus tai, jog nuo Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-657-552/2018 priėmimo iki Ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja turėjo pakankamai laiko pasirinkti tinkamÄ elgesio modelį ir realizuoti savo, kaip pretendentės į likusiÄ neatkurtÄ J.

P., tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 3,13 ha žemės, teises. Kadangi ji to nepadarė, Ginčijamas sprendimas atitinka AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjos naudai, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos E. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė