6b7d53fb-80a4-44df-bdb9-e320ee1ebbb4 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1732-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00745-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; 20.2.3.2.; 55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 26 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, Henrikai Žibutytei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – V. V. , nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.          Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl netinkamų laikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. birželio 8 d.. PareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b.l. 4-7, 35-38) nurodė kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. birželio 8 d.

įvairiais laikotarpiais gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL). Visos palatos, kuriose pareiškėjas buvo gydomas, buvo perpildytos. Chirurgijos skyriuje buvo tik vienas tualetas su dviem unitazais, buvo įrengtos tik dvi praustuvės, todėl visi ligoniai ryte negalėdavo nusiprausti. Pisuarų iš viso nebuvo. Pažymėjo, kad Chirurgijos skyriuje gydėsi 40 ligonių. Vidaus ligų skyriuje, kuriame yra 5 palatos, taip pat buvo įrengtas tik vienas tualetas. Tualetai nebuvo tinkamai atitverti pagal teisės aktų reikalavimus, todėl tualetu reikėdavo naudotis visiems matant.

Dėl nežmoniÅ¡kų sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Be to, LAVL visur buvo iÅ¡kabinti įspėjami užraÅ¡ai, draudžiantys rÅ«kyti, nebuvo nustatytos vietos, kur galima bÅ«tų rÅ«kyti. PareiÅ¡kėjas, kaip rÅ«kantis asmuo, turėjo nerÅ«kyti visÄ buvimo LAVL laikotarpį. Dėl to jautėsi pažemintas, organizme trÅ«ko nikotino, labai kankinosi nerÅ«kęs. Atsakovo atstovas LAVL su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 16-19) atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1 (32,6 kv.m, įrengtos 8 vieno aukÅ¡to lovos), nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Vidaus ligų (Terapinio) skyriaus palatoje Nr. 4 (13,5 kv.m, įrengtos 4 vieno aukÅ¡to lovos). Informavo, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Atsižvelgiant į tai, koks pacientų skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose pateikti negali. Pažymėjo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių).

Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, be to, privaloma laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų. Informavo, kad LAVL Vidaus ligų ir Chirurginis skyriai (Lukiškių sk. 6, Vilnius) buvo įrengti ne režimo zonos korpuse. Šiame korpuse patalpos nebuvo rakinamos, todėl pareiškėjui trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant galimybę laisvai judėti gydomųjų skyrių lokaliniuose sektoriuose ir šių sektorių pasivaikščiojimo kiemuose.Pabrėžė, kad LAVL ne režimo zonoje esančiuose gydomuosiuose skyriuose sanitariniai mazgai buvo įrengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 47:2011) nuostatas. Higienos normos HN 47:2011 30, 32 p. reglamentuojama, kad įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms, o 38 p. nustato, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų), praustuvių skaičius nereglamentuojamas.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Higienos normos HN 47:2011 4 p., šios higienos normos 30, 32 p. nuostatos taikomos tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. LAVL Chirurginio skyriaus I aukšte (2 palatos) buvo įrengtas 1 unitazas (2D2/p plane vieta Nr. 1-8) ir 3 praustuvės (2D2/p plane vieta Nr. 1-7), II aukšte (3 palatos) - 1 praustuvė (2D2/p plane vieta Nr. 2-7); Vidaus ligų (Terapinio) skyriaus II aukšte (5 palatos) buvo įrengti 2 unitazai (lD2/p plane vieta Nr. 2-3) ir 3 praustuvės (lD2/p plane vieta Nr. 2-4).

Unitazai buvo atskirti skiriamÄ ja siena, tokiu bÅ«du užtikrinant pacientų privatumÄ . LAVL pacientų higiena taip pat buvo užtikrinama prausimusi duÅ¡u, kuriuo maudymasis buvo organizuojamas vadovaujantis Lietuvos higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 nuostatomis, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudalyta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LAVL savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kurie nustato, jog sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose rÅ«kyti draudžiama.

LAVL yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sÄ lygas, ir atsižvelgus į Å¡ios įstaigos specifikÄ , negalima rÅ«kyti LAVL teritorijoje.Nurodė, kad apibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. birželio 8 d.

Atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. ir nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 3 d. (b.l. 16)Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, nepakankamu kiekiu sanitarinių įrenginių ir t.t. momento.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ . SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2017 m. balandžio 28 d. (b.l. 8). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 28 d., yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 56 str.).

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nenurodo aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra konstatavęs, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-134/2014).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 28 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomens apie pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpius Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 3 d. (ABTÄ® 56 str.).CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

IÅ¡ bylos duomenų (b.l. 16, 28) visumos matyti, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu LAVL buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 19,80 kv.m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,8 kv.m gyvenamojo ploto (19,80/4). Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL 4 paras buvo pažeista jo teisė į teisės aktais numatytÄ 5,1 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ (pareiÅ¡kėjui trÅ«ko nuo 1,3 kv. m gyvenamojo ploto).

Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes LAVL veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su netinkamai įrengtais, neužtikrinančiais privatumo, sanitariniais mazgais, sanitarinių įrenginių trÅ«kumu.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Å iuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr. Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo nr.41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; taip pat žr.

A. M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. ir Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad ginčo gyvenamųjų patalpų sanitarinių mazgų įrengimas atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ â€“ jie buvo atskirti skiriamÄ ja siena, tokiu bÅ«du užtikrinant pacientų privatumÄ (b.l. 17).

IÅ¡ pateikto Vidaus ligų skyriaus patalpų plano matyti, jog Vidaus ligų skyriuje yra įrengti du tualetai, kuri atitverti siena (b.l. 26). Tačiau byloje nėra duomenų apie tualetus skiriančios sienos aukÅ¡tį, be to, iÅ¡ pateiktų duomenų negalima spręsti, kad toks tualetų atskyrimas užtikrino asmens privatumÄ , todėl konstatuotina aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas ir ribojo jo privatumÄ . Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiose LAVL gyvenamosiose patalpose buvo pažeista.Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose). Atsakovas pateikė duomenis, kad LAVL Vidaus ligų skyriaus II aukÅ¡te yra 5 palatos, įrengti 2 unitazai (b.l. 17, 26).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog LAVL Vidaus ligų skyriuje įrengtų unitazų kiekis nevisiÅ¡kai atitiko higienos normos reikalavimus. PareiÅ¡kėjo teigimu LAVL nesudarytos sÄ lygos rÅ«kyti.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose Å¡vietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiÅ«ros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose.

Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. LAVL nurodė, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta visose ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti (b. l. 18).

Teismo nuomone, neteisėtų LAVL administracijos veiksmų, dėl pareiÅ¡kėjui nesudarytos galimybės rÅ«kyti, nenustatyta, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai, atmestini kaip neįrodyti.Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų LAVL poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose bei esant netinkamam sanitarinių mazgų įrengimui gyveno neilgÄ laikotarpį (4 paras), be to, byloje nėra duomenų, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis - pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, sanitarinių įrenginių trÅ«kumo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 47 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo V. V. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos  Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 47 Eur (keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Algis Markevičius