6b705760-b32b-49ff-9c8e-e4e2a65ccb89 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas Zelianka Civilinė byla Nr                                                                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-2079-585/12Proceso Nr. 2-54-3-00826-2011-4                                                       Procesinio sprendimo kategorija 18.2.2.; 121.15; 121.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 13d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant apelianto atstovei advokatei Akvilei Bužinskaitei, ieÅ¡kovės atstovei advokatei Kristinai Latožienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Svaita“ apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Svaita“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo, 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , bei 1 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nuo 2001-07-18 iki 2011-07-19 dirbo UAB „Svaita“ pardavėja. 2011-07-19 jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, už tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas.

IeÅ¡kovė mano, kad ji nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. 2011-07-01 D. K. atsakovui priklausančioje parduotuvėje „Nendrė“ pardavė besibaigiančio galiojimo terminų maisto prekes L. Å ., kurioms pritaikė 80% dydžio kainų nuolaidas. Tokio dydžio nuolaidas pritaikė atsižvelgusi į parduotuvės vedėjos V. S. nurodymÄ vengti besibaigiančio ir pasibaigusio galiojimo terminų prekių nuraÅ¡ymų. Iki 2011 -07-01 parduotuvėje nebuvo jokio raÅ¡tiÅ¡ko nurodymo dėl besibaigiančio galiojimo prekėms taikomų nuolaidų dydžių.

Kiekviena pardavėja jai pavestame aptarnauti parduotuvės skyriuje turėjo kontroliuoti besibaigiančio galiojimo prekių terminus ir taikyti tokioms prekėms kainų nuolaidas. IeÅ¡kovė nebuvo supažindinta su 2011-07-01 parduotuvėje atlikto patikrinimo aktu. Skirdamas griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovei, atsakovas nenurodė, kuriuos D. K. veiksmus laiko Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į galimai padaryto pažeidimo sunkumÄ , ieÅ¡kovės ankstesnį darbÄ .

IeÅ¡kovė laiko, kad ji visai nepagrįsta nubausta du kartus, nes jai nebuvo iÅ¡mokėta ir ketvirtinė premija. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, D. K. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ir reputacijos pablogėjimÄ dėl jai mestų kaltinimų padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmėje, ieÅ¡kovė patyrė 1 000 Lt neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo teisinį pagrindÄ , priteisti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .          Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieškovė, dirbdama atsakovui priklausančioje parduotuvėje „Nendrė“ pardavėja - kasininke, 2011-06-29 ir 2011-07-01 parduodama prekes parduotuvės kasoje, nepagrįstai pritaikė 90% dydžio kainų nuolaidas parduodamiems maisto produktams. Šias prekes pirko R. G. ir pardavėjos S. M. giminaitis. Be to, ieškovė 2011-06-29 ir 2011-07-01, pati nepagrįstai prisitaikiusi 90% dydžio kainų nuolaidas, pirko įvairius maisto produktus. Atsakovas nebuvo nustatęs pats, taip pat nebuvo leidęs ar pavedęs kitiems savo darbuotojams taikyti besibaigiančio galiojimo maisto produktams kainų nuolaidas iki 90%.

IeÅ¡kovė neteisėtai taikydama kainų nuolaidas nesibaigiančio galiojimo maisto produktams, bei pati įsigydama tokius maisto produktus, taip pat ir su 90% nuolaida, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Dėl tokių veiksmų D. K. prarado atsakovo pasitikėjimÄ ja. Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nusprendė pripažinti tarp UAB „Svaita“ ir D. K. 2001-07-17 sudarytÄ darbo sutartį Nr. 124, nutrauktÄ neteisėtai; panaikinti 2011-07-19 UAB „Svaita“ direktoriaus įsakymus Nr. 20110719/1 ir Nr. 2011071 9/2, dalyje dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo, skyrimo D.

K.; priteisti iÅ¡ UAB „Svaita“ D. K. naudai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ - 4 367,76 Lt atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2011-07-19 iki Å¡io sprendimo įsigaliojimo dienos; 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 800 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei; nustatyti, kad UAB „Svaita“ ir D.

K. 2001-07-17 sudaryta darbo sutartis Nr. 124, nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; įpareigoti UAB „Svaita“ pakeisti D. K. 2001-07-17 darbo sutartyje Nr. 124 atleidimo iÅ¡ darbo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant: „pagal DK 297 straipsnio 4 dalį darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos“.Teismas sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad parduotuvėje „Nendrė“ pagal faktiÅ¡kai galiojusiÄ prekių kainų nuolaidų tvarkÄ , visoms parduodamoms maisto prekėms galėjo bÅ«ti taikomos kainų nuolaidos virÅ¡ijančios 50 % prekių kainos.

IeÅ¡kovė nebuvo iÅ¡samiai ir pasiraÅ¡ytinai, t.y. tinkamai, supažindinta su parduotuvėje galiojusia maisto prekių kainų nuolaidų taikymo tvarka, todėl ji negali bÅ«ti atsakinga dėl galimai netinkamo nurodytos tvarkos taikymo. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė patikimų ir neabejotinų įrodymų patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė parduotuvėje 2011-06-29, 2011-07-01 pirkdama, o 2011-06-29, 2011-07-01 parduodama maisto produktus su kainų nuolaidomis, Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę ir padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Teismo nuomone, vertindamas ieÅ¡kovės galimai padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ ir priimdamas sprendimÄ skirti ieÅ¡kovei griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, atsakovas nebuvo nustatęs konkretaus, LR DK 235 str. 2 d. numatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, kurį padarė ieÅ¡kovė. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parduotuvės antros pamainos pardavėjų veiksmus, kurie yra nurodyti kaip ieÅ¡kovės Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, atsakovas įvertino kaip neÅ¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Å ios pamainos pardavėjoms buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimai. D. K. galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimÄ teismas vertino kaip atliktÄ neiÅ¡samiai, nesilaikant įstatymuose nustatytos darbo drausmės pažeidimo tyrimo ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl konstatavo, kad nenustatęs, jog ieÅ¡kovė padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo skirti D. K. griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Kadangi nagrinėdamas bylÄ teismas nustatė, kad atsakovas atlikdamas ieÅ¡kovės galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimÄ , pažeidė drausminės nuobaudos parinkimo ir skyrimo tvarkÄ , Å¡iuos atsakovo veiksmus, teismas pripažino kaltais veiksmais, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ ir konstatavo, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas.Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas spręsdamas dėl ieškovės atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai taikė LR DK 136 str. 2 d. 3 p., 228 str. ir 235 str. 2 d. 4 p. nuostatas, dėl to netinkamai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovė nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir jos atleidimas dėl tokio pažeidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas; LR CPK 177 str., 178 str., 185 str. nuostatas, netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai taikė CPK 93 str. 94 str. ir 293 str. nuostatas, netinkamai išsprendė ieškinio reikalavimų apimties tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus;

DK 250 str. nuostatas, taip pat LR CK 6.250 str. nuostatas ir nepagrįstai sprendė dėl neturtinės žalos priteisimo. Apelianto nuomone, teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė nepažeidė nustatytos darbo tvarkos, nepagrįstai nevertino, kad ieÅ¡kovė pas apeliantÄ pardavėjos pareigose dirbo daugiau kaip 10 metų, o darbuotojas, ilgÄ laikÄ dirbantis toje pačioje darbovietėje su tais pačiais kolektyvo nariais, kaip protingas ir atidus asmuo, gali ir privalo suvokti, kurie jam duodami pavedimai yra teisėti ir atitinkantys jo pareigas, kurie pavedimai yra privalomi, o kurie rekomendacinio pobÅ«džio, kokius klausimus jis turi teisę spręsti savarankiÅ¡kai, o kokių ne, apie kokius atliktus veiksmus reikia informuoti kitus darbuotojus ar vadovus, ir pan.

Darydamas iÅ¡vadÄ , kad parduotuvėje buvo taikomos parduodamų prekių kainų nuolaidos, nustatytos žodine tvarka, tačiau teismas negali nustatyti kokiais atvejais, kokiomis sÄ lygomis ir kokioms maisto prekėms, galėjo bÅ«ti taikomos kainų nuolaidos virÅ¡ijančios 50 proc. prekių kainos, teismas ignoravo apelianto atstovo ir apelianto administracijos darbuotojų, kurie į bylÄ buvo iÅ¡kviesti liudytojais, paaiÅ¡kinimus, kad kainų nuolaidos, virÅ¡ijančios 50 proc. prekių kainos buvo apskritai draudžiamos, galėjo bÅ«ti taikomos tik iÅ¡sskirtiniais atvejais suderinus su vadovybe.

Byloje nenustatyta, kad darbdavys, o ne pačios pardavėjos savavaliÅ¡kai, bÅ«tų leidęs prekėms taikyti 90 proc. ar didesnes nuolaidas. Apelianto teigimu, teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai sprendė dėl ieÅ¡kovės supažindinimo su nuolaidų taikymo tvarka parduotuvėje, kadangi iÅ¡ esmės visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad parduotuvėje dirbusioms pardavėjoms buvo žinoma įprastinė nuolaidų taikymo prekėms tvarka, kuri buvo aiÅ¡ki, konkreti, jos buvo laikomasi ilgÄ laikÄ , todėl ieÅ¡kovė privalėjo jos laikytis, o nesilaikydama Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę.

Teismas netyrė ir neatsižvelgė į ieÅ¡kovės darbo tvarkÄ reglamentuojančius lokalinius teisės aktus ir netinkamai tyrė bei vertino ieÅ¡kovės darbines funkcijas. IeÅ¡kovė privalėjo tikrinti produktų galiojimo terminus, informuoti parduotuvės vedėjÄ apie prekių galiojimo terminų pabaigÄ . Teismas neįvertino aplinkybės, kad pardavėjos nuolaidų dydžius konkrečiai prekei galėjo nustatyti, nevirÅ¡ydamos įprastų 30-50 proc. nuolaidų dydžių, taip pat nuolaidas galėjo taikyti tik besibaigiančio galiojimo prekėms ir savarankiÅ¡kai, su niekuo nepasitarus ir niekam nepraneÅ¡us, negalėjo taikyti kitokių nuolaidų.

Apeliantas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai siekia visÄ atsakomybę dėl ieÅ¡kovės ir kitų parduotuvės pardavėjų neteisėto nuolaidų taikymo susidariusios situacijos perkelti parduotuvės vedėjai, motyvuojant, kad vedėja nepakankamai kontroliavo nuolaidų taikymÄ parduotuvėje. Å ios bylos ginčo dalyku nėra parduotuvės vedėjos patraukimas drausminėn atsakomybėn. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė privalėjo suvokti parduotuvės darbo organizavimo tvarkÄ ir savo teisėto bei leistino elgesio ribas, vedėjai davus neteisėtÄ nurodymÄ , ieÅ¡kovė privalėjo suvokti, kad jis yra neteisėtas, tad tokio nurodymo įvykdymas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės elgesys buvo teisėtas.

Taip pat net ir patvirtinus aplinkybę, kad vedėja nepakankamai atliko savo darbines funkcijas, tai ieÅ¡kovės elgesio nepadaro teisėtu. Teismas taip pat netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su nuolaidų taikymo tvarka parduotuvėje, netinkamai įvertino ieÅ¡kovės teises ir pareigas, nepagrįstai nesirėmė dalimi byloje esančių įrodymų ir todėl neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl nuolaidų taikymo tvarkos parduotuvėje ir ieÅ¡kovės atliktų su Å¡ia nuolaidų taikymo tvarka susijusių pažeidimų.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad ieÅ¡kovė nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę ir ieÅ¡kovės drausminei atsakomybei atsirasti egzistavo visos bÅ«tinosios drausminės atsakomybės sÄ lygos. Teismas taip pat netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, nesivadovavo LAT suformuota praktika ir nepagrįstai sprendime nurodė, jog apeliantas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovei, nesilaikė drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos, nustatytos DK 238 str. ir, skirdamas drausminę nuobaudÄ , pažeidė DK 240 str. nuostatas.

Apelianto teigimu, drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo parinkta tinkamai, atsižvelgiant tiek į jos padarytų pažeidimų turinį, tiek į jos darbo pareigų specifikÄ , tiek į ieÅ¡kovės suvokimÄ apie daromÄ pažeidimÄ ir jos darbines funkcijas, o prieÅ¡ingas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas priteisti neturtinę žalÄ neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neapsaugo apelianto interesų bei neužtikrina civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisėtumo, todėl naikintinas.

Be to, teismas Å¡ioje byloje nukrypo nuo CPK 177 str. bei 185 str. nuostatų ir LAT suformuotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, reikalaujančių, jog teismas patikrintų kiekvieno vertinamo įrodymo tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ ir pakankamumÄ bei visų įrodymų tarpusavio ryšį bei nesivadovaudamas įrodymų pakankamumo taisykle. Apeliantas pažymėjo, kad sprendime nurodoma, jog teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir atsisakė reikalavimo laikyti ieÅ¡kovę atleistÄ pagal DK 127 str.

IeÅ¡kovui atsisakius dalies savo reikalavimų ir teismui šį atsisakymÄ priėmus byla toje dalyje turi bÅ«ti nutraukiama. Teismas nepasisakė dėl bylos nutraukimo Å¡ioje dalyje ir netinkamai paskirstė Å¡alims priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė atsakovo apeliacinį skundÄ prašė atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės atsikirto ieÅ¡kinyje ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK 235 str. 2 d. 4 p. pagrindu teisėtumo bei darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo.Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ už darbo drausmės pažeidimÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Tokia nuobauda pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti taikoma tik dviem atvejais: kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, arba kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. IeÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , kuris pagal DK 235 straipsnio 1 dalį yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Å iurkÅ¡tus pažeidimas nustatomas pagal vertinamojo pobÅ«džio kriterijus. Kasacinis teismas pasisakė, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ gali bÅ«ti laikomas:

a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka;

b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

Ch. v. individuali L. Å . įmonė „MeÅ¡kėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausimÄ , ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytÄ nusižengimÄ darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v.

Nemuno vaistinė, bylos Nr. 3K-3-57/2011).Bet kuriuo atveju, vertinant, ar buvo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka arba konkrečios darbuotojo pareigos, turi bÅ«ti nustatyta, kad tokia (protingai aiÅ¡ki) tvarka ir/arba pareigos darbdavio buvo nustatytos.Atsakovas atsikirto, kad tvarkos, pagal kuriÄ darbuotojai savo nuožiÅ«ra galėtų taikyti nuolaidas, virÅ¡ijančias 50 procentų prekės kainos, nebuvo nustatęs ir darbuotojams teisės be atskiro darbdavio nurodymo taikyti tokių nuolaidų nesuteikė.

Todėl argumentavo pažeidimo vertinimÄ Å¡iurkščiu ieÅ¡kovės veiksmų savavaliÅ¡kumu.Tačiau atsakovas pripažino, kad didesnių negu 50 procentų nuolaidų taikymas apskritai buvo galimas, tik tokiam taikymui kiekvienu atskiru atveju darbuotojui nurodymÄ privalėjo duoti darbdavys. Toks atsakovo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės teiginiui, kad didesnių negu 90 procentų nuolaidų taikymas buvo numatytas bendru žodiniu parduotuvės vedėjos nurodymu. Å is ieÅ¡kovės teiginys patvirtinamas byloje apklaustų liudytojų parodymais.

Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė sumažinta kaina pirko ir pardavė prekes, kurių galiojimo terminas dar nebuvo pasibaigęs ir tai grindė liudytojo A. C. parodymais, kuriais teigiama, kad pardavėja privalo pirmiau parduoti ankstesnio gavimo prekes. Tačiau ieškovė salės darbuotojos pareigas atliko skyriuje, kuriame nebuvo greitai gendančių maisto produktų (tokio ieškovės teiginio atsakovas neneigė, todėl jis laikomas įrodytu), o kaip kasos darbuotoja ieškovė neturėjo pareigos spręsti, kurias salėje esančias greitai gendančias prekes parduoti (išdėstyti pardavimui ar kitaip pateikti pirkėjams) pirmiau.

Be to, byloje nėra pakankamų įrodymų, iÅ¡ kurių galima spręsti apie prekių, už kurių pirkimÄ ir pardavimÄ skirta nuobauda ieÅ¡kovei, priklausymÄ tam tikrai prekių partijai, galiojimo terminus, todėl atsakovo įsakyme dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo nurodomi ieÅ¡kovės veiksmai: perkainojimas ir pirkimas nukainotų prekių, kurių galiojimas dar buvo ilgas, - laikomi neįrodytais. Be to, esant prieÅ¡taringiems paaiÅ¡kinimams dėl reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, susijusių su galiojančia nuolaidų taikymo tvarka, atsakovui nesudarius darbuotojams paskelbtos raÅ¡ytinės ir todėl neginčijamai aiÅ¡kios nuolaidų taikymo tvarkos, kuri turi piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ ir neabejotinas turtines pasekmes atsakovui, tokia prieÅ¡taringumo ir reikÅ¡mingų bylos iÅ¡sprendimui faktų neaiÅ¡kumo padėtis, kilus ginčui dėl faktinių aplinkybių įrodytumo, teismo vertinama atsakovo (darbdavio, privalančio nustatyti aiÅ¡kias darbuotojų pareigas) nenaudai, ir, atitinkamai, darbuotojo, kuriam tokios tvarkos įgyvendinimo pasekmėje taikoma drausminė atsakomybė, naudai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovė, turėdama didelę darbo pas atsakovÄ patirtį, negalėjo nesuprasti, kad santykinai platus ir beveik nereglamentuotas itin didelių nuolaidų taikymas neatitinka įprastinės nuolaidų taikymo tvarkos.

Apie neįprastÄ nuolaidų taikymÄ ieÅ¡kovė neinformavo administracijos darbuotojų, pirko ir pardavė prekes su didesnėmis negu 50 procentų nuolaidomis vengdama atviro ir sÄ Å¾iningo tokių veiksmų atskleidimo administracijos atstovams, netikrino prekių, kurioms taikomos neįprastai didelės nuolaidos, galiojimo terminų. IeÅ¡kovė pripažino, kad taikė virÅ¡ 80 procentų nuolaidas prekėms, kad pirko prekes sau. Todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovė suprato savo veiksmus, susijusius su nepagrįstu nuolaidų taikymu, ir sÄ moningai juos atliko, kitų asmenų nebuvo įtakojama ir objektyviai galėjo nuo tokių neteisėtų veiksmų susilaikyti, todėl netinkamai vykdė darbo pareigas ir padarė darbo drausmės pažeidimÄ (DK 234 str.).

Tačiau dėl jau paminėtų ieÅ¡kovės pareigų neapibrėžtumo priežasčių toks drausmės pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, už kurį galėjo bÅ«ti taikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino darbdavio pareigos atlyginti neturtinę žalÄ darbuotojui sÄ lygas.

Kiekvieno neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbuotojas patiria tam tikrÄ Ä¯tampÄ , nerimÄ , sukrėtimÄ ir kitokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie negali bÅ«ti visais atvejais savaime pripažinti neturtine žala DK 250str. ir CK 6.250str.1d. prasme. Nagrinėjamu ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo atveju nenustatyti neįprastai didelio intensyvumo ieÅ¡kovės neigiami iÅ¡gyvenimai, nenustatytas atsakovo siekis sÄ moningai sukurti tokius iÅ¡gyvenimus ieÅ¡kovei, taip pat ir kokie nors kiti jo tyčiniai veiksmai, nukreipti į ieÅ¡kovės asmenį, nustatyti ieÅ¡kovės veiksmai, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip drausmės pažeidimas, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje pakeičiamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.3p., 331str., teisėjų kolegijan u t a r i a:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimÄ pakeisti.Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei D. K. buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti.LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ UAB „Svaita“ 1400 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas D. K.. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Vytautas Zelianka Kolegijos teisėjai                                                                                                     Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                                      Tatjana Žukauskienė