6b66de35-dfd4-4e33-8198-ece7a3318220 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-361/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46062-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 25.4.1; 1.1.6.6; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.4.6.1; 2.4.7 K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S T E I S M A S NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, asmeniui, kuriam byla nutraukta, A.

J., gynėjui advokatui RamÅ«nui Girevičiui, nukentėjusiųjų atstovei advokatei Gerdai StorpirÅ¡tienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiosios A. K. atstovo pagal įstatymÄ A. K. bei jų atstovės advokatės Gerdos StorpirÅ¡tienės apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jai nutraukti.

A. J. laiduotoju paskirti jos sutuoktinį V. J., nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ . Atmestas civilinio ieÅ¡kovo A. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl 4 704,07 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. IÅ¡ A. J. priteista nukentėjusiosios A. K. atstovui A. K. 830,59 Eur jo patirtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. A. J. 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.30 val., vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Palangoje, (duomenys neskelbtini) gatve, keliu su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties (duomenys neskelbtini) namu, elgdamasi nerÅ«pestingai, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostÄ pėsčiųjų perėjoje įėjusiÄ pėsčiÄ jÄ ir partrenkė jai iÅ¡ deÅ¡inės ėjusiÄ A. K.. A. K. Å¡io eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliantai skundu praÅ¡o pakeisti nuosprendį: priteisti A. K. 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iÅ¡ draudimo kompanijos 2 500 Eur, o iÅ¡ A. J. – 5 000 Eur, taip pat priteisti A. K. 1 650 Eur turtinę žalÄ â€“ negautas pajamas, iÅ¡ civilinio atsakovo „Seesam Insurance“, AS, Lietuvos filialo ir iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens A. J. ir priteisti iÅ¡ A. J. 1 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme bei bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nesutinka su nuosprendžio dalimis dėl nepriteistos neturtinės žalos atlyginimo A. K., dėl turtinės žalos – 1 650 Eur atlyginimo A. K. dėl negautų pajamų ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. 2.1. Kaip neatitinkančių bylos aplinkybių vertina teismo teiginius, jog dėl įvykio metu patirtų sužalojimų grėsmė A. K. gyvybei neiškilo, dėl šių sužalojimų nukentėjusioji visiškai pagijo, duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra. Nurodo, kad A.

K. iki eismo įvykio buvo guvi močiutė, viskÄ savarankiÅ¡kai galėjo atlikti, o po eismo įvykio tapo neįgali, savarankiÅ¡kai nebevaikÅ¡to, be to, garbingo amžiaus moterį iÅ¡tiko insultas, o socialinė darbuotoja patvirtino, kad A. K. bÅ«klė nepasikeitė. Teismas neįvertino liekamųjų reiÅ¡kinių, jų pobÅ«džio, sveikatos sutrikdymo sunkumo, jo trukmės, pasveikimo galimybių. A. K. – iÅ¡silavinusi moteris ir liudytojai patvirtino, kad ji suvokė, jog po eismo įvykio jos gyvenimas pasikeitė nebegrįžtamai. 2018-07-04 posėdyje A.

K. nurodė, jog kai mama atsigavo, suprato, kad nebegalės vaikščioti (garso įraÅ¡as 1.40.20 val.). 2018-07-04 posėdyje liudytoja G. Ž. patvirtino, kad A. K. suvokė, kad nebeatsistos, nebegalės nueiti į sodÄ (garso įraÅ¡as 1.03.25–1.04.06 val.). 2018-07-04 posėdyje L. B. nurodė, jog A. K. suvokė, kad ji nebevaikščios (garso įraÅ¡as 1.41.10–1.41.30 val.). A. K. buvo (duomenys neskelbtini), iÅ¡silavinusi moteris, savarankiÅ¡ka moteris, ji jautė baimę ir beviltiÅ¡kumÄ , suprasdama, kad nebevaikščios.

Teismas nurodė, jog A. K. iki 2016-02-02 pasveiko, tačiau realiai ji vis dar guli ligos patale. Todėl draudiko atlygintÄ A. K. neturtinės žalos sumÄ â€“ 2 500 EUR – vertina kaip nepakankamÄ jos patirtiems iÅ¡gyvenimams atlyginti. 2.1.1. Nors teismas nurodė, kad priteisiama neturtinės žalos suma įprastai svyruoja nuo 579 Eur iki 2 896 Eur, tačiau pagal teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginama nuo 579 Eur iki 11 584 Eur sumos. Bylose dėl neturtinės žalos, priteistinos iÅ¡ eismo įvykį sukėlusio asmens, atlyginimo kasacinis teismas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 500 – 28 273 Lt sumÄ (kasacinės nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-131/2007;

Nr. 3K-3-357/2008; Nr. 3K-3-171/2011; Nr. 3K-3-515/2011; Nr. 3K-3-177/2013; Nr. 3K-3-151/2013 ir kt.). Nuosprendyje nepagrįsta, kodėl draudiko atlyginta A. K. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama. 2.1.2. Eismo įvykis įvyko 2015-08-17, o tiek teismas, tiek draudikas konstatuoja, kad A. K. traumos išgydytos 2016-02-02. Taigi, jeigu tai ir būtų tiesa, tai laikotarpiu nuo 2015-08-17 iki 2016-02-02 yra 6 mėnesiai, kuriuos A. K. praleido nepakildama iš lovos, o tai ilgas gydymosi, baimės, laukimo ir žinojimo, jog ji iš patalo nebepakils, laikotarpis.

Nurodo kasacines nutartis, kuriose priteista žymiai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos: byloje Nr. 2K-320/2009 vienai nukentėjusiajai priteista 5 792,40 Eur, kitai – 4 054,68 Eur; byloje Nr. 2K-68/2008 – 11 584,80 Eur; byloje Nr. 2K-551/2013 – 4 344,30 Eur. Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-71-245/2016 priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Tačiau nuosprendžiu A. K. vertybė – sveikata – neapginta. 2.2. Nesutinka su teismo motyvais, jog civilinis ieÅ¡kovas A. K. nepateikė jokių duomenų, kad jis nuolat, kiekvienÄ dienÄ , ar bent jau ilgesniais periodais slaugė ir prižiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ , kad jam buvo suteiktas nedarbingumas slaugai, ar kitų duomenų, dėl kurių jis negalėjo tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų.

Teismui, priimant nuosprendį, buvo žinoma, kad tik 2018-03-20 Plungės apylinkės teismo nutartimi neveiksnios A. K. globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. K. ir jis nėra biologinis jos sūnus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kuriais atvejais yra skiriama nedarbingumo pašalpa, t. y.

1) atsiradus nedarbingumui dėl ligos ar traumos;

2) susirgus šeimos nariui, kurį būtina slaugyti;

3) epideminių situacijų atvejais;

4) esant proteziniame- ortopediniame stacionare;

5) laikinai perkėlus į kitÄ darbÄ dėl susirgimo profesine liga, tuberkulioze arba dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų neÅ¡iojimo. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje yra reglamentuota, kas yra Å¡eimos narys. „Asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoka, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.“.

Pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ , A. K. neturėjo nei teorinių, nei praktinių galimybių gauti nedarbingumo paÅ¡alpÄ dėl A. K. slaugos, nes jis nėra biologinis pastarosios sÅ«nus. 2.2.1. Nesutinka ir su teismo motyvais, kad nukentėjusiajai A. K. buvo taikoma profesionali medicininė slauga, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad A. K. neturėjo sÄ lygų iÅ¡vykti į visas trumpalaikes komandiruotes, kurios nurodomos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te. A. K. yra vairuotojas, dirba ir Lietuvoje, ir užsienyje, veža žmones, o kuo daugiau dirba, tuo daugiau užsidirba.

A. K. po eismo įvykio nevyko į užsienį, kad galėtų bÅ«tų Lietuvoje arčiau mamos, Å¡alia, nes situacija nuolat kito ir buvo neaiÅ¡ku, ar mama iÅ¡gyvens, ir tik stabilizavusis padėčiai jis vėl pradėjo dirbti. Kiek A. K. prarado pajamų, yra nurodyta darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te – 1 650 Eur. A. K. praÅ¡o priteisti tÄ sumÄ , kurios jis negavo. Negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas.

Kadangi A. K. buvo patekusi į eismo įvykį, A. K. realiai negavo minėtos 1 650 Eur sumos. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti;

3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų. Vairuotojams darbo užmokestis skaičiuojamas skirtingais tarifais, atsižvelgiant į tai, ar žmonės ir kroviniai vežami Lietuvoje ar užsienyje, o dirbant užsienyje atlyginimas tiesiog yra didesnis. 2.2.2. Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad nėra pagrindo teigti, kad A. K. negalėjo iÅ¡vykti, neatsižvelgia į tai, jog A. K. nėra biologinė A. K. mama, tačiau yra moteris, kuri užaugino A. K., ir todėl ji yra jo mama tikrÄ ja to žodžio prasme, nes biologinė mama mirė, kai jam buvo keleri metai.

A. K. buvo Å¡alia A. K., juo rÅ«pinosi, kai jis augo, brendo, taip pat dalyvavo jo vestuvėse ir kartu Å¡ventė visas Å¡ventes ir net mirus A. K. tėvui buvo artimiausias ir brangiausias A. K. žmogus. 2015-08-17 A. K. pateko į eismo įvykį, po to į reanimacijÄ Klaipėdoje, tačiau, teismo vertinimu, nuo 2015-08-18 iki 2015-08-23 A. K. galėjo vykti į komandiruotes užsienyje. Be to, laikotarpiu nuo 2015-08-28 iki 2018-08-31 ir nuo 2015-09-01 iki 2015-09-03 mama buvo ligoninėje, taigi ir kitomis A. K. komandiruočių dienomis. 2.3.

Teismas nepagrįstai žymiai sumažino praÅ¡omas priteisti proceso iÅ¡laidas A. K.. Už advokatės atstovavimÄ teisme, teisines konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir kitas teisines paslaugas A. K. patyrė 1 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ne 2 040 Eur, kaip nurodė teismas. Teismas iÅ¡ A. J. priteisdamas civiliniam ieÅ¡kovui sumažintÄ iki 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , vadovavosi 2016 m. balandžio 13 d. Vyriausybės priimtomis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir taikinamÄ jį tarpininkavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“.

Pažymi, kad advokatė G. Storpirštienė, neteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, negauna užmokesčio iš valstybės, todėl neturi pareigos vadovautis minėtomis taisyklėmis. 2.3.1. Teismo sprendimas sumažinti ginčo išlaidas nemotyvuotas. Teismas tik išvardijo kriterijus, pagal kuriuos galima sumažinti proceso išlaidų dydį, ir priteisė A. K. žymiai mažesnes procesines išlaidas. Teismas du teismo posėdžius intensyviai rinko dokumentus, siekdamas išsiaiškinti, ar laiduotojas V.

J. yra tinkamas laiduotojas, o pažyma apie jo teistumÄ atsirado tik po teisiamojo posėdžio pabaigos, praėjus keletui dienų. Tačiau dėl Å¡io procesinio pažeidimo A. K. neskundžia nuosprendžio dalies dėl A. J. atleidimo pagal laidavimÄ , nes nebenori bylinėtis iÅ¡ naujo. 2.3.2. Teisme buvo surengti net trys teisiamieji posėdžiai, juose dalyvavo civilinio ieÅ¡kovo atstovė, kuri aktyviai atstovavo jo interesams. Ä® posėdžius Palangos m. atstovė advokatė vyko iÅ¡ Kauno m., kiekvienam posėdžiui ruošėsi, teikė konsultacijas, rengė civilinį ieÅ¡kinį, gilinosi į A.

K. civilinį ieÅ¡kinį, iki sudarant atstovavimo sutartį. A. K. pasirinko advokatę iÅ¡ kito miesto, nes pats gyvena Kaune, o Palangoje advokatų, galinčių teikti kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ , yra žymiai mažiau. Be to, advokatė G. StorpirÅ¡tienė dalyvavo ir globos A. K. nustatymo byloje. Minėtiems trims posėdžiams advokatė skyrė po vienÄ savo darbo dienÄ , taigi iÅ¡ viso tris darbo dienas buvo užimta iÅ¡imtinai tik Å¡ioje byloje. Ä® praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas įskaičiuotas ne tik trijų advokatės darbo dienų užimtumas, tačiau ir civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas.

Už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ civilinėje byloje, pagal 2004 m. balandžio 2 d. Rekomendacijas dėl priteistino darbo užmokesčio advokatams ar jų padėjėjams apmokėti, gali bÅ«ti priteisiama iki 1 200 Eur. Tačiau teismas priteisė tik 830,59 Eur iÅ¡ praÅ¡ytos priteisti 1 240 Eur iÅ¡laidų sumos. 2.3.3. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali aptariamų iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys sunkiÄ A.

J. finansinę padėtį. Teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė, nesiaiÅ¡kino, kad A. J. dėl finansinės padėties, turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gali sumokėti civiliniam ieÅ¡kovui jo patirtas procesines iÅ¡laidas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ir dėl paties teismo, t. y. dariusio posėdžių pertraukas, rinkdama duomenis apie laiduotojo teistumÄ , skirdamas kitus teismo posėdžius, darydamas pertraukas baigiamosiose kalbose ir tokiu bÅ«du neužtikrindamas operatyvaus bylos nagrinėjimo.

Tai, jog priteisiamos žymiai didesnės procesinių išlaidų sumos, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-229-397/2018). Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų A. K. priteisimo turėtų būti pakeista ir nukentėjusiosios atstovui bei civiliniam ieškovui turėtų būti priteista visa jo patirta procesinių išlaidų suma – 1 240 Eur.

3. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistos A. J. gynėjas advokatas R. Girevičius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. 3.1. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik Å¡is asmuo savo subjektyviais iÅ¡gyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktÄ ir dydį. Nesant pačios nukentėjusiosios iÅ¡reikÅ¡tos valios dėl jai padarytos neturtinės žalos fakto ir dydžio, nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti nustatomas ne pagal subjektyvius suinteresuoto asmens – A.

K. – norus ir pageidavimus, o pagal objektyvias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus. 3.1.1. A. J. padarytos nusikalstamos veikos pasekmė – nesunkus A. K. sveikatos sutrikdymas – buvo sÄ lygotas ir konstatuotas tik dėl eismo įvykio padarinių – kairio gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimo, kairio Å¡launikaulio distalinio galo intrasÄ narinio lūžimo iÅ¡sivysčius Å«miai posthemoraginei anemijai. Å ie sveikatos sutrikdymai buvo iÅ¡gydyti ir dėl jų A.

K. jau buvo pasveikusi 2016-02-02 (2016-02-10 Papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. pG 257/2016)(03)). Tokiu bÅ«du, sprendžiant klausimÄ dėl A. K. patirtos neturtinės žalos fakto ir dydžio, turi bÅ«ti vertinamos tik su konkrečiais dėl eismo įvykio jos patirtais sužalojimais susijusios aplinkybės. Kiti A. K. sveikatos sutrikimai – dėl buvusių ligų paÅ«mėjimo sÄ lygotas insultas ir liekamosios jo pasekmės (sutrikusi kalba, judėjimo sutrikimai ir kt.), Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykiu.

Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų A. K. sveikatos sutrikimas truko apie 6 mėnesius, lūžę kaulai sugijo ir nukentėjusioji, nesant kitų amžiaus ir lėtinių ligų sÄ lygotų sveikatos sutrikimų, bÅ«tų galėjusi laisvai judėti. Pati A. K. jokiems asmenims nėra minėjusi, jog nori, kad jai A. J. atlygintų neturtinę žalÄ , o juolab nėra įvardijusi jos globėjo A. K. praÅ¡omos priteisti 10 000 Eur sumos. PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu daugybė liudytojų (slaugos namų darbuotojai, A.

K. draugai ir pažįstami) nurodė, kad A. J. po įvykio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nuolat ir dažnai A. K. lankė globos namuose, atveždavo jai lauktuvių, su ja bendravo, jos palaikė Å¡iltÄ ryšį, dėl to A. K. nesijautė vieniÅ¡a, laukdavo ir džiaugdavosi Å¡iais susitikimais. 3.1.2. Dėl eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų A. K. patyrė fizinį skausmÄ ir neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau nukentėjusiosios dvasinius iÅ¡gyvenimus kompensavo ir emocinę bÅ«klę žymiai pagerino bÅ«tent pati įvykio kaltininkė A.

J., kuri dažnai ir nuoÅ¡irdžiai lankė, bendravo su A. K. ir dėl to pastaroji nesijautė vieniÅ¡a, patyrė daug džiaugsmingų akimirkų, jos emocinė bÅ«klė buvo pakankamai gera, jos bendravimo galimybės nesumažėjo. Apeliaciniame skunde, siekiant kuo didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimo, sÄ moningai sudedami tiek dėl eismo įvykio, tiek dėl senatvinių ir lėtinių ligų kilę A. K. sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės. IÅ¡ A. J. nukentėjusiosios A. K., o faktiÅ¡kai jos globėjo pagal įstatymÄ A.

K. naudai siekiama gauti piniginę satisfakcijÄ dėl visų ir su eismo įvykiu priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusių A. K. sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių, nors, kaip patvirtina bylos įrodymai, A. K. „iÅ¡ ligos patalo nepakyla“ dėl insulto, o ne dėl kaulų lūžių pasekmių. 3.1.3. Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose pagal faktines aplinkybės nesutampa ir nepanaÅ¡i į Å¡ios bylos situacijÄ , todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007 eismo įvykį padarė neblaivus asmuo, jo metu buvo nepataisomai sugadintas kitas automobilis ir sužaloti du juo važiavę asmenys, iÅ¡ kurių vienas dar vaikas ir pastarajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011 darbingo amžiaus nukentėjusiajam, turinčiam ir iÅ¡laikančiam Å¡eimÄ , buvo padaryti labai sunkÅ«s sveikatos sužalojimai, dėl to jis tapo visiÅ¡kai neįgaliu ir nebegalėjo dirbti, iÅ¡laikyti Å¡eimos. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013 nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas darbingo amžiaus moteriai, iÅ¡laikančiai nepilnametį vaikÄ , ji neteko darbo, neteko 45 proc. darbingumo. Kitose skunde nurodomose bylose nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteistos dar mažesnės nei 2 500 Eur sumos.

Apeliantai sÄ moningai ar nesÄ moningai klaidina teismÄ , nurodydami, kad byloje Nr. 2K-320/2009 nukentėjusiesiems buvo priteista 5 792,40 Eur ir 4 054,68 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes tokias sumas priteisė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas sumažino Å¡ias sumas ta dalimi, kuri priteistina pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ iÅ¡ draudiko. Be to, pastaruoju atveju kaltininkas važiavo nesaugiu greičiu, vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį. 3.1.4.

Mano, kad draudimo kompanija, iÅ¡mokėdama A. K. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , tinkamai atlygino dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patirtÄ neturtinę žalÄ , o nepinigine iÅ¡raiÅ¡ka Å¡i žala kompensuota aptartais A. J. veiksmais. Toks atlygintos žalos dydis atitinka nuosprendyje nurodytÄ teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra per mažai, tuomet dar 2 500 Eur galėtų bÅ«ti priteisti A.

K. iš draudimo kompanijos, t. y. iš viso 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas tikrai būtų pakankamas, o apeliacinio skundo dalis dėl dar 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. J. turėtų būti netenkinta. 3.2. Apeliantas A. K., be kita ko, skundžia tik nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas jo ieškinys dėl dalies – 1 650 Eur – turtinės žalos atlyginimo ir neskundžia nuosprendžio dėl likusios turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos jam priteisimo. 3.2.1.

ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl 1 650 Eur turtinės žalos priteisimo, A. K. ieÅ¡kinyje nurodė, kad tai yra negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei A. K. nebÅ«tų patekusi į eismo įvykį, o dėl A. K. slaugymo negalėjo vykti į komandiruotes ir gauti komandiruotpinigių. A. K. į bylÄ pateikė 2018-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tÄ ir 2016-04-21 paaiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad dėl A. K. slaugos A. K. 2015 m. rugpjūčio–2016 m. balandžio mėnesiais (12 atvejų) neiÅ¡vyko į komandiruotes Slovakijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Austrijoje, dėl to negavo 1 650 Eur komandiruotpinigių.

Motyvuoja, jog iki 2017-07-01 galiojusio Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis numatė, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo iÅ¡laidas, atsirandančias dėl iÅ¡vykimo į komandiruotę (maitinimosi, apgyvendinimo ir pan.), kai darbuotojas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos iÅ¡vyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėse nustatyta, kad dienpinigių iÅ¡laidos apskaičiuojamos už faktiÅ¡kai iÅ¡bÅ«ta užsienyje laikÄ Ä¯skaitant iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir parvykimo į jÄ dienas, taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas.

Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymas (2008-04-01 įsakymo Nr. 1K-123 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“. Taigi dienpinigiai ir su komandiruote susijusios iÅ¡laidos nėra darbuotojo pajamos (darbo užmokestis). Å iuo atveju aktualus CPK 739 straipsnio 2 punktas, įtvirtinantis draudimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. 3.2.2.

A. K. į komandiruotes išvykęs nebuvo, todėl jam pagrįstai komandiruotės išlaidoms kompensuoti neišmokėti dienpinigiai. Tačiau A. K. 2016-04-21 paaiškinamajame rašte nurodytais laikotarpiais dirbo ir gavo užmokestį (kitaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė), todėl apeliantas visiškai nepagrįstai teigia negavęs 1 650 Eur pajamų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nesant duomenų, kad A. K. dėl A. K. slaugos negavo darbo užmokesčio, t. y. neteko pajamų, neturi teisinės reikšmės skundo argumentai apie tai, kad A.

K. nėra A. K. Å¡eimos narys ir dėl to jam nebuvo suteikta nedarbingumo paÅ¡alpa už A. K. slaugÄ . Apeliantas skunde teigia, kad jam dirbant vairuotoju ir vežant žmones į užsienį jam yra apmokama „kitu tarifu“, tačiau nei jis pats, nei jo darbovietė nepateikė jokių skaičiavimų bei duomenų, kurie leistų teigti, kad iÅ¡vykus į komandiruotę A. K. bÅ«tų mokamas didesnis darbo užmokestis. Pagal 2015-04-21 paaiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , komandiruočių trukmė turėjo / galėjo bÅ«ti 3–5 dienos.

Kadangi A. K. nuolat buvo slaugos įstaigoje, profesionaliai prižiūrima medikų ir slaugytojų, manytina, kaip teisingai nurodė teismas, jog A. K. nebuvo kliūčių kelioms dienoms išvykti į komandiruotes. Be to, svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotoja S. E. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad per septynis A. K. gydymo mėnesius A. K. buvo atvykęs aplankyti tik kelis kartus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2015-04-21 paaiškinamajame rašte nurodytais laikotarpiais jis slaugė A.

K.. 3.3. Priteistas 830,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas vertina kaip pagrįstas ir pakankamas. Teigia, jog ši byla nebuvo sudėtinga įrodinėjimo prasme. A. J. nuo pat pradžių kaltę pripažino ir byloje buvo sprendžiamas tik jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje spręstinas civilinės atsakomybės klausimas taip pat nebuvo sudėtingas, o advokatės parengtas ieškinys elementarus, vos dviejų lapų apimties, jame nedėstomos sudėtingos faktinės aplinkybės arba sudėtingi teisiniai klausimai.

Byloje nebuvo reikalingos kokios nors naujos ar specialios žinios, ginčo suma nedidelė, be to, advokatė atstovavo A. K. civilinėje byloje dėl A. K. pripažinimo neveiksnia, todėl situacijÄ puikiai žinojo ir Å¡ioje byloje laiko sÄ naudos susipažinti su bylos medžiaga buvo nedidelės, advokatė vyko į tris teisiamuosius posėdžius. Nors teismas nuosprendyje atskirai nenurodė, tačiau yra reikÅ¡minga ir A. J. turtinė padėtis bei jos elgesys proceso metu. Pagal byloje esančiÄ 2018-05-08 pažymÄ A.

J. darbo užmokestis vos siekia 500 Eur, sutuoktinio darbo užmokestis – 700 Eur, jie augina du nepilnamečius vaikus. Taigi A. J. Å¡eimos gaunamų pajamų vos pakanka pragyvenimui. Kelerius metus po įvykio A. J. geranoriÅ¡kai nuolat lankė A. K., pati pirko jai vaistus, maistÄ , vitaminus ir pan., todėl patyrė nemažas iÅ¡laidas. Vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, mano, kad A. J. už savo neatsargų elgesį vairuojant transporto priemonę jau yra pakankamai nubausta ir kaltę nukentėjusiajai iÅ¡pirko (ir toliau žada močiute rÅ«pintis), pati patyrė iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

4. Civilinė atsakovė Seesam Insurance, AS, Lietuvos filialas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. 4.1. Pagal teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-215/2010). 2015-10-22 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G1954/15(03)) patvirtina, jog A. K. patirti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Papildomoje 2016-02-10 teismo medicinos iÅ¡vadoje Nr. pG257/2016 (03) nurodyta, kad A.

K. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, ir pažymima, jog 2016-02-02 atliktose kairio Å¡launikaulio ir dubens kaulų rentgenogramose Å¡launikaulio lūžio linijų nematyti. IÅ¡eminio insulto iÅ¡sivystymÄ kairėje vidurinės smegenų arterijos baseine su hemipiegija deÅ¡inėje sÄ lygojo buvusių ligų paÅ«mėjimas (nepalankus fonas), tačiau jis nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio metu patirta žala. Taigi A. K. po eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o iÅ¡eminį insultÄ ir dėl jo atsiradusį staigų sveikatos pablogėjimÄ lėmė ne eismo įvykis, o buvusių ligų paÅ«mėjimas.

Nors civilinė atsakovė neginčijo, jog dėl įvykusio eismo įvykio A. K. patyrė stresÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus (atsižvelgiant į tai bei į nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ iÅ¡mokėta jai 2 500 Eur draudimo iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti), tačiau didžioji dalis iÅ¡gyvenimų, nepatogumų yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su iÅ¡tikusiu jÄ insultu. Teismo posėdyje dalyvavęs teismo ekspertas P. P. pažymėjo, kad nukentėjusiosios funkcijos neatsikÅ«rė ne dėl eismo įvykio, o dėl insulto, dėl paÅ«mėjusios bÅ«klės, kurias lėmė kitos ligos.

Todėl, akivaizdu, jog draudikės išmokėta 2 500 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir pagrįsta. 4.2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei dienpinigiai, nei kitos su komandiruote susijusios išlaidos nėra darbuotojo pajamos. Tai lėšos, kuriomis darbdavys kompensuoja padidėjusias darbuotojo išlaidas maitinimuisi, pragyvenimui ir pan., kylančias dėl jo darbo, atliekamo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė to darbuotojo darbo vieta. Civiliniam ieškovui A. K. nesant komandiruotėje ir dėl šios priežasties nurodytų išlaidų nepatyrus, nėra pagrindo negautus komandiruotpinigius pripažinti negautomis pajamomis.

Kadangi A. K. nurodė, jog į komandiruotes vykti negalėjo, išlaidos, kurias būtų kompensavę komandiruotpinigiai, nebuvo patiriamos. Komandiruotpinigiai negali būti išmokami asmeniui, nevykusiam į komandiruotę.

5. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A. J. ir jos gynėjas – atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 6. Apeliantai kvestionuoja nuosprendžiu nukentėjusiajai A. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , motyvuodami tuo, kad teismas neįvertino eismo įvykio metu A. K. patirtų sužalojimų pobÅ«džio, sveikatos sutrikdymo sunkumo, jo trukmės, pasveikimo galimybių, liekamųjų reiÅ¡kinių, neatsižvelgė į A. K. asmenybę – buvusi (duomenys neskelbtini), garbingo amžiaus moteris. Be to, po įvykio A. K. iÅ¡tiko insultas, ji tapo neįgali, todėl prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ji iki 2016-02-02 nepasveiko, o realiai guli ligos patale.

7. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). 7.1. Nagrinėjamu atveju A. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu.

Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, minėta suma gali bÅ«ti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. 7.2. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas kiekvienu atveju yra sÄ lygotas ne kokio nors vieno kriterijaus, o jų visumos ir kartu konkrečių faktinių bylos aplinkybių viseto įvertinimu. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, o ne sudaryti sÄ lygas nukentėjusiai Å¡aliai pasipelnyti. 7.3.

Akcentuotina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis A. K. nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – kairio Å¡launikaulio distalinio galo intrasÄ narinio lūžimo, kairio gaktikaulio virÅ¡utinės ir apatinės Å¡akų lūžimo, iÅ¡sivysčius Å«miai posthemoraginei anemijai. Teisėjų kolegijos įsitikinimÄ , jog bÅ«tent tokių sužalojimų sukeltas fizinis skausmas, turėti nepatogumai, patirti emociniai iÅ¡gyvenimai realiai iÅ¡nyko arba itin sumenko, be kita ko, sustiprina 2015-10-22 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1954/15(03) bei 2016-02-10 Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG257/2016(03) nurodytos A.

K. gydymosi po eismo įvykio aplinkybės, iki įvykio jai diagnozuotų ligų pobÅ«dis ir ankstesnių susirgimų reikÅ¡mė sužalojimo mastui, sunkumui. Pažymėtina, jog 2016-02-10 Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG257/2016(03), apibendrinus duomenis iÅ¡ A. K. asmens sveikatos istorijos, be kita ko, įvertinus aplinkybę, jog dar iki eismo įvykio A. K. sirgo koronarinė Å¡irdies liga su stabilia krÅ«tinės angina, Å¡irdies nepakankamumu, II tipo cukriniu diabetu, aterosklerotinės kilmės encefalopatija, senatvine katarakta, padaryta iÅ¡vada, jog buvusių ligų paÅ«mėjimas (nepalankus fonas) sÄ lygojo iÅ¡eminio insulto iÅ¡sivystymÄ kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su hemiplegija deÅ¡inėje ir nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio metu patirta A.

K. trauma. Be to, 2016-02-02 gydytojai, atlikę A. K. kairiojo Å¡launikaulio ir dubens kaulų rentgenogramÄ , konstatavo, jog rentgenologiÅ¡kai lūžio linijų nematyti. 2016-02-03 A. K. apžiÅ«rėjęs psichiatras nustatė, jog Blessed‘o demencijos skalė: 15 (10–22 – vidutinis pablogėjimas); MMSE 14 balų (vidutinio sunkumo (maksimali 30 balų). 7.4. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip faktiÅ¡kai nepagrįstÄ apeliantų skundo argumentÄ , jog po eismo įvykio A.

K. ištiktas insultas ir neįgalumas yra įvykio metu patirtų sužalojimų priežastis ir pasekmė. Patirtos dėl eismo įvykio žalos (turtinės ar neturtinės) bei jos dydžio įrodinėjimo našta tenka būtent civiliniam ieškovui, šiuo atveju siekiančiam visos prašomos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Akcentuodamas A. K. liekamųjų reiškinių aplinkybę, apeliantas nepateikia ir su civiliniu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, jog tokių reiškinių realiai kilo ar jie priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu patirtais kūno sužalojimais.

Taigi eismo įvykio metu jokie sužalojimai, kurie bÅ«tų tiesiogiai susiję su A. K. iÅ¡tikusiu insultu, jai nepadaryti, ir tuo leidžia įsitikinti minėtos specialistų iÅ¡vados bei jas priėmusio eksperto R. P. P. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme duoti iÅ¡samÅ«s, motyvuoti paaiÅ¡kinimai. 7.5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis apeliantų nurodyta kasacinio teismo praktika. Pažymėtina, jog teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje kasacinio teismo nutartyje suformuotu precedentu.

Tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Apeliantų nurodytose, kasacinio teismo teisės taikymo aspektu tikrintose žemesnės instancijos teismų sprendimuose neturtinės žalos atlyginimo klausimai spręsti esant netapačioms kaip nagrinėjamu atveju faktinėmis aplinkybėms ir kartu vertinant kitokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui teisingai nustatyti kriterijų visumÄ . 7.6.

Apibendrindama iÅ¡dėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. bÅ«tent dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nekilo grėsmė netekti gyvybiÅ¡kai svarbių žmogaus elgsenos ir judėjimo funkcijų, nes tokie sužalojimai faktiÅ¡kai iÅ¡nyko. Esminę įtakÄ ir liekamųjų ar negrįžtamų sveikatai pokyčių grėsmę lemia A. K. ligų, turėtų dar iki eismo įvykio, paÅ«mėjimas. Å ios ligos sÄ lygojo A. K. insultÄ ir jos neįgalumÄ .

Apylinkės teismas nepažeidė kasacinio teismo praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Teismas, be kita ko, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog 2 500 Eur neturtinės žalos A. K. atlygino civilinės atsakovės draudikė. Be to, draudikė A. K. atlygino turtinę žalÄ â€“ 1 709,60 Eur, o Teritorinei ligonių kasai kompensavo 5 224,57 Eur (t. 2, b. l. 11–26). Remdamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog draudimo kompanijos iÅ¡mokėta neturtinės žalos atlyginimo suma dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų užtikrina atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A.

J. bei nukentėjusiosios A. K. interesų pusiausvyrÄ , kompensuoja nukentėjusiosios dvasinius iÅ¡gyvenimus ir turėtus nepatogumus. Dėl turtinės žalos 8. Apeliacinio skundo argumentai dėl A. K. nepriteistų 1 650 Eur negautų pajamų atmestini. 8.1. Apylinkės teismas pagrįstai, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodytas aplinkybes, jog A. K. 12 kartų negalėjo iÅ¡vykti į komandiruotes dėl A. K. traumos ir jos slaugymo po eismo įvykio, papildomai neužsidirbo 1 650 Eur, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Darbo kodekso 107 straipsnio 2, 3 dalyse reglamentuotÄ darbuotojo komandiruotės instituto ir jam mokėtinų už buvimÄ komandiruotėje dienpinigių tvarkÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nei dienpinigiai ir nei kitos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos nėra darbuotojo pajamos.

Be to, A. K. nepateikė duomenų, jog už tas darbo dienas, kuriomis jis bÅ«tų galėjęs vykti į komandiruotes, tačiau neiÅ¡vyko, jis negavo darbo užmokesčio. 8.2. Darbo kodekso 220 straipsnyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2005-07-14 iki 2016-07-01) nustatyta, jog pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo iÅ¡laidas, atsirandančias dėl iÅ¡vykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos iÅ¡vyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

Pirmiau nurodytoje Darbo kodekso normoje nustatytų garantijų dėl dienpinigių mokėjimo esmė atskleidžiama ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų normose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2009-03-06 iki 2017-02-01), patvirtintose Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėse nustatyta, kad dienpinigių iÅ¡laidos apskaičiuojamos už faktiÅ¡kai iÅ¡bÅ«tÄ užsienyje laikÄ (įskaitant iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir parvykimo į jÄ dienos), taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas.

Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes patvirtinimo“. 8.3. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas anksčiau aplinkybes, teisinius dienpinigių mokėjimo aspektus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė civilinio ieÅ¡kovo A. K. reikalavimÄ dėl 1 650 Eur negautų pajamų priteisimo.

Beje, A. K. faktiškai nė vienoje iš darbdavės nurodytų komandiruočių nebuvo, o duomenų, jog A. K. gydymosi laikotarpiu negavo iš darbdavės darbo užmokesčio, byloje nėra. Skunde akcentuodamas A. K. slaugymo aplinkybę, apeliantas A. K. nutyli, kad A. K. nuo 2015-08-17 iki 2015-08-31 gydėsi stacionare, vėliau perkelta į medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, o dėl eismo įvykio metu patirtų traumų visiškai išgijo 2016-02-02. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigiama skunde, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog A.

K. turėjo sÄ lygas iÅ¡vykti į visas trumpalaikes komandiruotes. Taigi, byloje įrodžius, kad A. K. reikalavimas dėl kvestionuojamos turtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nėra pagrindo pastarojo negautus iÅ¡ darbdavės komandiruotpinigius pripažinti negautomis pajamomis ir juos jam priteisti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 9. Apeliantai skunde pagrįstai pastebi, jog nuosprendyje teismas suklydo nurodydamas, jog už atstovės advokatės G. StorpirÅ¡tienės atstovavimÄ teisme, teisines konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir kitas teisines paslaugas A.

K. patyrė 2 040 Eur nuostolio. IÅ¡ byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, jog faktiÅ¡kai A. K. Å¡iai advokatei už atstovavimÄ teisme, teisines konsultacijas, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 1 240 Eur (t. 3, b. l. 62–67, 118, 119). 9.1. Nors apylinkės teismas padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ nurodydamas minėtÄ 2 040 Eur iÅ¡laidų sumÄ , tačiau iÅ¡ teismo motyvų matyti, jog sprendimas sumažinti iki 800 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti yra iÅ¡ esmės motyvuotas.

Teismas pagrįstai nustatė ir įvertino aplinkybę, jog advokatė G. Storpirštienė nukentėjusiosios atstovui atstovavo tik nuo 2018-04-27 (t. 2, b. l. 144) (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-08-18, t. 1, b. l. 3). Šios baudžiamosios bylos pobūdis leidžia pritarti apylinkės teismo vertinimui, jog byla nesudėtinga tiek procesine, tiek teisine prasme, teisminė tokių bylų praktika gausi, neatsargaus nusikaltimo atskleidimas ir A. J. veiksmų kvalifikavimas sunkumų nesukėlė, ji pripažino kaltę, dėl įvykio labai gailėjosi. 9.2.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog didinti kvestionuojamas iÅ¡laidas iki 1 240 Eur pagrindo nėra. Priteista iÅ¡ viso 830,59 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suma atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, dera su aptartu bylos sudėtingumu, apimtimi, teisinės pagalbos teikimo trukme, kiekiu bei mastu ir dera su orientaciniais, advokatams už faktinį teisinės pagalbos teikimÄ mokamais dydžiais, reglamentuotais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintose Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir taikinamÄ jį tarpininkavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse.

Be to, apeliantai neįvertina aplinkybės, jog civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, todėl praÅ¡omų priteisti 1 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažintinas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 10. Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios, atstovaujamos A.

K., ir jų atstovės advokatės apeliacinį skundÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , nėra teisinio pagrindo iÅ¡ atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. ar civilinės atsakovės Seesam Insurance, AS, Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajai iÅ¡laidas, turėtas advokatės paslaugoms – už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ teisme – apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiosios A.

K. atstovo pagal įstatymÄ A. K. bei jų atstovės advokatės Gerdos StorpirÅ¡tienės apeliacinį skundÄ atmesti. Netenkinti apeliantų praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė