6b3dedbb-edbb-4e6d-bb5d-3938ebda94e3 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-49-413/2022 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00349-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.9; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

R. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir 2021 m. spalio 15 d. papildomo sprendimo bei atsakovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-107-393/2021, pagal ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ar atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės įsirengti valymo įrenginius be bendraturčio sutikimo pripažinimo ir atsakovo A.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendrosios nuosavybės teisės į rekonstruotÄ statinį idealiųjų dalių perskaičiavimo ir naudojimosi statiniu tvarkos nustatymo ar Å¡io turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

2. Ieškovas K. R. ir atsakovas A. B. yra žemės sklypo ir ant jo stovinčių statinių, tame skaičiuje ir pagalbinio ūkio paskirties pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1ž (toliau – ginčo pastatas ar statinys), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto.

3. IeÅ¡kovas K. R. kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu (DOK-2323) praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarkÄ pagal vienÄ iÅ¡ alternatyvių naudojimosi planų (tvarkų), tai yra: 3.1. Pagal planÄ Nr. 1 ieÅ¡kovui paskirti naudotis pirmo aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/10,16 m2; 1-4/13,60 m2; 1-5/0,72 m2; 1-7/7,28 m2; 1-6-2/3,00 m2, ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-10/25,62 m2, – iÅ¡ viso apie 60,38 m2 , taip pat terasos dalimi, pažymėta “A”, pripažįstant ieÅ¡kovui teisę be bendrabučio A.

B. sutikimo įrengti pertvarÄ tarp pirmo aukÅ¡to patalpų, pažymėtų Å¡ifrais 1-6-1 ir 1-6-2, bei įrengti pertvarÄ tarp terasos dalių, pažymėtų “A” ir “B”. Atsakovui A. B. paskirti naudotis pirmo aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1/17,05 m2; 1-2/10,22 m2; 1-8/2,28 m2; 1-6-1/6,00 m2, rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu R -1/5,19 m2 ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-9/28,25 m2 , iÅ¡ viso – apie 68,99 m2 , taip pat terasos dalimi, pažymėta “B“ 3.2.

Arba pagal planÄ Nr. 2 ieÅ¡kovui paskirti naudotis pirmo aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3/10,16 m2; 1-4/13,60 m2; 1-5/0,72 m2; 1-2/10,22 m2; 1-6-2/1,70 m2 , ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-10/25,62 m2, iÅ¡ viso – 62,02 m2, taip pat terasos dalimi, pažymėta “A”, pripažįstant ieÅ¡kovui teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įrengti pertvarÄ tarp pirmo aukÅ¡to patalpų, pažymėtų indeksais 1-6-1 įr 1-6-2, taip pat pertvaras tarp pirmo aukÅ¡to patalpų, pažymėtų indeksais 1-2 ir 1-1, ir terasos dalių, pažymėtų „A“ ir „B”, taip pat teisę be bendraturčio A.

B. sutikimo patalpoje 1-2 esantį langÄ pakeisti langu-durimis. Atsakovui A. B. paskirti naudotis pirmo aukÅ¡to patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1/17,05 m2; 1-7/7,28 m2; 1-6-1/7,30 m2; 1-8/2,28 m2; rÅ«sio patalpa, pažymėta R-1/5,19 m2, pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-9/28,25 m2 , iÅ¡ viso – 67,35 m2, taip pat terasos dalimi, pažymėta „B“.

4. Jeigu teismas laikytų, kad atidalijimas iÅ¡ pastato bendrosios dalinės nuosavybės, kaip savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das, turi prioritetinę reikÅ¡mę prieÅ¡ naudojimosi tvarkos nustatymÄ , ieÅ¡kovas K. R. prašė tenkinti dar vienÄ alternatyvų jo reikalavimÄ ir atidalyti ieÅ¡kovo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal projektuotojo Všį „Idėjų statybos centras” architekto R. Z. 2016-09 parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ (planas Nr. 1), pripažįstant ieÅ¡kovui K.

R. teisę be bendraturčio atsakovo A. B. sutikimo atlikti atidalijimo darbus, atidalinto objekto kadastrinius matavimus ir teisinę registracijÄ , o taip pat pagal naujus kadastro duomenis atlikti pastato dalių paskaičiavimÄ bei pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje tokia tvarka: 4.1. IeÅ¡kovui pripažinti nuosavybės teisę į ginčo pastato dalį (pažymėtÄ geltona spalva): pirmo aukÅ¡to patalpas, pažymėtas indeksais 1-3/10,16 m2; 1-4/13,60 m2; 1-5/0,72 m2; 1-7/7,28 m2; 1-6-2/3,00 m2; pastogės patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-10/25,62 m2, – iÅ¡ viso apie 60,38 m2, taip pat terasos dalį, pažymėtÄ â€œA”, pripažįstant ieÅ¡kovui teisę be bendraturčio A.

B. sutikimo įrengti pertvarÄ tarp pirmo aukÅ¡to patalpų, pažymėtų indeksais 1-6-1 ir 1-6-2, ir įrengti pertvarÄ tarp terasos dalių, pažymėtų „A” ir „B”. 4.2. Atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į ginčo pastato dalį (pažymėtÄ Å¾alia spalva): pirmo aukÅ¡to patalpas, pažymėtas indeksais 1-1/17,05 m2; 1-2/10,22 m2; 1-8/2,28 m2; 1-6-1/6,00 m2; rÅ«sio patalpÄ , pažymėtÄ R-1/5,19 m2, taip pat pastogės patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-9/28,25 m2, – iÅ¡ viso apie 68,99 m2, ir terasos dalį, pažymėtÄ â€žB”.

5. Pripažinti ieÅ¡kovui K. R. teisę be bendraturčio A. B. sutikimo įsirengti atskirus valymo įrengimus pagalbiniam Å«kio pastatui - viralinei 411 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu gauti projektavimo sÄ lygas, suprojektuoti ir įvykdyti statybos darbus.

6. Atsakovas A. B. pateikė byloje patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (DOK-2323), kuriuo prašė: 6.1. pakeisti ginčo pastato (pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) bendraturčiams bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius, t. y. priskirti atsakovui 521/1000 idealiÄ jÄ dalį pastato, o ieÅ¡kovui – 479/1000 idealiÄ jÄ dalį pastato; 6.2. nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarkÄ pagal projektuotojo K. K. 2020m. gruodžio mėn. parengtÄ pagalbinio Å«kio pastato - viralinės 4I1/ž, (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (pasiÅ«lymo variantas Nr. 1): 6.1.1. atsakovui paskirti naudotis Å¡iomis patalpomis: veranda (1-1) (17,05 m2); virtuve (1-2) (10,22 m2); kambariu (1-9) 28,25 m2) ir terasų Tr ir Tr1 dalimis, pažymėtomis indeksu „X“.

Ieškovui K. R. paskirti naudotis šiomis patalpomis: virtuve (1-3) (10,16 m2); veranda (1-4) (13,60 m2); prausykla (1-5) (0,72 m2); kambariu (1-10) (25,62 m2) ir terasos Tr1 dalimis, pažymėtomis indeksu „Y“. Atsakovui ir ieškovui bendrai naudotis priskirti šiomis patalpomis: pirties patalpa (1-7) (7,28 m2); priešpirčiu (1-8) (2,28 m2); koridoriumi (1-6) (9,15 m2); rūsiu (R-1) (5,19 m2) ir terasos Tr1 dalimi, pažymėta indeksu „XY“. 6.2. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad atsakovo prašoma naudojimosi pastatu - viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka negali būti nustatyta, atsakovas pareiškė alternatyvų reikalavimų, prašydamas pripažinti jam teisę be bendraturčio ieškovo K.

R. sutikimo atsidalinti iÅ¡ minėto pastato bendrosios dalinės nuosavybės (parengti projektÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti toliau nurodytus atskirus nekilnojamojo turto vienetus Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, bÅ«tinus dviejų toliau nurodytų atskirų nekilnojamojo turto vienetų suformavimui ir įregistravimui Nekilnojamojo turto registre) pagal projektuotojo K. K. 2020-12 parengtus pagalbinio Å«kio pastato - viralinės 4I1/ž, (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimo suformuojant du turtinius vienetus projektinius pasiÅ«lymus (pasiÅ«lymo variantas Nr. 2): 6.3.1. atsakovui nuosavybės teise priskirti negyvenamÄ jÄ patalpÄ (atskirÄ nekilnojamojo turto vienetÄ ), formuotinÄ iÅ¡ Å¡ių minėto pastato patalpų: verandos (1-1) (17,05 m2); virtuvės (1-2) (10,22 m2); kambario (1-9) (28,25 m2); pirties patalpos (1-7) (7,28 m2); prieÅ¡pirčio (1-8) (2,28 m2); koridoriaus (1-6) (9,15 m2) ir rÅ«sio (R-1) (5,19 m2).

IeÅ¡kovui K. R. nuosavybės teise priskirti negyvenamÄ jÄ patalpÄ (atskirÄ nekilnojamojo turto vienetÄ ), formuotinÄ iÅ¡ Å¡ių pastato patalpų: virtuvės (1-3) (10,16 m2); verandos (1-4) (13,60 m2); prausyklos (1-5) (0,72 m2) ir kambario (1-10) (25,62 m2). Priteisti ieÅ¡kovui K. R. iÅ¡ atsakovo A. B. iÅ¡ viso 1000,00 EUR (vienÄ tÅ«kstantį eurų) kompensacijÄ už natÅ«ra ieÅ¡kovui K. R. nesuteikiamÄ 11,95 m2 ginčo pastato plotÄ . 6.3.2. Nustatyti tokiÄ naudojimosi minėto pastato terasomis tvarkÄ :

– atsakovui paskirti naudotis terasų Tr ir Tr1 dalį, pažymėtÄ indeksu „X“; – ieÅ¡kovui paskirti naudotis terasų Tr ir Tr1 dalį, pažymėtÄ indeksu „Y“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio 1 – Ä jį variantÄ , nuspręsdamas: 7.1. pakeisti pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius tokia tvarka: atsakovui A.

B. paskirti 521/1000 idealiÄ jÄ dalį pastato, o ieÅ¡kovui K. R. – 479/1000 idealiÄ jÄ dalį pastato; 7.2. nustatyti ginčo pastato naudojimosi tvarkÄ pagal projektuotojo K. K. 2020 m. gruodžio mėn. parengtÄ planÄ (pasiÅ«lymo variantas Nr. 1): 7.2.1. atsakovui A. B. atskirai nuo ieÅ¡kovo K. R. priskirti naudotis Å¡iomis patalpomis / erdvėmis: veranda (1-1) (17,05 m2); virtuve (1-2) (10,22 m2); kambariu (1-9) 28,25 m2) ir terasų Tr ir Tr1 dalimis, pažymėtomis indeksu „X“. 7.2.2. ieÅ¡kovui K.

R. atskirai nuo atsakovo A. B. priskirti naudotis šiomis patalpomis / erdvėmis: virtuve (1-3) (10,16 m2); veranda (1-4) (13,60 m2); prausykla (1-5) (0,72 m2); kambariu (1-10) (25,62 m2) ir terasos Tr1 dalimis, pažymėtomis indeksu „Y“. 7.2.3. atsakovui A. B. ir ieškovui K. R. bendrai naudotis priskirti šiomis patalpomis / erdvėmis: pirties patalpa (1-7) (7,28 m2); priešpirčiu (1-8) (2,28 m2); koridoriumi (1-6) (9,15 m2); rūsiu (R-1) (5,19 m2) ir terasos Tr1 dalimi, pažymėta indeksu „XY“. 7.2.4. priteisti atsakovui A.

B. iš ieškovo K. R. 6 156,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje liko neiÅ¡spręsti patikslinto ieÅ¡kinio, alternatyvÅ«s prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, neteisingai apskaičiuotos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teismas 2021 m. spalio 15 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriame nurodė, kad patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies, pakartodamas tai, kÄ nuspręsta 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (Å¡ios nutarties 7.2–7.3.3. punktai), kitus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmeta, patikslintÄ ieÅ¡kinį atmeta. Taip pat patikslino rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nuspręsdamas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. R. atsakovui A. B. 4124,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas nustatė, kad K. R. žemės sklypo ir jame stovinčių statinių savininku tapo 1995 metais, A. B. nuosavybės teises įgijo 2010 metais. Bendraturčiai kiekvienas savarankiÅ¡kai 2012 – 2013 metais vykdė ginčo pastate savo naudojamos pusės rekonstrukcijÄ ir suformavo atskiras ginčo pastato dalis: kiekvienas atskirai rekonstravo savo naudojamas pastato dalis, atskirai vykdė darbus, pirko medžiagas ir visa tai vykdė kiekvienas savo asmeninėmis lėšomis. Centrinėje ginčo pastato dalyje nuo 1979 metų buvo įrengta pirties patalpa ir rÅ«sys. Ir kol pastatas nebuvo rekonstruotas, Å¡iomis patalpomis Å¡alys naudojosi bendrai. Å i patalpa taip pat turėjo bÅ«ti rekonstruota ir pasidalinta, tačiau bendraturčiai dėl jos pasidalinimo nesutarė.

5. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatytas prejudicinis faktas, kad tarp Å¡alių nebuvo susitarimo atlikti ginčo pastato rekonstrukcijÄ nepaliekant bendro naudojimo patalpų, užbaigus ieÅ¡kovo pastato pusės rekonstrukcijÄ abi Å¡alys nuo 2013 metų ir toliau bendrai naudojosi pirtimi ir koridoriumi. Tai, kad atskirai naudojamas pastato dalis bendraturčiai pradėjo rekonstruoti iÅ¡ esmės tuo pačiu metu, neiÅ¡vengiamai derino tarpusavyje statybos darbus, o bendro naudojimo patalpų rekonstravimo metu visiÅ¡kai nelietė, patvirtina aplinkybę, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas rekonstruoti pastatÄ neliečiant bendro naudojimo patalpų (pirties, prieÅ¡pirčio ir koridoriaus).

Iš teismui pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad buvo perstatomos bendraturčių atskirai naudojamos pastato dalys, o pastato dalis, kurioje yra bendro naudojimo pirtis, priešpirtis, koridorius ir rūsys, nebuvo liečiamos, t. y. jos liko visiškai nepakitę. Senosios bendrų patalpų sienos yra išlikusios, tik vėliau jos buvo apkaltos dailylentėmis.

6. Teismas nurodė, kad iÅ¡ pastato rekonstravimo nuotraukų matyti bendro koridoriaus durys į laukÄ ir poilsio aikÅ¡telė. Å i poilsio aikÅ¡telė buvo naudojama kartu su pirtimi. AikÅ¡telė yra pakeliui į ežerÄ , iÅ¡ jos matyti ežero vaizdas. Todėl teismo vertinimu ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad visa pastato pusė yra skirta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo poilsiui ir privatumui. AikÅ¡telė nuo seno buvo naudojama bendros pirties eksploatavimo tikslais. Rekonstrukcijos metu poilsio aikÅ¡telės vieta buvo pakoreguota, ji nukreipta į kiemo pusę. Tai padaryta tam, kad ieÅ¡kovas turėtų visiÅ¡kÄ privatumÄ savo faktiÅ¡kai naudojamos dalies zonoje.

7. Teismas pažymėjo, kad teismo įpareigotas ieÅ¡kovas atstatinėjo bendro naudojimo (pirties) patalpas, o atsakovas taisė bÅ«tent ieÅ¡kovo darbų bendro naudojimo patalpose trÅ«kumus. Pastatas buvo neseniai rekonstruotas, jo bendro naudojimo patalpos neseniai suremontuotos, todėl ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimas reikÅ¡tų dar visai naujos apdailos iÅ¡draskymÄ , esamų angų (durų, langų) užtaisymÄ , naujų angų įrengimÄ . Todėl bÅ«tent atsakovui, bet ne ieÅ¡kovui tektų iÅ¡ esmės perstatinėti ir iÅ¡ naujo įrenginėti savo atskirai naudojamas patalpas, kas reikÅ¡tų nepalyginamai didesnes ir naujas atsakovo. O ne ieÅ¡kovo iÅ¡laidas. Be to, kitos ginčo pastato patalpos, iÅ¡ atsakovo atėmus galimybę naudotis pirtimi, atsakovui taptų apskritai beprasmėmis.

8. Anot teismo, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia pakartoti tÄ patį atsakovo teisių pažeidimÄ , kurį buvo įpareigotas iÅ¡taisyti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu. Ginčas dėl pastato rekonstrukcijos įteisinimo buvo iÅ¡spręstas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu. Atsakovas yra užbaigęs pastato rekonstrukcijÄ ir ji įteisinta nuo 2019 m. spalio 30 d.

9. Klausimas dėl naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo negali būti nagrinėjamas, kol nėra išspręstas dalių tarp bendraturčių perskaičiavimo klausimas, nes nustatinėjant pagal esamas dalis būtų neteisingai iškreipta reali situacija, t. y. faktiškai didesnę pastato patalpų dalį sukūręs atsakovas turėtų atiduoti dalį jų ieškovo naudojimui tam, kad tvarka atitiktų įregistruotas bendraturčiams dalis.

10. IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kiniu reikalauja nustatyti naudojimosi pastatu tvarkÄ pagal dvi alternatyvias schemas. IeÅ¡kovas prioritetine įvardija schemÄ Nr. 1, pagal kuriÄ ginčo pastate esanti bendro naudojimo pirtis tektų atskirai naudotis ieÅ¡kovui. Pagal alternatyviÄ schemÄ Nr. 2, atsakovas negalėtų visavertiÅ¡kai naudoti pirties, nes pastaruoju atveju ieÅ¡kovo atskiram naudojimuisi bÅ«tų priskirta koridoriaus dalis su durimis į laukÄ , kuri yra bÅ«tina pirties eksploatavimui. Be to, Å¡ioje atskirtoje dalyje lieka pagrindinis elektros įvadas į pastatÄ , iÅ¡ kurio paduodama elektros energija bendroms patalpoms, kiemo apÅ¡vietimui, Å¡ulinio pajungimui ir atsakovo atskirai naudojamai daliai, o nuo Å¡ulinio elektros kabelis aprÅ«pina gyvenamÄ jį namÄ . Taigi, bet kuriuo atveju ieÅ¡kovas siekia trukdyti atsakovui naudotis pirtimi, kas yra vertintina kaip ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas teise.

11. Teismas nurodė, kad ginčo pastate yra nusistovėjusi ilgalaikė faktinė Å¡alių naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ tam tikras patalpas Å¡alys naudoja atskirai viena nuo kitos, o pirtis, priepirtis ir į juos vedantis koridorius Å¡alių yra naudojamas bendrai. Iki pastato rekonstrukcijos atsakovui ir ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po 1/2 idealiÄ jÄ dalį.

12. Rekonstrukcijos metu atsakovas savo lėšomis ir darbu atskirai nuo ieÅ¡kovo pastatė (įrengė) Å¡ias patalpas: verandÄ (1-1) (17,05 m2); virtuvę (1-2) (10,22 m2); kambarį (1-9) (28,25 m2). IeÅ¡kovas rekonstrukcijos metu savo lėšomis ir darbu atskirai nuo atsakovo pastatė (įrengė) Å¡ias patalpas: virtuvę (1-3) (10,16 m2); verandÄ (1-4) (13,60 m2); prausyklÄ (1-5) (0,72 m2); kambarį (1-10) (25,62 m2). Rekonstrukcijos metu taip pat buvo pastatytos terasos ir balkonas prie pastato. TerasÄ iÅ¡ilgai verandos (1-1) atskirai nuo ieÅ¡kovo savo lėšomis ir darbu pastatė atsakovas. TerasÄ iÅ¡ilgai Verandos (1-4) atskirai nuo atsakovo savo lėšomis ir darbu pastatė ieÅ¡kovas. Balkonas Å¡alių buvo statomas bendrai tuo pačiu metu, tačiau kiekvienas iÅ¡ bendraturčių prie savo pastatytų patalpų, esančiÄ balkono dalį statė savo medžiagomis.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovo indėlis į pastato rekonstrukcijÄ buvo didesnis nei ieÅ¡kovo. Pastatas buvo rekonstruotas esant bendraturčių sutikimui, kiekviena iÅ¡ Å¡alių tai darė atskirai viena nuo kitos ir savo pačios lėšomis ir darbu. Pastato rekonstrukcija yra įteisinta, taigi yra iÅ¡pildytos visos CK 4.77 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, su kuriomis yra siejamas idealiųjų daliu perskaičiavimas. Atsakovės Å¡alių susitarimu siÅ«lė perskaičiuoti ginčo pastato idealiÄ sias dalis, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko.

14. CK 4.77 straipsnio 1 dalis pastato dalių perskaičiavimÄ nesieja su raÅ¡ytinės naudojimosi tvarkos buvimu ar nebuvimu. Be to, raÅ¡ytinės naudojimosi tvarkos nustatymas prieÅ¡ pat pastato rekonstravimÄ negalėjo bÅ«ti atliekamas, nes tuo metu nebuvo žinoma, kaip atrodys pastatas jo rekonstravimÄ Ä¯teisinus. Be to, prieÅ¡ pastato rekonstravimÄ nebuvo žinoma, kokios idealiosios dalys teks bendraturčiams, o juk naudojimosi tvarka nustatoma pagal bendraturčiams tenkančias idealiÄ sias dalis, todėl idealiosios dalys turi bÅ«ti perskaičiuojamos pirmiau, nei nustatinėjama naudojimosi rekonstruotu pastatu tvarka. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nesutikimas su siÅ«lomomis idealiosiomis dalimis yra nepagrįstas, todėl jos yra nustatytinos teismo sprendimu.

15. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs du alternatyvius reikalavimus dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, o atsakovas pareiÅ¡kė du alternatyvius reikalavimus dėl teisių į pastatÄ Ä¯gyvendinimo. Tik vienas iÅ¡ Å¡ių reikalavimų yra dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, o kitas – dėl atidalijimo iÅ¡ pastato bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo nuomone, atsakovo siÅ«lomas naudojimosi tvarkos nustatymas visiÅ¡kai atitinka tiek bendraturčių susitarimÄ , tiek faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ esamÄ pastato naudojimosi tvarkÄ , tiek bendraturčių faktiÅ¡kai atliktas investicijas į rekonstruoto pastato patalpų erdvių sukÅ«rimÄ . Todėl Å¡i siÅ«loma naudojimosi tvarka yra teisingiausia ir prioritetinė. Teismo vertinimu, visiÅ¡kas atskirumas bet kuriuo atveju nėra įmanomas, nes atsakovas ir ieÅ¡kovas bet kuriuo atveju privalo likti bendraturčiais bendrų pastato konstrukcijų, tokių kaip pastato stogas, pamatai ir kt., atžvilgiu.

16. Atsakovo atidalijimo schema yra pasiÅ«lyta dėl paties ieÅ¡kovo iÅ¡sakyto pageidavimo kaip įmanoma labiau atskirti ieÅ¡kovo ir atsakovo turtines teises. Atsakovui galimybė pilnavertiÅ¡kai naudotis pirtimi (1-7) turi esminę svarbÄ , o ieÅ¡kovas yra nurodęs prieÅ¡ingai (ankstesnėse teisminėse bylose yra daręs pareiÅ¡kimus, kad ji jam nereikalinga, kad pirtį jis naudos daiktų sandėliavimui ir kt.). Netgi Tvarkoje Nr. 2 jis siÅ«lo visÄ pirtį (1-7), prieÅ¡pirtį (1-8) ir didžiÄ jÄ dalį koridoriaus (1-6) priskirti atskirai naudotis atsakovui.

17. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neatskleidė savo ketinimų dėl atskiro nuotekų valymo įrenginio. NeaiÅ¡ku, nei kokį įrenginį jis siekia įsirengti, nei kokioje vietoje, nei kada tai ketina padaryti. Ankstesnėje teismo minėtoje byloje ieÅ¡kovas ginčijo valymo įrenginių įrengimÄ , tačiau ta byla yra nutraukta, valymo įrenginiai palikti tokie, kokie jau yra įrengti. Savivaldybė buvo informavusi ieÅ¡kovo atstovÄ apie sklypo projektÄ , po statybos leidimo iÅ¡davimo ginčyti projektÄ galimybės nėra, nes reikėtų keisti projektÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad galimi tokie įrenginiai, kai yra bendras vandentiekis ir bendros nuotėkos. Tenkinus tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , kai neaiÅ¡ki vieta, kur ieÅ¡kovas norėtų įsirengti valymo įrenginį, bÅ«tų pažeistos atsakovo teisės, todėl aptariamas ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas.

18. Papildomame sprendime teismas nurodė, kad teismas sprendimo konstatuojamojoje dalyje pasisakė dėl patikslinto ieÅ¡kinio ir dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo/netenkinimo, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo/netenkinimo nepasisakė, todėl papildomu sprendimu teismas iÅ¡sprendė patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio (dėl alternatyvių) reikalavimų klausimÄ .

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir pareiÅ¡kus alternatyvius reikalavimus, bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs alternatyvius reikalavimus atsakovui, ir atsakovas pareikÅ¡damas alternatyvius reikalavimus ieÅ¡kovui, savo valia prisiėmė rizikÄ , jog vienas iÅ¡ reikalavimų, net ir esant pagrindui tenkinti kitÄ reikalavimÄ , bus pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad jis turi pagrindÄ iÅ¡taisyti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo nuspręsta priteisti atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Kadangi priešieškinis buvo patenkintas 67 proc., o atmesta 33 proc. ieškinio reikalavimų dalis, teismas atitinkamai iš ieškovo K. R. atsakovo A. B. naudai priteisė 67 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4124,86 Eur (6156,50 Eur x 67 proc.).

21. Pasisakydamas dėl žyminio mokesčio teismas sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 150 Eur žyminio mokesčio atsakovui, tačiau Å¡ioje dalyje žyminis mokestis neturėtų bÅ«ti priteistas, nes yra įskaičiuotas į bendrÄ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ 6 156,50 Eur (5 626,50 + 150 + 20 + 60 + 300). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 22. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. R. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 27.1. K. R. ginčo pastatÄ rekonstruoti sutiko su sÄ lyga, kad kiekvienas bendraturtis savo nuožiÅ«ra rekonstruos pastato faktiÅ¡kai naudojamÄ pusę taip, kad po rekonstrukcijos pastate nebeliks jokių bendrų patalpų. Taigi, visiÅ¡kas patalpų ir Å«kinių interesų atidalinimas buvo esminė K. R. sÄ lyga sutinkant vykdyti pastato rekonstrukcijÄ . Kiekviena iÅ¡ Å¡alių atskirai rekonstravo savo naudojamas pastato dalis, atskirai vykdė darbus, pirko medžiagas ir visa tai vykdė savo asmeninėmis lėšomis.

Ginčo pastato dalyje nuo 1979 metų buvo įrengta pirties patalpa ir rÅ«sys. Ir kol pastatas nebuvo rekonstruotas, Å¡iomis patalpomis Å¡alys naudojosi bendrai. Bendraturčiai dėl jos pasidalinimo nesutarė: A. B. reikalavo jÄ palikti bendram naudojimui, o K. R. reikalavo visiÅ¡ko patalpų pasidalinimo. Dėl to vyko teisminiai ginčai. 27.2. Skirtingas Å¡alių požiÅ«ris į ginčo pastato funkcijas (ieÅ¡kovo požiÅ«ris į pirtį yra poilsis, o atsakovo prieÅ¡ingas – pasilinksminimai) bei naudojimÄ neiÅ¡vengiamai sÄ lygoja iÅ¡ esmės skirtingų valymo įrenginių poreikius, skirtingus komunikacijų eksploatavimo kaÅ¡tus ir užprogramuoja tolimesnius bendraturčių konfliktus dėl bendrų valymo įrenginių. 27.3.

A. B. pozicija (kuriÄ palaikė ir teismas), kad pirties eksploatacija yra esminė Å¡io pastato funkcija ir kertinis A. B. interesas, yra niekuo nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių, o grindžiama tik ilgalaikiu pirties patalpos buvimo faktu. Vykdant rekonstrukcijÄ Å¡alių pagrindinis tikslas buvo įsirengti ne pirties pastatÄ , bet įsirengti nakvynei ir poilsiui pritaikytas patalpas. Atlikta pastato rekonstrukcija apima esminį viso pastato perstatymÄ : ženkliai padidintas pastato užstatymo plotas, iÅ¡ esmės pakeista visa vidaus eksplikacija, pakeistos visos kapitalinės, laikančiosios konstrukcijos, naujai pastatytos visos sienos (iÅ¡skyrus pastato viduje esančias mÅ«ro sienas), stogas, įrengta mansarda ir terasos, didžiojoje dalyje pastato įrengti iÅ¡ esmės nauji pamatai, naujai įrengtos visos komunikacijos. 27.4.

Vykstant teisminiam procesui atsakovas ginčo patalpose įrengė techninius reikalavimus atitinkančiÄ pirtį, koridorių ir priepirtį. 2016 m. kovo mėnesį A. B. vienasmeniÅ¡kai sudarė sutartį su rangovu dėl pirties ir kitų su ja susijusių patalpų įrengimo (už didesnę negu 5000 eurų sumÄ ). Tai nustatyta Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1829-260/2017. Visi Å¡ie veiksmai buvo atlikti ne tik be bendraturčio sutikimo, bet ir esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam bendraturčio prieÅ¡taravimui dėl ginčo patalpų naudojimo paskirties ir dėl bet kokių statybos/remonto darbų jose, kol nėra iÅ¡spręstas jų naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas. 27.5.

Esant giliam bei ilgalaikiam bendraturčių konfliktui teismo sprendimas nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ bendraturčiams yra paliktos bendram naudojimui patalpos pastate, yra nepagrįstas. Skundžiamu sprendimu nustatytas bendras patalpos, kaip pirties, naudojimas pažeidžia K. R. ir jo Å¡eimos narių privatumÄ . Naudojimasis pirtimi yra susijęs su asmens privačiu gyvenimu, intymumu ir higiena. 27.6. Ginčo pastate nėra jokių bendrų komunikacijų, dėl kurių eksploatacijos kiltų neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė nustatyti bendro naudojimo patalpas ar teritorijas, ar kurių pajungimas galėtų sukelti kokias nors technines problemas.

Abu bendraturčiai yra įsirengę atskiras automatines elektros paskirstymo dėžutes, kurių priklausomybė pagal visus patalpų pasidalinimo variantus lieka kaip buvusi. Taip pat abu bendraturčiai atskirai apsirÅ«pina vandeniu. 27.7. Pagal ieÅ¡kiniu siÅ«lomus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bÅ«tų visiÅ¡kai iÅ¡vengta bendro naudojimo patalpų ir teritorijų (lauko terasoje) bei nustatyta racionali naudojimosi tvarka atskiromis izoliuotomis ginčo pastato dalimis. Labiausiai bendraturčių teisinius interesus bei nusistovėjusį ilgalaikį naudojimÄ si patalpomis atitinka ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas naudojimosi planas Nr.

1. Naudojimosi tvarkÄ nustačius pagal planÄ Nr. 1, K. R. tektų 60,38 m2 ginčo pastato ploto, o A. B. – 68,99 m2 ginčo pastato ploto, todėl A. B. nuosavybės teisės nebÅ«tų pažeistos. 27.8. Pagal planÄ Nr. 2 visa pirties patalpa bÅ«tų paskirta naudotis A. B.. Atsižvelgiant į bendraturčių turimas nuosavybės teisių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, A. B. priskyrus visÄ pirties patalpÄ (ir su ja funkcionaliai susijusias kitas patalpas) jam tenkanti dalis esmingai virÅ¡ytų jo turimÄ nuosavybės dalį, todėl iki Å¡iol A.

B. naudota patalpa 1-2/10,22 m2 turėtų bÅ«ti paskirta naudotis K. R., taip pat suteikiant K. R. teisę be bendraturčio A. B. sutikimo patalpoje 1-2 esantį langÄ savo lėšomis pakeisti durimis. Å is pasiÅ«lymas buvo pateiktas atsižvelgiant į A. B. įvardintÄ pirties, kaip svarbiausio jam objekto, be kurio netenkanti prasmės visa pastato rekonstrukcija. Todėl siekiant įgyti vienas patalpas tampa bÅ«tina bendraturčiui už jas kompensuoti kitomis. 27.9. Å iuo atveju yra aktualu ir tai, kad abu bendraturčiai vienu iÅ¡ alternatyvių reikalavimų iÅ¡reiÅ¡kė norÄ atsidalinti vienas nuo kito.

Taip pat tai, kad K. R. siekia ir teisės įsirengti savarankiÅ¡kus, atskirus valymo įrengimus, kas taip pat atitinka Å¡alių siekiamam turtinių interesų atskyrimo tikslui. Patenkinus tokį reikalavimÄ K. R. įgytų teisę įrengti pertvarÄ plane Nr. 1 nurodytoje vietoje. Pastačius pertvarÄ bÅ«tų bÅ«tina iÅ¡ naujo atlikti kadastrinius matavimus pagal atidalintas dalis. Todėl tik tada bÅ«tų žinomi ir tikslÅ«s atidalintų patalpų duomenys, kurie galėtų bÅ«ti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir kurie tiksliai atitiktų bendraturčiams tekusias atidalintas dalis. 27.10.

Po ginčo pastato rekonstrukcijos įregistravimo, bendraturčiai jokių statybinių veiksmų, kurie bÅ«tų sudarę pagrindÄ pakeisti bendrosios nuosavybės teisės dalis remiantis CK 4.77 straipsnyje nustatytais pagrindais, neatliko. Taip pat A. B. nustatyta tvarka ir terminais nekilnojamojo turto registrų centro veiksmų, kuriais ginčo pastatas buvo įregistruotas po 1/2 dalį abiejų bendraturčių vardu, taip pat neginčijo. Teismas nepagrįstai sprendė dėl egzistuojančių sÄ lygų pakeisti pastato dalis remiantis CK 4.77 straipsnio nuostatomis. 27.11.

Teismas nepagrįstai atmetė K. R. praÅ¡ymÄ dėl teisės įsirengti valymo įrenginius. Pateikdamas motyvus teismas rėmėsi savo (tos pačios teisėjos) iÅ¡nagrinėta (nors ir nutraukta) kita byla, kurioje buvo konstatavęs tokias aplinkybes, kurios nors ir nesudarė pagrindo prejudiciniam jų traktavimui, tačiau tomis aplinkybėmis motyvavo skundžiamÄ sprendimÄ . K. R. nuosekliai siekė ir tebesiekia, kad ginčo pastatas, kiti statiniai ir žemės sklypas bÅ«tų padalinti tarp bendraturčių atskiriant komunikacijas bei nepaliekant jokių bendrų teisinių interesų. 27.12.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

23. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas A. B. praÅ¡o jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2021 m. spalio 15 d. papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir Å¡ioje dalyje palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsiliepime ir apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 28.1. Pastatas yra ant ežero kranto, todėl galimybė naudotis pirtimi atsakovui yra esminė ginčo pastato naudingoji savybė, be kurios pastato rekonstrukcija atsakovui netenka prasmės. Tik dėl ieÅ¡kovo sÄ moningai piktybiÅ¡kai ir nekokybiÅ¡kai atliktų pirties atstatymo darbų atsakovas buvo priverstas Å¡iuos darbus perdaryti taip, kad pirtis bÅ«tų tinkama naudotis pagal paskirtį po pertvarų paÅ¡alinimo. 28.2. IeÅ¡kovas prioritetiniu įvardija planÄ Nr. 1, pagal kurį pastate esanti bendro naudojimo pirtis tektų atskirai naudotis ieÅ¡kovui.

Netgi pagal alternatyviÄ naudojimosi tvarkÄ , pažymėtÄ plane Nr. 2, atsakovas negalėtų visavertiÅ¡kai naudoti pirties, nes pastaruoju atveju ieÅ¡kovo atskiram naudojimuisi bÅ«tų priskirta koridoriaus dalis su durimis į laukÄ , kuri yra bÅ«tina pirties eksploatavimui. ReikalavimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ pastato bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovas reiÅ¡kia pagal planÄ Nr. 1, pagal kuriÄ pirtis tektų ieÅ¡kovui. Taigi bet kuriuo atveju ieÅ¡kovas siekia trukdyti atsakovui naudotis pirtimi (ar net visiÅ¡kai atimti iÅ¡ jo tokiÄ galimybę), kas dėl jau minėtų priežasčių yra vertintina kaip ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas ir piktnaudžiavimas teise.

Be to, Å¡ioje patalpos atskirtoje dalyje lieka pagrindinis elektros įvadas į pastatÄ (iÅ¡ jo paduodama elektros energija bendroms patalpoms, kiemo apÅ¡vietimui, Å¡ulinio ir gyvenamojo namo pajungimui, ir atsakovo atskirai naudojamai daliai), kitos komunikacijos bei pastato sistemos, prie kurių priėjimas yra bÅ«tinas ir atsakovui. 28.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad abi ieÅ¡kovo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

IeÅ¡kovo reikalavime dėl atidalijimo nedetalizuojama, kokia konkrečiai (aukÅ¡tis, plotis, perÅ¡viečiamumas) ta pertvara turėtų bÅ«ti. Tokia situacija sÄ lygotų tai, kad teismui tenkinus tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovas galėtų įrengti bet kokiÄ pertvarÄ , kad ir aukÅ¡tÄ bei aklinÄ ir tai bÅ«tų teisėta. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas jau anksčiau neteisėtai įrengta pertvara (aukÅ¡ta, neperÅ¡viečiama, estetinį vaizdÄ darkančia, sukalta iÅ¡ lentų) balkone buvo užstojęs atsakovui vaizdÄ Ä¯ ežerÄ ir sudarkęs pastato architektÅ«rinę iÅ¡vaizdÄ , tačiau teismo sprendimu buvo įpareigotas jÄ paÅ¡alinti kaip pažeidžiančiÄ atsakovo teises ir teisėtus interesus, 28.4.

Pastate yra vienas bendras vandens įvadas, kuris eina iÅ¡ Å¡ulinio į rÅ«sį, o iÅ¡ jo į bendrÄ vandens rezervuarÄ palėpėje, iÅ¡ kurio skirstosi į abi pastato puses bei žemyn į pirtį. Pirties elektros instaliacija, kiemo apÅ¡vietimas, Å¡ulinio ir gyvenamo namo elektrifikacija yra tiesiogiai pajungta nuo skydinės, esančios bendro naudojimo koridoriaus dalyje 1-6-2, kuri plane Nr. 1 priskirta atskirai naudotis ieÅ¡kovui. Taigi atsakovas netektų priėjimo prie visų minėtų įvadų ir elektros skydinės. 28.5.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė, kad jis praÅ¡o patenkinti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl idealiųjų dalių bendraturčiams pakeitimo ir vienÄ iÅ¡ dviejų alternatyvių reikalavimų (atsakovas pirmenybę teikė pirmajam, t. y. reikalavimui dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo), o ne patenkinti abu alternatyviuosius reikalavimus. 28.6. Atsakovas visa apimtimi gavo to, ko ir prašė, ir atsakovas nieko nepralaimėjo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovo patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo tenkintas visa apimtimi.

Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo turėjo bÅ«ti priteistos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 28.7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. R. praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ atmesti, mano, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ galutinai turėtų iÅ¡spręsti aukÅ¡tesnės instancijos teismas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso pastatas – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vieÅ¡ame registre pažymėtas indeksu 4I1m, esantis (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatas 2012-2013 metais Å¡alių bendru sutarimu buvo rekonstruotas, ieÅ¡kovui ir atsakovui iÅ¡ esmės pakeitus ir padidinus pastato ir Å¡alių naudojamas pastato dalis pagal iÅ¡ anksto nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ . Tokiu bÅ«du pastato užstatymo plotas padidėjo nuo 63 kv. m iki 156 kv. m; bendrasis plotas padidėjo nuo 47,06 kv. m iki 129,43 kv. m, pastato aukÅ¡tis (iki karnyzo) – nuo 2,40 kv. m iki 3,10 kv. m ir pan.

Aptartos aplinkybės nustatyto ir įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2-743/2017. Be to, minėtu teismo sprendimu tai pat konstatuota, kad ginčo pastatas Å¡alių buvo rekonstruotas be statybÄ leidžiančio dokumento, todėl spręsdamas Å¡alių ginÄÄ pagal prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus, teismas atmetė ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos ginčo pastatu (patalpomis) nustatymo ir tenkino iÅ¡ dalies atsakovo A.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinį, suteikdamas atsakovui teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtÄ Pagalbinio Å«kio pastato – viralinės 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , atlikti kadastrinius matavimus ir pastatÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovas minėtÄ teismo sprendimÄ Ä¯gyvendino 2019 m. spalio 30 d., pateikdamas registro tvarkytojui 2019-07-15 Nekilnojamojo kadastro duomenų bylÄ ir 2019-10-25 DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. ACCR-20-191025-03417.

26. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo po ginčo pastato rekonstrukcijos, t. y. šalys pareiškė byloje ieškinius su alternatyviais reikalavimais dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, papildomai reikalaudamos leisti įrengti atskirus valymo įrenginius be kito bendraturčio sutikimo (ieškovas) ir pakeisti bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius (atsakovas).

27. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį: pakeitė bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius pagal atsakovo pasiÅ«lymÄ ir nustatė naudojimosi ginčo pastatu tvarkÄ pagal atsakovo pasiÅ«lymo variantÄ Nr. 1.

28. Su šiuo teismo sprendimu nesutinka ieškovas, prašydamas jį panaikinti ir tenkinti jo ieškinį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiomis pagrindinėmis argumentų grupėmis:

1) teismas turėjo taikyti prioritetinį ginčo turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sprendimo bÅ«dÄ ir vadovautis ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu variantu, kuris labiausiai atitinka abiejų Å¡alių poreikius ir interesus;

2) teismas be teisėto pagrindo pakeitė Å¡alių turimas idealiÄ sias (po ½ dalį) turimo ginčo turto dalis;

3) teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovo teisės pripažinimo be atsakovo sutikimo įsirengti atskirus valymo įrengimus;

4) teismas buvo šališkas.

29. Susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir įvertinusi teisinį bei faktinį jų pagrindÄ , teisėjų kolegija atmeta apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palieka teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ remdamasi žemiau iÅ¡dėstytais argumentais. Dėl naudojimosi ginčo pastatu (patalpomis) tvarkos nustatymo ir (ar) atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės 30. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti, kuri įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

32. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å iuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

33. Vis dėlto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors Å¡iuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaÅ¡i paskirtis, yra savarankiÅ¡ki ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21punktas). Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarkÄ , atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai.

Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia arba, kai yra bendraturčių daugetas ir atidalijama tik vieno jų dalis, sumažėja bendraturčių skaičius (tam tikrais atvejais ir atidalijus gali likti nežymi bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). 34.

Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (natÅ«ra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Tačiau Å¡i taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti.

Å i taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra iÅ¡laikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas). Tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturčių reikalavimai, teismui pripažinus, kad atidalijimas natÅ«ra pagal pateiktÄ projektÄ negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , gali bÅ«ti nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka.

Kartu pažymėtina, kad tokios tvarkos nustatymas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybės ateityje, parengus tinkamÄ atidalijimo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019, 24 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė nustatymo naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo variantÄ Nr. 1, kadangi Å¡is teisės gynimo bÅ«das, anot teismo, labiausiai užtikrina abiejų Å¡alių teises ir interesus.

36. Teisėjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada sutinka. Visų pirma, naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kaip prioritetinį ginčo sprendimÄ bÅ«dÄ , nurodė pačios Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose. Antra, toks bÅ«das labiausiai atitinka nusistovėjusiÄ istorinę naudojimosi ginčo patalpomis tiek iki jų rekonstrukcijos, tiek ir po rekonstrukcijos tvarkÄ . Trečia, atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės neatitiktų Å¡io turto bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balanso ir prieÅ¡tarautų jų susitarimui dėl pastato rekonstrukcijos, ko pasėkoje buvo iÅ¡ esmės pakeistas ginčo pastatas, taip pat pertvarkytos ginčo patalpos (pirtis, prieÅ¡pirtis ir koridorius), dėl kurių atidalijimo ir kilo byloje ginčas.

37. Nustatydamas naudojimosi ginčo pastatu tvarkÄ , teismas vadovavosi atsakovo pasiÅ«lytu (pateiktu) naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo variantu Nr. 1, pagal kurį pirties (1-7, 7,28 kv. m), prieÅ¡pirčio (1-8, 2,28 kv. m), koridoriaus (1-6, 9,15 kv.

m) ir terasos prie pirties patalpos (XY, 2,81 kv.

m) buvo paskirtos Å¡alių bendram naudojimuisi, o kitos patalpos paskirtos Å¡alims naudotis asmeniÅ¡ki pagal jų darbu ir lėšomis atliktÄ Å¡ių patalpų rekonstrukcijÄ .

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo pasiūlytas naudojimosi patalpomis nustatymo variantas Nr. 1, kai ginčo pirties, priešpirčio, koridoriaus ir prie jo esančios terasos patalpos atitenka šalių bendram naudojimuisi, yra teisingiausia. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad tiek iki patalpų rekonstrukcijos, tiek ir po jos šalys pirties patalpų kompleksu naudojosi bendrai (istoriškai nusistovėjęs naudojimosi ginčo patalpomis aspektas). Antra, ginčo pastatas yra poilsio paskirties, todėl pertvarkyti (atsisakyti) pirties patalpų būtų neracionalu ir netikslinga nei vienai iš šalių, tuo labiau, kad tokiam pakeitimui prieštarauja vienas iš bedraturčių (atsakovas).

Trečia, ieÅ¡kovo K. R. siÅ«lomi patalpų naudojimosi tvarkos ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantai prieÅ¡tarauja Å¡alių iki tol buvusiam susitarimui ir įvykusiam faktui dėl patalpų rekonstrukcijos bei jų priskyrimo vienam iÅ¡ bendraturčių, kadangi pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ Nr. 2 atsakovo A. B. rekonstruota ir naudojama patalpa 1-2 atitektų ieÅ¡kovui, o pagal VariantÄ Nr. 1 pirties patalpų kompleksas bÅ«tų iÅ¡skaidytas, t. y. pirties patalpa 1-7 ir maža dalis koridoriaus 1-6-2 atitektų ieÅ¡kovui, o prieÅ¡pirtis 1-8 ir likusi dalis koridoriaus 1-6-1 atitektų atsakovui.

Taigi, bet kokiu atveju tokia tvarka (tiek naudojimosi patalpomis, tiek atidalinimo) bÅ«tų neracionali, neužtikrintų Å¡alių teisių ir teisėtų interesų balanso, prieÅ¡tarautų jų susitarimui ir sÄ lygotų papildomas iÅ¡laidas pertvarkant patalpas pagal naujÄ jų paskirtį. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad Å¡alys sutardamos dėl pastato rekonstrukcijos buvo kartu susitarusios ir iÅ¡sidalinti pirties komplekso patalpas (t. y. nepalikti bendro naudojimo patalpų) neparemti Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančiai kitais įrodymais, prieÅ¡tarauja atsakovo pozicijai ir jo procesiniuose dokumentuose iÅ¡sakytiems argumentams, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015, esmei, kuriuo K.

R. buvo įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paÅ¡alinti ginčo pastate (balkone, koridoriuje, pirties patalpoje) savavaliÅ¡kai įrengtas pertvaras ir atstatyti patalpas į buvusiÄ jų padėtį iki 2015 m. kovo 6 d., todėl laikytini neįrodytais (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl bendraturčių idealiųjų ginčo turto dalių pakeitimo 39. CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymu nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, tai Å¡io bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiamos.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tÄ padidintÄ dalį, jeigu jÄ galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

40. Byloje nėra ginčo, kad pastatas buvo rekonstruotas, kad po rekonstrukcijos atsakovo faktiÅ¡kai naudojamos patalpos tapo didesnėmis už ieÅ¡kovo naudojamas patalpas, kad po statinio rekonstrukcijos idealiosios Å¡alių bendrai naudojamo ginčo pastato dalys (atsakovo 521/1000 idealioji dalis; ieÅ¡kovo 479/1000idealioji dalis) paskaičiuota nepriklausomo ir turinčio reikiamÄ kvalifikacijÄ asmens (VÄ® Registrų centras).

41. Tai reiÅ¡kia, kad byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės dėl ginčo pastato rekonstrukcijos ir dėl to iÅ¡ esmės pasikeitusios jo padėties (padidėjimo), kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotos bendraturčių turto dalys (po ½ dalį) neatitinka po turto rekonstrukcijos naujai sukurtos turto dalies, leidžia teismui taikyti aptartas CK 4.77 straipsnio nuostatas, nes prielaidų jų taikymui priimant Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2-743/2017 dar nebuvo ir tokios prielaidos atsirado po ginčo pastato rekonstrukcijos įregistravimo Nekilnojamo turto registre bei Å¡ios bylos nagrinėjimo metu.

Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas, tenkindamas Å¡ioje dalyje atsakovo reikalavimÄ , netinkami taikė ir aiÅ¡kino CK 4.77 straipsnio nuostatas. Dėl reikalavimo pripažinti teisę be bendraturčio sutikimo įsirengti atskirus valymo įrengimus 42. Minėta, kad vienu iÅ¡ savo reikalavimų ieÅ¡kovas prašė teismo leisti be bendraturčio A. B. sutikimo įsirengti atskirus valymo įrengimus pagalbiniam Å«kio pastatui – viralinei 411 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu gauti projektavimo sÄ lygas, suprojektuoti ir įvykdyti statybos darbus.

Teismas šį reikalavimÄ atmetė, nurodydamas, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimo neaiÅ¡ku, kokį įrenginį jis siekia įsirengti, kurioje vietoje, kada tai ketina daryti ir pan. Be to, vienoje iÅ¡ paminėtų teismo bylų ieÅ¡kovas jau ginčijo valymo įrenginių įrengimÄ , tačiau byla buvo nutraukta, o valymo įrenginiai palikti tokie, kokie yra įrengti Å¡iuo metu pagal galiojantį projektÄ .

43. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir atmesdama Å¡iuo klausimu ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 50 punktas).

Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiÅ«lymų sÄ voka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiÅ«lymai, kurių tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomÄ statinių projektavimÄ bei gali bÅ«ti naudojami rengiant specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, – t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje.

Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateikta iÅ¡vada, kad, ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019, 26 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju nuotekų įrengimo plano (schemos) ieÅ¡kovas iÅ¡ viso neparengė ir nepateikė, todėl lieka neaiÅ¡ku, ar įrengus tokius valymo įrenginius pagal ieÅ¡kovo ateityje parengtÄ projektÄ ir jo nederinus su atsakovu, nebus pažeistos pastarojo teisės ir kaip bus iÅ¡spręsti kiti su tuo susiję tokio įrenginio įteisinimo ir naudojimosi klausimai. Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 45. IeÅ¡kovas skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ dėl teisės įsirengti valymo įrenginius, motyvuodamas savo paties iÅ¡nagrinėta (nors ir nutraukta) kita byla, kurioje buvo konstatavęs tokias aplinkybes, kurios nors ir nesudarė pagrindo prejudiciniam jų traktavimui, tačiau tomis aplinkybėmis motyvavo skundžiamÄ sprendimÄ .

46. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais argumentais, kadangi siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusiÅ¡alinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikÅ¡ti tokiais atvejais teisėjui nuÅ¡alinimÄ . Teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali bÅ«ti pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimÄ byloje žemesniosios ar aukÅ¡tesniosios instancijos teisme; jeigu jis Å¡ioje byloje vykdė teisminę mediacijÄ arba vykdė mediacijÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 66 straipsnis).

47. Nustatyta, kad ta pati teisėja pirmosios instancijos teisme nagrinėjo dvi civilines bylas tarp tų pačių Å¡alių – nagrinėjamÄ bylÄ Nr. e2-107-393/2021 dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir teisės įsirengti valymo įrengimus be bendraturčio sutikimo pripažinimo, bei kitÄ civilinę bylÄ Nr. e2-752-393/2019, kurioje ieÅ¡kovas K. R. prašė pripažinti jam teisę be bendraturčio atsakovo A. B. sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , atlikti kadastrinius matavimus ir pagalbinį Å«kio pastatÄ â€“ viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 4 d. iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LRS-14-180104-0001, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

48. Apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas teigti, kad teismas tapo savo paties iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybių vertintoju, todėl teisėja turėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi tai sudarė pagrindÄ abejoti jos neÅ¡aliÅ¡kumu ir objektyvumu priimant sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ , atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, ar nuogÄ stavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryÅ¡ys. Atsižvelgiant į EŽTT formuojamÄ praktikÄ , tokiu atveju turi bÅ«ti identifikuoti teisėjo nurodytose bylose nagrinėti faktai, jų ryÅ¡ys (tapatumas), taip pat bylose spręsti teisiniai klausimai, siekiant nustatyti, ar jie yra panaÅ¡Å«s ar galbÅ«t visiÅ¡kai skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-684/2022).

50. Visų pirma pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovui atsisakius nuo ieškinio civilinė byla Nr. e2-752-393/2019 buvo nutraukta. Tai reiškia, kad minėta byla iš viso nebuvo nagrinėjama iš esmės, nebuvo nustatinėjamos jokios faktinės aplinkybės, nebuvo nagrinėti teisės klausimai, todėl joje priimtas procesinis sprendimas jokios prejudicijos nagrinėjamai bylai nesukūrė.

51. Antra, abejones dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ieÅ¡kovas nurodė tik apeliaciniame skunde (nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas nuÅ¡alinimo teisėjai nereiÅ¡kė). Å i aplinkybė taip pat rodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovas neturėjo abejonių dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo.

52. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, todėl apelianto K. R. argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti.

53. Ä®vertinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, tuo labiau, kad apeliacinio skundo argumentai nurodytu klausimu galutinio bylos rezultato nelemia.

54. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl papildomo sprendimo 56. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 15 d. priimdamas papildomÄ sprendimÄ , nurodė, kad teismas sprendimo konstatuojamojoje dalyje pasisakė dėl patikslinto ieÅ¡kinio ir dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo/netenkinimo, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo/netenkinimo nepasisakė, todėl papildomu sprendimu teismas iÅ¡sprendžia patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio (dėl alternatyvių) reikalavimų klausimÄ .

Taip pat patikslino rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir nurodė, kad vietoje teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atsakovui iš ieškovo priteistos sumos 6 156,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos yra priteisiama 4 124,86 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

57. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu:

1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) teismas, iÅ¡sprendęs teisės klausimÄ , nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

58. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trÅ«kumų iÅ¡taisymu, t. y. priėmus sprendimÄ ir pastebėjus, jog tam tikri ieÅ¡kiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo iÅ¡spręsti teismo sprendimu ar bylÄ užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos Å¡alių praÅ¡ymu yra galimybė priimti papildomÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

59. IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas teismo priimamas tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neiÅ¡spręstas kuris nors iÅ¡ CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymÄ tai turėjo bÅ«ti padaryta. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trÅ«kumams – sprendimo nevisapusiÅ¡kumui – iÅ¡taisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

60. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimÄ , teismui pateikiamame ieÅ¡kinyje gali nurodyti alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus. Alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieÅ¡kinio reikalavimas paÅ¡alina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iÅ¡ jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2019 m. gegužės 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

61. Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė alternatyvius reikalavimus. Teismas netenkino nė vieno iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų alternatyvių reikalavimų ir tai nurodė sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tačiau nenurodė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas priimti papildomÄ sprendimÄ ir nurodyti, kad ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 277 str. 1 d. 1 p.).

62. Atsakovas prašė teismo – pakeisti ginčo pastato bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius bendraturčiams bei nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarkÄ arba atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (alternatyvus reikalavimas). Teismas pakeitė ginčo pastato bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius taip, kaip prašė atsakovas, bei nustatė naudojimosi ginčo pastatu tvarkÄ . Tai yra patenkino vienÄ iÅ¡ alternatyvių atsakovo reikalavimų, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino visiÅ¡kai, t. y. taip, kaip tai nurodyta teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendime. Todėl Å¡ioje dalyje priimti papildomÄ sprendimÄ nebuvo teisinio pagrindo.

63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nurodydamas, jog atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkina iÅ¡ dalies ir priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas mažina iki 4124,86 Eur, ne iÅ¡taisė sprendimo trÅ«kumus, o sprendimÄ pakeitė, kas neatitinka papildomo sprendimo priėmimo sÄ lygų.

64. Dėl nurodytų priežasčių, sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog Å¡ioje dalyje toks papildomas sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl jis naikintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 65. Teisėjų kolegijai nusprendus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinti, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

66. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme atsakovo A. B. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos siekia 2 541 Eur (605 Eur už apeliacinio skundo ir 1936 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ). Turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtina pateikti įrodymai.

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

68. Atsakovo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių iÅ¡laidų dydžio (maksimalus dydis už apeliacinį skundÄ yra 2579,58 Eur = 1517,40 Eur bruto x 1,7 (8.10 p.); maksimalus dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra 1972,62 Eur = 1517,40 Eur bruto x 1,3 (8.11 p.), todėl atsakovui A. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. R. priteisiamos 2 541 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. papildomo sprendimo dalis, kuriose nurodyta, kad atsakovo patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista atsakovui A. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. R. 4124,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 541 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Rūta Palubinskaitė