Legislator Case Law & Legislation
6b35993a-eccf-499f-9fa6-7922bbfada39 AI generated

6b35993a-eccf-499f-9fa6-7922bbfada39 · Kauno apygardos teismas

Case Number 6b35993a-eccf-499f-9fa6-7922bbfada39
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40532-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistiesiems A.

Legislator headnote

AI generated

6b35993a-eccf-499f-9fa6-7922bbfada39 · Kauno apygardos teismas: Å is liudytojas girdėjo nukentėjusiųjų automobilio pergazavimÄ , kuris truko 1 minutę. Å is asmuo taip pat matė, kad po kiek laiko atėjo bÅ«rys jaunimo ir suprato, kad jie grįžo aiÅ¡kintis. Å io liudytojo parodymai leidžia teigti, kad jei jis ir juto kokį neigiamÄ poveikį tai ne apelianto ir kitų kaltinamųjų veiksmų pasiekoje, bet bÅ«tent pačių nukentėjusiųjų veiksmų pasiekoje. Tačiau teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį į Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes paprasčiausiai neatsižvelgė.Apelianto manymu, teismas spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo turėjo įvertinti tikrÄ sias Å¡io incidento kilimo priežastis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40532-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistiesiems A.

V. ir R. M., jų gynėjui advokatui Dariui Karabinui,nuteistojo G. M. gynėjui advokatui Mindaugui Skriubiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. M. ir A. V. apeliacinį skundÄ bei nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo: G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį - 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 25 valandas visuomenės labui, iÅ¡ viso 150 valandų viešųjų darbų.R.

M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 20 valandų visuomenės labui, iš viso 100 valandų viešųjų darbų.A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 15 valandų visuomenės labui, iš viso 60 valandų viešųjų darbų.Iš nuteistųjų G. M., R. M. ir A.

V. solidariai priteista: nukentėjusiajam V. G. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. T. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei valstybei 534,52 Eur už nukentėjusiajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Taip pat iÅ¡ nuteistojo G. M. priteista nukentėjusiajam A. T. 100 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas n u s t a t ė : G. M., R. M. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2015 m. liepos 18 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – prie namo Nr. 8, matant paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu bei vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, visi kartu, dėl mažareikÅ¡mės priežasties G.

M. tyčia per A. T. priklausančio automobilio „BMW 325TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytÄ langÄ Ä¯kiÅ¡us medinę lazdÄ , Å¡ia lazda vienÄ kartÄ sudavus V. G. į pakauÅ¡io sritį, A. T. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, G. M. ne mažiau vienÄ kartÄ Å¡ia lazda sudavus A. T. į galvos sritį, po to, ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis smÅ«giuojant į įvairias vietas, tuo padarant nukentėjusiajam A. T. kraujosruvÄ su nubrozdinimu deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvÄ , pažeidimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, nubrozdinimÄ kairiame žande, kraujosruvÄ kaklo priekyje, kairėje, keturias lygiagrečias kraujosruvas krÅ«tinės deÅ¡inėje, R.

M. tuo pat metu su A. V. sudavė rankomis ir kojomis V. G. į įvairias kÅ«no vietas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, tačiau ne mažiau 8 kartus, tuo padarydami nukentėjusiajam V. G. kraujosruvÄ kaktoje, kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, kraujosruvÄ deÅ¡iniajame žande, kraujosruvÄ kaklo deÅ¡inėje Å¡oninėje dalyje, kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ deÅ¡inio peties virÅ¡utinėje dalyje, dvi kraujosruvas deÅ¡inio žasto nugariniame pavirÅ¡iuje, du nubrozdinimus kairio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ kairio žasto vidiniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimus nugaros kairėje, nubrozdinimus nugaros deÅ¡inėje, po ko G.

M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu įskėlus A. T. priklausančio automobilio „BMW 325TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės priekinio lango stiklÄ , tokiu bÅ«du bendrais veiksmais nukentėjusiesiems A. T. ir V. G. sukėlė nežymius sveikatos sutrikdymus bei sugadino A. T. priklausantį 100 Eur vertės turtÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Å akių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje konstatavo, kad nuteistųjų G. M., R.

M. bei A. V. kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Nuteistieji R. M. ir A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ juos iÅ¡teisinantį nuosprendį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neadekvačiai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, rėmėsi prielaidomis dėl ko netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas.Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktÄ pradėjo patys nukentėjusieji, kurie neblaivÅ«s vairavo transporto priemonę, kad jie nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, jog jų tikslas buvo kuo greičiau G.

M. atitraukti nuo jį žalojančių asmenų. Skundo autorių teigimu, apylinkės teismas be pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų A. T., V. G. ir liudytojo A. P. parodymai buvo nuoseklÅ«s, nes versija, kas įvykio dienÄ vairavo automobilį buvo nenuosekli. Kas rodo, jog jų parodymais vienareikÅ¡miÅ¡kai grįsti nuosprendį nebuvo pagrindo.Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2016 m. gruodžio 1 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl neteisingai pritaikė BK normas. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas dėl jo elgesio tikslų ir motyvų bei dėl jo tyčios apibrėžimo nuosprendyje nepasisakė. Teismas apsiribojo formaliu teiginiu, kad kaltinamųjų veika peržengė privataus konflikto ribas, ir tuo remdamasis nusprendė, kad jis yra kaltas dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Konstatuojant Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties objektyvių požymių buvimÄ bÅ«tina nustatyti kokiÄ Ä¯taka kaltininko veiksmai turėjo aplinkiniams. Akivaizdu, kad turi bÅ«ti įvardinti konkretÅ«s asmenys, kurie bÅ«tent dėl kaltininko veiksmų patyrė neigiamÄ poveikį ir konstatuoti jiems padarytas neigiamas poveikis. Nors teismas nurodė, kad įvykį matė du kaimynystėje gyvenantys, t. y. V. E. ir I. E. bei, kad buvo ir daugiau asmenų, tačiau liudytojas V. E. nurodė, kad paties įvykio, dėl kurio jis yra pripažintas kaltu, jis nematė.

Taigi teismo iÅ¡vada, kad incidentÄ stebėjo kaimynystėje gyvenantis V. E. ir dėl to patyrė neigiamÄ poveikį yra visiÅ¡kai nepagrįsta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. E. sÅ«nus I. E. yra iÅ¡vykęs į užsienį, jis apklaustas nebuvo, todėl kÄ jis matė ir kokį poveikį patyrė tiesiog nėra žinoma. Skundo autorius pažymi, kad liudytojo V. E. parodymai leidžia daryti dar ir kitokiÄ reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ . Å is liudytojas girdėjo ne tariamai apelianto sukeltÄ incidentÄ , bet bÅ«tent neteisėtus pačių nukentėjusiųjų veiksmus dėl kurių ir kilo Å¡itas incidentas.

Å is liudytojas girdėjo nukentėjusiųjų automobilio pergazavimÄ , kuris truko 1 minutę. Å is asmuo taip pat matė, kad po kiek laiko atėjo bÅ«rys jaunimo ir suprato, kad jie grįžo aiÅ¡kintis. Å io liudytojo parodymai leidžia teigti, kad jei jis ir juto kokį neigiamÄ poveikį tai ne apelianto ir kitų kaltinamųjų veiksmų pasiekoje, bet bÅ«tent pačių nukentėjusiųjų veiksmų pasiekoje. Tačiau teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį į Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes paprasčiausiai neatsižvelgė.Apelianto manymu, teismas spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo turėjo įvertinti tikrÄ sias Å¡io incidento kilimo priežastis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomeninę rimtį 2015 m. liepos 18 d., apie 20:30 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Voverių k. AuÅ¡ros g. prie namo Nr. 8 savo veiksmais sutrikdė ne jis, bet bÅ«tent prie D. M. namo privažiavusio automobilio BMW vairuotojo (vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo A. T.) chuliganiÅ¡kas elgesys už vairo. BÅ«tent dėl jo neteisėtų ir chuliganiÅ¡kų veiksmų (kurių rezultatÄ girdėjo ne tik jis, bet ir kiti asmenys) kilo visas Å¡is incidentas.

BÅ«tent dėl to, norėdamas sudrausminti chuliganiÅ¡kai besielgiantį vairuotojÄ , jis priėjo prie paminėto automobilio. A. T., o taip pat ir V. G., veiksmai lėmė tolimesnę konflikto eigÄ .Skundo autorius pažymi, kad kilusio incidento pradžios nematė niekas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų. Incidento pradžiÄ be jo matė tik A. T. ir V. G., kurie yra akivaizdžiai suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi, ir kartu su jais automobilyje buvęs A. P.. Automobiliu atvykęs A. P. nei nuo jo, nei kuo kitų kaltinamųjų nenukentėjo, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visas incidentas įvyko ne jo ar kitų kaltinamųjų iniciatyva, bet bÅ«tent dėl A.

T. ir V. G. veiksmų. Teismas neįvertino ir to, kad liudytojo A. P. parodymai prieštarauja tiek jo duotiems parodymams, tiek ir A. T. ir V. G. parodymams. Apelianto nuomone, nuspręsdamas dėl nusikaltimo sudėties buvimo, teismas rėmėsi liudytojų M. Š. ir M. V. parodymais, kurie nematė paties incidento ir jo pradžios. Be to, teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė liudytojų B. M., K. V., L. D. parodymų analizei, galimo jų nepatikimumo reikšmingumo teisingam šios bylos išsprendimui įvertinimui.

Tačiau niekas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nematė nei incidento pradžios nei eigos, todėl jos tiesiog negalėjo žinoti ir nurodyti teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Å ios liudytojos apie incidentÄ sužinojo skirtingu laiku, jo pabaigoje. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesys į aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningÄ A. T. elgesį pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl tariamai sudaužyto automobilio priekinio stiklo. Tai, kad Å¡is stiklas buvo sudaužytas Å¡io incidento metu ir, kad tai padarė apeliantas nurodė tiktai A.

T. ir A. P., t. y. bylos baigtimi suinteresuoti liudytojai, dėl kurių parodymų patikimumo teismas apsiriko. Jokių kitų įrodymų, kad A. T. automobilio priekinį stiklÄ sudaužė jis nebuvo ir negalėjo bÅ«ti surinkta. Skunde pažymima ir tai, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį teismas niekaip nepasisakė dėl akivaizdžiai neteisėtų A. T., V. G. ir kitų asmenų veiksmų tiek sukeliant šį incidentÄ , tiek jo metu, tiek po jo. Teisminio nagrinėjimo metu buvo ne kartÄ akcentuota, kad dėl A.

T. ir V. G. pagal jo pareiÅ¡kimÄ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45254- 15. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji A. V. ir R. M. bei jų gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė nuteistųjų apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo G. M. gynėjas Mindaugas Skruibis prašė jo ginamojo G. M. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliacinis skundus atmesti. Nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius G. M., R. M. ir A. V. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-455/2014;

Nr. 2K-509/2010). Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų, susijusių su nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. parodymų vertinimu. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iÅ¡ esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).Atsakant į nuteistojo G.

M. apeliacinio skundo argumentÄ dėl vieÅ¡os vietos požymio, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).Nuteistieji apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų A.

T. ir V. G. parodymais, nes minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad nukentėjusieji A. T. ir V. G. nurodė skirtingas aplinkybes kas vairavo automobilį „BMW 325TDS“, neduoda pagrindo abejoti visais jų parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė iš esmės nuoseklius parodymus apie nuteistųjų G. M., R.

M. bei A. V. veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad netikėti minėtų nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, o parodymuose esatys netikslumai yra neesminiai. Vertinat nukentėjusiųjų parodymus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad teisme jie buvo apklausti jau praėjus kuriam laikui po įvykio. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusieji turi kokį nors suinteresuotumÄ apkalbėti apeliantus. Nukentėjusiojo V. G. parodymais nustatyta, kad jam, A.

T., A. P. automobiliu parvežus M. V. iki jo globėjos namų ir jam ten nuėjus, prie automobilio atėjo G. M., kuris turėjo medinį pagalį. Atėjęs G. M. pro atitarytÄ automobilio langÄ sudavė smÅ«gį jam į pakaušį. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio G. M. pagaliu sudavė A. T.. Po ko bandė atimti medinį pagalį ir prasidėjo muÅ¡tynės. Prie jų atėjo R. M. ir A. V., kurie jį mušė į įvairias kÅ«no vietas. Nuo sumuÅ¡imų buvo praradęs sÄ monę. Taip pat iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis A.

T.. Minėto nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad atvežus M. V. pas jo globėjÄ ir laukiant jo grįžtančio, atbėgo G. M. su pagaliu ir nieko nesakęs įkišęs per langÄ pagalį trenkė V. G.. Jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio aiÅ¡kintis dėl ko tai vyksta. G. M. nieko neÅ¡nekėdamas užsimojo su pagaliu trenkti jam. Jis tÄ pagalį pagavo su ranka ir jam į kažkuriÄ vietÄ trenkė. Po ko prasidėjo muÅ¡tynės. Tuo metu atbėgo R. M. ir A. V.. G. M. jį užsismaugė, parvertė ant žemės, daužė, o tuo metu R.

M. su A. V. ant keliuko spardė V. G.. Atėjusios dvi moterys nuo jo atitraukė G. M.. Po šio įvykio buvo sudaužytas jo automobilio stiklas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nukentėjusiųjų parodymus patvirtina, ne tik liudytojo A. P. ir iš dalies liudytųjų M. Š., V. E. bei M. V. parodymai, tačiau ir byloje esančios specialistų išvados, kuriose konstatuoti sužalojimai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl suduotų smūgių vietos ir kiekio. Kolegija pažymi, kad nors nuteistasis G.

M. duodamas parodymus parodė, kad bÅ«tent jis buvo daužomas nukentėjusiųjų, tačiau jo parodymų nepatvirtina specialisto iÅ¡vada. KÄ pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Nors nuteistieji A. V. ir R. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jie į įvykio vietÄ atėjo norėdami nukentėjusiuosius atitraukti nuo G. M., nes jis jų buvo žalojamas, tačiau tokius jų aiÅ¡kinimus paneigia tiek aukščiau aptartis nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. parodymai bei liudytojo A.

P. parodymai. Pastarasis liudytojas parodė, kad atbėgę A. V. ir R. M. nebandė išskirti A. T. su G. M., o iš karto puolė mušti V. G.. Nors apeliantai tvirtina, kad ir liudytojas A. P. yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau jo suinteresuotumo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.Apeliantai tiek savo parodymuose, tiek apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačių nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. chuliganiškų veiksmų vairuojant automobilį (ratų prasukimo vietoje), nes tai yra chuliganiškas vairavimas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokių nukentėjusiųjų veiksmų nėra pagrindo pripažinti provokuojančias ar rizikingais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan.

Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nežiÅ«rint į tai, jo atvažiavę nukentėjusieji A.

T. ir V. G. prie (duomenys neskelbtini) esančio namo Nr. 8, stovėdami gatvėje gazavo ir prasuko ratus, tačiau byloje nustatyta, kad tai truko trumpÄ laiko tarpÄ . Be to, nuo nuteistųjų buvimo vietos iki automobilio buvo apie 50 metrų atstumas. Taip pat negalima neatsižvelgti, kad Å¡ventė dalyviai dėl prasidėjusio lietaus jau buvo suėję į namo vidų, o automobilį užstojo augalai. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. elgesys buvo rizikingas ar provokuojantis.

Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentais ir dėl iÅ¡ jo priteistos turtinės žalos už automobilio stiklÄ , kurį jis sudaužė. Nuosekliais nukentėjusiojo A. T. parodymais nustatyta, kad G. M. veiksmais buvo sudaužytas automobilio stiklas. Stiklo pakeitimas kainavo 100 eurų. Kad bÅ«tent G. M. sudaužė stiklÄ patvirtina ir nukentėjusiojo V. G., liudytojo A. P., iÅ¡ dalies ir liudytojo V. E. parodymai, kurias netikėti nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A.

T. automobilį pardavė R. R., kuris apklaustas liudytoju patvirtino, kad automobilį įsigijo su nesudaužytu stiklu. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. M. nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su civilinio ieÅ¡kovo A. T. patirta turtine žala.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste.

Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas. Su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. IÅ¡vados dėl G. M., R. M. ir A. V. kaltumo padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ iÅ¡samiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliacinius skundus atmeti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                                  Gytis Večerskas                                                                  Valdas Vitunskas