6b35993a-eccf-499f-9fa6-7922bbfada39 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-170-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40532-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), GyÄio VeÄersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Audriui SuprinaviÄiui,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistiesiems A.
Legislator headnote
AI generated6b35993a-eccf-499f-9fa6-7922bbfada39 · Kauno apygardos teismas: Å is liudytojas girdÄjo nukentÄjusiųjų automobilio pergazavimÄ , kuris truko 1 minutÄ. Å is asmuo taip pat matÄ, kad po kiek laiko atÄjo bÅ«rys jaunimo ir suprato, kad jie grįžo aiÅ¡kintis. Å io liudytojo parodymai leidžia teigti, kad jei jis ir juto kokį neigiamÄ poveikį tai ne apelianto ir kitų kaltinamųjų veiksmų pasiekoje, bet bÅ«tent paÄių nukentÄjusiųjų veiksmų pasiekoje. TaÄiau teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį į Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes paprasÄiausiai neatsižvelgÄ.Apelianto manymu, teismas sprÄsdamas dÄl nusikalstamos veikos sudÄties buvimo turÄjo įvertinti tikrÄ sias Å¡io incidento kilimo priežastis.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-348/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40532-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), GyÄio VeÄersko ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Audriui SuprinaviÄiui,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistiesiems A.
V. ir R. M., jų gynÄjui advokatui Dariui Karabinui,nuteistojo G. M. gynÄjui advokatui Mindaugui Skriubiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. M. ir A. V. apeliacinį skundÄ bei nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ dÄl Å akių rajono apylinkÄs teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo: G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį - 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams viešųjų darbų, per mÄnesį neatlyginamai dirbant po 25 valandas visuomenÄs labui, iÅ¡ viso 150 valandų viešųjų darbų.R.
M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 5 (penkiems) mÄnesiams viešųjų darbų, per mÄnesį neatlyginamai dirbant po 20 valandų visuomenÄs labui, iÅ¡ viso 100 valandų viešųjų darbų.A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 4 (keturiems) mÄnesiams viešųjų darbų, per mÄnesį neatlyginamai dirbant po 15 valandų visuomenÄs labui, iÅ¡ viso 60 valandų viešųjų darbų.IÅ¡ nuteistųjų G. M., R. M. ir A.
V. solidariai priteista: nukentÄjusiajam V. G. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentÄjusiajam A. T. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei valstybei 534,52 Eur už nukentÄjusiajam suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ . Taip pat iÅ¡ nuteistojo G. M. priteista nukentÄjusiajam A. T. 100 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas n u s t a t Ä : G. M., R. M. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2015 m. liepos 18 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje â prie namo Nr. 8, matant paÅ¡aliniams asmenims, įžūliu elgesiu bei vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, visi kartu, dÄl mažareikÅ¡mÄs priežasties G.
M. tyÄia per A. T. priklausanÄio automobilio âBMW 325TDSâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytÄ langÄ Ä¯kiÅ¡us medinÄ lazdÄ , Å¡ia lazda vienÄ kartÄ sudavus V. G. į pakauÅ¡io sritį, A. T. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, G. M. ne mažiau vienÄ kartÄ Å¡ia lazda sudavus A. T. į galvos sritį, po to, ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis smÅ«giuojant į įvairias vietas, tuo padarant nukentÄjusiajam A. T. kraujosruvÄ su nubrozdinimu deÅ¡inÄs akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairÄs akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ kairÄs akies obuolio junginÄje, kraujosruvÄ , pažeidimÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos deÅ¡inÄje, nubrozdinimÄ kairiame žande, kraujosruvÄ kaklo priekyje, kairÄje, keturias lygiagreÄias kraujosruvas krÅ«tinÄs deÅ¡inÄje, R.
M. tuo pat metu su A. V. sudavÄ rankomis ir kojomis V. G. į įvairias kÅ«no vietas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, taÄiau ne mažiau 8 kartus, tuo padarydami nukentÄjusiajam V. G. kraujosruvÄ kaktoje, kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, kraujosruvÄ deÅ¡iniajame žande, kraujosruvÄ kaklo deÅ¡inÄje Å¡oninÄje dalyje, kraujosruvÄ kairÄs akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ deÅ¡inio peties virÅ¡utinÄje dalyje, dvi kraujosruvas deÅ¡inio žasto nugariniame pavirÅ¡iuje, du nubrozdinimus kairio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ kairio žasto vidiniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimus nugaros kairÄje, nubrozdinimus nugaros deÅ¡inÄje, po ko G.
M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu įskÄlus A. T. priklausanÄio automobilio âBMW 325TDSâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertÄs priekinio lango stiklÄ , tokiu bÅ«du bendrais veiksmais nukentÄjusiesiems A. T. ir V. G. sukÄlÄ nežymius sveikatos sutrikdymus bei sugadino A. T. priklausantį 100 Eur vertÄs turtÄ bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .Å akių rajono apylinkÄs teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje konstatavo, kad nuteistųjų G. M., R.
M. bei A. V. kaltÄ yra įrodyta nukentÄjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Nuteistieji R. M. ir A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â juos iÅ¡teisinantį nuosprendį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, nes teismas neadekvaÄiai vertino byloje esanÄius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, rÄmÄsi prielaidomis dÄl ko netinkamai pritaikÄ materialinÄs ir proceso teisÄs normas.Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad konfliktÄ pradÄjo patys nukentÄjusieji, kurie neblaivÅ«s vairavo transporto priemonÄ, kad jie nuo pat pradžių davÄ nuoseklius parodymus, jog jų tikslas buvo kuo greiÄiau G.
M. atitraukti nuo jį žalojanÄių asmenų. Skundo autorių teigimu, apylinkÄs teismas be pagrindo padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiųjų A. T., V. G. ir liudytojo A. P. parodymai buvo nuoseklÅ«s, nes versija, kas įvykio dienÄ vairavo automobilį buvo nenuosekli. Kas rodo, jog jų parodymais vienareikÅ¡miÅ¡kai grįsti nuosprendį nebuvo pagrindo.Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2016 m. gruodžio 1 d. Å akių rajono apylinkÄs teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.
Skunde nurodo, kad apylinkÄs teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, todÄl neteisingai pritaikÄ BK normas. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas dÄl jo elgesio tikslų ir motyvų bei dÄl jo tyÄios apibrÄžimo nuosprendyje nepasisakÄ. Teismas apsiribojo formaliu teiginiu, kad kaltinamųjų veika peržengÄ privataus konflikto ribas, ir tuo remdamasis nusprendÄ, kad jis yra kaltas dÄl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Konstatuojant Å¡ios nusikalstamos veikos sudÄties objektyvių požymių buvimÄ bÅ«tina nustatyti kokiÄ Ä¯taka kaltininko veiksmai turÄjo aplinkiniams. Akivaizdu, kad turi bÅ«ti įvardinti konkretÅ«s asmenys, kurie bÅ«tent dÄl kaltininko veiksmų patyrÄ neigiamÄ poveikį ir konstatuoti jiems padarytas neigiamas poveikis. Nors teismas nurodÄ, kad įvykį matÄ du kaimynystÄje gyvenantys, t. y. V. E. ir I. E. bei, kad buvo ir daugiau asmenų, taÄiau liudytojas V. E. nurodÄ, kad paties įvykio, dÄl kurio jis yra pripažintas kaltu, jis nematÄ.
Taigi teismo iÅ¡vada, kad incidentÄ stebÄjo kaimynystÄje gyvenantis V. E. ir dÄl to patyrÄ neigiamÄ poveikį yra visiÅ¡kai nepagrįsta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. E. sÅ«nus I. E. yra iÅ¡vykÄs į užsienį, jis apklaustas nebuvo, todÄl kÄ jis matÄ ir kokį poveikį patyrÄ tiesiog nÄra žinoma. Skundo autorius pažymi, kad liudytojo V. E. parodymai leidžia daryti dar ir kitokiÄ reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ . Å is liudytojas girdÄjo ne tariamai apelianto sukeltÄ incidentÄ , bet bÅ«tent neteisÄtus paÄių nukentÄjusiųjų veiksmus dÄl kurių ir kilo Å¡itas incidentas.
Å is liudytojas girdÄjo nukentÄjusiųjų automobilio pergazavimÄ , kuris truko 1 minutÄ. Å is asmuo taip pat matÄ, kad po kiek laiko atÄjo bÅ«rys jaunimo ir suprato, kad jie grįžo aiÅ¡kintis. Å io liudytojo parodymai leidžia teigti, kad jei jis ir juto kokį neigiamÄ poveikį tai ne apelianto ir kitų kaltinamųjų veiksmų pasiekoje, bet bÅ«tent paÄių nukentÄjusiųjų veiksmų pasiekoje. TaÄiau teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį į Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes paprasÄiausiai neatsižvelgÄ.Apelianto manymu, teismas sprÄsdamas dÄl nusikalstamos veikos sudÄties buvimo turÄjo įvertinti tikrÄ sias Å¡io incidento kilimo priežastis.
Bylos nagrinÄjimo teisme metu nustatytos aplinkybÄs leidžia teigti, kad vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomeninÄ rimtį 2015 m. liepos 18 d., apie 20:30 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Voverių k. AuÅ¡ros g. prie namo Nr. 8 savo veiksmais sutrikdÄ ne jis, bet bÅ«tent prie D. M. namo privažiavusio automobilio BMW vairuotojo (vÄliau paaiÅ¡kÄjo, kad tai buvo A. T.) chuliganiÅ¡kas elgesys už vairo. BÅ«tent dÄl jo neteisÄtų ir chuliganiÅ¡kų veiksmų (kurių rezultatÄ girdÄjo ne tik jis, bet ir kiti asmenys) kilo visas Å¡is incidentas.
BÅ«tent dÄl to, norÄdamas sudrausminti chuliganiÅ¡kai besielgiantį vairuotojÄ , jis priÄjo prie paminÄto automobilio. A. T., o taip pat ir V. G., veiksmai lÄmÄ tolimesnÄ konflikto eigÄ .Skundo autorius pažymi, kad kilusio incidento pradžios nematÄ niekas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų. Incidento pradžiÄ be jo matÄ tik A. T. ir V. G., kurie yra akivaizdžiai suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi, ir kartu su jais automobilyje buvÄs A. P.. Automobiliu atvykÄs A. P. nei nuo jo, nei kuo kitų kaltinamųjų nenukentÄjo, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visas incidentas įvyko ne jo ar kitų kaltinamųjų iniciatyva, bet bÅ«tent dÄl A.
T. ir V. G. veiksmų. Teismas neįvertino ir to, kad liudytojo A. P. parodymai prieÅ¡tarauja tiek jo duotiems parodymams, tiek ir A. T. ir V. G. parodymams. Apelianto nuomone, nusprÄsdamas dÄl nusikaltimo sudÄties buvimo, teismas rÄmÄsi liudytojų M. Å . ir M. V. parodymais, kurie nematÄ paties incidento ir jo pradžios. Be to, teismas nepagrįstai daug dÄmesio skyrÄ liudytojų B. M., K. V., L. D. parodymų analizei, galimo jų nepatikimumo reikÅ¡mingumo teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui įvertinimui.
TaÄiau niekas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nematÄ nei incidento pradžios nei eigos, todÄl jos tiesiog negalÄjo žinoti ir nurodyti teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Å ios liudytojos apie incidentÄ sužinojo skirtingu laiku, jo pabaigoje. Taip pat apeliantas atkreipia dÄmesys į aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningÄ A. T. elgesį pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dÄl tariamai sudaužyto automobilio priekinio stiklo. Tai, kad Å¡is stiklas buvo sudaužytas Å¡io incidento metu ir, kad tai padarÄ apeliantas nurodÄ tiktai A.
T. ir A. P., t. y. bylos baigtimi suinteresuoti liudytojai, dÄl kurių parodymų patikimumo teismas apsiriko. Jokių kitų įrodymų, kad A. T. automobilio priekinį stiklÄ sudauÅ¾Ä jis nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti surinkta. Skunde pažymima ir tai, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį teismas niekaip nepasisakÄ dÄl akivaizdžiai neteisÄtų A. T., V. G. ir kitų asmenų veiksmų tiek sukeliant šį incidentÄ , tiek jo metu, tiek po jo. Teisminio nagrinÄjimo metu buvo ne kartÄ akcentuota, kad dÄl A.
T. ir V. G. pagal jo pareiÅ¡kimÄ yra pradÄtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45254- 15. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistieji A. V. ir R. M. bei jų gynÄjas advokatas Darius Karabinas praÅ¡Ä nuteistųjų apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo G. M. gynÄjas Mindaugas Skruibis praÅ¡Ä jo ginamojo G. M. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras praÅ¡Ä nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliacinis skundus atmesti. Nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliaciniai skundai atmetami.
ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs visas bylos aplinkybes, įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius G. M., R. M. ir A. V. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. TaÄiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas vadovaujantis įstatymu.
Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. TeisÄjų kolegija pažymi, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-455/2014;
Nr. 2K-509/2010). Kolegija pažymi, kad apylinkÄs teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmÄs labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakÄs dÄl apeliaciniuose skunduose dÄstomų argumentų, susijusių su nukentÄjusiųjų A. T. ir V. G. parodymų vertinimu. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iÅ¡ esmÄs sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybÄ už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ .Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad visuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelÄ materialinÄ Å¾ala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonÄms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.
Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukÄlÄ Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentÄjusiųjų skaiÄius, kiek truko neteisÄti veiksmai. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyÄia. TaÄiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali bÅ«ti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidÄjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenÄs rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad motyvas ir tikslas nÄra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudÄties požymiai. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams sprÄsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ . Tai, kad asmuo veikÄ be aiÅ¡kios asmeninÄs motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todÄl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).Atsakant į nuteistojo G.
M. apeliacinio skundo argumentÄ dÄl vieÅ¡os vietos požymio, teisÄjų kolegija pažymi, kad kasacinÄje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta â tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisÄ lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. VisuomenÄs tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinÄ Å¾ala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonÄms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonÄms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).Nuteistieji apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentÄjusiųjų A.
T. ir V. G. parodymais, nes minÄtų asmenų parodymai yra prieÅ¡taringi. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybÄ, kad nukentÄjusieji A. T. ir V. G. nurodÄ skirtingas aplinkybes kas vairavo automobilį âBMW 325TDSâ, neduoda pagrindo abejoti visais jų parodymais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentÄjusysis V. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davÄ iÅ¡ esmÄs nuoseklius parodymus apie nuteistųjų G. M., R.
M. bei A. V. veiksmus. TeisÄjų kolegija pažymi, kad netikÄti minÄtų nukentÄjusiųjų parodymais nÄra pagrindo, o parodymuose esatys netikslumai yra neesminiai. Vertinat nukentÄjusiųjų parodymus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad teisme jie buvo apklausti jau praÄjus kuriam laikui po įvykio. Baudžiamojoje byloje nÄra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusieji turi kokį nors suinteresuotumÄ apkalbÄti apeliantus. NukentÄjusiojo V. G. parodymais nustatyta, kad jam, A.
T., A. P. automobiliu parvežus M. V. iki jo globÄjos namų ir jam ten nuÄjus, prie automobilio atÄjo G. M., kuris turÄjo medinį pagalį. AtÄjÄs G. M. pro atitarytÄ automobilio langÄ sudavÄ smÅ«gį jam į pakaušį. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio G. M. pagaliu sudavÄ A. T.. Po ko bandÄ atimti medinį pagalį ir prasidÄjo muÅ¡tynÄs. Prie jų atÄjo R. M. ir A. V., kurie jį muÅ¡Ä Ä¯ įvairias kÅ«no vietas. Nuo sumuÅ¡imų buvo praradÄs sÄ monÄ. Taip pat iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas aplinkybes nurodÄ ir nukentÄjusysis A.
T.. MinÄto nukentÄjusiojo parodymais nustatyta, kad atvežus M. V. pas jo globÄjÄ ir laukiant jo grįžtanÄio, atbÄgo G. M. su pagaliu ir nieko nesakÄs įkiÅ¡Äs per langÄ pagalį trenkÄ V. G.. Jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio aiÅ¡kintis dÄl ko tai vyksta. G. M. nieko neÅ¡nekÄdamas užsimojo su pagaliu trenkti jam. Jis tÄ pagalį pagavo su ranka ir jam į kažkuriÄ vietÄ trenkÄ. Po ko prasidÄjo muÅ¡tynÄs. Tuo metu atbÄgo R. M. ir A. V.. G. M. jį užsismaugÄ, parvertÄ ant žemÄs, daužÄ, o tuo metu R.
M. su A. V. ant keliuko spardÄ V. G.. AtÄjusios dvi moterys nuo jo atitraukÄ G. M.. Po Å¡io įvykio buvo sudaužytas jo automobilio stiklas. TeisÄjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo nukentÄjusiųjų parodymus patvirtina, ne tik liudytojo A. P. ir iÅ¡ dalies liudytųjų M. Å ., V. E. bei M. V. parodymai, taÄiau ir byloje esanÄios specialistų iÅ¡vados, kuriose konstatuoti sužalojimai atitinka nukentÄjusiųjų nurodytas aplinkybes dÄl suduotų smÅ«gių vietos ir kiekio. Kolegija pažymi, kad nors nuteistasis G.
M. duodamas parodymus parodÄ, kad bÅ«tent jis buvo daužomas nukentÄjusiųjų, taÄiau jo parodymų nepatvirtina specialisto iÅ¡vada. KÄ pagrįstai pažymÄjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Nors nuteistieji A. V. ir R. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jie į įvykio vietÄ atÄjo norÄdami nukentÄjusiuosius atitraukti nuo G. M., nes jis jų buvo žalojamas, taÄiau tokius jų aiÅ¡kinimus paneigia tiek aukÅ¡Äiau aptartis nukentÄjusiųjų A. T. ir V. G. parodymai bei liudytojo A.
P. parodymai. Pastarasis liudytojas parodÄ, kad atbÄgÄ A. V. ir R. M. nebandÄ iÅ¡skirti A. T. su G. M., o iÅ¡ karto puolÄ muÅ¡ti V. G.. Nors apeliantai tvirtina, kad ir liudytojas A. P. yra suinteresuotas bylos baigtimi, taÄiau jo suinteresuotumo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.Apeliantai tiek savo parodymuose, tiek apeliaciniuose skunduose nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paÄių nukentÄjusiųjų A. T. ir V. G. chuliganiÅ¡kų veiksmų vairuojant automobilį (ratų prasukimo vietoje), nes tai yra chuliganiÅ¡kas vairavimas.
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad tokių nukentÄjusiųjų veiksmų nÄra pagrindo pripažinti provokuojanÄias ar rizikingais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad provokuojanÄiu reikÄtų laikyti tokį elgesį, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentÄjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyÄiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan.
Rizikingu reikÄtų laikyti tokį elgesį, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį. NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad nežiÅ«rint į tai, jo atvažiavÄ nukentÄjusieji A.
T. ir V. G. prie (duomenys neskelbtini) esanÄio namo Nr. 8, stovÄdami gatvÄje gazavo ir prasuko ratus, taÄiau byloje nustatyta, kad tai truko trumpÄ laiko tarpÄ . Be to, nuo nuteistųjų buvimo vietos iki automobilio buvo apie 50 metrų atstumas. Taip pat negalima neatsižvelgti, kad Å¡ventÄ dalyviai dÄl prasidÄjusio lietaus jau buvo suÄjÄ Ä¯ namo vidų, o automobilį užstojo augalai. Taigi, įvertinus minÄtas aplinkybes nÄra pagrindo konstatuoti, kad nukentÄjusiųjų A. T. ir V. G. elgesys buvo rizikingas ar provokuojantis.
Taip pat nÄra pagrindo sutikti ir su nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentais ir dÄl iÅ¡ jo priteistos turtinÄs žalos už automobilio stiklÄ , kurį jis sudaužÄ. Nuosekliais nukentÄjusiojo A. T. parodymais nustatyta, kad G. M. veiksmais buvo sudaužytas automobilio stiklas. Stiklo pakeitimas kainavo 100 eurų. Kad bÅ«tent G. M. sudauÅ¾Ä stiklÄ patvirtina ir nukentÄjusiojo V. G., liudytojo A. P., iÅ¡ dalies ir liudytojo V. E. parodymai, kurias netikÄti nÄra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A.
T. automobilį pardavÄ R. R., kuris apklaustas liudytoju patvirtino, kad automobilį įsigijo su nesudaužytu stiklu. DÄl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. M. nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su civilinio ieÅ¡kovo A. T. patirta turtine žala.ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkÄs teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posÄdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste.
Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakÄ, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas. Su tokiomis apylinkÄs teismo iÅ¡vadomis sutinka ir apeliacinÄs instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rÄmÄsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopÅ¡Äiai juos įvertino. IÅ¡vados dÄl G. M., R. M. ir A. V. kaltumo padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ iÅ¡samiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybÄms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatÄ, todÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nÄra pagrindo.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliacinius skundus atmeti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                 Svetlana JurgaitienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Gytis VeÄerskas                                                                  Valdas Vitunskas