6b3338a9-d451-4e92-84f0-dcf61ba2179e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-17851-861/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11386-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.; 2.5.39.2.5.5.; 3.2.6.4. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu2016 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P.,atsakovės N. G. atstovui advokatui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei N. G. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti 2532,93 EUR žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2015-05-04 Vilniuje, Konarskio g., eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „NT valdos“ priklausantis automobilis Å KODA YETI, valst. Nr. GTN143, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu (KASKO). Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 2532,93 EUR draudimo iÅ¡mokÄ . Pėsčioji N. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, ko pasekoje jÄ sužalojo automobilis Å KODA YETI, valst.

Nr. GTN143. Automobilio vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Atsakovei buvo teikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad 2015-05-04 eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota, kai, einant per gatvę, ji buvo pertrenkta. Ä®vykio metu požeminė perėja buvo uždaryta, artimiausios pėsčiųjų perėjos taip pat nesimatė. Teigė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų negali dirbti, gauna tik 80,17 EUR pensijÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir UAB „ARX autoservisas“ priėmė sprendimus dėl draudimo iÅ¡mokų dydžio be aiÅ¡kių ir racionalių motyvų bei faktinių aplinkybių konstatavimo, automobilio apžiÅ«roje atsakovė nedalyvavo.2016-09-22 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas I.

M. nurodė, kad įvykio metu važiavo leistinu greičiu antra kelio juosta, o pirmÄ ja važiavo sunkvežimis. Atsakovė prabėgo pro sunkvežimį ir atsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį. Teigė, kad pamatė atsakovę likus tik 10 m. ir sustabdyti automobilio nepavyko. Automobilis atsitrenkė į atsakovę priekine deÅ¡ine puse. Automobilis maždaug 4 metų senumo, juo naudojosi trys įmonės darbuotojai. Nurodė, kad radus automobilio pažeidimų, darbuotojai raÅ¡ydavo tarnybinius paaiÅ¡kinimus.

Ä®vykio metu buvo sugadintas priekinis automobilio stiklas, deÅ¡inysis priekinis sparnas, deÅ¡inysis žibintas, variklio dangčio priekis, sudaužytas priekinis stiklas. Po autoįvykio automobiliu buvo galima važiuoti, todėl policija leido iÅ¡važiuoti. Judėjimas gatve autoįvykio metu buvo labai intensyvus. Liudytojas A. S. nurodė, kad jis organizavo automobilio apžiÅ«rÄ , įvertinimÄ , suderino su ieÅ¡kovu darbus ir suremontavo. Automobilį ardė kitas autoserviso darbuotojas, jis tik prižiÅ«rėjo.

Buvo remontuojama priekinė ir deÅ¡inė automobilio pusė. IeÅ¡kovas automobilio neapžiÅ«rinėjo, pagal sutartį su autoservisu visus darbus atliko autoservisas. Sugadintas detales autoservisas utilizavo po maždaug 3 savaičių. Automobilis autoservise prabuvo apie 20 dienų. Teigė, kad sprendžiant iÅ¡ pateiktų automobilio nuotraukų, nebuvo kÄ remontuoti, reikėjo viskÄ keisti. Teigė, kad autoservisas nustatė žalos dydį ir jÄ paÅ¡alino. Su automobilio savininku nieko nederino, viskas buvo derinta su ieÅ¡kovu.

Pažymėjo, kad sudaryta sÄ mata didesnė nei sÄ skaita, nes nebuvo panaudota tiek smulkių detalių, kiek numatyta sÄ matoje, kuri skaičiuojama automatiÅ¡kai su „Audatex“ kompiuterine sistema, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. 2016-10-06 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad atsakovė, bÅ«dama neblaivi, bandė perbėgti per gatvę, atsitrenkė į važiavusį automobilį ir taip sukėlė žalÄ (didelis neatsargumas). Atsakovės teiginys, kad požeminė perėja buvo uždaryta, nepasitvirtino.

Automobilio vairuotojas neturėjo galimybės sustoti. Atsakovei nėra nustatytas pastovus nedarbingumas. Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta teisėtai ir pagrįstai, dėl to ginčo nėra. Draudimo taisyklės yra skelbiamos vieÅ¡ai.Atsakovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo pateikti draudimo taisykles, nes be jų nėra teisinio pagrindo priteisti žalÄ . Ä®vykio metu buvo uždaryta požeminė perėja, kitos matomos perėjos nebuvo, todėl ieÅ¡kovė turėjo teisę eiti per gatvę toje vietoje.

IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ įvykio metu buvo apdraudęs UAB „NT valdos“ priklausančiÄ transporto priemonę Å KODA YETI, vals. Nr. GTN143 (b. l. 5, I tomas). Po autoįvykio ieÅ¡kovas gavo UAB „NT valdos“ praÅ¡ymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (b. l. 6, I tomas), kurio pagrindu ieÅ¡kovas paskaičiavo žalÄ ir jÄ atlygino. Autoservisas UAB „ARX autoservisas“ 2015-05-20 pateikė automobilio remonto darbų sÄ matÄ (b. l. 19-24, I tomas), o 2015-05-25 UAB „NT valdos“ pateikė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (b. l. 16, I tomas). 2016-01-16 ieÅ¡kovas pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo (b. l. 36).

Nors atsakovė teigė, kad įvykio metu požeminė perėja buvo uždaryta, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-06-11 rašte nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie jokius atsakovės nurodytus požeminės perėjos darbus nėra žinoma (b. l. 98, I tomas). 2016-03-30 Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nutartį, kuria netenkintas N. G. skundas dėl 2015 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-33638017-15 panaikinimo. 2015 m. liepos 13 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus priimtame nutarime Nr. 10N-33638017-15 nurodoma, kad atsakovė, bÅ«dama neblaivi (3,01 promilės), neatsargi ir neatidi įžengė į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, kai matomumo zonoje buvo matoma reguliuojamoji pėsčiųjų perėja ir bėgo per jÄ , tuo sudarydama automobilio Å KODA YETI vairuotojui netikėtÄ kliÅ«tį, ko pasekoje buvo sužalota pati atsakovė ir apgadintas automobilis (b. l. 28, II tomas).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Taigi, įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kuriÄ turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sÄ lygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas iÅ¡mokėtos jiems draudimo iÅ¡mokos dydžiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas iÅ¡moka pagal draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis. Draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

ReikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.).

Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje.

Jei yra Å¡ių standartų neatitiktis, turi bÅ«ti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o Å¡ie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, bÅ«dama neblaivi, iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir atsitrenkė į UAB „NT valdos“ priklausantį automobilį Å KODA YETI, valst.

Nr. GTN143, bei jį apgadino. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad priteistinos sumos dydis yra neteisingai apskaičiuotas, pati atsakovė buvo sunkiai sužalota ir Å¡iuo metu turi labai mažas pajamas. Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žalos dydis nustatytas neteisingai, teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 42 punktas įvirtina pėsčiųjų pareigÄ eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virÅ¡ kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal Å¡aligatvių arba kelkraščių linijÄ . Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per keliÄ stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. KET 48 punktas uždraudžia pėstiesiems eiti per važiuojamÄ jÄ dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (iÅ¡skyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas) bei iÅ¡eiti iÅ¡ už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliÅ«ties, trukdančios apžvelgti vietÄ , neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, bÅ«dama neblaivi, iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, prabėgo pro pirmÄ ja kelio juosta važiavusį sunkvežimį, ir atsidÅ«rė prieÅ¡ais antrÄ ja eismo juosta važiavusį automobilį, taip sudarydama kliÅ«tį automobilio Å KODA YETI vairuotojui, kuris nespėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į atsakovę.

Atsakovė nesilaikė pareigos laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nesudaryti kliūčių eismui. Atsakovė ne tik nepasinaudojo matomumo zonoje esančia požemine pėsčiųjų perėja, tačiau ir neįsitikinusi, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, iÅ¡bėgo į važiuojamÄ jÄ keliÄ dalį, kurioje, liudytojo I. M. parodymu, eismas tuo metu buvo itin intensyvus. Atsakovė nurodė, kad įvykio metu požeminė perėja buvo uždaryta, o kitos matomumo zonoje esančios perėjos nebuvo.

Å ie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, kad perėja įvykio metu buvo uždaryta. Net jei nebÅ«tų buvusios požeminės perėjos, atsakovė, prieÅ¡ iÅ¡eidama į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, privalėjo įsitikinti, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, o kaip jau minėta, įvykio metu eismas gatvėje buvo intensyvus. Be to, kaip matyti iÅ¡ autoįvykio nuotraukų, Å¡ioje gatvėje buvo pėsčiųjų atitvarai, todėl atsakovė apskritai neturėjo teisės eiti per važiuojamÄ jÄ dalį toje vietoje.

Taigi, neabejotina, kad atsakovė pažeidė KET, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.Kita civilinės atsakomybės sÄ lyga – kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, neturėdama teisės toje vietoje eiti per gatvę, dargi neįsitikino, jog eiti saugu, sudarė kliÅ«tį automobiliui, kuris jÄ kliudė, todėl elgėsi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai. Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotina atsakovės kaltė.CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas (CK 6.249 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė apgadino UAB „NT valdos“ automobilį, o ieÅ¡kovo patirta žala atsirado iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ dėl automobilio apgadinimo pagal Transporto priemonių draudimu (KASKO) sutartį, t. y. ieÅ¡kovas patyrė 2532,93 EUR žalÄ .Konstatuotina, jog Å¡i žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes jų nesant automobilis nebÅ«tų apgadintas ir ieÅ¡kovui, kaip automobilio draudikui, nebÅ«tų kilusi pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui jo patirtų nuostolių.

Taigi, nustačius, jog ieÅ¡kovui padaryta žala, taip pat atsakovės neteisėtus veiksmus, esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos dėl atsakovės kaltės, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos. Dėl žalos dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012). Automobilis SKODA YETI, valst.

Nr. GTN143, įvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (KASKO) AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieÅ¡kovas patyrė 2532,93 EUR žalos, nes bÅ«tent tokiÄ sumÄ atlygino UAB „NT valdos“ už automobilio remontÄ , pateikė patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius įrodymus. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovo sprendimas dėl iÅ¡mokos dydžio buvo priimtas be aiÅ¡kių ir racionalių motyvų ir faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nustatant žalos dydį be atsakovės ar jos atstovo dalyvavimo buvo pažeistos atsakovės teisės. Pažymėtina, jog atsakovė įrodymų, patvirtinančių, jog atlikti remonto darbai buvo nebÅ«tini ar atlikti ne dėl Å¡ios avarijos atsiradusiems pažeidimams paÅ¡alinti, jog analogiÅ¡kus automobilio pažeidimus galima paÅ¡alinti kitais bÅ«dais bei žemesne kaina, nepateikė (CPK 178 str.).

IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų matyti, jog buvo apgadinta automobilio priekinė deÅ¡inė pusė, t. y. variklio dangtis, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, priekinis stiklas, deÅ¡inysis veidrodėlis ir kt. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino ieÅ¡kovo atstovas, remonto sÄ mata sudaroma specialia kompiuterine programa Audatex, kuri apskaičiuoja tiek laiko, tiek medžiagų ar darbų sÄ naudas automobilio grÄ Å¾inimui į pirminę bÅ«klę. Teismui nepateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis teismas turėtų pagrindo kritiÅ¡kai vertinti remonto sÄ matÄ , ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas ar mažinti praÅ¡omos atlyginti žalos dydį.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, todėl vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog esant visoms civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinoms sÄ lygoms, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 2532,93 EUR žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (2532,93 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-04-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ieškovas nurodė, jog patyrė 57 EUR bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 57 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 3,14 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš atsakovės valstybės naudai priteistina, 3,14 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas             n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 2532,93 EUR (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 93 euro ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2532,93 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-04-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 57 EUR (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,14 EUR (tris eurus 14 euro ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                              Donata Kravčenkienė